Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. R. ieškinį atsakovui L. R. dėl nekilnojamojo turto – buto – atidalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad šalys buvo sudarę santuoką, kuri nutraukta 2015 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-364-955/2015. Nutraukus santuoką nekilnojamasis turtas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas buvo padalintas šalis po ½ dalį ir nustatyta naudojimosi tvarka: ieškovei buvo priskirta naudotis gyvenamąją patalpa pažymėta indeksu 1-3 (15,40 kv.m.), rūsiu, esančiu po koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 1 - 1, o atsakovui buvo paskirta naudotis gyvenamąja patalpa, pažymėta indeksu 1-4 (16,04 kv.m.), rūsiu esančiu po virtuve plane pažymėtu indeksu 1-5, abiem šalims buvo paskirta bendrai naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1 - 5 (9,27 kv.m.), 1-6 (0,96 kv.m.), 1 - 2 (3,55 kv.m.), 1 - 1 (2,43 kv;m.), 1 - 7 (6,11 kv.m.) (b. l. 9-10).

Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Ieškovė siūlo atidalinti pagal jos pateiktą pasiūlymą, t. y. patalpas, kurių bendras plotas 26-73 kv.m., pažymėtas indeksais 1-3, 1-1, 1-7 priskirti ieškovei, o patalpas, kurių bendras plotas 27,03 kv.m., pažymėtas indeksais 1-4, 1-5, 1-2, 1-6, priskirti atsakovui ir įpareigoti ieškovę savo lėšomis įrengti pertvarą tarp patalpų 1-1 ir 1-2, išardyti pertvarą tarp patalpų 1 - 1 ir 1 - 6 bei įrengti atsakovui duris vietoje lango angos. Ieškovės pasiūlytas atidalijimas visiškai atitinka bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančias buto dalis, nustatytą naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu, taip pat ir, ieškovės teigimu, nusistovėjusius naudojimosi nekilnojamuoju turtu santykius.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2015 m. lapkričio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo, nekilnojamojo turto – buto – plano, buto dalies gyvenamajame name atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto, vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų, teismas vertina, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra teisiškai pagrįstas, atitinka tiek teismų suformuotą praktiką, tiek teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, todėl yra pagrindas ieškinį patenkinti.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovei buvo teikiama 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, visiškai patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo priteistina valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad nekilnojamojo turto - buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, patalpos, kurių bendras plotas 26,73 kv.m., pažymėtos indeksais 1-3, 1-1, 1-7 yra priskiriamos ieškovei K. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) o patalpos, kurių bendras plotas 27,03 kv.m., pažymėtos indeksais 1-4, 1-5, 1-2, 1-6 yra priskiriamos atsakovui L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant ieškovę K. B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis įrengti pertvarą tarp patalpų 1-1 ir 1-2, išardyti pertvarą tarp patalpų 1-1 ir 1-6 bei įrengti atsakovui duris vietoje lango angos.

Priteisti iš atsakovo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.