Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IĮ „R. A.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Tavix“, ieškinį atsakovui R. A. dėl 2921,92 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui R. A. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 142 straipsnių tvarka įteikus pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, teisme atsiliepimas iš atsakovo negautas, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, pateiktas ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai.

Ieškovė nurodo ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi Individualiai įmonei „R. A.“ (toliau – Bendrovė/Įmonė) iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas MB „Tavix“ (toliau – administratorius). Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtinti Įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, viso 2921,92 Eur sumai. Atsakovu pagal reiškiamą ieškinį yra buvęs Įmonės vadovas (valdymo organas) ir steigėjas R. A.. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, būdamas Įmonės savininku ir vadovu, nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo, todėl jam civilinė atsakomybė kyla pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 2.87 str.) ir| Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 str. 1 d. Įmonės vadovui nevykdant pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pasidarius nemokiai atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė, todėl vadovas turi atlyginti dėl to įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Nagrinėjamu atveju, iškėlus bankroto bylą, jokie Įmonės apskaitos dokumentai bei turtas administratoriui nebuvo perduoti (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vertinti Bendrovės finansinės padėties pagal balanso duomenis nėra galimybės, kadangi remiantis VĮ Registrų centro duomenis individuali įmonė Registro tvarkytojui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. 2019 m. birželio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje nustatyta, kad įmonė 2015 m. gegužės 4 d. turėjo 20,90 eurų skolą, 2017 m. rugpjūčio 1 d. jau buvo 2450,26 eurų skola, kuri pastoviai didėjo iki kol bankroto bylos iškėlimo dienos metu įsiskolinimas siekė 2921,92 Eur. Duomenų apie apdraustuosius administratoriui pateikta nėra. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 14 d. pranešimo dėl informacijos pateikimo apie individualios įmonės „R. A.“ įsiskolinimą buvo nurodyta jog registro individualios įmonės „R. A.“ įsiskolinimo susidarymo pradžios data yra 2015 m. balandžio 1 d., todėl darytina išvada jog Įmonės nemokumas prasidėjo pirmos skolos susidarymo laikotarpiu, tačiau atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad atsakovas nėra pateikęs faktinių duomenų ar rašytinių dokumentų, patvirtinančių, jog nurodytu laikotarpiu buvo dėtos realios pastangos įsiskolinimus likviduoti. Taip pat atsakovas nereagavo į siųstus raginimus dėl skolos sumokėjimo bei su administratoriumi nebendradarbiavo. Jau nuo 2015 m. balandžio 1 d. Įmonė realiai nevykdė pridėtinę vertę kuriančios veiklos, negeneravo jokių pajamų, buvo nepajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir buvo nemoki nuo pirmojo įsiskolinimo VSDFV Panevėžio skyriui. Vadovas/savininkas geriausiai žinodamas Įmonės finansinę padėtį, suprasdamas, kad Įmonė yra nemoki ir siekdamas, kad kreditoriai patirtų kuo mažesnius finansinius praradimus turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir bankroto byla iškelta tik 2019 metais paties kreditoriaus iniciatyva. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo patvirtinti Įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, sudarantys viso 2921,92 Eur sumą. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovo neteisėtas neveikimas ir pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos inicijavimo pažeidimas tiesiogiai sąlygojo įmonės finansinių įsipareigojimų kreditoriams susiformavimą/didėjimą. Remiantis tuo kas išdėstyta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2921,92 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. 45). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis CK 2.87 straipsnio 1-6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas „R. A.“ individualios įmonės savininku ir vadovu, nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jokių įmonės apskaitos dokumentų bei turto administratoriui neperdavė (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), nepateikė Registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl ko nėra galimybės vertinti Bendrovės finansinės padėties pagal balanso duomenis, į siųstus raginimus dėl skolos sumokėjimo nereagavo bei su administratoriumi nebendradarbiavo. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys atsakovo pareigas veikti tinkamai įmonės (ieškovės) atžvilgiu, neatitinkantys rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartų bei imperatyvių įstatymų reikalavimų, todėl pripažintini neteisėtais (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai) bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiais su ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-470-227/2019 individualiai įmonei „R. A.“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas MB „Tavix“. Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi pozicijos, jog priteistinos žalos dydį sudaro teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-290/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, bendra Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 2921,92 Eur, kuri laikytina atsakovo padarytos žalos dydžiu, kadangi minėtais atsakovo neteisėtais veiksmais buvo pažeistos ieškovės ir jos kreditorių teisės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo R. A. ieškovės IĮ „R. A.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Tavix“, naudai priteistina 2921,92 Eur žalos atlyginimo.

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 16 d. iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 66 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,90 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės individualios įmonės „R. A.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Tavix“, ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2921,92 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt vieną eurą 92 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės individualios įmonės „R. A.“, įmonės kodas 303440659, naudai.

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; žyminio mokesčio kodas – 5660).

Atsakovas R. A. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė individuali įmonė „R. A.“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.