Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės atskirąjį skundą, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nesutinka ne tik su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet ir dalimi, kuria priimtas ieškovės ieškinys (teismingumo) ir dėl nesumokėto žyminio mokesčio.

10. Ieškinio priėmimą reglamentuoja CPK 137 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas. Nei šiame straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra nustatyta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis priimti ieškinį. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Tačiau šis klausimas gali būti išsprendžiamas ir nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis). Tokia nutartis nėra skundžiama, nes tai nenumatyta CPK ir neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. CPK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui. CPK 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas gali būti duodamas dėl teismo nutarties, kuria nutariama bylą perduoti kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatytus atvejus.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-4067-838/2020 pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nutarė perduoti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.

13. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Atsakovės su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenų apie turto vertę kopiją. Atsakovės neprašo pridėti prie bylos naujo įrodymo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), bet juo siekia pagrįsti savo argumentus dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo. Tokiu atveju vertintina, kad atsakovių tikslas yra šio įrodymų priėmimas į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir šį klausimą.

15. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

16. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinis teismas pateisina vėliau iškilusį atsakovės poreikį teikti naują įrodymą, todėl jį priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – nukreipti skolos išieškojimą iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai į 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleistą turtą – pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. kovo 19 d. nutartimi teismas ieškovės reikalavimų įvykdymui taikė laikinąsias apsaugos priemones. 2020 m. balandžio 3 d. teisme gautas atsakovių prašymas palikti ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį nenagrinėtą bei panaikinti 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2020 m. balandžio 16 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovių prašymą, kuriuo prašė atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti, kadangi atsakovės nurodė, kad ieškovė ginčija sandorį, siekdama iš perleisto turto išieškoti 76 398,43 Eur nuostolių ir 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo šios sumos. Pažymėjo, jog teismas ieškovės ieškinį yra priėmęs, taigi byla yra pradėta, todėl teismui pripažinus, kad ieškinys yra turtinis ir jo suma viršija 40 000,00 Eur, bylą prašė perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, o ne palikti nenagrinėtą. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi nustatė, kad ieškinys yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui, nes ieškinio suma viršija 40 000,00 Eur sumą (žalos suma yra 76 398,43 Eur) (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 29 straipsnis, 33 straipsnio 1, 4 dalys). Konstatavo, kad ieškinys Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas ir civilinė byla iškelta pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl ji perduota pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

19. Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

20. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y., tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teigdamas, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) perleido vienintelį turtą, iš kurio realiai galėjo būti išieškomas 76 398,43 Eur dydžio žalos atlyginimas, ginčijamu sandoriu kreditoriaus teisės buvo pažeistos, nes juo siekiama išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovių argumentai, kad teismas nesigilino į ieškovės atsakovei pareikšto reikalavimo pagrindus ir pagrįstumą, nėra pagrįsti. Kaip jau buvo minėta, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės, šalių pozicija ginčo klausimu ir jai pagrįsti pateikti įrodymai bus visapusiškai įvertinti bylą teismui nagrinėjant iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

22. Sprendžiant klausimą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo sutarties, kurią prašoma pripažinti negaliojančia, objektas yra nekilnojamasis turtas. Pripažinus sutartį negaliojančia pagal ieškinio reikalavimus restitucija turėtų būti atliekama natūra (CK 6.146 straipsnis). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, kaip yra nagrinėjamu atveju, vertinama, kad ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovų teisę disponuoti jų žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovai, net ir neturėdami nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti sunkiai įmanomas.

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovių nesąžiningumą grindė aplinkybėmis, jog po civilinės bylos Nr. e2-579-459/2020 iškėlimo teisme turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) Atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovu yra tas pats asmuo V. A.. Nurodė, kad atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) nupirkus turtą, jis toliau viešai pardavinėjamas (2020 m. vasario 13 d. antstolės G. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla e2-579-459/2020. 2019 m. lapkričio 11 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Ieškiniu prašo priteisti ieškovei iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 76 398,43 Eur nuostolių ir 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, prašo jį atmesti. Šiuo metu byla dar nėra išnagrinėta. Iš šioje nagrinėjamoje byloje pateikto 2020 m. vasario 19 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teisė, t. y. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas UAB (duomenys neskelbtini) Įrašas galioja nuo 2020 m. vasario 14 d.

24. Atsižvelgiant į pirmiau aptartus motyvus, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

25. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų yra status quo (faktiškai susiklosčiusios padėties) išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai ieškiniu reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir (ar) pripažinti asmeniui kurias nors teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas). Šioje byloje yra pareikštas reikalavimas, siekiant šalių sugrąžinimo per restituciją į buvusią iki ginčo sandorio sudarymo padėtį. Vadinasi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios iš esmės nesukelia jokių žymesnių suvaržymų apeliantėms, yra garantuojamas ir nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu ir galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas.

26. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais dėl taikytų apeliantei ribojimų neproporcingumo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų nepatogumų ar suvaržymų, tačiau vien tai nereiškia, kad šie principai yra pažeisti. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą turi būti atsižvelgiama į padarinius, kurių galėtų atsirasti ieškovei, jeigu atitinkamas jos prašymas nebūtų patenkintas, ir atsakovei, jeigu jos turtas būtų areštuotas. Jeigu atsakovė neketina ginčo turto perleisti ar kitaip apsunkinti, tai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. apribota teisė disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo, objektyviai niekaip negali pažeisti ir nepažeidžia jos interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jos teisių. O atsakovių siekis panaikinti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina abejones, kad grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui šiuo konkrečiu atveju nėra visiškai eliminuota.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir atitinka ginčo esmę. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliančių atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

29. Atsakovėms išaiškintina, kad joms yra neribojama galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jei aktualesni ir išsamesni nei apeliacinės instancijos teismo turimi duomenys leistų daryti kitokią išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.