- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2-736-475/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14368-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Atsakovas
- J. Ž.
- Ieškovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K., M. Ž., „Swedbank“
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Gilbertas Kinderevičius
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, atsakovei J. Ž., atsakovės atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei J. Ž., tretiesiems asmenims J. K., M. Ž., „Swedbank“, AB dėl naudojimosi tvarkos bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančiu turtu (butu) nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 81-87), prašydamas: 1. nustatyti naudotis ieškovui D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpomis pagal 2014-05-14 buto plano pasiūlymą sekančiai: patalpa, pažymėta indeksu 19-3 (15,16 kv.m.); 2. nustatyti naudotis atsakovei J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpomis pagal 2014-05-l4 buto plano pasiūlymą sekančiai: patalpa, pažymėta indeksu 19-4 (11,51 kv.m.); 3. nustatyti naudotis ieškovui D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovei J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal 2014-05-14 buto plano pasiūlymą šiomis patalpomis bendrai: patalpa, pažymėta indeksu 19-2 (4,93 kv.m.); patalpa, pažymėta indeksu 19-1 (14,44 kv.m.). 4. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2007-08-14 ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo butą su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (tekste – Butas), t.y. ieškovas ir atsakovė minėtą Butą įsigijo lygiomis dalimis, kiekvienam priklauso po ½ dalį Buto. Šiuo metu Bute gyvena atsakovė su savo šeima, ji yra užėmusi visą Butą, pilnai naudojasi ir disponuoja ne tik jai priklausančia Buto dalimi, bet ir ieškovui priklausančia Buto dalimi bei ieškovo atliktais Buto pagerinimais ir jam priklausančiais daiktais. Tuo tarpu ieškovas neturi galimybės naudotis jam priklausančia Buto dalimi, neturi Buto raktų ir negali patekti į Butą, nors ieškovas kaip bendraturtis turi teisę pilnai ir nevaržomai naudotis jam priklausančia Buto dalimi, gauti iš jos naudą, ją eksploatuoti ir naudoti savo, kaip savininko interesų patenkinimui. Dėl Buto ypatingųjų savybių, t.y. dėl to, jog Buto patalpą pažymėtą indeksu 19-1 sudaro viena bendra erdvė, kurioje yra išdėstyta gyvenamojo kambario zona, koridorius ir virtuvė, nebuvo įmanoma nustatyti tokios naudojimosi tvarkos, kad kiekvienam iš bendraturčių tektų naudotis po atskirą izoliuotą patalpą. Todėl ieškovo užsakymu architektas parengė Buto naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymą, kuriuo remiantis siūloma patalpos, pažymėtos indeksu 19-1 dalį atskirti sienele, tokiu būdų suformuojant atskirą izoliuotą patalpą, t.y. dar vieną kambarį (pasiūlyme pažymėta indeksu 19-4), o likusią patalpos dalį, kurioje lieka koridorius bei virtuvė, palikti šalims naudotis bendrai. Viso ieškovui tektų naudotis - 24,845 kv.m. ploto, o atsakovei tektų naudotis - 21,195 kv.m. ploto. Ieškovo vertinimu priskyrus šalims naudotis pagal ieškovo siūlomą planą nurodytas patalpas, bus geriausiai užtikrinti abiejų šalių interesai. Ieškovui priskyrus naudotis patalpą pažymėtą indeksu 19-3, jis galės netrukdomai ir nevaržomai įgyvendinti visas savo kaip savininko teises ir gauti iš jam priklausančios Buto dalies maksimalią naudą, pvz.: pats ten apsigyvendamas ar išnuomodamas jam priskirtą patalpą nuomininkams, ir tokiu būdu už tai gaudamas naudos. Ieškovas ne tik, kad neturi galimybės naudotis jam priklausančia Buto dalimi, bet ir negauna iš atsakovės jokio atlygio, už tai, kad ši naudojasi jam priklausančiu turtu. Ieškovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog jis sutinka savo lėšomis ir rūpesčiu įrengti sienelę, tai atitiktų teisingo atlyginimo principą, už tai, jog ieškovui, nustačius naudojimosi tvarką jo prašomu būdu, tektų naudotis šiek tiek daugiau ploto nei atsakovei. Pažymėjo, jog nustatant naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką, reikalinga pasirinkti tokį variantą, kurio įgyvendinimas pareikalautų mažiausių pastangų, finansinių ir laiko sąnaudų iš bendrosios nuosavybės teisės subjektų. Šiuo atveju prioritetas neabejotinai skirtinas ieškovo pateiktam siūlymui dėl Buto naudojimosi tvarkos nustatymo, nes pagal jį papildomai kiltų galimybė tik įsirengti sienelę atskirai patalpai suformuoti. Įrengti sienelę ir tokiu būdu suformuoti atskirą izoliuotą patalpą - naują kambarį, yra įmanoma įgyvendinti techniškai ir tai nėra sudėtinga, sienelės (pertvaros) įrengimas nelaikytinas esminiu projekto pakeitimu (nekeičiamos laikančiosios konstrukcijos ar kiti esminiai projekto sprendiniai) ar rekonstrukcija, pertvaros įrengimas šiuo atveju vertintinas kaip paprastas einamasis remontas (Statybos įstatymo 2 str. 21 p.). Nurodė, kad Buto patalpų pagal pateiktą pasiūlymą, pažymėtų indeksais pagal pateiktą siūlymą 19-2 ir 19-1, priskyrimas naudotis bendrai yra neišvengiamas, kadangi patalpoje, pažymėtoje indeksu 19-2 yra sanitarinis mazgas. Pagal pateiktą pasiūlymą patalpą, pažymėtą indeksu 19-1, būtina paskirti šalims naudotis bendrai, ne tik dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, bet ir dėl to, jog iš šios patalpos šalys galės laisvai patekti į jiems priskirtas naudotis Buto patalpas, taip pat į patalpą, pažymėtą indeksu 19-2, kurioje yra vonia ir tualetas bei per šią patalpą apskritai patekti į Butą, kadangi joje yra koridorius ir išėjimas į laiptinę. Atkreipė dėmesį, jog pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką, šalims tenkančios realiosios Buto dalys yra beveik lygios jiems tenkančioms idealiosioms dalims ir yra maksimaliai joms artimos. Teigia, jog ieškovo pateiktas siūlymas dėl naudojimosi tvarkos Butu nustatymo iš esmės atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijui, socialinės taikos ir proporcingumo bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijui.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimuose (b.l. 41-44, 97-98) nesutiko su ieškovo reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovė kartu su atstove nurodė, kad atsakovė ir ieškovas yra buvę artimi draugai, dėl ko 2007-08-14 bendrosios dalinės nuosavybės teise už 220.064,00 Lt įgijo Butą už banko paskolą pagal 2007-05-10 kredito sutartį Nr. 07-045613-FA, pagal kurią atsakovė ir ieškovas yra bendraskoliai. Atsakovei ir ieškovui bankas suteikė 221.168,00 Lt paskolą, kuri buvo panaudota būsto įgijimui. Vėliau ši kredito sutartis kelis kartus buvo keičiama atsakovės ir ieškovo iniciatyva, keičiant mokėjimo grafiką bei konvertuojant paskolos valiutą iš lito į eurą. 2009-09-01 atsakovės ir ieškovo keliai išsiskyrė, todėl ieškovas išėjo iš įgyto būsto savo noru ir nuo to laiko būstu nesirūpino: nemokėjo nei kredito įmokų, nei su turto išlaikymu susijusių mokesčių. Atsakovė ne kartą siūlė ieškovui išspręsti būsto ir paskolos klausimą, perleidžiant jai tiek ieškovo turto dalį ir tuo pačiu jai perimant jo būsto paskolos dalį, tačiau ieškovas į kalbas nesileido, nors šis pasiūlymas jam būtų iš esmės naudingas, kadangi šiai dienai šio būsto vertė yra ženkliai mažesnė, nei būsto paskolos likutis. Kadangi ieškovas nesprendė jokių su bendru turtu susijusių klausimų, atsakovės pasiūlymus ignoravo, arba kėlė nerealius reikalavimus, todėl atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą prisiteisti iš ieškovo atsakovės sumokėtų kredito įmokų 1/2 dalį. Mano, kad ieškovo siūloma naudojimosi turtu tvarka negali būti patvirtinta, todėl ieškinys turi būti atmestas. Pažymėjo, jog tam, kad būtų galima spręsti, ar galima padalinti patalpą plane pažymėtą indeksu 19-1/27.68 kv.m, reikalinga parengti projektinius pasiūlymus, kuriuos turi parengti atitinkamą išsilavinimą ir žinių turintis asmuo, t.y. architektas. Kaip matyti, ieškovo pateiktas planas neatitinka keliamų reikalavimų - nėra jokių duomenų kas parengė šį pasiūlymą, nėra jokių paaiškinimų dėl šio projekto, todėl teismas pagal tokį ieškovo pateiktą pasiūlymą iš viso negali spręsti naudojimosi tvarkos nustatymo klausimo. Pastebėjo, kad nepateikti duomenys ar toks projektas realiai gali būti įgyvendinamas. Be to, tam, kad atidalinti patalpą, pažymėtą indeksu 19-1/27.68 kv.m, turi būti pateikta techninė charakteristika ar realiai tokia patalpa gali būti padalinta. Kaip matyti, patalpa, pažymėta indeksu 19-1 apima dvi zonas: virtuvės ir svetainės ir šioje patalpoje yra vienas langas. Pagal ieškovo pasiūlymą padalinus šią patalpą į dvi atskiras patalpas, virtuvės patalpa liktų be natūralios dienos apšvietimo, t.y. be lango. Kadangi pateiktas pasiūlymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nėra pateikta paaiškinimų, todėl neaišku, ar toks patalpų padalinimas atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus ir pan. Pažymėjo, kad ginčo turtas yra įkeistas trečiajam asmeniui - bankui „Swedbank“, AB pagal 2007-05-10 kredito sutartį Nr. 07-045613-FA. Pagal šios sutarties 10.2.4 punktą ieškovas turi gauti banko sutikimą tokiems turto pertvarkymo darbams atlikti, kadangi ieškovo pasiūlytas turto pertvarkymas turi tiesioginės reikšmės turto vertei. Nesant tokio trečiojo asmens sutikimo, taip pat negalima kalbėti apie ieškovo pateikto pasiūlymo pagrįstumą.
Tretysis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime (b.l. 112-113) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, Banko, kaip hipotekos kreditoriaus interesas yra išsaugoti Bankui įkeisto turto vertę ir likvidumą. Bendruoju atveju buto valdymo ir naudojimosi tvarkos nustatymas turto vertei ir likvidumui įtakos neturi, tačiau šiuo atveju iš pateikto patikslinto ieškinio motyvų ir prie ieškinio pateiktų planų matyti, kad tam, jog įgyvendinti ieškiniu prašomą patvirtinti ginčo buto valdymo ir naudojimosi tvarką būtina bute atlikti statybos darbus iš vieno kambario suformuojant du. Tačiau apie šiuos statybos darbus užsimenama tik ieškinio motyvuose, o šių statybos darbų atlikimas, tvarka ir terminai ieškinio reikalavimuose niekaip neatsispindi. Ieškovas kambarių padalijimą įvardina kaip nereikšmingą „sienelės įrengimą“. Nors kaip matyti iš ieškinio reikalavimų turėtų būti pastatyta nauja siena, suformuota ir inventorizuota nauja patalpa. Mano, kad tokia neaiški ieškovo prašoma patvirtinti valdymo ir naudojimosi ginčo buto tvarka gali lemti, kad ginčo bute bus atlikti ar tik dalinai atlikti statybos darbai, šie statybos darbai nebus tinkamai įforminti ir gali būti ateityje traktuojami, kaip nelegali statyba. Tokios aplinkybės neabejotinai gali turėti įtakos bankui įkeisto turto vertei ir likvidumui, todėl su prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka nesutinka. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai per EPP.
Tretieji asmenys J. K. ir M. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai per šalių atstovus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas D. K. ir atsakovė J. Ž. 2007-05-10 sudarė Kredito sutartį su vėlesniais sutarties pakeitimais, kurios pagrindu gautą kreditą panaudojo Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti (b.l. 11-12, 28-35, 136). Kredito grąžinimui užtikrinti Butas 2007-08-28 buvo įkeistas „Swedbank“, AB (b.l. 136). Ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ Buto. Šiuo metu faktiškai Butu naudojasi ir jame gyvena atsakovė su šeima. Ieškovas teigia, kad negali nevaržomai naudotis jam priklausančia Buto dalimi, todėl prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo siūlomą patalpų atidalinimo planą. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodydama, jog ieškovo siūlomas patalpų atidalinimo planas ir prašoma nustatyti naudojimosi Butu tvarka yra nesąžininga, neatitinkanti nuosavybės dalių bei atidalinimo planas neatitinka jam keliamų teisės aktų reikalavimų.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.). Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.).
Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo bendraturčiams nesusitarus tarpusavyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės apžvalgoje (Nr. AC-32-1.Teismų praktika. 2010, 32) nurodė, kad teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie: teisėtumo, adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo. Taigi nagrinėjamu atveju, reikalinga įvertinti, ar ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi Butu tvarka atitinka minėtus kriterijus.
Dėl teisėtumo kriterijaus
Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus (LAT 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006);
Ginčo Bute yra trys patalpos, plane pažymėtos 19-3 (15,16 kv.m), 19-2 (4.93 kv.m) ir 19-1 (27,68 kv.m) (b.l. 24). Patalpoje 19-1 yra svetainės ir virtuvės zonos bei koridorius. Ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi Butu tvarka yra grindžiama pateiktu buto plano pasiūlymu (b.l. 129A), kuriame patalpoje 19-1 (27,68 kv.m) siūloma įrengti pertvarą ir šią patalpą padalinti į virtuvės ir koridoriaus patalpą 19-1 (14,44 kv.m) bei kambarį 19-4 (11,51 kv.m). Projektinį pasiūlymą parengė UAB „GBK archstudija“. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad projektinį pasiūlymą parengė tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, tai grindžia jų išsilavinimą patvirtinančiais dokumentais (b.l. 129B, 129C). Pagal siūlomą nustatyti tvarką prašoma ieškovui priskirti naudotis Buto patalpą 19-3 (15.16 kv.m.), atsakovei priskirti naudotis Buto patalpa 19-4 (11.51 kv.m.), o patalpas 19-2 (4,93 kv.m.) ir 19-1 (14,44 kv.m.) palikti šalims naudotis bendrai. Viso ieškovui tektų naudotis - 24,845 kv.m. ploto, o atsakovei tektų naudotis - 21,195 kv.m. ploto. Ieškovo teigimu įrengti sienelę ir tokiu būdu suformuoti atskirą izoliuotą patalpą - naują kambarį, yra įmanoma įgyvendinti techniškai ir tai nėra sudėtinga, sienelės (pertvaros) įrengimas nelaikytinas esminiu projekto pakeitimu (nekeičiamos laikančiosios konstrukcijos ar kiti esminiai projekto sprendiniai) ar rekonstrukcija, pertvaros įrengimas šiuo atveju vertintinas kaip paprastas einamasis remontas (Statybos įstatymo 2 str. 21 p.), dėl ko nereikia jokių statybos ar rekonstrukcijos leidimų, ir tai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Atsakovė su šiais ieškovo teiginiais nesutinka, motyvuodama tuo, kad padalinus 19-1 (27,68 kv.m) patalpą į dvi atskiras patalpas, virtuvės patalpa liktų be natūralios dienos apšvietimo, t.y. be lango, todėl neaišku, ar toks patalpų padalinimas atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. Šias aplinkybes atsakovė grindžia byloje pateikta architektės S. N. išvada dėl ieškovo pasiūlyto projektinio buto padalijimo sprendimo (b.l. 140-141). Architektės išvadoje nurodyta, jog virtuvė kaip niša yra galima patalpoje, kurioje iš principo yra natūralus apšvietimas, o pagal ieškovo pasiūlytą variantą ši niša lieka aklinoje patalpoje. Virtuvė kaip niša negalima patalpoje, kuri neturi natūralaus apšvietimo. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ IX skyrių „Butų perplanavimo, padalijimo ir sujungimo reikalavimai“, punktą 263.1. „Leidžiama keisti visas vidaus atitvaras nelaikančias konstrukcijas, jeigu naujai suplanuotos patalpos atitiks šio Reglamento nustatytus minimalius patalpų dydžių reikalavimus arba naujai suplanuotos patalpos nesumažins insoliacijos, nepablogins vėdinimo, šildymo ir dirbtinės apšvietos rodiklių, garso izoliacijos.“ Šiuo atveju virtuvės situacija pabloginama insoliacijos požiūriu, kaip minėta, suformuota patalpa neturi natūralaus apšvietimo. Iš byloje esančio kvalifikacijos atestato matyti, kad architektė S. N. yra atestuota statinio projekto, statinio projekto valdymo priežiūros vadovė, statinio projekto architektūrinės dalies, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovė (b.l. 142), todėl pagrindo abejoti architektės pateikta išvada teismas neturi. Ieškovas architektės išvadoje nurodytus pasiūlyto projektinio buto padalijimo sprendimo trūkumus bei neatitikimus teisėms aktams paneigiančių įrodymų ar aplinkybių nepateikė.
Pažymėtina, kad teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises. Tretysis asmuo „Swedbank“, AB, su ieškovo siūlymu įrengti sienelę ir tokiu būdu suformuoti atskirą izoliuotą patalpą - naują kambarį 19-1 (14,44 kv.m) nesutinka, motyvuodamas tuo, kad tokia neaiški ieškovo prašoma patvirtinti valdymo ir naudojimosi ginčo buto tvarka gali lemti, kad ginčo bute bus atlikti ar tik dalinai atlikti statybos darbai, šie statybos darbai nebus tinkamai įforminti ir gali būti ateityje traktuojami, kaip nelegali statyba. 2007-05-10 kredito sutarties Nr. 07-045613-FA 10.2.4 punkte numatyta, kad kiekvienas kredito gavėjas įsipareigoja visu sutarties galiojimo laikotarpiu be raštiškų banko ir BPD sutikimų neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, nesunaikinti, neišnuomoti ar kitaip neperduoti, neįkeisti ar kitaip neapriboti bei neapsunkinti nuosavybės teisių į bankui įkeistą turtą ir į turtą, kurio įsigijimui (statybai, rekonstrukcijai) buvo suteiktas kreditas (b.l. 105). Kreditą suteikęs bankas „Swedbank“, AB byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškovo siūlomo naudojimosi Butu tvarkos nustatymu, nurodydamas, jog ieškovo siūlomi Buto išplanavimo pakeitimai ir siūlomi atlikti statybos darbai gali turėti įtakos bankui įkeisto turto vertei ir likvidumui. Todėl darytina išvada, jog patvirtinus ieškovo prašomą naudojimosi Butu tvarką bus pažeistos trečiųjų asmenų teisės.
Dėl adekvatumo kriterijaus
Pagal CK 4.81 str. 1 d. naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (LAT 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Ieškovas teigia, jog pasiūlyme siūlomos sienelės įrengimą finansuotų ir tai būtų kaip kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Ieškovo siūlomos įrengti sienelės sąmata byloje nepateikta, todėl nėra aišku, kiek kainuotų toks sienelės įrengimas. Taip pat, įvertinus tai, kad Bute esanti patalpa 19-1 negali būti atsidalinta į dvi atskiras patalpas, nes virtuvės niša netektų natūralaus apšvietimo ir taip būtų pažeistas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ IX skyrių „Butų perplanavimo, padalijimo ir sujungimo reikalavimai“ 263.1. punktas, galimybės paskirti naudotis bendraturčiams Buto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, nėra galimybės, t.y. butas laikytinas nedalus fizine prasme.
Dėl socialinės taikos ir proporcingumo kriterijaus
Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (LAT 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Ieškovas ir atsakovė yra sukūrę šeimas, atsakovė laukiasi antro vaiko, jų tarpusavio santykiai yra nutrūkę, ieškovo gyvenamoji vieta yra užsienyje, faktiškai Butu naudojasi, t.y. jį prižiūri, moka mokesčius, atsakovė su šeima. Be to, iš šalių pozicijų, išdėstytų bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, nustačius ieškovo pasiūlytą naudojimosi Butu tvarką būtų pagrindas kilti konfliktinėms situacijoms. Kadangi Butas dėl jo išplanavimo sprendinių laikytinas nedalus fizine prasme, yra susiklosčiusi situacija, kad faktiškai Butu naudojasi atsakovė, bendraturčiai tokiu atveju turėtų tartis dėl kitų teisės aktų nustatytų galimybių atsidalinti daiktą (pvz. CK 4.80 str. 2 d.) arba kitų ginčo sprendimo būdų, ką padaryti teismas ne kartą siūlė bylos nagrinėjimo metu.
Dėl naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijaus
Naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje (LAT 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; kt.). Svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas, todėl būtina parinkti tokią naudojimosi tvarką, kuri geriausiai garantuotų privataus gyvenimo neliečiamumą (LAT 2007-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2007). Faktiškai Bute gyvena atsakovė su šeima, kurią sudaro sutuoktinis ir nepilnametis vaikas, be to, atsakovė laukiasi dar vieno vaiko. Ieškovo šeimą sudaro du asmenys. Nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi Butu tvarką būtų neabejotinai pažeistas privataus gyvenimo neliečiamumas bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, kai periodiškai grįžtanti į Lietuvą ieškovo šeima apsigyventų šalia faktiškai Bute gyvenančios atsakovės šeimos.
Dėl faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus
Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (LAT 2003-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Ieškovas ir atsakovė įsigiję Butą bendrosios dalinės nuosavybės teise juo naudojosi bendru sutarimu, tačiau nutrūkus draugiškiems tarpusavio santykiams ieškovas paliko Butą naudotis atsakovei, išvyko gyventi į užsienį. Kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovo atstovas ir patvirtino atsakovė ieškovui Butas yra reikalingas tik tam, kad jis grįžęs iš užsienio turėtų kur apsistoti, pasidėti daiktus. Manytina, kad ieškovo pasiūlyta naudojimosi Butu tvarka neatitiktų tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių bendro daikto, t.y. Buto, naudojimosi santykius.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuotina, jog ieškovo pasiūlyta naudojimosi Butu tvarka neatitinka teisėtumo, adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų, todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 3 str. 1 d., 178 str., 185 str.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 2.000,00 Lt už teisines paslaugas (b.l. 66, 145) (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Iš ieškovo valstybei priteistinos 29,00 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 259 - 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 2.000,00 Lt (du tūkstančius litų, 00 ct) (nuo 2015-01-01 579,24 EUR) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 29,00 Lt (dvidešimt devynių litų, 00 ct) (nuo 2015-01-01 8,40 EUR) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (už išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą .