Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. D., D. P., valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos M. K. tėvai yra O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos M. K. tėvas Č. P., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama O. P.. Pareiškėjos tėvų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), civilinės būklės aktų įrašo sutuoktuvių knygoje įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu Č. P. ir O. P. įgijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), t. y. valstybės įmonės Registrų centro duomenimis 2000 m. kovo 1 d. O. P. vardu buvo registruota 2500/3000 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1982 m. rugpjūčio 19 d. O. P. vardu buvo registruoti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. kovo 1 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėja M. K. įgijo: 500/3000 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 61/18232 ir statinį – pastatą - klėtį, unikalus Nr. 6190-7000-2026, registro Nr. 97/12557, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 10 d. sutuoktiniai Česlovas ir O. P. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriame nurodė, kad visą jiems asmeninės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą sutuoktiniai palieka vienas kitam. Taip pat testamente numatė, kad po abiejų sutuoktinių mirties gyvenamąjį namą, 1/2 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visus kitus pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 5/6 dalis iš jiems priklausančios žemės sklypo dalies, esančios prie šių pastatų, palieka sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį iš jiems priklausančio žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), metalinį garažą, 1/2 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio šiame žemės sklype palieka dukrai M. K.. gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat įpareigojo įpėdinį D. P., priėmusį palikimą, per metus laiko sumokėti jų dukrai D. D. 1 500 Eur bei išreiškė pageidavimą, kad įvažiavimu į žemės sklypą (0,3000 ha), esantį (duomenys neskelbtini), naudotųsi bendrai įpėdinis D. P. ir įpėdinė M. K.. Po Č. P. mirties nei jo sutuoktinė, nei vaikai nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nuolatos gyveno šalia tėvų, jais rūpinosi ir jiems padėdavo, jų vardu mokėdavo mokesčius, tai darė ir po tėvų mirties. 2022 m. lapkričio 8 d. D. P. ir M. K. pasirašė paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria D. P. pardavė pareiškėjai palikimą – teises į turtą ir turtines teises, kurios liko po mamos mirties. Suinteresuoti asmenys D. D. ir D. P. pateikė atsiliepimus nurodydami, kad po tėvų mirties dėl paveldėjimo nesikreipė ir nesikreips.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad M. K. paveldimo turto adresu buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2007 m. spalio 18 d., po to, kai įgijo dalį žemės sklypo, kurio likusi dalis priklausė jos tėvams, ir pastatą - klėtį, kartu su savo šeima gyveno šalia tėvų Č. P. ir O. P., jais rūpinosi, padėdavo atlikti ūkio ir buities darbus, naudojosi bendru kiemu, betarpiškai bendraudavo, mokėdavo tėvų vardu sąskaitas. Pateiktos sąskaitos ir jų apmokėjimo dokumentai patvirtina, kad pareiškėja rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius už jai ir tėvams priklausantį turtą tiek jos tėvams esant gyviems, tiek po jų mirties, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą. Suinteresuoti asmenys, t. y. kiti Č. ir O. P. vaikai sutiko, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, ir pretenzijų pareiškėjai dėl šio palikimo priėmimo nereiškė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja M. K. priėmė savo tėvo Č. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.