- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-11
- Bylos Nr.
- e2YT-15220-964/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10365-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą ypatingos teisenos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvai E. K. (santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), vardas ir pavardė Pietų Afrikoje – E. K.) ir F. P. (vardas ir pavardė Pietų Afrikoje – F. K.) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990-03-11.
Nurodė, kad pareiškėja D. D. E. M. departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena). Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjos tėvai – E. K. (santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), vardas ir pavardė Pietų Afrikoje – E. K.) ir F. P. (vardas ir pavardė Pietų Afrikoje – F. K.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Migracijos departamentas nustatė, jog pateikti dokumentai patvirtina, kad F. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K. ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau nepatvirtina pareiškėjos tėvų F. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini) (vieno iš jų), iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės. Sprendime nurodyta, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad F. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, yra tas pats asmuo bei dokumentai, patvirtinantys, kad E. K. ((duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, yra tas pats asmuo, nes pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ji ir (ar) jos tėvai keitė pavardę, ar kitų kompetentingos Pietų Afrikos Respublikos valstybinės institucijos išduotų dokumentų, kuriuose būtų nurodyta jos ir (ar) jos tėvų buvusi pavardė „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja, neturėdama kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka teikia šį pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos tėvai E. K. (santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), vardas ir pavardė Pietų Afrikoje – E. K.) ir F. P. (vardas ir pavardė Pietų Afrikoje – F. K.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjos teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, kad F. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, yra tas pats asmuo, ar kad E. K., gimusi (duomenys neskelbtini) ir E. K., gimusi (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo. Teismui nėra pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kad minėti vardai yra tų pačių vardų variantai. Pranešimai apie F. K. ir E. K. mirtį nėra teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti pažyma (Apostille), todėl nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo minėti dokumentai nebuvo laikomi tinkamais dokumentais, įrodančiais juose minimų asmenų gimimo vietą, duomenis apie jų tėvus bei pavardžių pasikeitimą. Pareiškėja savo pareiškime nenurodė, kad minėtų dokumentų patvirtintų pažyma (Apostille) negali gauti, taip pat šie dokumentai (patvirtinti pažyma (Apostille) Migracijos departamentui pateikti nebuvo, todėl pareiškėjos pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnio nuostatų. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nurodė, kad jos gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini) ir su minėtu prašymu Migracijos departamentui pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, Vokietijos – Sovietų sąjungos karo pradžioje evakavusių iš Lietuvos ir gyvenusių Kazachijoje, Turkmėnijoje, Totorijoje, Alma – Atos, Kuibyševo, Omsko, Penzos, Ivanovo, Tambovo srityse asmenų 1941 – 1944 m. sąrašų byloje, asmenų gyvenusių (duomenys neskelbtini), sąraše įrašyti: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), P. E., gimusi (duomenys neskelbtini), P. R., (duomenys neskelbtini), visi (duomenys neskelbtini) tautybės, iki evakuacijos gyvenę (duomenys neskelbtini) mieste. Dokumentų, patvirtinančių, kad F. P., ir E. P. po evakuacijos Antrojo pasaulinio karo metu į Rusiją, grįžo atgal į Lietuvą ir išvyko iki 1990 m. kovo 11 d. iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti duomenų, esančių pareiškėjos Pietų Afrikos Respublikos natūralizacijos pažymėjime (dokumente nepatvirtintame pažyma (Apostille)), pagal kurį buvo atkurtas pareiškėjos gimimo akto įrašas tikrumu.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pareiškimą palaikė, paaiškino, kad į bylą pateiktų duomenų visuma (Lietuvos archyvų pažymos apie pareiškėjos tėvus ir Pietų Afrikos Respublikoje išduoti pranešimai apie pareiškėjos tėvų mirtį) patvirtina, kad F. P. ir E. P. vėliau buvo žinomi atitinkamai kaip F. K. ir E. K., taigi patvirtina faktą, jog F. P. ir F. K. bei E. P. ir E. K. yra tie patys asmenys. Valstybinės lietuvių kalbos komisija patvirtino, kad vardai (duomenys neskelbtini) yra to paties moteriško vardo variantai skirtingose kalbose, o vardai (duomenys neskelbtini) yra vyriško vardo (duomenys neskelbtini) variantai (duomenys neskelbtini) kalbose; <...> dokumentuose anglų kalba fiksuotas vardas (duomenys neskelbtini) – dar vienas variantas, atsiradęs kaip trumpinio užrašymas kitos kalbos rašmenimis. Pranešimai apie pareiškėjos tėvų mirtis yra patvirtinti dokumentų tvirtinimo pažyma Apostille, tiksliai laikantis oficialios Pietų Afrikos Respublikos institucijos, kuruojančios dokumentų legalizavimo Pietų Afrikos Respublikoje procedūras, viešai skelbiamos tvarkos. Po pirminio pareiškėjos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Migracijos departamentui patiekimo gauti oficialūs dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos gimimo vieta yra ne (duomenys neskelbtini) (kaip ji anksčiau manė), o Lietuvoje (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos pateikti pirminiai duomenys apie tai, jog ji gimė (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai klaidingi. Atitinkamai Migracijos departamentui pareiškėja pateikė vėlesnį (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kuriame savo gimimo vietą nurodė Lietuvoje. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotas pareiškėjos gimimo akto įrašas. Įrodymai apie pareiškėjos gimimo vietą Lietuvoje tuo pačiu patvirtina ir pareiškėjos tėvų grįžimą į Lietuvą (duomenys neskelbtini). Vėlesni duomenys patvirtina, kad pareiškėja su šeima išvyko nuolat gyventi į Afriką. Grįsdama savo gimimo Lietuvoje faktą pareiškėja remiasi ne vien Migracijos departamento kvestionuojamu natūralizacijos liudijimu, bet kitais įrodymais: Pietų Afrikos pasu, Pietų Afrikos vidaus reikalų departamento (duomenys neskelbtini) pažyma, atkurtu pareiškėjos gimimo akto įrašu. Juose nurodyti kiti pareiškėjos anketiniai duomenys (gimimo data (duomenys neskelbtini)) sutampa su rašytiniais dokumentais iš kitų šaltinių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tik kai: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023 ir joje nurodyta praktika).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
Pareiškėja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir remiasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą, tačiau jis (duomenys neskelbtini) sprendime konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo (pareiškėja) yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (e.b.l 10-15).
Iš gimimo įrašo, notaro patvirtintų pranešimų apie mirtį matyti, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) tėvai - F. K. ir E. K.. Šių dokumentų kopijos yra tinkamai patvirtintos, t.y. patvirtintos originaliais Rytų Keiptauno Aukščiausiojo Teismo spaudais bei papildomai patvirtinti notaro spaudais. Abu pranešimai apie mirtį yra patvirtinti dokumentų tvirtinimo pažymomis Apostille vadovaujantis 1961 m. Hagos Konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo nuostatomis.
(duomenys neskelbtini) Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjos motinai buvo išduotas Lietuvos pasas, taip pat, kad pareiškėjos motinos E. K. tėvai – (duomenys neskelbtini) ir C. K., pareiškėjos motinos sesers vardas – (duomenys neskelbtini), kuriems taip pat buvo išduoti Lietuvos pasai. (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie santuoką Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė F. P., (duomenys neskelbtini) sūnus, ir E. K., (duomenys neskelbtini) duktė. Nurodoma, kad jaunieji – (duomenys neskelbtini) tautybės Lietuvos piliečiai. (duomenys neskelbtini) Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma (duomenys neskelbtini) „Dėl duomenų apie F. P. pateikimo“, su kuria buvo gauti dokumentai, patvirtina pareiškėjos tėvo F. P. tėvų (pareiškėjos senelių) – I. P. ir C. P. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. (duomenys neskelbtini) Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pilietybės“ ir kartu su pažyma pridėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas F. P. buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) gimusių šaukiamųjų naujokų pagrindinį sąrašą (dokumente nurodoma, kad F. P. tėvai – (duomenys neskelbtini), žmona – (duomenys neskelbtini)) bei į (duomenys neskelbtini) rinkimų į TSRS Aukščiausiąją Tarybą rinkėjų sąrašą. Minėtame rinkėjų sąraše įrašyta ir pareiškėjos motina E. P., (duomenys neskelbtini) duktė.
Pareiškėjos motinos, kurios vardas ir pavardė Pietų Afrikoje buvo E. K., pranešime apie mirtį (nurodoma, kad E. K. vaikai – (duomenys neskelbtini) (pareiškėja) ir (duomenys neskelbtini) I. K.. Dokumente nurodoma, kad E. K. tėvai – E. K. ir C. K., sutuoktinis – F. K., santuokos sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva. Pareiškėjos tėvo, kurio vardas ir pavardė Pietų Afrikoje buvo F. K., pranešime apie mirtį nurodoma, kad F. K. vaikai – (duomenys neskelbtini) (pareiškėja) ir (duomenys neskelbtini) I. K.. Pranešime apie mirtį nurodoma, kad F. K. tėvai – (duomenys neskelbtini) Y. P. ir H. P.. Nurodomas sutuoktinės vardas ir pavardė – E. K., nurodoma santuokos sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva.
Nors į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos tėvų vardų/pavardžių keitimą, tačiau aukščiau nurodytos Lietuvos archyvų pažymos apie pareiškėjos tėvus ir Pietų Afrikos Respublikoje išduoti pranešimai apie pareiškėjos tėvų mirtį patvirtina, kad F. P. ir E. P. (mergautinė – (duomenys neskelbtini)) vėliau buvo žinomi, atitinkamai, kaip F. K. ir E. K., taigi patvirtina ir faktą, jog F. P. ir F. K. bei E. P. (mergautinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) ir E. K. yra tie patys asmenys. Šią išvadą pagrindžia ir pareiškėjos su rašytiniais paaiškiniamis pateiktas Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos (duomenys neskelbtini) raštas/išvada, kur nurodyta, jog vardai (duomenys neskelbtini) – to paties moteriško vardo variantai skirtingose kalbose, (duomenys neskelbtini) – mažybinis maloninis variantas su slaviška priesaga; vardai (duomenys neskelbtini) (mažybinis maloninis variantas) ir (duomenys neskelbtini) (trumpiniai) yra vyriško vardo (duomenys neskelbtini) variantai (duomenys neskelbtini) kalboje. Dokumentuose rusų kalba fiksuotas vardas (duomenys neskelbtini) greičiausiai yra to paties vardo variantas, atsiradęs dėl netikslios perrašos kiriliškais rašmenimis. Jeigu kiti asmens duomenys sutampa, gali būti, kad dokumentuose anglų kalba fiksuotas vardas (duomenys neskelbtini) – dar vienas variantas, atsiradęs kaip trumpinio užrašymas kitos kalbos rašmenimis; plg. vardo (duomenys neskelbtini) variantus, fiksuotus anglų kalboje – (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytos pažymos, pranešimai ir ši išvada yra pakankami teigti, kad pareiškėjos motinos ir tėvo vardai (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Pietų Afrikoje buvo modifikuoti į (duomenys neskelbtini), o pavardės iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
Spręsdamas dėl pareiškėjos tėvų pilietybės, teismas atsižvelgia į (duomenys neskelbtini) Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinama, jog Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento archyviniame fonde, Pilietybės teisių pripažinimo komisijos prie Vidaus reikalų ministerijos protokolų byloje, (duomenys neskelbtini) protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad komisija, apsvarsčiusi K. E. bylą dėl Lietuvos pilietybės teisių pripažinimo, nusprendė „pripažinti Lietuvos pilietybės teises einant Taikos Sut. su Rusija 6 str.“; Archyvo pažymoje pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) miesto gyventojo E. K. šeimos sudėtį, į kurią įrašyta žmona (duomenys neskelbtini), duktė (duomenys neskelbtini), duktė (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos motina) bei nurodoma, kad visiems minėtiems asmenims buvo išduoti Lietuvos vidaus pasai. Archyvo saugomuose dokumentuose yra įrašas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie santuoką (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė F. P., (duomenys neskelbtini) sūnus, ir E. K., (duomenys neskelbtini) duktė. Nurodoma, kad jaunieji – (duomenys neskelbtini) Lietuvos piliečiai. E. K. pranešime apie mirtį nurodoma, kad E. K. vaikai – (duomenys neskelbtini) (pareiškėja) ir (duomenys neskelbtini) I. K.. Nurodoma, kad E. K. tėvai – E. K. ir C. K., sutuoktinis – F. K., santuokos sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva. F. K. pranešime apie mirtį nurodoma, kad F. K. vaikai – D. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) I. K.. Pranešime apie mirtį nurodoma, kad F. K. tėvai – (duomenys neskelbtini) Y. P. ir H. P.. Nurodomas sutuoktinės vardas ir pavardė – E. K., santuokos sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos tėvų atžvilgiu buvo priimti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Priešingai, Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymose apie pareiškėjos tėvus nurodyta, jog dokumentų apie pareiškėjos tėvų netektą Lietuvos Respublikos pilietybę archyve saugomuose fonduose nerasta. Darytina išvada, kad pareiškėjos tėvai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo turimi duomenys patvirtina, kad Antrojo pasaulinio karo metais pareiškėjos tėvai buvo evakavęsi iš Lietuvos. Pasibaigus karui, pareiškėjos tėvai grįžo gyventi į Lietuvą – (duomenys neskelbtini), Lietuvoje (duomenys neskelbtini) gimė pati pareiškėja (pareiškėjos gimimo faktą Lietuvoje patvirtina jos Pietų Afrikos Respublikos pase pateikiami duomenys apie jos gimimo vietą Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) natūralizacijos liudijime pateikiami duomenys apie pareiškėjos gimimo vietą, Pietų Afrikos Respublikos vidaus reikalų departamento (duomenys neskelbtini) pažyma, atkurtas pareiškėjos gimimo akto įrašas). Vėlesni duomenys liudija apie tai, kad pareiškėjos šeima (duomenys neskelbtini) metais gydėsi Vokietijos Federacinėje Respublikoje (kuri neįėjo į buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją). Vėliau šeima emigravo nuolatiniam gyvenimui į Afriką. Be kitų, aukščiau nurodytų dokumentų, tai patvirtina Migracijos departamento sprendime minima informacija, kad iš Lietuvos ypatingojo archyvo gauti duomenys, jog (duomenys neskelbtini) (mergautinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos mamos sesuo), gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) pareiškime – anketoje, dokumento skiltyje Išvardinkite Jūsų artimus giminaičius“ įrašyta sesuo E. K. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti Rodezijoje (valstybė Afrikos žemyne, dabar buvusios Rodezijos valstybės teritorija apima Zambijos ir Zimbabvės teritorijas); Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde yra saugoma F. G., (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) m., C. F., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) m., specialaus patikrinimo dėl išvykimo į užsienį byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje C. F. (mergautinė pavardė (duomenys neskelbtini), iš pirmos santuokos (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini)., gimusi (duomenys neskelbtini)., pareiškime-anketoje yra duomenų, kad sesuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) m. (taip dokumente), (duomenys neskelbtini), gyvena Rodezijoje.
CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus pareiškėjos įrodymus, patį laikmetį, kuriuo iš Lietuvos išvyko pareiškėjos tėvai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos, gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai E. K. (santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), vardas ir pavardė Pietų Afrikoje – E. K.) ir F. P. (vardas ir pavardė Pietų Afrikoje – F. K.) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos į Vokietijos Federacinę Respubliką, o vėliau į Afrikos žemyną ir tai padarę iki 1990-03-11.
Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, teismas nepatyrė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-197, 259, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, tėvai E. K. (santuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini), vardas ir pavardė Pietų Afrikoje – E. K.) ir F. P. (vardas ir pavardė Pietų Afrikoje – F. K.) iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykę iš Lietuvos iki 1990-03-11.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.