Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-606-1124/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-06-01
Bylos Nr.: 1-606-1124/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39660-2022-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rasa Lapėnienė
Kaltinamasis: A.Š.
Advokatai: Viktoras Rutkauskas

Kategorijos

1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1-606-1124/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39660-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2023 m. birželio 1 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,sekretoriaujant Daliai Gipaitei,dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovskai,kaltinamajam A.Š., jo gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.Š. (A.Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pradinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) 2003 m. vasario 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

2) 2003 m. liepos 15 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

3) 2005 m. spalio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pagal 2005 m. spalio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. liepos 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 2 (dviem) dienom;

4) 2006 m. sausio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2005 m. spalio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

5) 2006 m. kovo 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 132 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. spalio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. 2006 m. liepos 1 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2006 m. kovo 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2005 m. spalio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2006 m. sausio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laivės atėmimas 4 (keturiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

6) 2010 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams;

7) 2014 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto;

8) 2014 m. balandžio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, pagal 2014 m. balandžio 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 10 (dešimt) mėnesių 10 (dešimt) dienų;

9) 2017 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

10) 2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams; 2017 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal 2017 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiam;

11) 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalis, pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

12) 2020 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams;

13) 2020 m. gruodžio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, pagal 2020 m. gruodžio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metam 6 (šešiems) mėnesiams;

14) 2021 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskiriant 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę. 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal 2020 m. gruodžio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metam 6 (šešiems) mėnesiams;

15) 2022 m. kovo 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, pagal 2022 m. kovo 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 2 (dviem) mėnesiam; 2022 m. rugsėjo 12 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, neatlikus 9 (devynių) mėnesių 13 (trylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės. 2022 m. spalio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir nutarta pasiųsti jį atlikti likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A.Š. (A.Š.) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent – jis 2022 m. spalio 17 d. apie 21.52 val., (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „Igrupė“ nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

2. Kaltinamasis A.Š. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną vairavo kaltiname nurodytą automobilį, važiavo į namus ((duomenys neskelbtini)) ir jį sustabdė pareigūnai. Jo buvo paprašyta pasitikrinti neblaivumą, bet jis (kaltinamasis) tai padaryti atsisakė. Prieš tai, gal pusę valandos iki jį sustabdant policijos pareigūnams, buvo išgėręs tris butelius alaus. Kaltinamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

3. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 17 d., dienos metu, jis susitiko su draugu J. M., kuris tik kelioms dienoms buvo atvykęs į Lietuvą. Susitikę jie be jokio tikslo važinėjo po Vilniaus miestą su J. M. išsinuomotu automobiliu „Kia Sorento“ (valstybinių numerių neatsimena). Dienos metu automobilį visą laiką vairavo J. M., o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje ir vartojo alkoholinius gėrimus, o tiksliau – alų. Kiek alaus jis išgėrė, tikrai neprisimena, bet nemažai, nuo išgerto kiekio jautėsi kiek apsvaigęs. Tikslios valandos neatsimena, bet jau buvo tamsu, galimai apie 21.30 val., jiems būnant Vilniaus miesto apylinkėse, tikslios vietos neatsimena ir nežino, jis paprašė, kad J. M. duotų jam savo išsinuomotą automobilį, kad su juo galėtų grįžti į savo namus, adresu – (duomenys neskelbtini).. J. M. važiuoti į namus dar nenorėjo, todėl jis, palikęs J. M. Vilniaus miesto apylinkėse, vienas išvažiavo į savo namus (esančius minėtu adresu). Į namus nusprendė važiuoti pro Vievio miestą, esantį Elektrėnų savivaldybėje. Tikslios valandos neatsimena, galimai apie 22 val., jis važiavo A1 keliu, kryptimi Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kai ties įsukimu į Vievio miestą ant kelio stovėję policijos pareigūnai pradėjo stabdyti jo vairuojamą automobilį. Jis nežino kodėl, tačiau siekdamas, kad nebūtų sustabdytas ir nebūtų tikrinamas jo neblaivumas, jis spontaniškai priėmė sprendimą nesustoti, o, padidinęs greitį, bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų. Jis nepateisina savo poelgio, tačiau, kaip jau ir minėjo, tokį sprendimą priėmė spontaniškai. Pagal apsvaigimą nuo alkoholio jis jautė, kad alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu jis įpūs daugiau nei 1,51 promiles, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl ir priėmė tokį spontanišką sprendimą – nestoti stabdant policijos pareigūnams. Vievio miesto jis nepažįsta, todėl negali pasakyti, kurioje tiksliai vietoje, jam vairuojant automobilį ir bandant pabėgti nuo pareigūnų, jis automobilio nesuvaldė ir įvažiavo į griovį, po ko, išlipęs iš automobilio, bandė pėsčiomis pabėgti, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kuomet jį sulaikė ir informavo, kad bus tikrinamas jo neblaivumas, jis tyčia melavo, jog ką tik gėrė alkoholį, alų paskutinį kartą jis gėrė pusę valandos prieš jį sulaikant. Jis žino, kad, jeigu taip pasakai, tuomet pareigūnai privalo laukti dešimt minučių ir tik tada gali patikrinti neblaivumą. Praėjus šiam laiko tarpui, policijos pareigūnai jį informavo, kad tikrins, jis jiems nurodė, kad atsisako tai daryti, nesitikrins, nors puikiai suvokė, jog atsisakymas pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tą žinojo ir be pareigūnų atskiro pasakymo, įstatymus jis išmano. Jausdamas, kad patikrinimo metu įpūs daugiau nei 1,51 promilės, jis tyčia ir principingai nesutiko pasitikrinti neblaivumo, apsimetė, jog miega, o vėliau (žadinamas) dar kartą pakartojo, jog atsisako tikrintis neblaivumą. Taip elgėsi iš principo, kadangi atsakomybė, ar jis būtų pasitikrinęs, ar ne, kaip šiuo atveju, yra vienoda. Jam atsisakius pasitikrinti neblaivumą, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Vilniaus areštinę. Nori pažymėti, kad įvykio metu jam buvo paaiškintos atsisakymo pasitikrinti neblaivumą pasekmės, jis jas puikiai suprato. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (t. I, b. l. 117–120).

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas byloje buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis, jo gynėjas.

5. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

5.1. Liudytojas J. O. (J. O.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „Igrupė“ įgaliotas atstovas. 2022 m. spalio 17 d., vėlai vakare, jį darbuotojas D. K. (D. K.) informavo, kad tą pačią dieną buvo pagrobtas jų įmonei priklausantis automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Detalesnės vagystės aplinkybės jam nėra žinomos, tačiau jis įsipareigoja tyrimo metu pateikti automobilyje įmontuotos GPS sistemos duomenis, remiantis jais būtų matyti automobilio judėjimo kryptis tiek iki vagystės, tiek po jos. Jis informuotas, kad automobilis yra sugadintas, o tiksliau – sugadinta priekinė jo dalis (t. I, b. l. 46–48).

5.2. Liudytoja Ugnė Marcinkevičienė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėja. 2022 m. spalio 17 d., pagal iš anksto numatytą darbo grafiką nuo 20.30 val. iki 08.30 val., ji dirbo (V2040) kartu su vyriausiuoju patruliu Simonu Navicku. 2022 m. spalio 17 d. apie 21.49 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti į A1 kelią, kur nuo Vilniaus link Elektrėnų važiuoja automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), jo vairuotojas važiuoja neįsijungęs šviesų, vingiuoja po kelią ir galimai yra neblaivus. Apie 21.52 val. su tarnybiniu automobiliu jie sustojo A1 kelyje, netoli šalia A1 kelio esančios kavinės „Green Town“. Po kelių minučių pastebėjo A1 keliu Vilnius–Kaunas–Klaipėda Kauno kryptimi atvažiuojantį automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), jis važiavo be įjungtų priekinių žibintų, vairuojamas automobilis vingiavo po A1 kelią. S. Navickas nedelsiant automobilyje įjungė mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus bei garsinį signalą ir išvažiavo į A1 kelią. Tuo pat metu ji radijo ryšiu budėtojui pranešė apie stabdomą transporto priemonę. Automobilio vairuotojas juos pastebėjęs A1 kelyje nestabdė, priešingai, padidino greitį ir toliau vingiuodamas nuvažiavo keliu. Vairuotojui kelis kartus garsiakalbiu buvo liepta sustabdyti automobilį, tačiau vairuotojas nepakluso, važiavo toliau. Privažiavęs Vievyje (šalia A1 kelio) esančią degalinę „Viada“, jis išsuko iš A1 kelio ir nuvažiavo į degalinės teritoriją, kur, pravažiavęs stovėjimo aikštelę, vėl išvažiavo atgal į A1 kelią. Tuomet vairuotojas iš A1 kelio nusuko į Vievio miestą ir įvažiavo į Stoties gatvę. Vairuotojui nuolat buvo nurodoma sustabdyti automobilį, tačiau jis nurodymus ignoravo. Toliau persekiojant automobilį Stoties gatvėje, netrukus iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad, sulaikant asmenį, automobilio „Kia Sorento“ vairuotoją, jie imtųsi visų atsargumo priemonių, kadangi persekiojamas automobilis nesenai buvo pavogtas Vilniuje, „žaibiškos“ vagystės metu. Automobilio vairuotojas, toliau nereaguodamas į nurodymus sustabdyti automobilį, važiavo Stoties gatve. Būnant nurodytoje gatvėje, ties pastatu Nr. 65, vairuotojas pasuko į pievą ir netrukus sustabdė automobilį. Jų akivaizdoje iš sustabdyto automobilio staiga išlipo jo vairuotojas ir ėmė bėgti. Po kelių minučių ji kartu su S. Navicku sulaikė automobilio vairuotoją, jam iš karto buvo uždėta speciali priemonė – antrankiai. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis eidamas svirduliavo, kalbėjo nerišliai, elgėsi labai agresyviai. Ji vairuotojo paklausė, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, vairuotojas pasakė: „Va ką tik“. Ji pasakė jam, kad po 15 minučių alkoholio kiekio matuokliu bus tikrinamas jo neblaivumas, vairuotojas atsakė, kad tikrintis neblaivumą atsisako ir tikrai nesitikrins. Praėjus 15 minučių vairuotojas buvo rastas miegantis tarnybiniame automobilyje. Pažadinus vairuotoją, jis atsisakė tikrintis neblaivumą. Tiek pirmą, tiek antrą kartą vairuotojas buvo įspėtas dėl filmavimo ir gresiančios atsakomybės atsisakius tikrintis neblaivumą, tačiau vairuotojas vengė neblaivumo patikrinimo, vykti į ligoninę už savo lėšas paimti kraują taip pat kategoriškai atsisakė. Automobilyje Kia „Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), buvo aptiktas telefonas „Samsung“, jo dėkliuke buvo asmens tapatybės kortelė, priklausanti A.Š.. A. Š. buvo sulaikytas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat buvo nustatyta, kad, iki sulaikant A. Š., jis Vilniuje pavogė automobilį, su kuriuo ir važiavo neblaivus. Dėl automobilio vagystės Vilniuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39663-22, dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, bei vengimo pasitikrinti neblaivumą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39660-22 (t. I, b. l. 65–68).

5.3. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis „Kia“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Automobilis stovi pievoje, artimiausias adresas – Vievis, Stoties g. 65. Automobilis stovi galu į kelią. Apžiūrint automobilį, priekyje matomi apgadinimai, apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, kairės pusės sparnas, žibintas. Automobilio bagažinėje matomi daiktai, drabužiai. Įvykio vietoje objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta, niekas nepaimta (t. I, b. l. 11–13).

5.4. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis, adresu – Stoties g. 65, Vievis, Elektrėnų sav., apžiūrimas automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „Igrupė“. Apžiūrimas automobilis yra draustas. Apžiūros metu stebimi išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, sparnas, variklio dangtis, stogas (t. I, b. l. 14–27).

5.5. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrimi penki Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK Reagavimo skyriaus BODY kameros Nr. 28-04, ilgasis Nr. BOF1EC6195F4, ir BODY kameros Nr. 28-05, ilgasis Nr. BOF1EC60A8BE 2022-10-17, užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas Nr. 2022_1017_215819_001.MP4, vaizdo įrašo trukmė – 5 min. 1 s.. Paleidus vaizdo įrašą, matomas kairės pusės apačioje esantis užrašas „VLN_ELK_6195F4“ bei data ir laikas – 2022/10/17 21:58:17. Tyrimo metu nustatyta, kad su BODY Nr. 28-04 kamera vaizdo ir garso įrašą daro Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS vyriausiasis patrulis Simonas Navickas. Nuo vaizdo įrašo pradžios fiksuojamas nestojančios transporto priemonės persekiojimas. Tyrimo metu nustatyta, kad policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų sustabdyti vairuojamų transporto priemonę nevykdo A.Š., vairuojantis automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Nuo vaizdo įrašo pradžios girdima, kaip S. Navickas nuolat per garsiakalbį reikalauja, jog A. Š. sustabdytų vairuojamą transporto priemonę. Vaizdo įrašo 1 min. 11 s. girdimas kartu su S. Navicku dirbančios U. Marcinkevičienės paliepimas jam greičiau lipti iš tarnybinio automobilio. Dėl S. Navicko skubėjimo ir bėgimo vaizdo įrašas nekokybiškas, tačiau iš įrašo matyti, jog A. Š., pievoje palikęs stovėti automobilį, bando nuo jo šalintis ir pabėgti nuo policijos pareigūnų. Vaizdo įrašo 1 min. 29 s. S. Navickas pribėga prie U. Marcinkevičienės, kuri pievoje ant žolės pargriovė nuo jos bėgusį A. Š., taip pat girdimas jos reikalavimas A. Š. – rankas laikyti už nugaros. Vaizdo įrašo 1 min. 40 s. girdima, kaip U. Marcinkevičienė radijo ryšiu OVS budėtoją informuoja apie A. Š. sulaikymą. Vaizdo įrašo 1 min. 54 s. girdima, kaip U. Marcinkevičienė kelis kartus A. Š. klausia, ar jis automobilyje buvo vienas, tačiau A. Š. į užduodamus klausimus neatsako. Vaizdo įrašo 4 min. 3 s. A. Š. patalpinamas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kapsulę. U. Marcinkevičienė klausia A. Š., kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, kelintą valandą. A. Š. atsako, kad va dabar. U. Marcinkevičienė pasako, kad gerai, palauks 15 minučių ir užfiksuoja laiką – 22.02 val.. Vaizdo įrašo 4 min. 33 s. A. Š. pasako: „nepūsiu“, U. Marcinkevičienė: „žinai, daromas vaizdo ir garso įrašas, Jūs turite teisę atsisakyti pūsti, tačiau bus prilyginta sunkiam girtumo laipsniui. Automobilis kam priklauso?“, A. Š.: „man“, U. Marcinkevičienė: „Jūsų vardas, pavardė?“, A. Š.: „A.Š.“.

5.6. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas Nr. 2022_1017_220513_002.MP4, vaizdo įrašo trukmė – 5 min. 1 s.. Paleidus vaizdo įrašą, matomas kairės pusės apačioje esantis užrašas „VLN_ELK_60A8BE“ bei data ir laikas – 2022/10/17 22:05:11. Tyrimo metu nustatyta, kad su BODY Nr. 28-05 kamera vaizdo ir garso įrašą daro Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS tyrėja Ugnė Marcinkevičienė. Nuo vaizdo įrašo pradžios matoma, kad A. Š. yra išlaipintas iš tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kapsulės, S. Navickas jam atlaisvina specialią priemonę – antrankius. <...> Vaizdo įrašo 00 min. 28 s. A. Š. grąžinamas atgal į laikino sulaikymo kapsulę. Vaizdo įrašo 02 min. 03 s. užfiksuojamas pievoje stovintis automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), matoma, kad automobilio vairuotojo durelės yra paliktos atidarytos. Toliau tęsiant vaizdo ir garso įrašo apžiūrą, tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

5.7. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas Nr. 2022_1017_221012_003.MP4, vaizdo įrašo trukmė – 3 min. 56 s.. Paleidus vaizdo įrašą, matomas kairės pusės apačioje esantis užrašas „VLN_ELK_60A8BE“ bei data ir laikas – 2022/10/17 22:10:10. Tyrimo metu nustatyta, kad su BODY Nr. 28-05 kamera vaizdo ir garso įrašą daro Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS tyrėja Ugnė Marcinkevičienė. Nuo vaizdo įrašo pradžios U. Marcinkevičienė prie tarnybinio automobilio bendrauja su S. Navicku <...>. Vaizdo įrašo 00 min. 08 s. U. Marcikevičienė sulaukia skambučio į tarnybinį telefoną, vyksta pokalbis: „alio, jo, bet jis atsisako. Sakė gėrė, aš laukiu 15 minučių, bet sakė aš vis tiek jums nepūsiu, bet aš jam viską išaiškinsiu“ (toliau pokalbis telefonu vyksta ne su įvykiu susijusia tema). Toliau tęsiant vaizdo ir garso įrašo apžiūrą, tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

5.8. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas Nr. 2022_1017_222031_004.MP4, vaizdo įrašo trukmė – 2 min. 48 s.. Paleidus vaizdo įrašą, matomas kairės pusės apačioje esantis užrašas „VLN_ELK_60A8BE“ bei data ir laikas – 2022/10/17 22:20:41. Tyrimo metu nustatyta, kad su BODY Nr. 28-05 kamera vaizdo ir garso įrašą daro Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS tyrėja Ugnė Marcinkevičienė. Nuo vaizdo įrašo pradžios matoma, kaip U. Marcinkevičienė kreipiasi į A. Š., kuris miega laikino sulaikymo kapsulėje. Vaizdo įrašo 00 min. 19 s. U. Marcinkevičienė: „tikrinsitės blaivumą?“, A. Š. tylėdamas kraipo galvą į šalis (parodo, kad ne), U. Marcinkevičienė antrą kartą klausia: „tikrinsitės blaivumą?“, A. Š. tylėdamas kraipo galvą į šalis (parodo, kad ne), U. Marcinkevičienė: „atsisakote tikrintis blaivumą? Atsakykite žodžiu, ar atsisakote tikrintis blaivumą? Žinote, kad atsisakymas tikrintis blaivumą prilygsta sunkiam girtumo laipsniui ir bus pradėta baudžiamoji byla? Esate filmuojamas, vaizdas ir garsas yra įrašomas. A., vardą, pavardę savo pasakykite. Alio?“, A. Š. į visus U. Marcinkevičienės užduotus klausimus neatsako, jis laikino sulaikymo kapsulėje miega. Vaizdo įrašo 1 min. 11 s. prie U. Marcinkevičienės prieina S. Navickas, U. Marcinkevičienė: „pajudink tu man jį biški, gal prasibudins?“, S. Navickas atidaręs sulaikymo kapsulės duris rankomis judina miegantį A. Š., U. Marcinkevičienė: „ar gerai jaučiatės? gal medikų reikia?“, U. Marcinkevičienė: „už ausies spustelk, gal atsibus?“, S. Navickas: „A.! A.! A.!“, U. Marcinkevičienė: „ar narkotinių medžiagų šiandien vartojote? Alio?“, S. Navickas: „A.! A.! (rankomis judina miegantį A. Š.). Vaizdo įrašo 2 min. 11 s. U. Marcinkevičienė: „gerai, atsisakė tikrintis blaivumą“, rankomis uždarinėja laikino sulaikymo kapsulės duris ir joje toliau palieka miegoti A. Š., U. Marcinkevičienė: „va čia neišsakė, bet prieš tai sakė“, „kažkaip jį labai greitai suvystė“, S. Navickas: „susuko gerai, šilumos gal gavo“.

5.9. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas Nr. 22022_1017_222654_005.MP4, vaizdo įrašo trukmė – 2 min. 43 s.. Paleidus vaizdo įrašą, matomas kairės pusės apačioje esantis užrašas „VLN_ELK_60A8BE“ bei data ir laikas – 2022/10/17 22:26:41. Tyrimo metu nustatyta, kad su BODY Nr. 28-05 kamera vaizdo ir garso įrašą daro Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS tyrėja Ugnė Marcinkevičienė. Nuo vaizdo įrašo pradžios U. Marcinkevičienei stovint šalia automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), S. Navickas atlieka automobilio apžiūrą. U. Marcinkevičienė: „gal kur nors piniginė guli, ar kažkas?“, „tik atsargiai, žiūrėk, kad kokių švirkštų nebūtų“. S. Navickas parodo tuščią rankinę, gulinčią ant galinės sėdynės, esančios už priekinės keleivio sėdynės. U. Marcinkevičienė: „cigarų pakelis tuščias?“, S. Navickas: „jo“, U. Marcinkevičienė: „gerai pakelį apžiūrėjai?“, S. Navickas: „tuoj dar nueisiu“, „alkoholio butelis“ (randa po priekine keleivio sėdyne tamsios spalvos butelį, tačiau jį palieka rastoje vietoje), S. Navickas: „„bardačioke“ pažiūrėti dokumentų?“, U. Marcinkevičienė: „jo“. S. Navickas atidaro priekines keleivio pusės dureles, U. Marcinkevičienė: „o, „mobiliakas“ yra, atversk“ (S. Navickui nurodo atverti MRT dėklą), U. Marcinkevičienė: „opa, taip, M., aš tau iš karto viską papasakosiu“ (S. Navickui vykdant automobilio apžiūrą, šalia jo stovinti U. Marcinkevičienė tarnybiniu telefonu bendrauja su kolega, kuris prisijungęs prie duomenų bazės. S. Navickui MRT dėkle radus asmens tapatybės kortelę U. Marcinkevičienė diktuoja kortelėje esančius duomenis). U. Marcinkevičienė: „A.Š.. Aš tau tuoj atsiunčiu į „messengerį“, taip bus logiškiau nei aš čia švepluosiu“. U. Marcinkevičienė, tęsdama tarnybiniu telefonu pokalbį S. Navickui, sako: „gerai, duok aš čia „susifotkinsiu“, padėk, kur buvo, aš pasidarysiu „fotkę“, kur radom, čia ant žemės, „ane“?“, S. Navickas: „taip“, U. Marcinkevičienė: „nes mes dabar pasiimsime tą telefoną“ (t. I, b. l. 28–32).

5.10. 2022 m. spalio 17 d. 22.02 val. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja Ugnė Marcinkevičienė nustatė A.Š. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Tikrinimo metu A. Š. vengė neblaivumo patikrinimo, buvo įspėtas dėl filmavimo, jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, A. Š. buvo pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą jo būklę (t. I, b. l. 33–34).

5.11. VĮ „Regitra“ registro duomenimis, automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), nuosavybės teise priklauso UAB „Igrupė“ (t. I, b. l. 54).

5.12. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Kia Sorento“ vertė Lietuvoje su PVM – 10 640 Eur (t. I, b. l. 55).

5.13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos Ugnės Marcinkevičienės tarnybinio pranešimo duomenimis, jai dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS tyrėju Simonu Navicku, 2022 m. spalio 17 d. apie 21.49 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas nurodymas vykti į A1 kelią, kur nuo Vilniaus link Elektrėnų važiuoja automobilis „Kia Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), jo vairuotojas važiuoja neįsijungęs šviesų, vingiuoja po kelią, galimai yra neblaivus. Apie 21.52 val. sustojo A1 kelyje, ties išvažiavimu nuo Vievio link Kauno, pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), be įjungtų priekinių žibintų, automobilis vingiavo po kelią. Įjungę automobilyje įrengtus mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus ir garsinį signalą, išvažiavo į A1 kelią ties Vieviu. Apie stabdomą automobilį radijo ryšiu pranešė Vilniaus aps. VPK OVS budėtojui. Juos pastebėjęs vairuotojas padidino greitį ir toliau vingiavo po kelią. Vairuotojui kelis kartus garsiakalbiu buvo nurodyta sustabdyti automobilį, jis nusuko į „Viada“ degalinę, esančią Vievyje, Kauno g. 55A, ir, pravažiavęs jos stovėjimo aikštelę, vėl išvažiavo į A1 kelią. Persekiojamas vairuotojas vingiavo per kelią, tada nusuko į Vievį ir įvažiavo į Stoties gatvę, vairuotojui nuolat buvo nurodoma sustabdyti automobilį. Automobilio „Kia Sorento“ valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vairuotojas toliau važiavo. Jiems persekiojant automobilį Vievyje, Stoties gatvėje, Vilniaus aps. VPK OVS budėtojas pranešė, kad, sulaikydami asmenį, jie imtųsi atsargumo priemonių, kadangi persekiojamas automobilis nesenai buvo pavogtas Vilniuje, „žaibiškos“ vagystės metu. Automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vairuotojas, toliau nereaguodamas į nurodymus sustabdyti automobilį, važiavo Stoties gatve, Vievyje. Būnant minėtoje gatvėje, ties pastatu Nr. 65, vairuotojas pasuko į pievą ir netrukus sustabdė automobilį. Jų akivaizdoje iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras, jis pradėjo bėgti nuo automobilio į pievą. Vyras netrukus buvo sulaikytas, buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Bendraujant su vyru, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis eidamas svirduliavo, kalbėjo nerišliai, elgėsi agresyviai. Paklausus, kada vairuotojas paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis pasakė: „Va ką tik“. Jį informavus, kad po penkiolikos minučių bus tikrinamas jo blaivumas, jis atsakė, kad tikrintis blaivumą atsisako ir tikrai nesitikrins, savo duomenis pasakyti atsisakė. Po penkiolikos minučių asmuo automobilyje miegojo, jį pažadinus, jis blaivumą tikrintis atsisakė. Tiek pirmą, tiek antrą kartą asmuo buvo įspėtas dėl filmavimo ir gresiančios atsakomybės, atsisakius tikrintis blaivumą, tačiau vyras vengė blaivumo patikrinimo. Automobilyje „Kia Sorento“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), buvo aptiktas telefonas „Samsung“, jo dėkliuke buvo asmens tapatybės kortelė, priklausanti A.Š.. A. Š. buvo sulaikytas, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, t. y. vairavęs automobilį būdamas neblaivus – nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė blaivumo patikrinimo; taip pat A. Š. įtariamas pavogęs minėtą automobilį Vilniuje, dėl to pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39663-22 (t. I, b. l. 36–38).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo, o konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo, kuriam nustatyti neblaivumo požymiai, tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį, neduoda kraujo mėginio ir pan.).

8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A.Š. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. A.Š. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, liudytojų parodymai. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A.Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas A.Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

9. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

11. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

13. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

14. A.Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

15. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, turtinė žala nepadaryta; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad A.Š. penkiolika kartų teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį, ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą, teistumą, praėjus vos mėnesiui po to, kai buvo paleistas iš laivės atėmimo vietos neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, būdamas recidyvistu, jam jau keturiolika kartų buvo skirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, Andrejus Š. nedirba, per paskutinius trejus metus jis dvidešimt devynis kartus baustas administracine tvarka (didžioji dalis baudų nėra sumokėtos) (t. I, b. l. 123–161). Sistemingai daromos nusikalstamos veikos rodo, jog A.Š. nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti. Pažymėtina ir tai, kad A.Š. anksčiau taikytos bausmės, taip pat ir susijusios su jo izoliavimu nuo visuomenės, neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo.

16. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės vidurkis – 9 mėnesiams.

17. Teismo vertinimu, skirti švelnesnę bausmę ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti šiuo atveju nėra pagrindo, nes A.Š. išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir jo nekeičia – švelnesnės (kitos rūšies) bausmės nebus veiksmingos, jomis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

18. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

19. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A.Š. paskirta ir neatlikta bausme (neatlikta bausmės dalis šio nuosprendžio priėmimo dieną yra – 6 mėnesiai 1 diena). Kadangi neatliktos bausmės, paskirtos pagal minėtą teismo nuosprendį, dalis yra didesnė nei skirta šiuo nuosprendžiu, prie jos, t. y. prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A.Š. paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 6 mėnesių 1 dienos, iš dalies pridedama šiuo nuosprendžiu jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. 5 mėnesiai. Tokį pridedamos bausmės dydį teismas parenka atsižvelgdamas į padarytos veikos sunkumą, veikos padarymo aplinkybes, į nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, jo elgesį tiek nusikalstamos veikos metu, tiek iš karto po nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

20. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

21. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

22. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

23. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.

24. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

25. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

27. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso UAB „Igrupė“ – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis būtų panaudotas nusikaltimui daryti.

29. Minėta, kad automobilis „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti neturi tapti būdu išvengti galimų nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš jo savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 10 640 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek proporcingumo principą.

30. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (t. I, b. l. 88–89), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

31. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma priteisti 123,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.

32. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teismui paliekama teisė spręsti dėl galimybės išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo būtinas.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

34. Nagrinėjant baudžiamąją bylą A.Š. ginti advokatas Viktoras Rutkauskas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Taigi, advokatas baudžiamosios bylos nagrinėjime šiuo atveju dalyvavo nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A.Š. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

A.Š. (A.Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A.Š. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 6 (šešių) mėnesių 1 (vienos) dienos, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 5 (penkis) mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę A.Š. (A.Š.) paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių 1 (vienai) dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

A.Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A.Š. 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2022 m. spalio 19 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš A.Š. (A.Š.) išieškoti, automobilio „Kia Sorento“ valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 640 Eur, valstybės naudai.

Nepriteisti iš A.Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

A.Š. skirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Lapėnienė