- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-206-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07427-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- B. K. R., R. R., L. R., J. R.
- Ieškovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- L. R., R. R., J. R.
- Kategorijos
- 2.4.1.4Valdymo gynimas
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. K. R. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-241-752/2019 pagal ieškovės A. N. patikslintą ieškinį atsakovams L. R., R. R., J. R., B. K. R. dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir neturtinės žalos atlyginimo bei pagal atsakovės B. K. R. priešieškinį ieškovei A. N. ir tretiesiems asmenims L. R., R. R., J. R. dėl pripažinimo, kad ieškovės reikalaujam daiktai yra pirkti atsakovės, kaip rūpintinės, naudai ir priteisti juos B. K. R. asmeninės nuosavybės teise.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. N. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus L. R., R. R., J. R. ir B. K. R. ne vėliau kaip kitą dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti sąlygas ieškovei pasiimti kilnojamuosius daiktus (sekciją OLIMPIA (1 000,00 Lt vertės (289,62 Eur)), virtuvės baldus, pagamintus pagal individualų užsakymą (1 400,00 Eur vertės), vertikalias žaliuzes (55,31 Eur) vertės, plautuvę (158,00 Eur vertės) ir maišytuvus (87,00 Eur vertės), gartraukį (120 Eur vertės), dujinę kaitlentę (210,00 Eur vertės), įmontuojamą orkaitę (270,00 Eur vertės)), esančius bute (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės B. K. R. 289,44 Eur kompensaciją už neatskiriamą virtuvės apdailą – grindų plyteles, priteisti iš atsakovų solidariai 1 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2. Ieškovė nurodė, kad iki 2018 m. sausio 27 d. gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiame name gyvena (arba turi nuosavybes teisę į dalį namo patalpų) ir ieškovės giminaičiai, su kuriais nėra geri santykiai jau ne vienerius metus. Šiuo metu santykiai su giminaičiais pasidarė nebepakeliami ir ieškovė išsikraustė. Daugelį ieškovei priklausančių daiktų atsakovai – tėvas L. R., sūnėnas R. R. ir brolis J. R. sukrovė atskirai ir leido pasiimti. Vis dėlto, šiuo metu ieškovei neleidžiama pasiimti jai priklausančio virtuves komplekto su visa virtuvine technika ir sekcijos, t. y. iš viso daiktų už 2 589,93 Eur vertę. Ieškovei nuosavybės teise priklausantys daiktai yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (virtuvė yra neįteisintame namo priestate), sekcija – įteisintoje namo dalyje. Minėtas butas yra atidalintas ir šalia priestato esančiomis patalpomis naudojasi B. K. R., kurios dispozicijoje yra ir sumontuotos plytelės, todėl nėra galimybės jų atsiimti natūra. Ieškovė taip pat teigė, kad ji šiuo metu gyvena socialiniame būste, norėjo ten išsivežti virtuvės baldus ir sekciją, bet atsakovai paimti baldų neleidžia. Ji patiria nepatogumus, jai padaryta neturtinė žala, kurią vertino 1 500,00 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas L. R. su pareikštais reikalavimais nesutiko. Atsakovas nurodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam ir jo buvusiai sutuoktinei B. K. R.. Atsakovas patvirtino, kad ieškovės nurodyti daiktai yra adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti ieškovei nurodytų daiktų nesutiko, nes atsakovė B. K. R. yra šių daiktų teisėta savininkė. Nors visi ieškovės prašomi grąžinti daiktai buvo pirkti ieškovės, tačiau už B. K. R. pinigines lėšas. Tiek buvusi sutuoktinė B. K. R., tiek ieškovė kurį laiką gyveno jam ir B. K. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, kaip B. K. R. rūpintoja, ne kartą yra pasakojusios apie planuojamus atlikti remonto darbus ir, kad jiems yra taupoma iš B. K. R. pensijos, kuri yra apie 500,00 Eur. B. K. R. dėl fizinės negalios negali pati apginti ir įgyvendinti savo teisių. Atsakovas teigė, kad pateikti prašomų grąžinti kilnojamųjų daiktų įsigijimą patvirtinantys dokumentai neįrodo aplinkybės, kad tuos daiktus ji įsigijo už asmenines lėšas. Nesuprantama ir, kodėl ieškovė kitam asmeniui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, nesant jokio susitarimo su nekilnojamojo turto savininkais, atliko pagerinimo darbus, įrengė virtuvę už neva jos asmenines lėšas. Ieškovė buvo paskirta B. K. R. rūpintoja nuo 2014 m. rugsėjo 26 d., todėl, daiktų pirkimas ir remonto atlikimas traktuotini, kaip veiksmai rūpintinio naudai, t. y. naudą gavo rūpintinis, o ne ieškovė, ir šių veiksmų rezultatas negali sukurti nuosavybės teisių ieškovei. Atsakovas pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik konkrečiais įstatymuose nurodytais atvejais, taip pat teismui tam tikrais išskirtiniais atvejais tą nusprendus, esant tam tikroms teisinėms spragoms, o šiuo atveju tokia išimtis negalėtų būti daroma.
4. Atsakovai R. R. ir J. R. su pareikštais reikalavimais nesutiko. Atsakovas R. R. nurodė, kad daiktai yra nupirkti už močiutės B. K. R. pinigus. Ieškovė, būdama rūpintoja, viską pirko už jos pinigus, niekas neprieštaravo, jog remontas būtų daromas močiutės naudai, priešingu atveju nebūtų sutikę. 2016 m. situacija buvo nekonfliktinė. Tuo metu, kai vyko remontas, jis buvo išvykęs į Angliją, bet grįždavo. Dabar B. K. R. prižiūri jis, viskuo rūpinasi, kadangi, ieškovei ją mušant, ji į jį kreipėsi pagalbos. Šiuo metu močiutė gyvena pas jį Anykščiuose, bet planuoja grįžti į Kauną. Atsakovas J. R. nurodė, kad ieškovė yra jo sesuo, tačiau jų santykiai blogi. Ieškovė visą gyvenimą nedirbo, su dukra gyveno iš mamos pinigų. Atsakovas teigė, kad ieškovė iš mamos pinigų galėjo nemažai sutaupyti, iš jos pinigų pirko ir baldus.
5. Atsakovė B. K. R. su pareikštais reikalavimais nesutiko ir pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti, kad daiktai: sekcija OLIMPIA (289,62 Eur vertės), virtuvės baldai (1 400,00 Eur vertės), vertikalios žaliuzės (55,31 Eur vertės), plautuvė (158,00 Eur vertės), maišytuvas (87,00 Eur vertės), gartraukis (120,00 Eur vertės), dujinė kaitlentė (210,00 Eur vertės), įmontuojama orkaitė (270,00 Eur vertės), virtuvės grindų plytelės (289,44 Eur vertės) yra pirkti atsakovės, kaip rūpintinės, naudai ir priteisti juos atsakovei asmeninės nuosavybės teise.
6. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1746-742/2006, B. K. R. buvo nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta ieškovė A. N.. 2010 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1178-375/2010, ieškovė atleista nuo rūpintojos pareigų ir B. K. R. rūpintoju paskirtas atsakovas L. R., o 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-9250-285/2014, L. R. atleistas nuo rūpintojo pareigų ir B. K. R. rūpintoja paskirta ieškovė, kuri 2018 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-4542-886/2018, atleista nuo B. K. R. rūpintojos pareigų. Ieškovė nuo rūpintojos pareigų atleista dėl to, kad visiškai nesirūpino rūpintine – savo motina, naudojo jos pinigines lėšas savanaudiškiems tikslams. Ieškovė niekada nedirbo, jokių lėšų neturėjo, ir tuo metu, kai buvo paskirta savo motinos rūpintoja, naudojosi jos lėšomis. Ieškovė pirko ieškinyje išvardintus daiktus, tačiau jie yra įgyti būtent tuo laikotarpiu, kai ieškovė buvo B. K. R. rūpintoja ir naudojosi jos lėšomis. Daiktų pirkimas, remontas (plytelių klojimas) traktuotini kaip veiksmai ir išlaidos rūpintinio naudai ir naudą turėjo gauti rūpintinė, o ne ieškovė – rūpintoja. Atsakovė pažymėjo, kad ji gaudavo apie 500,00 Eur neįgaliojo pensiją, iš kurių rūpintoja ir pirko dabar reikalaujamus gražinti daiktus. Be to, tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė B. K. R. atžvilgiu, ieškovė neįrodė nei vienos sąlygos būtinos civilinei atsakomybei taikyti. Pats faktas, kad ieškovė iškėlė civilinį ginčą teisme nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą ir iš kitų atsakovų.
Šalies argumentai
7. Ieškovė A. N. su priešieškiniu nesutiko. Ieškovė nurodė, kad daiktai buvo įgyti ieškovės nuosavybėn, juos ieškovei padėjo įsigyti dukra. Baldai, įranga buvo pirkti ieškovės buičiai pagerinti. Ieškovė nereguliariai dirbo užsienyje, todėl galėjo save išlaikyti. Aplinkybė, jog ieškovė rūpinosi savo neįgalia mama, nereiškia, jog nuo rūpybos pradžios ieškovė nebegalėjo įsigyti jokio turto savo asmeninėn nuosavybėn. Daiktai, įgyti ieškovės už jos asmenines lėšas (jai duotas dukters) ir sau asmeniškai, negali būti pripažįstami rūpintinės asmenine nuosavybe. Atsakovė yra veiksni ir pati sprendžia dėl savo lėšų panaudojimo, ji taip pat neteikė ir įrodymų iš teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigų, jog jos lėšos buvo pavogtos ar kitokiu būdu neteisėtai nusavintos, o taip pat nepateikė ir įrodymų, jog prašomi grąžinti daiktai buvo pirkti už jos asmenines lėšas.
8. Atsakovai L. R., R. R. J. R. su atsakovės B. K. R. priešieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, kadangi baldai ir virtuvės įranga buvo pirkti iš atsakovės pinigų, ieškovė tokių lėšų neturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: įpareigojo atsakovus L. R., R. R., J. R. ir B. K. R. ne vėliau kaip kitą dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti sąlygas ieškovei A. N. pasiimti kilnojamuosius daiktus: sekciją OLIMPIA (1 000,00 Lt vertės (289,62 Eur)), virtuvės baldus, pagamintus pagal individualų užsakymą (1 400,00 Eur vertės), vertikalias žaliuzes (55,31 Eur vertės), plautuvę (158,00 Eur vertės), maišytuvus (87,00 Eur vertės), gartraukį (120,00 Eur) vertės; dujinę kaitlentę (210,00 Eur vertės), įmontuojamą orkaitę (270,00 Eur vertės), esančius bute, esančiame (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo R. R. valstybės naudai 14,50 Eur žyminį mokestį ir 4,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; priteisė iš atsakovo J. R. valstybės naudai 14,50 Eur žyminį mokestį ir 4,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; priteisė iš atsakovo R. R., 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai; priteisė iš atsakovo J. R. 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai yra artimieji giminaičiai – ieškovė yra atsakovų L. R. ir B. K. R. dukra, J. R. yra ieškovės brolis, o R. R. brolio J. R. sūnus. Liudytoja A. K. yra ieškovės dukra. Nepaisant artimų giminystės ryšių, ieškovės ir atsakovų santykiai konfliktiški, jų nesutarimai ir ginčai jau ne kartą buvo sprendžiami teisme. Ieškovės nurodytu baldų įsigijimo laikotarpiu (2007 m., 2016 m., 2018 m. pradžioje) ieškovė šeimos nario teisėmis gyveno su tėvais, dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo privatizuotas L. R. vardu. Po L. R. ir B. K. R. santuokos nutraukimo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-364-955/2015, butas buvo padalintas ir šiuo metu po ½ dalį nuosavybės teise priklauso L. R. ir B. K. R..
11. Įvertinęs išnagrinėtose bylose priimtais teismų sprendimais, kuriuose buvo sprendžiami santuokos nutraukimo tarp L. R. ir B. K. R., ieškovės iškeldinimo, atsakovės B. K. R. rūpybos ir kt. klausimai, nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad tarp šalių ir kitų šeimos narių jau nuo 2012 m. vyksta teisminiai ginčai dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), kurios buvo savavališkai rekonstruotos, pastatytas priestatas. Savavališkai pastatyto priestato statytoja yra ieškovės dukra A. K., kuri tame priestate jau 2012 m. buvo įsirengusi virtuvę ir su mama ja naudojosi. Tuo tarpu atsakovas L. R. byloje neteigė ir neįrodinėjo, jog yra prisidėjęs prie virtuvės priestate įrengimo.
12. Teismas nurodė, kad įsiteisėjus 2017 m. liepos 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-16664-375/2017, kuriuo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalinus L. R. ir B. K. R. priklausantį turtą, virtuvės patalpa 1-5 buvo paskirta L. R., o B. K. R. liko be virtuvės. Teismas vertino, kad tik nuo 2017 m. liepos 17 d. sprendimo priėmimo galėjo atsirasti B. K. R. poreikis turėti kitą virtuvę, pirkti virtuvės baldus ir įrangą.
13. Teismas taip pat nustatė, kad sekciją OLIMPIA ieškovė A. N. pirko 2007 m. rugsėjo 6 d., pagal baldų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. Rg II, virtuvės baldai, pagaminti pagal individualų užsakymą, pagal su ieškove sudarytą 2016 m. balandžio 29 d. paslaugų teikimo sutartį, paslaugas pagal šią sutartį suma (gamyba, atvežimas, montavimas), vertikalias žaliuzes pirko ieškovė pagal 2016 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, plautuvę ir maišytuvą ieškovė pirko pagal 2016 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAN00904632, gartraukį, dujinę kaitlentę, įmontuojamą orkaitę ieškovė pirko 2018 m. balandžio 10 d., tai patvirtina E. Č. įmonės „R.“ pranešimas bei pardavimo dokumentas (kasos juosta). Iš viso ieškovės įsigytų ir prašomų išreikalauti daiktų vertė sudaro 2 589,93 Eur. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad 2016 m. birželio 3 d. už 289,44 Eur pirko grindų plyteles, tarp šalių nėra ginčo, kad jos yra sudėtos neįteisintame namo priestate įrengtoje virtuvėje.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje nei vienas iš atsakovų neįrodinėjo ir byloje nėra įrodymų, kad baldų įsigijimoui atsakovė B. K. R. būtų davusi konkrečią baldų pirkimui reikalingą sumą. Visi ginčo daiktai yra pirkti iki 2017 m. liepos 17 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-16664-375/2017, išskyrus gartraukį, dujinę kaitlentę, įmontuojamą orkaitę, kuriuos ieškovė pirko 2018 m. balandžio 10 d. Kadangi iš įsiteisėjusių teismų sprendimų nustatyta, kad iki 2017 m. liepos 17 d. B. K. R. turėjo galimybę naudotis virtuve kartu su buvusiu sutuoktiniu, teismas vertino, kad ji neturėjo poreikio turėti kitą virtuvę ir pirkti naujus baldus bei įrangą. Tačiau teismas taip pat vertino, kad tokį poreikį turėjo ieškovė ir jos dukra A. K., kurios dar iki 2012 m. naudojosi priestate įrengta virtuve bei planavo priestatą įteisinti ieškovės dukros vardu. Iš priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų teismas taip pat nustatė, kad ieškovė ir jos dukra joms nuosavybės teise priklausančios virtuvės neturėjo; tėvų virtuve ieškovė negalėjo ir nenorėjo naudotis dėl nesibaigiančių turtinių konfliktų, priešiškų santykių. Teismas laikė, jog ieškovė ir užaugusi jos dukra siekė pagerinti savo buitį, statyti priestatą, įrengti ten virtuvę, o atsiradus finansinei galimybei – daryti remontą, pirkti virtuvės baldus ir įrangą.
15. Teismas sprendė, kad pinigų baldų pirkimui turėjo ieškovės dukra. Pinigai buvo duodami motinai, jie buvo duodami ne vienu kartu, dovanojamų pinigų suma vienu kartu neviršijo 1 500,00 Eur sumos ir rašytinė dovanojimo sutartis nebuvo būtina (CK 6.469 straipsnis), be to, ieškovės dukra turėjo interesą įsirengti virtuvę. Tai, kad dalis baldų pirkti jau po 2017 m. liepos 17 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-16664-375/2017, nekeitė teismo vertinimo, jog baldai nebuvo pirkti atsakovės poreikiams. Atsakovė B. K. R. yra neįgali, ji pati maisto negamina ir virtuvės patalpa bei baldais ir įranga nesinaudoja, be to, pati pripažino, kad apie naujų baldų pirkimą net nežinojo ir dėl jų pirkimo su ieškove nesitarė. Teismas neturėjo pagrindo vertini, kad gartraukis, dujinė kaitlentė, įmontuojama orkaitė buvo pirkti išimtinai atsakovės B. K. R. poreikiams tenkinti ir jos interesais. Be to, atsakovė B. K. R. pripažino, kad sekcija OLIMPIA yra ieškovės ir sutiko, jog ji ją pasiimtų.
16. Teismas nurodė, kad ir atsakovės gautos pajamos ginčo baldų pirkimo metu buvo nemažos, tačiau, įvertinęs aplinkybes, kad iš tų lėšų turėjo pragyventi ir pati atsakovė, kad ieškovei jokių pretenzijų dėl nepagrįsto lėšų panaudojimo ar jų grąžinimo nereiškė, sprendė, kad mažai tikėtina, jog iš tų lėšų dar buvo galima sutaupyti virtuvės baldų ir įrangos pirkimui. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovės lėšos gali būti naudojamas ir ieškovės būtiniems poreikiams tenkinti. Atsakovė yra veiksnus asmuo, kuris gali spręsti dėl savo lėšų panaudojimo.
17. Nors ieškovė įrodė, kad ji savo lėšomis ir savo poreikiams pirko ir sudėjo grindų plyteles virtuvėje, tačiau byloje nustatyta, kad virtuvė įrengta neįregistruotame priestate, kuris atsakovams nuosavybės teise nepriklauso. Be to, nei vienas iš atsakovų nurodyta patalpa nesinaudoja. Teismas sprendė, kad ieškovė, sudėjusi plyteles ne jai nuosavybės teise priklausančioje patalpoje, turi pati prisiimti tokio elgesio pasekmes. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė ir jai kilusios neturtinės žalos dydžio, todėl tokį jos reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė B. K. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. N. ieškinį atmesti, tenkinti atsakovės B. K. R. priešieškinį; likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidomis grįstą išvadą, jog ieškovės dukra pinigų baldų pirkimui turėjo. Vien tik subjektyviais ieškovės ir jos dukros paaiškinimais grįstų teismo išvadų, kad pinigų baldams pirkti buvimo ir perdavimo faktai byloje įrodyti, nepatvirtina faktiniai duomenys apie ieškovės dukros gautas pajamas užsienyje, jos socialinį statusą ir pan. Tik tokie duomenys pagrįstai leistų manyti, kad ji galėjo disponuoti atitinkamomis lėšomis ir jas perduoti ieškovei. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad 2016 m. turėjo pinigų baldų pirkimui.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė, kad atsakovės gautos pajamos pagal byloje pateiktus duomenis ginčo baldų pirkimo metu palyginti buvo nemažos, tačiau padarė visiškai nelogišką išvadą, kad iš tokių pajamų turėjo pragyventi ir ieškovė, kadangi dėl judėjimo negalią turinčios mamos priežiūros pati dirbti neturėjo galimybės ir tik atskirais laikotarpiais išvykdavo dirbti į užsienį. Apeliantės vertinimu, šiuo atveju labiau tikėtina, kad iš atsakovės gaunamų pajamų ne tik faktiškai pragyveno du asmenys, bet dar buvo galima sutaupyti ir virtuvės baldų su įranga pirkimui, ir ieškovės išlaidoms kelionei į užsienį.
1.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovės lėšos gali būti naudojamos ir ieškovės būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tokia teismo išvada, kaip ir pats susitarimas, prieštarauja imperatyvioms Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.243 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Be to, pats šalių susitarimas turėjo būti įvertintas ir CK 18.81 straipsnio kontekste. Akivaizdu, jog teismas nevertino, ar ieškovės veiksmų pasekmė, kai ji, kaip buvusi rūpintoja, siekia už rūpintinės lėšas įgytus baldus ir buitinę įrangą išreikalauti iš savo neįgalios mamos, atitinka geros moralės turinį.
1.4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019). Ieškovė turėjo įrodyti ieškinio reikalavimo dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo pagrįstumą, bet šios pareigos neįvykdė, dėl to skundžiamas teismo sprendimas priimtas, pažeidus procesinės teisės normas – Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnį, 185 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. N. ieškinį atmesti, tenkinti atsakovės B. K. R. priešieškinį; pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį (taip pat J. R. ir L. R.) įtraukė į bylą atsakovu ir nepriteisti iš jo (taip pat J. R.) žyminio mokesčio, procesinių dokumentų siuntimo ir bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Nesutikimo motyvai su skundžiamu teismo sprendimu išdėstyti atsakovės B. K. R. apeliaciniame skunde, kuriuos palaiko ir jų nekartoja.
2.2. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tiek iš jo, tiek ir jo tėvo J. R. bei jo senelio L. R. priteisė žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, nors jie į bylą, kaip atsakovai, įtraukti yra nepagrįstai, t. y. nei jis nei jo tėvas ir senėlis neturi jokio suinteresuotumo byloje ir ne kartą byloje buvo minėta, jog jie neturi būti byloje įtraukti atsakovais.
2.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, kad neva anūkė A. K. davė savo motinai-ieškovei pinigus ginčo daiktams įsigyti. Teismas neįvertino, kad ši liudytoja yra ne tik suinteresuota bylos baigtimi, bet nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo ar dovanojimo faktą ieškovei ir, priešingai, net nevertino atsakovų teiktų įrodymų. Byloje atsakovai yra pateikę garso ir vaizdo įrašą, kuriame pati ieškovė pripažino, jog močiutė nieko nevalgo, negeria, visus pinigus atiduota jai, o ji perka baldus. Teismas dėl šio įrodymo nepasisakė, t. y. nebuvo įvertinti visi byloje esantys įrodymai, priešingai, buvo įvertinti tik ieškovei palankūs įrodymai. Teismas, vertindamas įrodymus, buvo šališkas.
Atsiliepimas
20. Ieškovė A. N. pateikė atsiliepimą į atsakovės B. K. R. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ieškovė į bylą yra pateikusi ginčo daiktų dokumentų nuorašus, kurie patvirtina, kad jų vertė iš viso sudaro 2 589,23 Eur. Šie dokumentai, t. y. pirkimo čekiai ir sąskaitos, yra pirminis ir pagrindinis įrodymas, kad daiktų pirkėja ir nuosavybės teisės savininkė į daiktus yra ieškovė. Be to, ginčo daiktus ieškovė pirko iš jos dukrai priklausančių lėšų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo įrodytos jos dukters pajamos, t. y. gaunamas atlyginimas dirbant užsienyje.
3.2. Atsakovės lėšų vos užtekdavo jos pačios išlaikymui, t. y. pagal teismui pateiktas atsakovės išlaidas, reikalingas neįgaliam žmogui, tokios išlaidos viršija jos pajamas, o pati atsakovė nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kad ginčo daiktai buvo pirkti jos ar už jos lėšas, nepateikė. Atsakovė savo argumentų, kad iš jos gaunamų pajamų praktiškai pragyveno du žmonės, o taip pat, kad iš jų buvo pirkti ir ginčo daiktai, neįrodė.
3.3. Visi ginčo daiktai buvo įgyti už ieškovės ir jos dukters lėšas, o ne už rūpintinės atsakovės lėšas, kaip klaidingai nurodo atsakovė. Be to, su giminėmis ieškovės santykiai prasti jau ne vienerius metus, jai taip pat buvo bandoma pakenkti ne vieną kartą, todėl ieškovė iš ginčo namų galiausiai išsikraustė. Tuo tarpu atsakovė yra neįgali ir ginčo daiktais net nesinaudoja, juolab, kad šiuo metu ji ginčo name nebegyvena ir yra išsikėlusi gyventi į Anykščius. Atsakovė yra pripažinusi, kad apie naujų baldų pirkimą net nežinojo ir dėl jų pirkimo su ieškove nesitarė.
21. Ieškovė A. N. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. R. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo iš esmės analogiškus argumentus, nurodytus jos atsiliepime į B. K. R. apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Ieškovė papildomai pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovas, būtent jis ieškovei atvažiavus pasiimti ginčo daiktų, sutrukdė jai juos pasiimti. Be to, atsakovas gyvena ginčo name, todėl tikėtina, kad pats naudojasi ginčo daiktais, kurie jam yra reikalingi asmeniškai. Akivaizdu, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
23. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškinyje nurodyti daiktai, esantys pas atsakovus, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė reiškė ieškinį išreikalauti iš atsakovų svetimo neteisėto valdymo konkrečius ieškinyje nurodytus daiktus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nurodęs, kad ieškovė įrodė, jog prašomi išreikalauti daiktai, esantys pas atsakovus, priklauso nuosavybės teise ieškovei. Apeliantų nuomone, teismas padarė tik prielaidomis grįstą išvadą, jog ieškovės dukra turėjo pinigų baldų pirkimui, be to apeliantų teigimu daiktų įsigijimui buvo panaudotos globotinei priklausančios lėšos, t. y. teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.
24. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškovas, pasinaudodamas šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 19 punktą).
25. Ieškovė, įrodinėdama esanti ginčo kilnojamųjų daiktų-įrengimų savininkė, į bylą teikė PVM sąskaitas faktūras, pirkimo–pardavimo, paslaugų teikimo sutartis, tuo tarpu atsakovai, atsikirsdami į pareikštus reikalavimus, pripažindami, kad prašomi išreikalauti daiktai yra jiems priklausančiose ar naudojamose patalpos, nurodo, jog šiuos daiktus valdo teisėtai.
26. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant, ar ieškinyje nurodyti ir atsakovams priklausančiose patalpose esantys daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovei bei, ar atsakovai valdo daiktus teisėtai, reikalinga įvertinti byloje pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas nuosavybės teisių įgijimas į ginčo turtą, patikimumą. Apeliantų teigimu, ieškovės pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas valdymo teisėtumas nėra pakankami išvadai, kad šiuos daiktus ieškovė įsigijo nuosavybės teise, nes apeliantų teigimu, ieškovė neturėjo finansinių galimybių įsigyti ginčo daiktus.
27. Teisėjų kolegija, išanalizavusi šalių paaiškinimus, daiktų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus, ieškovei suteiktų paslaugų apimtis, sprendžia, kad byloje surinktų duomenų pakanka išvadai, kad ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu prašomi išreikalauti konkretūs kilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovei ir natūra yra pas atsakovus.
28. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. PVM sąskaitos-faktūros, baldų pirkimo-pardavimo sutartys, paslaugų suteikimo apimtys (gamyba, atvežimas, montavimas), teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina konkrečių daiktų įsigijimą už tam tikrą kainą, taip pat patvirtina, kad daiktus ieškovė įsigijo savo poreikių tenkinimui, t. y., kad ginčo daiktai priklauso ieškovei. Byloje pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyta, kad sekciją OLIMPIA, 289,62 Eur (1 000,00 Lt) vertės ieškovė įsigijo 2007 m. rugsėjo 6 d. baldų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. Rg II (1 t., b. l. 5-6) pagrindu. Ieškovės prašomi išreikalauti virtuvės baldai pagaminti pagal individualų užsakymą, pagal su ieškove sudarytą 2016 m. balandžio 29 d. paslaugų teikimo sutartį (1 t., b. l. 16-19); vertikalios žaliuzės įsigytos pagal 2016 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą už 55,31 Eur (1 t., b. l. 15); plautuvė (158,00 Eur vertės) ir maišytuvas (87,00 Eur vertės) ieškovės nupirkti pagal 2016 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAN00904632 (1 t., b. l. 14); gartraukis (120,00 Eur vertės), dujinė kaitlentė (210,00 Eur vertės) ir įmontuojama orkaitė (270,00 Eur vertės) ieškovės įsigyti 2018 m. balandžio 10 d.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai neįrodė nuosavybės teisių į ginčo daiktus įgijimo pagrindo. Teismas nustatinėjo ir tyrė ieškovės finansines galimybes įsigyti, poreikį naudoti ginčo daiktus. Atsakovai byloje neginčijo ieškovės sudarytų sutarčių, kurių pagrindu įgyta nuosavybės teisė į ginčo daiktus, teisėtumo. Atsakovų nurodoma aplinkybė, jog daiktams įgyti galimai buvo panaudotos globotinei priklausančios lėšos, tačiau pačiai globotinei neigiant poreikį nuosavybes teise įsigyti ginčo daiktus, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė nėra daiktų savininkė (CPK 178 straipsnis). Kolegijos vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami išvadai, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso ieškovei, ir kad jis yra (buvo) natūra pas atsakovus vindikacinio ieškinio pareiškimo ir bylos nagrinėjimo metu.
30. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymo nuostatas, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnio 1 dalis), ir ištyrusi bei įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas taikyti vindikaciją – įpareigoti atsakovus perduoti ieškovei priklausantį turtą, įrodytas, todėl pagrįstas tenkintas.
31. Apeliantas R. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi šiuo atveju nėra teisinio pagrindo žyminį mokestį priteisti iš jo bei atsakovų L. R. ir J. R.. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti, kadangi iš byloje šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, kad kliūtis ieškovei naudotis jos nuosavybe sudaro net tik buvusi ieškovės globotinė – B. K. R., bet ir kartu su ja gyvenantys bei ją prižiūrintys asmenys – atsakovai. Nustačius, kad ieškovės teises pažeidė atsakovais byloje įtraukti asmenys, dalinio ieškinio tenkinimo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai proporcingai paskirstė ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
32. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vindikaciją reglamentuojančias teisės normas ginčo teisiniams santykiams, šių teisės normų aiškinimas atitiko teismų praktiką, taip pat tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Remiantis nurodytu, atsakovų apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovų B. K. R. ir R. R. apeliacinius skundus ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės naudai yra pagrindas priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ieškovė nėra pateikusi turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia.
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 10,77, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, atmetus atsakovų apeliacinius skundus, jos turi būti priteisiamos lygiomis dalimis valstybės naudai iš atsakovų, t. y. po 5,39 Eur. Atsakovė (apeliantė) B. K. R., vadovaujantis 2019 m. spalio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl šios išlaidos valstybės naudai iš jos nėra priteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 5,39 Eur (penkis eurus 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.