Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, nuteistajam A. A., jo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 187 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas: pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams; remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams; remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. rugpjūčio 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, visiškai sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 34 valandos viešųjų darbų, įpareigojant per 2 mėnesius neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 17 valandų per mėnesį;

priteista iš A. A. 439,35 Lt gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir pagal BK 187 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. spalio 26 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) k., A. A. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tyčia spyrė vieną kartą broliui A. A. į dešinę koją, rankine vieną kartą smūgiavo į veidą A. A. ir taip nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį – brolį A. A., nes dėl dešinio kulnikaulio lūžimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, ir sukėlė fizinį skausmą A. A., o lazda išdauždamas A. A. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą 300 Lt vertės, kairės pusės priekinių durų stiklą 80 Lt vertės, kairės pusės galinių durų stiklą 80 Lt vertės, kairės pusės bagažinės stiklą 80 Lt vertės, galinį bagažinės stiklą 350 Lt vertės, sugadino A. A. turtą, padarydamas nukentėjusiajam A. A. 890 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis A. A. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį panaikinti, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nesudavė broliui tokio stiprumo smūgio, nuo kurio galėtų skilti kojos kaulas. Nuosprendyje nurodyti automobiliui padaryti sugadinimai neatitinka tikrovės, kadangi faktiškai jis sudaužė tris – du šoninius ir galinį automobilio langus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausų protokolus pasirašė palieptas tyrėjo, pats neskaitęs, todėl mano, kad tiriant šią bylą, buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. A. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumą dėl jo nuteisimo pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir pagal BK 187 str. 1 d. Prašo peržiūrėti nuosprendį, kadangi jis neatitinka tikrovės – apeliantas teigia, kad jis sudaužė tik tris automobilio langus, nors teismas pripažino kaltu dėl penkių, o nukentėjusiajam A. A. jis negalėjo padaryti inkriminuoto sužalojimo.

Sutinkamai su BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde ir sprendžia, kad apylinkės teismas visapusiškai ir pilnutinai ištyrė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai A. A. pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo – nesunkaus A. A. sveikatos sutrikdymo ir jo turto - automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko, nepažeidžiant BPK normų. A. A. pripažintas kaltu dėl nuosprendyje nurodytų veikų padarymo, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertinus. Todėl negalima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad šioje byloje netinkamai įvertinti įrodymai.

Visų pirma, nuteistasis nepagrįstai ginčijasi dėl jo veiksmais sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo broliui A. A., teigia, kad jis tokio masto sužalojimo vienu spyriu koja jam padaryti negalėjo, tačiau tokia jo pozicija nepagrįsta ir štai dėl ko. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtino tą aplinkybę, kad A. A., būdamas apsvaigęs, tyčia spirdamas į koją broliui, nesunkiai sužalojo savo brolį A. A. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Byloje esanti medžiaga patvirtina faktą, kad A. A. dėl dešinio kulnikaulio lūžimo jo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Tai yra specialisto išvadoje Nr. G 1132/12 (06) užfiksuota, kad A. A. kliniškai nustatyta dešinio kulnikaulio lūžimas, padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, kad padarytas sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio kulnikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, ir kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (b. l. 25-27). Pagrindo abejoti pateikta specialisto išvada nėra. Kaltinamasis teismo posėdžio metu prisipažino spyręs broliui vieną kartą į koją, tačiau teigė, kad jis gynėsi nuo jį be priežasties užpuolusių tėvo ir brolio. Nukentėjusiojo A. A. parodymais nustatyta, kad brolis A. A. spyrė jam į koją be priežasties, daužė tėvų kambario langus, po to išėjęs į kiemą išdaužė 5 brolio automobilio langus. Į koją broliui įspyrė kambaryje, tėvui sudavė - virtuvėje. Skausmą po spyrio A. A. pajuto iš karto. A. A. 2012-10-27 su pareiškimu kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad A. jam sudavė smūgį koja į jo dešinę koją. Tai matyti iš 2012-10-27 A. A. protokolo-pareiškimo, kad 2012-10-26 apie 23 val. būnant pas tėvus ir miegant jų namuose Lazdijų r. sav., Lazdijų sen., Neravų k., parėjęs į namus girtas brolis A. A., spyrė jam koja į dešinę koją, o jį išstūmus pro duris iš gyvenamo namo, A. A. išdaužė automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklus (t. 1, b. l. 1). Šias aplinkybes nukentėjusysis vienodai parodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. A. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Todėl A. A. pagrįstai pripažintas kaltu dėl to, kad, veikdamas tyčia, spyrė vieną kartą į koją broliui A. A. ir tokiais savo veiksmais jam padarė sužalojimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad A. buvo susikibęs su A., patvirtino A. A., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-10-26 apie 23 valandą jau miegojo, kuomet išgirdo triukšmą, priėjus arčiau, A. nieko nesakęs sudavė jam rankine į veidą vieną smūgį, po to A. išstūmė A. laukan. Išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir pamatė, kad išdaužtas namo lango stiklas. Vėliau pamatė lauke, kad išdaužti A. automobilio stiklai (b. l. 39-40, 41-42). Teisminio nagrinėjimo metu jis patvirtino šias aplinkybes, prašė vadovautis duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes tuomet geriau prisiminė, nei teisiamojo posėdžio metu. Apylinkės teismas teisingai motyvavo, jog suduodamas smūgį broliui A., kaltinamasis buvo abejingas galimoms pasekmėms, jis suvokė ir žinojo, suprato, kad gali sužaloti savo brolį, veikė neapibrėžta tyčia. Kadangi BK 138 str. numatyta nusikalstama veika yra materiali – straipsnio dispozicija reikalauja padarinių, A. A. veiksmai pagal šį straipsnį kvalifikuoti teisingai.

Nepagrįstai nuteistasis skundžiasi ir dėl svetimo turto sugadinimo, teigia, kad galėjo išdaužyti ne penkis, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, o tik tris brolio A. A. automobilio langus. Apelianto veika pagal BK 187 str. 1 d. dėl svetimo turto sugadinimo taip pat pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, kvalifikuota teisingai, kadangi nukentėjusiajam priklausantis turtas automobilis „VW Passat“ dėl kaltinamojo veiksmų tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį, sumažėjo jo vertė. Nuosprendyje nurodyti „VW Passat“ apgadinimai, tai yra kad A. A. lazda išdaužė brolio A. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, kairės pusės priekinių durų stiklą, kairės pusės galinių durų stiklą, kairės pusės bagažinės ir galinį bagažinės stiklą, atsirado ne atsitiktinai, o kaltinamajam realizuojant savo tyčią, t.y. jis pats nurodė, kad stiklus daužė iš pykčio, nes taip reikėjo. Taigi, svetimas turtas buvo sugadintas dėl kaltinamojo nukreiptų tyčinių veiksmų į jį. Tai, kad jis daužė A. A. automobilio langus, patvirtino teisme tėvas A. A., kuris parodė, kad A. kieme pradėjo automobilio langus daužyti, išmestas lauk A., kvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai atliko įvykio vietos apžiūrą ir protokole, kuris byloje pateiktas su priedais (fotonuotraukomis) užfiksavo išdaužytus automobilio „VW Passat“ lango stiklus, taip pat buvo užfiksuotas ir išdaužtas gyvenamojo namo lango stiklas (t. 1, b. l. 7 - 12), todėl abejoti išdaužtų langų skaičiumi, kurį ginčija apeliantas, pagrindo nėra. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. paaiškino, kad A. tai daro jau ne pirmą kartą. A. A. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad A. išdaužė vieną gyvenamojo namo stiklą, vėliau ir A. automobilio langų stiklus. Įvertinus tai, kad A. A. padaryta 890 Lt turtinė žala, kaltinamojo A. A. veiksmai pagal BK 187 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Apylinkės teismas pagrįstai nevertino kaltinamojo parodymų, kad jis pats buvo tėvo ir brolio užpultas, kadangi tokių duomenų byloje nėra. Tiek A., tiek A. A. parodė tas pačias aplinkybes, kad A. A. prieš juos vartojo smurtą, kad A. A. smūgiu į veidą buvo sukeltas fizinis skausmas, o A. A. padarytas aukščiau minėtas kojos sužalojimas, tuo tarpu kaltinamajam jokie sužalojimai padaryti nebuvo. Tokiu būdu netikėti nukentėjusiųjų A. ir A. A. parodymais pagrindo nėra, jie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir pasitvirtino teisme. Pats kaltinamasis gi nusikalstamų veikų metu buvo neblaivus, todėl visiškai tikėtina, kad jis negalėjo tiksliai prisiminti nei smūgio broliui į koją stiprumo, nei sudaužytų jo automobilio langų skaičiaus. Po dviejų valandų nuo nusikalstamų veikų padarymo A. A. nustatytas girtumas – 1,73 promilės, duodant parodymus jis pripažino, kad buvo labai girtas ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Jokių kitų nenuginčijamų duomenų, kurie paneigtų jo kaltę, įvykdžius nusikalstamas veikas, byloje nėra. Apelianto skunde pateikta versija, kad policijoje jam buvo daromas poveikis, yra deklaratyvi, todėl atmetama, kaip nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apylinkės teismas netinkamai subendrino bausmes A. A., o būtent, už aptariamas nusikalstamas veikas paskyręs subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrino su 2012 m. rugpjūčio 31 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, visiškai sudedant, ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 34 valandas viešųjų darbų, įpareigojant per 2 mėnesius neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 17 valandų per mėnesį. Akivaizdu, kad viešųjų darbų bausmė nebuvo subendrinta su laisvės atėmimo bausme, kaip tai turėjo būti padaryta pagal bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles (BK 65 str. 1 d. 2 p. (b) papunktis). Tačiau to padaryti apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali, kadangi apeliacinio skundo dėl to nėra, o tinkamai subendrinus viešųjų darbų bausmę su paskirtu laisvės atėmimu, pasunkėtų nuteistojo padėtis (BPK 320 str. 4 d.). Šią klaidą pirmos instancijos teismas gali ištaisyti įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo metu.

Šioje byloje kaltinimą pagrindžiantys duomenys surinkti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nenustatyta, todėl nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendis lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.