- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- PK-2-743/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-72-1-00357-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Civilinis ieškovas
- M. K., I. K.
- Kaltinamasis
- T. R., V. V.
- Advokatai
- Regina Šeperienė, Lina Gervelienė
- Kategorijos
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms M. K., I. K., jų atstovei advokatei Reginai Šeperienei, kaltinamiesiems T. R., V. V., jų gynėjai advokatei Linai Gervelienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, V. V. individualios įmonės savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis V. V. individualioje įmonėje padavėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. balandžio 23 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje papurškė I. K. dujų į veidą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą bei dėl veido cheminio nudeginimo nežymiai sutrikdė sveikatą.
T. R. ir V. V. buvo kaltinami tuo, kad 2011 m. balandžio 23 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini)esančioje sodyboje, T. R. vieną kartą kumščiu smūgiavus į veidą M. K. ir bandžius įsitraukti ją į V. V. priklausančias patalpas, o V. V. papurškus jai dujų į akis, taip jie sukėlė M. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl veido cheminio nudeginimo bei poodinės kraujosruvos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje pereinančios ant kairio riešo, kairio žasto apatiniame trečdalyje viduriniame paviršiuje.
Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino. Duodamus parodymus paaiškino, kad 2011 m. balandžio 23 d. apie 20 val. jis kartu su sūnumi V. V., darbuotoju T. R. atvyko į (duomenys neskelbtini)., kur jis turi bendrosios dalinės nuosavybės teise jam su M. K. priklausančius pastatus. Pastatai yra ant M. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tarp jų kurį laiką vyksta konfliktai nesutariant dėl patekimo į jo gyvenamąsias patalpas. Kadangi jis su sūnumi ir T. R. į sodybą atvyko ketindami peržiūrėti filmuotą medžiagą iš jo kelionės, kartu su savimi atsivežė ir benzininį generatorių, kurio pagalba ketino pasigaminti elektros energiją, kadangi jo patalpoms M. K. šeima atjungia elektros energiją. Jiems pradėjus neštis daiktus į verandą, į kiemą išėjo M. K. su sūnumi S. K. ir pradėjo prie jų kibti, įžeidinėti, vis uždarydavo duris, S. K. duris buvo užrėmęs girnapuse, kurią nuo durų nustūmė I. K.. I. K. nuo durų nustūmus girnapusę, T. R. atidarė duris tam, kad užkurtų generatorių, nes gaminant elektros energiją yra išmetamas anglies dvideginis. Tuomet S. K. uždarė verandos duris. Jis vėl atidarė duris, prie kurių buvo M. K. ir S. K.. S. K. galva smūgiavo jam į veidą, dėl ko buvo sulaužyti nosies kaulai, o M. K. ranka sudavė vieną kartą per veidą T. R.. Pamatęs agresyviai nusiteikusį S. K., jis išsiėmė iš striukės dujų balionėlį ir papurškė dujų į S. K.. Dujos pasklido, kadangi šalia S. K. buvo M. K., taip pat I. K., kuri ramino S. K., galėjo šių dujų pakliūti ir joms. Po dujų papurškimo atsitraukė ir S. K. ir M. K., kuri atsitraukdama užkliuvo už girnapusės ir žlėgtelėjo ant trinkelių, krisdama atsirėmė į trinkeles kaire ranka. Tuomet jis užsidarė ir užsirakino duris, po smūgio jam iš nosies bėgo kraujas. Būdami viduje matė, kaip atvažiavo greitoji medicinos pagalba, netrukus policijos pareigūnai. Dujas purškė vieną kartą, purškė apie 3 sekundes, dujų srovės ilgis galėjo būti iki pusantro metro. Kadangi purkšdamas dujas gynėsi nuo agresyvaus S. K., nusikaltimo nepadarė ir su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais nesutinka (t. 1, b. l. 158,159).
Kaltinamasis T. R. kaltu neprisipažino. Duodamas parodymus paaiškino, kad jis kartu su V. V. ir jo sūnumi 2011 m. balandžio 23 d. atvyko į V. V. sodybą (duomenys neskelbtini). Atsivežė benzininį generatorių, muzikinį centrą, benzino generatoriui. Nešantis daiktus į verandą tarp S. K., M. K. ir V. V. prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau jis į jį nesikišo. Atidarius verandos duris ir įjungus generatorių, jis padirbo vos kelias minutes, nes kažkas uždarė verandos duris. Atidarius verandos duris, už jų stovėjo supykęs S. K. su M. K., o už jų I. K.. S. K. galva sudavė smūgį V. V. į veidą, o M. K. jam sudavė ranka per veidą. Tuomet V. V., išsitraukęs dujų balionėlį, vieną kartą papurškė dujų į S. K.. Jis M. K. su V. V. jaunesniuoju į verandą netraukė, smūgio M. K. nesudavė. Kadangi jis jokių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu neatliko, su M. K. pareikštu ieškiniu nesutinka (t. 1, b. l. 157,158).
Nukentėjusioji M. K. parodė, kad matė kaip 2011 m. balandžio 23 d., vakare, į sodybą atvažiavo V. V. su sūnumi ir T. R.. Kurį laiką ji ir jos sūnus S. K. šnekėjo su V. V.. Kadangi V. V. atsivežė generatorių, tai S. K. uždarė jiems verandos duris, kad patys pajustų, kaip jis smirda. Netrukus atsidarė verandos durys ir T. R., jai stovinčiai ant laiptelių, ranka smūgiavo į kairę veido pusę, ji užsidengė rankomis, todėl T. R. jai pataikė į veidą ir į abi rankas žasto srityje. T. R. kartu su V. V. jaunesniuoju ją traukė į verandos vidų, o pribėgęs sūnus S. K. ją apkabinęs per liemenį traukė į save. Tuomet V. V. išsitraukė dujų balionėlį ir jai papurškė į veidą. Prie jų priėjus I. K., V. V. papurškė dujų ir jai. Po dujų papurškimo ji atsisėdo ant trinkelių, prieš verandos laiptus. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policijos pareigūnus. Ji su I. K. su greitąja medicinos pagalba nuvyko į ligoninę kur joms buvo praplautos akys. Prašo priteisti 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes jautė fizinį skausmą, skaudėjo akis, pakilo kraujospūdis, jautė pažeminimą, dėl šio įvykio nenorėjo su niekuo bendrauti (t. 1, b. l. 159-161).
Tikrinant jos parodymus vietoje, nukentėjusioji M. K. nurodė vietą, kurioje ji buvo dujas purškiant antrą kartą – daugiau nei 1,20 m, bet ne daugiau nei 2,10 m atstumu nuo verandos (t. 2, b. l. 27-33; 79-88).
Nukentėjusioji I. K. parodė, kad matė kaip 2011 m. balandžio 23 d. apie 20 val. į sodybą (duomenys neskelbtini) atvažiavo V. V. su sūnumi ir T. R.. Girdėjo, kad lauke konfliktuoja S. K., M. K. su V. V.. Ji virtuvėje gamino maistą, todėl kartas nuo karto išeidavo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta. Jai būnant kieme ji pamatė, kaip atsidarė verandos durys ir T. R. trenkė M. K. į veidą, kuri užsidengė rankomis veidą. T. R. pataikė M. K. ir į veidą kairėje pusėje ties antakiu, ir į abi rankas, kai ji jomis užsidengė veidą. Tuomet T. R. kartu su V. V. jaunesniuoju pradėjo M. K. už rankų traukti į verandos vidų. Prie M. K. pribėgo netoliese buvęs S. K. ir apkabinęs per liemenį ją tempė į save. V. V. papurškė M. K. dujų ir ji atsisėdo ant trinkelių. Jai priėjus prie M. K., V. V. dujų papurškė ir jai. Iki dujų papurškimo konfliktą stebėjo būdama prie suolelio. Dėl šių V. V. veiksmų jai buvo padarytas veido nudeginimas, ji jautė fizinį skausmą, pažeminimą, baimę susitikti V. V., todėl prašo priteisti iš V. V. 3 000 Lt neturtinę žalą. Taip pat prašo priteisti turėtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir degalų išlaidas vykimui į posėdžius (t. 1, b. l. 161,162).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji parodė, kad antrą kartą buvo purškiamos dujos, kai ji buvo prie M. K. 2,20 m atstumu nuo verandos durų; konflikto metu (iki dujų purškimo) ji stovėjo 0,78 m atstumu nuo suolelio, antrojo parodymų patikrinimo vietoje metu – 2,9 m atstumu nuo suolelio (t. 2, b. l. 19-26; b. l. 69-78).
Liudytojos A. K. (t. 1, b. l. 163) ir A. K. (t. 1, b. l. 163,164) patvirtino, kad konfliktą tarp M. K., S. K. ir V. V. stebėjo būdamos prie suolelio, verandos durys visiškai atidarytos nebuvo. Prie verandos priėjo tik po dujų papurškimo. Matė, kaip atsidarė verandos durys ir T. R. sudavė smūgį M. K. per veidą. M. K. veidą užsidengė rankomis, todėl negali pasakyti, ar buvo pataikyta į veidą. Mano, kad pataikė į rankas, labiau į kairę pusę dilbio srityje. Tuomet T. R. su V. V. jaunesniuoju pradėjo traukti M. K. į vidų, priėjo S. K. ir apkabino M. K. per liemenį, o V. V. papurškė dujų. M. K. S. K. pasodino ant trinkelių, prie jos priėjo I. K. ir tada V. V. papurškė dujų ir I. K..
Parodymų patikrinimo vietoje metu, tikrinant liudytojos A. K. parodymus (t. 2, b. l. 3-10; b. l. 99-108) ir A. K. parodymus (t. 2, b. l. 34-40; b. l. 89-98) nustatyta, kad A. K. konfliktą stebėjo būdama 1,18 m (2,8 m), A. K. – 2,82 m (3,4 m) atstumu nuo suoliuko; M. K. pagal A. K. parodymus buvo 2,10 m atstumu, o pagal A. K. – 1,70 m atstumu nuo verandos, kai antrą kartą buvo papurkštos dujos.
Liudytojas S. K. patvirtino, kad 2011 m. balandžio 23 d. apie 20 val. į sodybą (duomenys neskelbtini) atvažiavo V. V. su T. R. ir sūnumi, įsinešė į verandą generatorių, benziną. Kurį laiką prie durų jis kalbėjo su V. V., nenorėjo, kad šis įjungtų generatorių. M. K. buvo netoliese verandos, kartais išeidavo ir I. K.. Vienu momentu buvo įjungtas generatorius, tačiau su uždarytomis durimis, jie ilgai neišbuvo, todėl generatorių išjungė ir T. R. atidarė duris. Atidaręs duris, jis sudavė smūgį M. K., kuri buvo prie verandos durų. Jis smūgio sudavimo metu buvo prie šulinio, matė, kaip M. K. rankomis užsidengė veidą, todėl T. R. pataikė ir į veidą, į kairę žando pusę, ir į ranką, virš alkūnės. T. R. su V. V. jaunesniuoju pradėjo traukti už riešų į verandos vidų, todėl jis priėjęs M. K. per liemenį apkabino neleisdamas jos įsitraukti. V. V. papurškė dujų, o kai priėjo I. K., V. V. dujų papurškė ir jai. Neigia, kad būtų sudavęs smūgį galva V. V. (t. 1, b. l. 164,165).
Tikrinant liudytojo S. K. parodymus vietoje nustatyta, kad I. K. dujų purškimo jai metu buvo 2,4 m atstumu nuo verandos; konflikto metu I. K. ir A. ir A. K. buvo 0,64 m, antro parodymų patikrinimo metu – 2,78 m atstumu nuo suolelio (t. 2, b. l. 12-18; b. l. 59-68).
Liudytojas V. V. jaunesnysis patvirtino, kad 2011 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini)įvyko konfliktas tarp S. K., M. K. ir V. V.. Jie norėjo verandoje įsijungti generatorių ir žiūrėti filmuotą medžiagą, tačiau S. K. vis uždarinėjo verandos duris. Vienu metu atidarius duris, prie durų stovėjęs S. K. galva sudavė smūgį V. V., o M. K. sudavė ranka per veidą T. R.. Tada V. V. S. K. papurškė vieną kartą dujų. Kadangi M. K. ir I. K. buvo šalia, dujų joms taip pat galėjo tekti. T. R. niekam smūgio nesudavė. Nei jis, nei T. R. už rankų M. K. į verandos vidų netraukė (t. 2, b. l. 185).
Liudytojas G. B. patvirtino, kad 2011 m. balandžio 23 d. jis pagal iškvietimą atvyko į (duomenys neskelbtini) Sodyboje rado M. K. ir I. K., kurias dėl pripurkštų dujų greitosios pagalbos darbuotojai nuvežė į ligoninę. Sodyboje buvęs V. V. nurodė, kad jam S. K. galva sužalojo nosį, todėl V. V. buvo pasiūlyta vykti į policijos komisariatą protokolui-pareiškimui surašyti. Iš policijos komisariato jam buvo pasiūlyta vykti į ligoninę, kadangi jo nosis buvo paraudusi (t. 2, b. l. 157).
Iš specialisto išvados matyti, kad M. K. veido cheminis nudegimas galėjo būti padarytas cheminėmis medžiagomis, t.y. ašarinėmis dujomis; poodinės kraujosruvos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje pereinančios ant kairio riešo, kairio žasto apatiniame trečdalyje viršutiniame paviršiuje, padaryta kieto buko daikto poveikyje; sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 12,13).
Iš specialisto išvados matyti, kad I. K. veido cheminis nudeginimas galėjo būti padarytas cheminėmis medžiagomis, t.y. ašarinėmis dujomis; sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 14,15).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas L. U. patvirtino, kad M. K. 2011 m. balandžio 28 d. specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir kairio žasto srityje galėjo gautis tiek suduodant smūgius, tiek čiumpant, tiek krentant. Nudegimo laipsnis nukentėjusiosioms nėra įvardintas, nes odos ar akių pažeidimai neužfiksuoti, todėl galėjo būti, kad veido nudeginimai padaryti dujas purškiant per atstumą (t. 2, b. l. 156,157).
Eksperimento protokolu nustatyta, kad asmenims esant prie suoliuko, vaizdas verandoje matomas fragmentiškai, matant atskirų asmenų atskiras kūno dalis (t. 2, b. l. 41-49; b. l. 109-126).
Daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais nustatyta, kad generatoriaus dydis – 42 cm x 52 cm (t. 2, b. l. 52-57).
Iš fotonuotraukų matyti, kad verandos durys atsidaro į suolelio pusę, durų plotis – 0,9 m (t. 1, b. l. 148).
Žemesnės instancijos teismas
Protokolas-pareiškimas patvirtina, kad 2011 m. balandžio 23 d. V. V. parašė pareiškimą Lazdijų rajono policijos komisariate, kuriame nurodė, kad jį smūgiuodamas galva į nosį sužalojo S. K. (t. 1, b. l. 179,108). 2011 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime (tyrėja N. N.) nurodyta, kad Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninė informavo, kad V. V. kreipėsi dėl sužalojimo, kurį namuose sumušė nepažįstami asmenys (t. 1, b. l. 183).
Vaizdo įraše matyti policijos pareigūnai, kalbasi S. K. ir V. V., V. V. prašo nustatyti girtumą S. K. (filmuota 2011 m. balandžio 23 d., po konflikto) (t. 2, b. l. 152).
M. K. A. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje įrašyta, kad iškvietimas užfiksuotas 2011 m. balandžio 23 d. 20.46 val.; nusiskundimai – buitinio konflikto metu giminaitis V. papurškė į veidą dujų; konstatuotas odos ir akies junginės paraudimas (t. 2, b. l. 168).
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 72-1-00172-11 matyti, kad 2011 m. balandžio 25 d. M. K. pateikė pareiškimą Lazdijų rajono apylinkės prokuratūrai, kuriame nurodė, kad jai T. R. sudavė smūgį kumščiu į veidą ir tempė už rankų, o V. V. pripurškė dujų į akis. Jai gulint ant žemės ir prie jos priėjus I. K., pribėgo V. V. ir dar kartą papurškė dujų (b. l. 19). Apklausta kaip liudytoja tvirtino, kad jai T. R. sudavė smūgį kumščiu į veidą, tempė už abiejų rankų, o V. V. iš verandos tarpdurio du kartus purškė dujų (b. l. 33,34). 2011 m. balandžio 28 d. Lazdijų rajono apylinkės prokuratūroje gautas ir I. K. skundas ištirti įvykį, apklausta nurodė, kad smūgį T. R. sudavė M. K. per veidą, tempė ją už rankų, o V. V. per du kartus papurškė dujų jai ir M. K. (b. l. 52-54). Pažyma patvirtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini). priklauso M. K. (b. l. 20), o gyvenamasis namas ir pastatai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. V. ir M. K. (b. l. 21-23). Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota veranda, kurioje vyko konfliktas (b. l. 65-70). Vaizdo įraše nufilmuota kaip I. K. prausiasi paraudusį veidą (b. l. 72). Specialisto išvada, išrašu iš medicininių dokumentų nustatyta, kad V. V. nosikaulių ir nosies kaulų pertvaros lūžimas padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko (2011 m. balandžio 23 d.); sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio, kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 98-101). Vaizdo įraše matyti filmavimo data – 2011-04-23; verandoje matyti T. R., girdisi V. V. ir V. V. jaunesniojo balsai; šalia verandos stovi M. K. ir S. K., kurie įžeidinėja V. V. ir jo sūnų; M. K. uždaro verandos duris, o S. K. girnapusę laiko prispaudęs koja, kad neatsidarytų durys; prieina I. K. ir girnapusę nuo durų nustumia; kitame diske matyti, kad S. K. prausiasi paraudusį veidą, filmavimo data – 2011-04-23 (b. l. 102). 2011 m. spalio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, T. R. ir V. V. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje; M. K. ir I. K. pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka (b. l. 124-127).
Motyvuojamoji dalis
Dėl T. R. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Nukentėjusioji M. K. ikiteisminio tyrimo metu bei pateikdama skundą privataus kaltinimo tvarka teismui nurodė, kad T. R. jai vieną kartą smūgiuodamas kumščiu per veidą ir traukdamas už rankų padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apklausiama teisiamajame posėdyje tvirtino, kad smūgiuojant T. R. jai į veidą, ji rankomis užsidengė veidą, todėl T. R. jai pataikė ir į veidą ir į abi rankas žasto srityje, o už abiejų rankų į verandos vidų ją traukė T. R. kartu su V. V. jaunesniuoju. Apie tai, kad T. R. sudavė smūgį M. K. ir tempė ją už rankų patvirtino I. K. (marti), S. K. (sūnus), A. K. bei A. K. (vaikaitės), tačiau jų parodymai apie tai, į kurią vietą smūgiavo ir pataikė T. R., kas traukė už rankų M. K., skiriasi: ikiteisminio tyrimo atlikimo metu I. K. tvirtino, kad T. R. smūgiavo kumščiu M. K. į galvą, o po to tempė už rankų į verandos vidų, t.y. taip, kaip tas aplinkybes nurodė pati nukentėjusioji M. K. rašydama skundą prokuratūrai bei apklausta kaip liudytoja. S. K., A. K. ir A. K. nurodė, kad T. R. smūgį M. K. blokavo užsidengdama ranka. Teisiamajame posėdyje M. K. pradėjus tvirtinti, kad nuo smūgio ji dengėsi rankomis, todėl T. R. pataikė ir į abi rankas žasto srityje, nukentėjusioji I. K., liudytojai S. K., A. K. ir A. K. tvirtino, kad matė kaip M. K. nuo smūgių užsidengė, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti, ar T. R. pataikė ir į veidą ir į rankas, jeigu pataikė, tai į kurią veido ar rankų vietą: S. K. tvirtino, kad pataikė į kairę žando pusę ir į ranką virš alkūnės; A. K. ir A. K. tvirtina, kad buvo pataikyta į ranką dilbio srityje, labiau į kairę ranką, apie tai, ar pataikė į veidą, negalėjo pasakyti; I. K. patvirtino, kad T. R. pataikė M. K. į kairę pusę, ties antakiu bei per abi rankas; visi tvirtina, kad į verandos vidų M. K. traukė T. R. kartu su V. V. jaunesniuoju (vieni nurodo, kad buvo traukiama už riešų, kiti – už alkūnių). I. K., A. K. ir A. K. tvirtino, kad jos konfliktą stebėjo stovėdamos prie suoliuko. Eksperimento pagalba ir parodymų patikrinimo vietoje metu patikrinus jų parodymus vietoje ir matomumą nuo suoliuko, matyti, kad vaizdą verandoje (prie pat jos durų) nuo suoliuko pusės užstoja į suoliuko pusę atsidarančios 0,90 m pločio durys, kurios konflikto metu atidarytos visiškai nebuvo; parodymų patikrinimo metu liudytojos A. K., A. K. ir I. K. nurodė savo buvimo vietas kuo tuoliau nuo suolelio (atstumas iki 2,9 m), o tai neatitinka jų duotiems parodymams, kad jos stovėjo prie suolelio. Vertinant šiuos įrodymus visumoje pripažintina, kad I. K., A. K. ir A. K. stovint prie suolelio, jos galėjo matyti tik atskirus atskirų asmenų veiksmų fragmentus, todėl tiksliai negalėjo matyti įvykio ir jį apibudinti. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad tokiais prieštaringais parodymais negali būti grindžiamas nuosprendis. Iš savo buvimo vietos, įvykio aplinkybes galėjo matyti S. K., nes jam vaizdo niekas neužstojo, tačiau jo parodymai dėl to, kur buvo suduotas smūgis M. K. nesutampa su nukentėjusios M. K. parodymais. Specialisto išvadoje konstatuoti šie M. K. sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje pereinant ant kairio riešo, kairio žasto apatiniame trečdalyje viduriniame paviršiuje, o tai reiškia, kad konstatuoti sužalojimai neatitinka šių parodymų: nukentėjusios M. K. veide nekonstatuoti jokie sužalojimai, o tai mažai tikėtina smūgiuojant kumščiu antakio ar žando srityje; poodinė kraujosruva žasto apatiniame trečdalyje viduriniame paviršiuje negalima dengiantis ranka, nes tuomet būtų sužalotas išorinis, o ne vidinis žasto paviršius; teismo medicinos ekspertas nurodė, kad kraujosruva plaštakoje galėjo atsirasti ir atsitrenkiant. T. R., V. V. ir V. V. jaunesnysis tvirtina, kad po to, kai V. V. papurškė dujų, atsitraukdama M. K. užkliuvo už ant laiptų buvusios girnapusės ir krisdama ant trinkelių atsirėmė ranka. Tai, kad prie durų buvo girnapusė, kuria S. K. buvo užstūmęs duris, matyti ir vaizdo įraše. Pažymėtina ir tai, kad M. K., tą patį vakarą buvo nuvykusi į ligoninę, tačiau kortelėje nėra jokių įrašų apie tai, kad ji buvo sumušta, skundėsi tik dėl dujų pripurškimo. M. K. eksperto apžiūrėta tik 2011 m. balabdžio 28 d. 13.30 val.
Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio teisinio reglamentavimo kontekste pripažintina, kad aukščiau aptarti įrodymai dėl jų prieštaringumo, dėl to, kad parodymų nepatvirtina objektyvus byloje surinkti įrodymai, nepakankami pripažinti įrodytu, kad T. R. sudavė smūgį nukentėjusiajai M. K. per veidą, o prielaidomis nuosprendį grįsti įstatymas draudžia. Įvertinus tai, T. R. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiosios M. K. ieškinys dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš T. R. paliktinas nenagrinėtas. Civilinė ieškovė turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Dėl V. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Nukentėjusios M. K. ir I. K. tvirtina, kad V. V. papurkšdamas dujų į veidą joms padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie sužalojimai nukentėjusiosioms konstatuoti ir specialisto išvadoje. Tai, kad I. K. prausiasi paraudusį veidą matyti ir vaizdo įraše. V. V. neneigia purškęs dujų, tačiau nurodo, kad tai padarė gindamasis nuo agresyvaus S. K., kai šis jam smūgiuodamas galva sulaužė nosies kaulus. Nurodo, kad purškiant dujų į S. K., jų galėjo tekti M. K. ir I. K.. Tai, kad V. V. tą vakarą buvo sulaužyta nosies kaulai patvirtina jo tą patį vakarą rašytas protokolas-pareiškimas bei specialisto išvada, kuria V. V. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tą aplinkybę, kad atvykęs į įvykio vietą 2011 m. balandžio 23 d. matė paraudusią V. V. nosį patvirtino ir liudytoju apklaustas G. B.. Nors tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ligoninės pranešime nurodyta, kad V. V. sumušė nepažįstami asmenys, tačiau ši informacija gauta ne tiesiogiai iš V. V., gauta vėliau nei buvo parašytas protokolas-pareiškimas policijoje, todėl šis tarnybinis pranešimas negali paneigti anksčiau aptartų įrodymų.
BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.
Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (2012 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-313/2012).
Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad iš anksčiau aptartų įrodymų viseto matyti, kad atvykus V. V., S. K. su M. K. nuolat stovėjo prie verandos durų, kuria naudojasi V. V., uždarinėjo atidaromas duris, įžeidinėjo V. V., jo sūnų, tarsi, provokuodami konlfiktą. V. V. papurškė dujų po to, kai jam S. K. smūgiavo galva, ko pasekoje konstatuotas nosies lūžimas, ką patvirtina specialisto išvada, tuoj pat parašytas pareiškimas, liudytojas G. B.. Todėl po šio smūgio sekę V. V. veiksmai neperžengė būtinosios ginties ribų ir buvo adekvatūs kėsinimuisi į jo sveikatą.
Iš liudytojų A. K., A. K., nukentėjusiųjų ir liudytojo S. K. parodymų matyti, kad dujos buvo V. ir V. V. jaunesnysis tai neigia. Pačios nukentėjusiosios skune teismui taip pat kalba apie vieną purškimą. Iš jų parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad dujos buvo purškiamos per atstumą; ikiteisminio tyrimo metu M. K. nurodė, kad antrą kartą V. V. pribėgo purkšdamas dujas prie jų, teisminio nagrinėjimo metu, kad dujas abu kartus purškė nuo durų. Pažymėtina ir tai, kad abiejų konfliktuojančių pusių santykiai yra priešiški ir konfliktiški, V. V. tvirtinimas objektyviais ar nešališkais parodymais nėra paneigtas, todėl pripažintina neįrodytu, kad Vytautas vasiliauskas purškė dujų ir po to, kai buvo baigtas kėsinimasis į jo sveikatą.
Įvertinus tai, V. V. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nes jis veikė neperžengdamas būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusiųjų M. K. ir I. K. civiliniai ieškiniai dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš V. V. paliktini nenagrinėtini. Civilinės ieškovės turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
T. R. ir V. V. turėjo proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti pagal pateiktus kvitus (t. 2, b. l. 153,154). Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (BPK 105 straipsnio 6 dalis). Įvertinus tai, iš M. K. priteistina 1 000 Lt T. R. advokato išlaidoms apmokėti, o iš M. K. ir I. K. solidariai priteistina 1 000 Lt V. V. advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
T. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl M. K. sužalojimo) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl M. K. ir I. K. sužalojimo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. K. ir I. K. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Jos turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš M. K. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) proceso išlaidų T. R..
Priteisti iš M. K. ir I. K. solidariai 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) proceso išlaidų V. V..
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.