Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UADBB „Rizikos cesija“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos automatika“ dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo pašalinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog Vilniaus apygardos teisme civilinė byla pagal AB „Lietuvos automatika“ ieškinį skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo iškelta. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Atsakovas apskundė minėtą nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui. Atsakovo atskirasis skundas dar nėra išnagrinėtas, tai yra civilinė byla pagal ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nėra iškelta. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą civilinė byla yra sustabdoma tada, kai tarp nagrinėjamos teisme bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ryšys. Tačiau apie prejudicinio ryšio egzistavimą galima spręsti tik esant dviem byloms, tai yra kita byla jau turi būti iškelta. Ketinimas pareikšti ieškinį ar ieškinio išsiuntimas teismui dar nereiškia, kad kita civilinė byla bus iškelta. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia rezoliucija. Šis procesinis veiksmas laikomas bylos iškėlimu. Nesant duomenų, jog pateiktas ieškinys yra priimtas, teismas neturi pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki kitos civilinės bylos išnagrinėjimo ir sprendimo joje įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

CPK 163 str. 3 p. numato, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Kartu pažymėtina, kad civilinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, kiti straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui.

Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, kiekvienu atveju turi nustatyti, kad pagal konkrečiu atveju civilinėje byloje pareikštus reikalavimus tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra toks teisinis ryšys, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-261/2007)

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė ieškinį dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo pašalinimo bei žalos atlyginimo, kadangi atsakovas neperduoda ieškovui varžytynėse įgyto pastato ir žemės sklypo. Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo, prieš tai prašė teismo pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą ir informavo teismą, kad yra pateiktas ieškinys Vilniaus apygardos teismui dėl minėto turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu (b.l. 9-11). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp nurodytų teisinių ginčų egzistuoja nepaneigiamas teisinis ryšys, kadangi pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, byla dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo neteks teisinio pagrindo. Taigi, byla dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu turi privalomąją galią stabdomai bylai.

Teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra registruota Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3581-881/2014 (buvęs Nr. 2-6180-881/2013) pagal ieškovo AB „Lietuvos Automatika“ ieškinį atsakovams antstolei B. P. ir UADBB „Rizikos cesija“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Šioje byloje 2013-11-22 nutartimi teismas nustatė ieškovui terminą nustatytai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-01-30 nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi ir skundžiamos nutarties priėmimo metu, ir nagrinėjant atskirąjį skundą, ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu dar nėra priimtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apie prejudicinio ryšio pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą egzistavimą galima spręsti tik esant dviem byloms, t. y. kita byla jau turi būti iškelta. Ketinimas pareikšti ieškinį ar ieškinio išsiuntimas teismui dar nereiškia, kad kita civilinė byla bus iškelta. CPK nustatytais atvejais teismas gali atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnis, 138 straipsnis, 115 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas bylos iškėlimu. Tik po šio procesinio veiksmo atlikimo galima teigti, kad yra iškelta civilinė byla ir yra pagrindas spręsti dėl prejudicinio ryšio tarp bylų ir nagrinėjamos bylos sustabdymo būtinumo (LAT 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2005). Minėtu kasacinio teismo išaiškinimu atskirajame skunde remiasi ir ieškovas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Minėtoje, Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtoje byloje, proceso sustabdymas buvo pritaikytas jau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, byloje buvo duomenys, jog ieškinys tik pateiktas teismui. Tuo tarpu prieš priimant skundžiamą pirmos instancijos nutartį, Vilniaus apygardos teisme jau buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas ir 2013-11-22 nutartimi faktiškai buvo nagrinėjamas tik ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas, įpareigojant sumokėti dalį žyminio mokesčio. Tokia nutartis patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas nenustatė kitų esminių paties ieškinio ir jame pareikštų reikalavimų trūkumų. Todėl buvo galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovui sumokėjus žyminį mokestį, byla bus iškelta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, pirmos instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylą ir nepriėmė sprendimo už akių, kuris, Vilniaus apygardos teismui iškėlus civilinę bylą pagal AB “Lietuvos automatika” ieškinį ir sprendimu pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, galėtų būti pripažintas neteisėtu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.