Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.2.9.2.; 2.6.8.11.2.; 3.2.6.1.; 3.2.6.11. (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui D. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kredito sutarties sąlygų keitimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas ir M. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi J. V. (dabar Ž.) ir D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį, įsigijo butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 220 064 Lt (e. bylos kopijos 1 t. 15-23 b. l.). Šio buto įsigijimui kreditorius AB „Swedbank“ (ankstesnis pavadinimas AB „Hansabankas“) ieškovei ir atsakovui suteikė 221 168 Lt (64 054,68 Eur) kreditą pagal 2007 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. 07-045613-FA su vėlesniais pakeitimais. Šalių prievolė bankui dėl kredito grąžinimo yra solidari (sutarties 4.1. punktas) (e. bylos kopijos 1 t. 24-44 b. l.). Kredito grąžinimo terminas nustatytas iki 2047 m. Kredito grąžinimui užtikrinti butas 2007 m. rugpjūčio 28 d. įkeistas kredito davėjui bankui AB „Swedbank“.

Ginčo butas bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo įsigijimo iki dabar priklauso ieškovei ir atsakovui po ½ dalį, tą patvirtinta nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1 t. 64 b. l.). Iš ieškovės pateiktos ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 16/03-145K matyti, kad buto vertė 2016 m. kovo 4 d. buvo 60 000 Eur (e. bylos kopijos 1 t. 50-63 b. l.). Tarp šalių nėra ginčo dėl buto vertės. Atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad buto vertė yra 60 000 Eur.

Iš šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu jų įsigytame bute gyveno kartu, iki jų santykiai pašlijo ir atsakovas D. K. 2009-09-01 išėjo iš buto. Ieškovė 2012-04-13 susituokė su M. Ž. ir šiuo metu gyvena ginčo bute kartu su sutuoktiniu ir dviem nepilnamečiais vaikais (e-bylos kopijos 1 t. 45, 46, 47 b. l.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl bendraturčių teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį turimą butą. Ieškovė prašo atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, jai priteisiant atsakovui priklausančią ½ dalį buto, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 613,10 Eur kompensaciją, palikti abiejų šalių solidarią prievolę bankui ir nustatyti, kad ieškovė viena vykdys prievolę dėl kredito grąžinimo. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu atidalijimo būdu ir siūlo kitus ginčo sprendimo būdus dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo: 1) atsakovui priteisti ieškovės turimą ½ dalį buto, nustatant penkis kartus didesnę kompensaciją, nei siūlo ieškovė, t.y. atsakovas sumokėtų ieškovei 3065 Eur; 2) butą parduoti, gautą pinigų sumą pasidalinti po ½ dalį; 3) butą išnuomoti kitiems asmenims, gaunamus nuompinigius dalintis po ½ dalį; 4) ieškovė sumoka atsakovui ½ dalį buto vertės, t.y. apie 30 000 Eur sumą už atsakovo perleidžiamą ½ dalį buto ieškovei; 5) nustatyti naudojimosi tvarką butu, pagal kurią naudotis butu galėtų abu bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

Iš AB „Swedbank“ 2016 m. kovo 1 d. rašto matyti, kad bankas įvertinęs ieškovės J. Ž. finansinę padėtį ir gaunamas pajamas atsisakė modifikuoti 2007 m. gegužės 10 d. kredito sutartį, leidžiant iš prievolės išstoti atsakovui D. K. ir prievolę vienasmeniškai vykdyti ieškovei J. Ž.. Bankas nurodė, kad šalių prievolė yra solidari, t.y. kreditą privalo grąžinti ieškovė J. Ž. ir atsakovas D. K. (e. bylos kopijos 1 t. 48 b. l.). Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodyta, kad neleidžiama be kreditoriaus sutikimo modifikuoti prievolę, ją iš solidarios prievolės pakeičiant į vieno skolininko asmeninę.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė teigė, kad ieškiniu prašydama atidalinti butą (ieškovei visą butą paliekant natūra, o atsakovui priteisiant 613 Eur kompensaciją, proporcingą sumokėto kredito daliai) neprašo pakeisti bendraturčių prievolės pagal kredito sutartį iš solidarios į asmeninę, nes abu kredito gavėjai bankui liktų atsakingi solidariai. Ieškovė prašo nustatyti įpareigojimą jai vienai grąžinti prievolę ne banko atžvilgiu, o atsakovo atžvilgiu, ir nurodo, kad atsakovas ieškovės prievolės nevykdymo atveju turėtų įstatyme numatytą teisę iš ieškovės prisiteisti nesumokėtą kredito dalį.

Iš šalių paaiškinimų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-736-475/2014 pagal ieškovo D. K. ieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovės atstovė, remdamasi šiuo sprendimu, teismo posėdyje nurodė, kad nėra jokių techninių galimybių nustatyti naudojimosi tvarką butu, nes buto plotas tik 47 kv. m., kambariai nevienodo dydžio, virtuvė įrengta nišoje ir sujungta su svetaine, pertvarų įrengimas negalimas, nes virtuvėje turi būti langas. Teismas pažymi, kad šie ieškovės atstovės teiginiai nesudaro pagrindo išvadai, kad šalys išnaudojo visas galimybes ieškoti kitokių racionalių ginčo dėl bendraturčių teisių į butą sprendimo būdų. Iš ieškovės nurodyto teismo sprendimo matyti, kad buvo svarstomas vienas projektinis pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau tai nereiškia, kad pagal naujai parengtą kitokį naudojimosi tvarkos projektą, atlikus tam tikrus pakeitimus, būtų galima spręsti klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal naujai parengtus projektinius pasiūlymus.

Ieškovės atstovė prašo vertinti kritiškai ir atmesti atsakovo pasiūlymą jam išmokėti 30 000 Eur kompensaciją ir atsiskaityti su banku. Nurodo, kad atsakovas turtą įgijo ne už grynąsias lėšas, bet už paskolą, prievolė bankui yra 35 metams, todėl atsakovas neturi teisės prašyti, kad ieškovė jam išmokėtų 30 000 Eur kompensaciją. Ieškovės atstovė teismo posėdyje teigė, kad ieškovė keletą metų siekė su atsakovu taikiai išspręsti ginčą dėl buto pasidalijimo. Ieškovė siūlė atsakovui išpirkti jo dalį, siekė perimti atsakovo prievolę dėl kredito grąžinimo, kreipėsi į banką, bankas būtų davęs sutikimą, tačiau dėl atsakovo pasyvumo ginčas tęsiasi. Ieškovės teigimu, tuo metu jos finansinė padėtis buvo geresnė, prievolę galėjo perimti jos sutuoktinis, ir bankas buvo davęs sutikimą dėl prievolės modifikavimo iš solidarios į asmeninę, tačiau atsakovas vengė ginčą spręsti. Šiuo metu ieškovė negali gauti paskolos, nes augina du mažamečius vaikus, jos finansinė padėtis neleidžia gauti naujo kredito ir įsigyti kitą būstą. Teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus, nes atsakovas nėra atsakingas nei už ieškovės finansinę padėtį, nei už jos galimybes gauti paskolą ar papildomą jos prievolės užtikrinimą. Teismas pažymi, kad ieškovė ir atsakovas butą įsigijo lygiomis teisėmis, po ½ dalį, abu lygiomis teisėmis sudarė kredito sutartį ir patvirtino įsipareigojimą kreditą bankui grąžinti per 40 metų. Abi šalys turėjo lūkesčių kurti savo gyvenimą kartu jų įsigytame bute. Nutrūkus šalių santykiams, abiejų šalių teisės išlieka lygios, ir nei vienos šalies teisės ar teisėti interesai negali būti nepagrįstai ribojami ir varžomi, siekiant daugiau pranašumo suteikti kitai šaliai. Sprendžiant bendraturčių ginčą teisinės reikšmės neturi nei ieškovės šeimyninė padėtis, nei jos sutuoktinio gaunamų pajamų dydis. Ieškovės turtinei padėčiai pasikeitus, ji pati turi ieškoti galimybių surasti papildomų prievolės užtikrinimo būdų arba pasirinkti kuklesnį būstą. Bankui nesutikus keisti prievolės, leidžiant išstoti iš solidarios prievolės atsakovui, ieškovė nepagrįstai prašo jos atsakomybės dalį faktiškai perkelti atsakovui.

Ieškovės atstovė taip pat paaiškino, kad buto vertė buvo kritusi, paskolos suma buvo didesnė už buto vertę, atsakovas nusišalino nuo turto tvarkymo, nemokėjo nei kredito įmokų, nei komunalinių mokesčių, ieškovė kreipėsi į teismą dėl dalies įmokų iš atsakovo priteisimo už jos įvykdytos prievolės dalį bankui, ieškinys buvo tenkintas. Teismas pažymi, kad ieškovės atstovės teiginiai, jog atsakovas vengė spręsti paskolos perėmimo ir buto pasidalijimo klausimus, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės ieškinio reikalavimus pagrįstais. Iš pateiktos šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas taip pat ir dėl atsakovo investuotų lėšų į buto remontą (apie 20 000 Lt) kompensavimo, tačiau, kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovo atstovas, pati ieškovė vengė šį klausimą spręsti. Iš pateiktos šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad ieškovė neginčija ir pripažįsta aplinkybes dėl atsakovo investiciją į remontą.

Šios bylos nagrinėjimo metu buvo taikyta teisminė mediacija, kuri pasibaigė 2017-04-21, ginčo šalims pasitraukus iš teisminės mediacijos proceso. Teismo posėdžiuose ieškovė ir jos atstovė atmetė visus atsakovo pasiūlymus dėl ginčo išsprendimo. Teismas daro išvadą, kad šios bylos procese ne atsakovo procesinis elgesys buvo pasyvus, bet pačios ieškovės, nes pati ieškovė neieškojo jokių kitų protingų ir abiejų šalių interesus atitinkančių bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdų.

Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad bendraturčio teisė į savo dalį bendrojoje nuosavybėje gali būti realizuojama tik laikantis proporcingumo principo ir išlaikant bendraturčių interesų pusiausvyrą. Laikantis bendraturčių interesų pusiausvyros taisyklės atidalijant prioritetas turi būti teikiamas bendraturčio dalies atskyrimui natūra, o kompensacija pinigais vertintina tik kaip išimtinis dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės atskyrimo būdas. Vienam iš bendraturčių nesutinkant su tokiu atidalijimo būdu, kompensacijos priteisimas gali reikšti priverstinį išpirkimą, todėl jis gali būti taikomas tik tada, kai bendraturtis, siekiantis savo dalies atidalijimo, išnaudoja visas galimybes perleisti savo dalį tretiesiems asmenims (V. Pakalniškis, S. Cirtautienė. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo problemos Lietuvos teismų praktikoje. Jurisprudencija. 2009, 2(116), p.227-294)).

Teismas pažymi, kad ieškovės prašomas nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas, išmokant ieškovės nurodytą neadekvataus dydžio kompensaciją, akivaizdžiai neproporcingas ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Pagal ieškovės prašomą atidalijimo būdą atsakovas gautų tik 2 procentus jo turto vertės dalį atitinkančią kompensaciją (630 Eur) ir liktų 30 metų solidariai atsakingas už ieškovės prievolę, savo dydžiu atitinkančią buto vertę (60 000 Eur), neturėdamas nei nuosavybės teisių į ginčo butą, nei jokių kitų garantijų dėl ieškovės prievolės įvykdymo užtikrinimo.

Teismas konstatuoja, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės suderinti bendraturčių interesus, nes ieškovė atmetė visus atsakovo pasiūlymus dėl bendraturčių teisių į ginčo butą, neieškojo kitų ginčo sprendimo būdų, neišnaudojo kitų galimybių ieškoti perleisti turtą tretiesiems asmenims. Ieškovės ieškinio reikalavimai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus, todėl ieškinys negali būti patenkintas (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

D. K. teisme atstovavo advokatas L. M.. Atsakovo atstovas pateikė 2017-06-13 prašymą (DOK-21246) priteisti iš ieškovės 1100 Eur išlaidų atsakovo patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Šias išlaidas sudaro: 1) 500 Eur už advokato teisinę pagalbą, teikiant pirmines konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį surašymas ir pateikimas teismui; 2) 600 Eur už advokato teisinę pagalbą: už 2017-02-14 rašytinių paaiškinimų surašymą ir pateikimą teismui (300 Eur) ir atstovavimas trijuose teismo posėdžiuose (300 Eur). Atsakovo patirtos išlaidos pagrįstos 2016-08-31 sąskaita Nr. 0184 500 Eur sumai, 2016-11-14 sąskaita Nr. 0191 200 Eur sumai, 2017-02-06 sąskaita Nr. 0198 200 Eur, 2017-05-22 sąskaita Nr. 0210 200 Eur sumai ir piniginių lėšų pervedimą patvirtinančiais sąskaitos išrašais: 2016-08-22 – 500 Eur, 2016-11-14 – 200 Eur, 2017-02-03 – 200 Eur, 2017-05-22 – 200 Eur (e-bylos kopijos 2 t. 38-46 b.l.). Netenkinus ieškovės ieškinio reikalavimų, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Iš ieškovės priteistinos 3,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas., 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą Eur) bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovės J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.