Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios U. K. atstovės pagal įstatymą A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 30N-66624591-16, kuriuo R. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį subendrinta administracine nuobauda – 180 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiosios U. K. atstovės pagal įstatymą A. K. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 30N-66624591-16, kuriuo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas subendrinta administracine nuobauda – 180 Eur bauda, panaikinimo ir bylos grąžinimo organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Skundžiama 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjos A. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. liepos 19 d. nutarimo ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad skundas paduotas ne per nutarimą priėmusią instituciją – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybą, o tiesiogiai apylinkės teismui, o tokia skundo padavimo tvarka nėra numatyta, be to, skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėja neprašo šio termino atnaujinti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmeniui turi būti sudaromos realios galimybės pasinaudoti savo teisėmis, todėl vien formalus pažeidimas, toks kaip apskundimo tvarkos nesilaikymas, skundą paduodant ne per Instituciją, priėmusią nutarimą, tačiau tiesiogiai Institucijai, kuri nagrinėtų skundą, jei Institucija savo nutarimo nepanaikintų, negali būti esmine priežastimi, atimančia pareiškėjai galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją, o kartu ir teisę gintis (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis byloje Nr. ATP-433-462/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis byloje Nr. ATP-1149-290/2015).

Be to, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. liepos 19 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-66624591-16 nebuvo aiškiai ir tinkamai nurodyta skundo padavimo tvarka, t. y. nurodomi tik ATPK straipsniai, bet iš esmės asmeniui nebuvo paaiškinta, kokia tvarka ir kuriai Institucijai skundas pirmiausia turėtų būti siunčiamas. Pareiškėja A. K. nurodo, kad ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl, nesant aiškaus paaiškinimo dėl nutarimo apskundimo tvarkos, ji realiai negalėjo apginti savo atstovaujamosios pažeistų teisių. Teismas nustatęs tik formalų pažeidimą – jog skundas buvo siunčiamas tiesiogiai apylinkės teismui, bet ne nutarimą priėmusiai Institucijai – skundą grąžino pareiškėjai jau pasibaigus procesiniam dvidešimties dienų terminui, todėl tokia nutartimi užkirto kelią pareiškėjai ginti savo materialiąsias teises. Kadangi analogiški skundai tą pačią dieną buvo pateikti tiek apylinkės teismui, tiek Institucijai, priėmusiai nutarimą, ATPK 292 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nebuvo pažeista. Netgi ir tuo atveju, jei apylinkės teismas pagrįstai nustatė šį pažeidimą, toks pažeidimas yra per daug formalus, kad galėtų užkirsti kelią asmeniui pateikti skundą, ginant pažeistas teises.

Dėl nutarimo apskundimo termino

Pagal ATPK 293 straipsnį, skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje terminai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai dokumentai buvo įteikti adresatui, arba po to, kai teismas priėmė nutarimą arba sprendimą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-66624591-16 buvo priimtas 2016 m. liepos 19 d. Vadinasi, terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2016-07-20, todėl paskutinė skundo padavimo termino diena laikytina 2016-08-08. Pareiškėja skunde nurodė 2016-08-08 datą ir tą pačią dieną išsiuntė jį registruotu pirmenybiniu paštu Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pašto siuntos kvitas patvirtina, jog korespondencija buvo išsiųsta 2016-08-08 21.01 val., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas gavo skundą 2016-08-10 ir konstatavo, jog pareiškėja praleido įstatyme numatytą terminą. Tačiau šiuo atveju teismas klaidingai siejo skundo padavimo terminą su skundo gavimo teisme data. Priešingai, nei nustatė teismas, turėtų būti fiksuojama skundo išsiuntimo data, o ne jo gavimo teisme data. Kadangi skundas buvo išsiųstas 2016-08-08, t. y. paskutinę termino dieną, todėl skundo padavimo terminas nebuvo praleistas, skundo padavimo tvarka, numatyta ATPK, nebuvo pažeista.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

ATPK 292 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną); skundo kopijų turi būti pateikta tiek, kad po vieną būtų galima įteikti visiems šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems subjektams. Organas (pareigūnas) per tris dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui. ATPK 296 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti, arba skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą dviem pagrindais: 1) skundas paduotas ne per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą, kaip tai numatyta ATPK 292 straipsnio 2 dalyje; 2) skundas paduotas praleidus ATPK 293 straipsnyje nustatytą apskundimo terminą.

Visų pirma, dėl skundo padavimo termino, priešingai, nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios U. K. atstovė pagal įstatymą A. K. skundą dėl Institucijos 2016-07-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-66624591-16 padavė nepraleisdama ATPK 293 straipsnyje numatyto 20 dienų termino. Nors skundas teisme gautas 2016-08-10, tačiau, kaip matyti, jis buvo išsiųstas laiku – 2016-08-08, t. y. paskutinę skundo padavimo dieną, tai patvirtina Lietuvos pašto žyma ant voko (b. l. 9) ir kartu su atskiruoju skundu pateikta AB Lietuvos pašto kvito Nr. BK RN299909205LT kopija (b. l. 18), o tai, kad skundas teisme buvo gautas vėliau – 2016-08-10, nėra pagrindas konstatuoti, kad skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą apskundimo terminą.

Kita vertus, teismas pagrįstai konstatavo, kad skundas paduotas ne per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą, kaip tai numatyta ATPK 292 straipsnio 2 dalyje, o tiesiogiai apylinkės teismui, todėl teismas ir šiuo pagrindu grąžino skundą jį padavusiam asmeniui, išaiškindamas, kad atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis su skundu, jeigu nutartyje nurodyti trūkumai bus pašalinti. Tačiau pareiškėja skunde nurodo, kad analogišką skundą tą pačią dieną elektroniniu paštu ji išsiuntė ir skundžiamą nutarimą priėmusiai Institucijos pareigūnei (tai patvirtina kartu su skundu pateikti duomenys), todėl, pareiškėjos vertinimu, ATPK 292 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nebuvo pažeista, o jeigu ir būtų pripažintas šios normos pažeidimas, jis yra formalus ir neturėtų užkirsti kelio ginti savo pažeistas teises.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; kad ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; kad šios teisės negalima paneigti; kad asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jog visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; kad asmens pažeistos teisės, inter alia (be kita ko), įgytosios teisės ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; kad asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų; kad teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti, inter alia, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą; kad įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

Apygardos teismo vertinimu, tai, kad skundas buvo paduotas ne per skundžiamą nutarimą priėmusį organą, o tiesiogiai Klaipėdos miesto apylinkės teismui, be to, kaip matyti iš kartu su pareiškėjos skundu pateiktų duomenų, – kartu ir skundžiamą nutarimą priėmusiai pareigūnei elektroniniu paštu, nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Siekiant užtikrinti asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą, proceso operatyvumo ir efektyvumo principus, skundas turėjo būti persiųstas nutarimą priėmusiam organui. Kadangi tai, nepagrįstai konstatavus, kad skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą, nebuvo padaryta, todėl nagrinėjamu atveju apylinkės teismo sprendimas grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui nebuvo proporcingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama 2016-08-17 nutartis naikintina, o nukentėjusiosios U. K. atstovės pagal įstatymą A. K. atskirasis skundas persiųstinas skundžiamą 2016-07-19 nutarimą Nr. 30N-66624591-16 priėmusiam organui – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir nukentėjusiosios U. K. atstovės pagal įstatymą A. K. skundą persiųsti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Nutartis neskundžiama.