Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarimo, kuriuo A. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 126 str. 4 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 590 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nubaustas už tai, kad jis 2016-02-21 apie 21.05 val., Olimpiečių g., Vilniuje, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,81 promilių girtumas. Automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais A. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d.

Apeliantas teismui pateikė 2016-03-30 Vilniaus priklausomybės ligų centro medicinos pažymą, kurioje nurodyta, jog jis į minėtą centrą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo, tai patvirtina aplinkybę, kad jis neserga priklausomybės ligomis, o transporto priemonės vairavimas išgėrus yra neatidaus elgesio pasekmė.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. numatyti pažeidimai padaryti dėl darbdavio UAB „L(duomenys neskelbtini)“ neapdairumo, nes bendrovė laiku neapsižiūrėjo dėl automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pratęsimo ir techninės apžiūros atlikimo. Apelianto nuomone, minėti teisės pažeidimai nėra padaryti tyčiniais veiksmais, o daugiau dėl darbdavio aplaidumo, nes pagal LR Darbo kodekso 191 str. 1 p., darbdavys privalo reikiamu laiku aprūpinti techniniais dokumentais, kad darbuotojai galėtų įvykdyti darbo normas.

Apeliantas savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimo padarymo priežastis, suprato pažeidimo socialines ir administracines pasekmes, mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda savo administracinį poveikį atliks ir bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo tokiam ilgam terminui, todėl prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl A. B. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., byloje nėra. Apeliantas ginčija teismo nutarimą dalyje dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos, prašydamas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str., neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla, apelianto skunde išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad nėra pagrindo ATPK 30¹ str. pagrindu A. B. skirti švelnesnę, nei įstatymas numato, administracinę nuobaudą, t.y. sumažinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų.

Pagal ATPK 30 str. nuostatas nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 30¹ str., be kitako numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas, skirdamas A. B. nuobaudą už administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, atsižvelgė pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus, nuoširdžiai gailisi, o taip pat į tai, kad A. B. turi galiojančią administracinę nuobaudą už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, ką pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kai sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos rūšies taikymas yra privalomas, jis gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N444-3096/2010, N575-718/2012; Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.)

Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62- 3803/2011).

Taigi, A. B. darbo pobūdis, šeiminės aplinkybės, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis ATPK 30¹ str. prasme. Pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sunkumui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas. Pažeidėjui skirta nuobauda už kiekvieną teisės pažeidimą ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylos medžiagos pagrindu pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios savo išskirtinumu galėtų lemti žymiai švelnesnės nuobaudos A. B. taikymą.

Pažymėtina, kad A. B., žinodamas, jog jam labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, privalėjo elgtis atsakingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo šeimos nariams, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms, A. B. ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pažeidėjo naudai, nes šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Dėl savo ypač neatsakingo ir nerūpestingo, pavojingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Pažeidimą padariusio asmens darbinė, šeiminė padėtis, nagrinėjamu atveju, nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo.

Pažymėtina, kad ATPK 313 str. 1 d. nustatyta, jog baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš byloje esančio 2016-03-17 teisiamojo posėdžio protokolo (b.l.16-17), administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. B. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme neprašė atidėti jam skiriamos baudos sumokėjimo termino. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, jog teismas net nesprendė tokio klausimo, kadangi toks prašymas pateiktas nebuvo. Taigi, apylinkės teismui nesprendus klausimo dėl baudos sumokėjimo termino atidėjimo, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėti A. B. prašymo dėl jam paskirtos baudos sumokėjimo termino atidėjimo, gi, kaip jau minėta, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka.

MAĮ 88 str. 1 d. nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, A. B. prašymas atidėti jam paskirtos baudos sumokėjimą paliekamas nenagrinėtas, kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo nagrinėti šio klausimo, o A. B. prašymas atidėti jam paskirtos baudos sumokėjimą bei jo sunkią materialinę padėtį patvirtinantys dokumentai gali būti teikiami mokesčių administratoriui.

MAĮ 26 str. 1 d. 12 p. nustatyta, kad Vietos mokesčių administratorius šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka administruoja baudas už administracinius teisės pažeidimus, paskirtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

MAĮ 105 str. 3 d. nustatyta, kad teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį teisės pažeidimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas šio Įstatymo ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį teisės pažeidimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas.

Tokiu būdu A. B. dėl jam paskirtos baudos sumokėjimo atidėjimo gali kreiptis į Vietos mokesčių administratorių, kuris pagal MAĮ 15 str. yra Valstybinė mokesčių inspekcija.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netekinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.