Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. K. ir R. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. K. ir R. K. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, antstolė Asta Stanišauskaitė, antstolis Ramūnas Kamarauskas, antstolis Darius Stakeliūnas, antstolis Gintas Badikonis, antstolis Vytautas Mitkus, antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolė Irena Beliačic, antstolis Andrius Bublys, AB SEB bankas, VSDFV Vilniaus, VMI prie LR FM, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, UAB „Gelvora“, UAB „Sergel“, AB Šiaulių bankas, UAB „Henkell Freixenet Lietuva“, Cayenne Investment fund.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

15.1. skundžiama nutartis yra visiškai pagrįsta, o patys pareiškėjai neturėdami tam pagrindo ir nutylėdami dalį svarbių bylai aplinkybių elgiasi nesąžiningai bei piktnaudžiauja jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis;

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

17. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – tai yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

18. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių jis neprivalėjo sudaryti, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, priimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Fizinio asmens nesąžiningumas kaip pagrindas atsisakyti jam iškelti bankroto bylą, preziumuojamas, jei: 1) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 2) paaiškėja, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių; 3) paaiškėja, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207–209, 216, 222–223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 4) nuo pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nėra praėję 10 metų; 5) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus, elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos I. K. būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyto fizinio asmens nemokumo apibrėžimo, kadangi į pareiškėjos nurodytą bendrą skolinių įsipareigojimų sumą yra įtrauktas pradelstas 17 464,09 Eur įsipareigojimas kreditoriui Cayenne Investment fund, tačiau vykdomoji byla užvesta kreditoriaus Cayenne Investment fund naudai yra užbaigta 2020 m. gegužės 13 d.

21. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada nurodo, jog prievolė mokėti 17 464,09 Eur sumą kreditoriui Cayenne Investment fund išliko ir šiai dienai yra galiojanti, todėl kreditorių reikalavimai viršija 25 MMA sumą ir yra 27 528,41 Eur.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, tačiau sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, yra taikomas civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigdama, jog prievolė mokėti 17 464,09 Eur sumą kreditoriui Cayenne Investment fund yra galiojanti, pirmosios instancijos teismui nustačius aplinkybę, kad vykdomoji byla kreditoriaus Cayenne Investment fund naudai yra užbaigta, turėjo galimybę apeliacinės instancijos teismui pateikti išsamesnę informaciją apie šią prievolę, tačiau tokios informacijos nepateikė.

23. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad kasacinis teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015 yra išaiškinęs, jog pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; kt.). Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesą ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme didele dalimi apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).

24. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolis Andrius Bublys nuo 2010 m. gegužės 7 d. vykdė 17 464, 09 Eur sumos išieškojimą iš skolininkės I. K. kreditoriaus Cayenne Investment fund naudai (pradinis kreditorius UAB „Staysafe Security Baltic“) (vykdomoji byla Nr. 0042/10/01740). Vykdomoji byla Nr. 0042/10/01740 2020 m. gegužės 13 d. užbaigta, nutraukus vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai yra nurodyti CPK 629 straipsnyje. Pažymėtina, kad remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktu vykdomoji byla nutraukiama jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo. Todėl galimai išieškotojas atsisakė savo teisės į išieškojimą. Pareiškėjai nepateikus į bylą duomenų, kokiu pagrindu vykdomoji byla yra nutraukta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos I. K. pradelstų skolinių įsipareigojimų dydį sudaro nebe jos nurodoma 27 528,41 Eur suma, o 10 064,32 Eur suma, o tai reiškia, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų dydis nesiekia FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio, todėl pareiškėja I. K. neatitinka nemokaus fizinio asmens sąvokos.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyti pagrindai dėl kurių bankroto procedūra pareiškėjui R. K. negalima, kadangi teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paskirdamas baudą už R. K. neveikimą, pripažino jo elgesį neteisėtu, o neteisėti veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais.

26. Pareiškėjas nesutikdamas su šia teismo išvada nurodo, kad trijų metų laikotarpyje iki teismui priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo jis neatliko jokių veiksmų dėl savo nemokumo didinimo. Aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas jo sąžiningumas, yra nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d., kada buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

27. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pasisakydamas dėl šios įstatymo nuostatos kasacinis teismas išaiškino, kad teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu asmuo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl kiekvienu individualiu atveju juos nesąžiningais kvalifikuoti turi bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis CK nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota šių įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgdamas į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

28. Bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paskyrė R. K. 20 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio V. Č. 2015 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymo per 5 dienas nuo gavimo dienos pateikti duomenis apie įmonės turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, taip pat pateikti kasos knygą, nevykdymo dieną, skaičiuojamą nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. vykdomosiose bylose Nr. 0116/15/000615 ir Nr. 0116/15/000616. Taip pat teismas išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus. 2015 m. spalio 20 d. išduotas vykdomasis raštas (išieškotojas – valstybė). Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad antstolio reikalavimas taip ir nebuvo įvykdytas, o R. K. įsiskolinimas pagal šį vykdomąjį raštą atsiliepimo surašymo momentu buvo 26 160,00 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nors pareiškėjui bauda Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo paskirta daugiau negu prieš 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, tačiau bauda yra paskirta už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną ir skaičiuojama nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. Antstolio reikalavimas taip ir nėra įvykdytas. Tokie pareiškėjo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis elgesys, t. y.tokio elgesio laikotarpis apima laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. Pareiškėjas aplinkybių apie nevykdomą antstolio reikalavimą, t. y. kad pareiškėjo elgesys nesitęsė iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, nepaneigė. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesąžiningais veiksmais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme pripažino pareiškėjo elgesį nevykdant antstolio įpareigojimo, kuomet už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną pareiškėjui yra paskirta bauda. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip sąmoningas savo padėties bloginimas ir tuo pačiu didinantis įsipareigojimus, todėl tokie pareiškėjo veiksmai yra nesąžiningi. Pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių įrodymų apie pareiškėjo siekį įvykdyti antstolio reikalavimus pateikti duomenis apie įmonės turtą, jo buvimo vietą (CPK 178 straipsnis). Bauda pareiškėjui yra skaičiuojama už kiekvieną antstolio įpareigojimų nevykdymo dieną, taigi per paskutinius tris metus dėl pareiškėjo sąmoningo neveikimo baudos suma išaugo 21 900 Eur (365 dienos metuose x 3 metų skaičius x 20 Eur baudos suma). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks pareiškėjo nesąžiningumas yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nes jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti jiems bankroto bylą, kadangi pareiškėja I. K. neatitinka vieno iš privalomų kriterijų, siekiant iškelti bankroto bylą, t. y. jos kreditorinių reikalavimų suma yra mažesnė nei numatyta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, tuo tarpu bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui R. K. prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti pareiškėjams bankroto bylą, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurį paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų I. K. ir R. K. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.