- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- AS-194-662/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04777-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. N. O.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. N. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. N. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. N. O. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (15/5-4)17U-2601 „Dėl daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002694314 panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei A. N. O.“; 2) sustabdyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo į (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas teismo sprendimas dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo; 3) suteikti galimybę neišvykstant legalizuoti buvimą Lietuvos Respublikoje, leisti pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl galimybės tęsti studijas Mykolo Romerio universitete.
Kadangi pareiškėjos skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatė terminą iki 2016 m. gruodžio 28 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti įrodymus, patvirtinančius ginčijamo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimo gavimo datą, arba prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, sumokėti žyminį mokestį arba prašyti atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2016 m. gruodžio 28 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (15/5-4)17U-2601 „Dėl daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002694314 panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei A. N. O.“; 2) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 10-SP9-128 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės A. N. O. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“; 3) suteikti galimybę neišvykstant legalizuoti buvimą Lietuvos Respublikoje, leisti pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl galimybės tęsti studijas Mykolo Romerio universitete.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (15/5-4)17U-2601, o kitą skundo dalį atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 10-SP9-128 panaikinimo yra iš esmės naujas, nes pirminiame skunde jo nereiškė. Atsižvelgdamas į tai, teismas skundo dalį dėl minėto reikalavimo atsisakė priimti, išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis į teismą su nauju skundu, kartu pateikiant prašymą atnaujinti terminą dėl nurodyto sprendimo panaikinimo. Teismas nurodė, kad atsisakius priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę jo atžvilgiu negali būti nagrinėjamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismui 2017 m. sausio 3 d. padavė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (15/5-4)17U-2601 „Dėl daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002694314 panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei A. N. O.“; 2) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 10-SP9-128 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės A. N. O. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjos patikslintą skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pareiškėja skundą patikslino atsakovui dar nepateikus atsiliepimo į jos pirminį skundą. Pažymėjo, kad skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (15/5-4)17U-2601, yra priimta nagrinėti 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi, o dėl kito ginčijamo sprendimo panaikinimo pareiškėjai buvo išaiškinta teisė paduoti naują skundą.
II.
Pareiškėja A. N. O. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį.
Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė neteisėtą sprendimą. Paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. ji buvo priimta į Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakultetą, gavusi nacionalinę D vizą, atvyko į Lietuvą 2016 m. rugsėjo 12 d. Pradėjusi studijas, pareiškėja netrukus suprato, kad studijos neatitinka jos lūkesčių, todėl nutarė pakeisti universitetą ir, sumokėjusi mokestį už vienerius mokslo metus, 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo priimta į Mykolo Romerio universiteto Socialinės gerovės fakultetą. Neatsižvelgiant į tai, ginčijamu Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimu panaikinta pareiškėjos viza, motyvuojant tuo, kad Lietuvos edukologijos universitetas pareiškėją išbraukė iš studentų sąrašų. Pareiškėjai išaiškinta, jog ji turinti išvykti iš Lietuvos, kreiptis į ambasadą pateikiant tuos pačius dokumentus, tik su kito universiteto pavadinimu, ir tik po to vėl galės atvykti į Lietuvą tęsti studijų. Priimant sprendimą dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos, pareiškėja nedalyvavo, jai nesuteikta teisė pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus, sprendimas priimtas formaliai, neatsižvelgus į visas faktines aplinkybes, pareiškėjos ryšius su Lietuva, taip jai neteisėtai suvaržant teisę tęsti mokslą, už kurį pareiškėja yra sumokėjusi, patiriamos kitos išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 10-SP9-128 „Dėl (duomenys neskelbtini) pilietės A. N. O. grąžinimo į (duomenys neskelbtini)“, konstatavus, jog šis reikalavimas nėra neatsiejamai susijęs su pirminiu skundu, todėl gali būti nagrinėjamas kaip naujas ginčas.
Visuotinai pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, tačiau ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-885-502/2015).
Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Kaip matyti iš šios teisės normos, pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti tik vieną iš skundo elementų – pagrindą arba dalyką. Skundo dalykas – tai pareiškėjo reikalavimas, o pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011). Nauji skundo reikalavimai teismų praktikoje nepripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 50 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009).
Kaip minėta, pareiškėja pirminiame skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (15/5-4)17U-2601, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjai išduota nacionalinė viza. Iš pareiškėjos skundo turinio aiškiai matyti, kad pareiškėja taip pat nesutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 10-SP9-128 išsiųsti ją iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), nurodomos aplinkybės, pagrindžiančios tokį pareiškėjos nesutikimą, kartu su skundu buvo pateiktas minėtas sprendimas. Pareiškėja, šalindama pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, 2016 m. gruodžio 28 d. pateikė skundą, kuriame, be kita ko, suformulavo konkretų reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 10-SP9-128. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad patikslintu skundu pareiškėja ne tikslina jau pateiktą skundą, bet kelia iš esmės naują reikalavimą, keičiantį skundo pagrindą ir dalyką. Įvertinus pirminį ir naujai pateiktą pareiškėjos patikslintą skundą, darytina išvada, kad ginčo esmė nepasikeitė.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ 12 straipsnyje – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (žr., pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nors dispozityvumo principas reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 24 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai), teismas, nagrinėdamas bylą, turi būti aktyvus ir, matydamas, kad pareiškėjo teisės jo reiškiamais reikalavimais nebus tinkamai apgintos, privalo išaiškinti pareiškėjui teisę tikslinti skundą. Taigi pareiškėjai pirminiame skunde teismui nesuformulavus reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 10-SP9-128, tačiau kai toks pareiškėjos reikalavimas matyti iš skundo turinio, teismas privalėjo, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsnio nuostatomis, būti aktyvus ir pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjos teisė tikslinti skundą atitinkamu būdu nebuvo išaiškinta, neatsižvelgiant į tai, pareiškėja minėtą reikalavimą suformulavo 2016 m. gruodžio 28 d. skunde.
Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, taip pat teisminio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pareiškėjos 2016 m. gruodžio 28 d. skundo ta apimtimi, kuria prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 10-SP9-128, laikyti visiškai nauju ir tuo pagrindu atsisakyti priimti, todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas grąžintinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. N. O. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.