- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1941-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24360-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- G. H. A., G. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. H. A. ir G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį atsakovui A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai G. H. A. ir G. K. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami priteisti ieškovams lygiomis dalimis butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, pastatą, ūkinį pastatą, kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui A. K. nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 64 333,33 Lt kompensaciją už ieškovams tenkančią vertingesnę turto dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Teismas sprendė, kad ieškovai savo reikalavimu ne vien siekia transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę, tačiau kartu gauti didesnę dalį turto už tai išmokant atsakovui kompensaciją, t. y. reikalaujama papildomos turtinės naudos, siekiama naujų turtinių pasekmių. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimus, nurodė, kad nors atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinio pobūdžio, nes yra prašoma atidalyti turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, prašant papildomos turtinės naudos už tai kompensuojant tą turtinę naudą prarandančiam asmeniui, toks reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad jau pačiame ieškinyje aiškiai suformuluotas turto vertės klausimas, t. y. turtas yra įkainotas ir teismas nagrinėdamas šią bylą turi atsižvelgti į tai, ar turtas išties teisingai įkainotas, prašoma priteisti kompensacija, skiriama už atitinkamą turto dalį, yra ekvivalentiška turto vertei, paskaičiuotai rinkos kainomis ir pan. Atidalijamos turto dalies rinkos vertės, kuria grindžiamas ir kompensacijos apskaičiavimas, tinkamas nustatymas apsprendžia ne tik ieškinio rūšinį teismingumą (pagal CPK 27 str., apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt), bet taip pat yra viena iš esminių teisingo turto atidalijimo garantijų. Be to, pats ieškinys gali būti įkainotas CPK 85 straipsnio prasme, t. y. faktinė ieškinio suma už visus reikalavimus yra 1 108 000 Lt.
Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovų faktinė ieškinio reikalavimo suma yra 1 108 000 Lt, todėl gautas ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teismingas Vilniaus apygardos teismui, todėl atsisakytina jį priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.; 27 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai G. H. A. ir G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pobūdžio (turtinis ar neturtinis), konstatavo, kad toks ginčas yra neturtinis, nes juo siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę ir neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, nors tam tikra prasme šalių ginčas ir susijęs su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Tokios pozicijos laikosi ir žemesnių instancijų teismai. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Ieškovai pasirinko kelis atidalijimo būdus. Taigi, ieškovai siekia įgyvendinti nuosavybės teisę į bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovu valdomą turtą. Ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, šalių dalys bendrame turte yra aiškios, nė viena iš šalių neįgis ir nepraras turto daugiau, nei jo jau turi. Tad toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kaip neteismingą apylinkės teismui.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 1, 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl tokių ieškinių pobūdžio (turtinis ar neturtinis), o tuo pačiu ir teismingumo (apylinkės ar apygardos teismui), yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).
Minėta, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai yra keli: padalijant turtą natūra arba priteisiant kompensaciją pinigais. Jeigu ieškovas prašo taikyti pastarąjį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą arba suderinti abu, kaip kad šiuo atveju, atidalijamo turto vertė neišvengiamai tampa viena iš būtinųjų byloje įrodinėtinų aplinkybių, tačiau tai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nei tokio ieškinio pobūdžio, nei bylos teismingumo nepakeičia. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai pareikštu ieškiniu siekia papildomos turtinės naudos, neatitinka ieškinio faktinių aplinkybių, nes tai, ką pirmosios instancijos teismas vertino kaip papildomos turtinės naudos gavimą, ir yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuomet kitam bendraturčiui (šiuo atveju – atsakovui) už jam tenkančią turto dalį yra išmokama kompensacija pinigais.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė bylų teismingumą reglamentuojančias teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovų G. H. A. ir G. K. ieškinio atsakovui A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.