Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Švedienės, sekretoriaujant J. Ž., dalyvaujant prokurorei I. P., nuteistajam T. P. ir jo gynėjui advokatui D. A.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, 178 straipsnio 4 dalį 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies a punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir T. P. paskirti bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. P. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir T. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, kurią nustatyta atlikti pataisos namuose.

Nuosprendžiu civilinių ieškovų Akcinės prekybos bendrovės „A.“ bei UAB „A.Q“ civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš T. P. priteista: 694,80 eurų bei 180 eurų Akcinei prekybos bendrovei „A.“ turtinei žalai atlyginti; 6 600 eurų UAB „A.Q“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 18 d., apie 10.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvėje „A.Q“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmęs nuo stalelio atvirai pagrobė 6 600 eurų vertės suvenyrinę statulėlę „Burė su žalvariu“, o tai mačiusiai pardavėjai pareikalavus atiduoti pagrobtą statulėlę, pabėgo iš parduotuvės, tuo padarė UAB „A.Q“ 6 600 eurų turtinę žalą.

Taip pat T. P. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. birželio 20 d., apie 17.33 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvėje APB „A.I.A“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmęs nuo drabužių kabyklos 694,80 eurų vertės striukę – lietpaltį ir nesumokėjęs išėjo iš parduotuvės, taip padarė APB „A.I.A“ 694,80 eurų turtinę žalą.

Be to, T. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 31 d., apie 11.55 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvėje „Burberry“ APB „A.“, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė nuo lentynos 180 eurų vertės „Burberry“ akinius nuo saulės ir nesumokėjęs išėjo iš parduotuvės, taip APB „Apranga“ padarė 180 eurų turtinę žalą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Skundžiamu nuosprendžiui T. P. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų arešto bausmė.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas bylos aplinkybes, T. P. asmenybę. T. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą). Į tai, kad visos nusikalstamos veikos padarytos nuosavybei. Į kaltininko asmenybę: anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre. Nustatė vieną T. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgęs į tai, kad T. P. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir prisipažino jas įvykdęs. Atsižvelgė į tai, kad nėra T. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nusprendė T. P. paskirti mažesnes nei vidutines, sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas ilgalaikio ir trumpalaikio laisvės atėmimo bausmes. Kolegija pažymi, kad T. P. anksčiau teistas 13 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos ir švelnesnės bausmės ar atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau T. P. nesilaikant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, jis buvo siunčiamas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam griežčiausias sankcijose numatytas bausmes - laisvės atėmimą ir areštą bei nustatė tinkamus jų dydžius, nes apelianto ankstesni teistumai rodo, jog apeliantas išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkęs taisytis, paskirta bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra gerokai mažesnė nei sankcijos vidurkis, o paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį yra taip pat mažesnės už BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės ir BK 178 straipsnio 4 dalyje bei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas arešto bausmės vidurkis. Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė T. P. individualizuotas bausmes, nustatė tinkamą jų rūšį, bausmės yra teisingos ir atitinka padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, paskirtų bausmių dydžiai neprieštarauja bausmės paskirčiai.

Paskirtas bausmes už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas subendrino taikydamas bausmių dalinį sudėjimą (BK 63 straipsnio 4 dalis) ir bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nors apylinkės teismas nedetalizavo, už kuriuos nusikaltimus paskirtos bausmės apimamos, o kurios iš dalies sudedamos, tačiau šią išvadą galima daryti, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų rūšį ir sunkumą. Apeliantas nuteistas už vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, todėl laikytina, kad teismas už juos paskirtas bausmes subendrino taikydamas bausmių apėmimo būdą. Bendrinant bausmes apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmę yra griežtesnė už bausmę, paskirtą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, tad laikytina, kad apėmus bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, buvo paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Prie subendrintos apėmimo būdu bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi tik iš dalies pridėta bausmė paskirta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (1 metais laisvės atėmimo), t. y. 4 mėnesiai ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, subendrindamas bausmes dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, teismas griežčiausia bausme, paskirta už sunkiausią nusikaltimą, apėmė švelnesnę bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą ir prie subendrintos bausmės pridėjo tik dalį švelnesnės likusios bausmės, kurios terminas (4 mėnesiai) artimas minimaliam, BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytam laisvės atėmimo bausmės terminui (3 mėnesiai). Visa tai rodo, kad paskirta šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė nėra per griežta ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Be to, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai ir į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis), pritaikė BK 64¹ straipsnio 1 bei 2 dalies nuostatas ir apeliantui paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, iki 1 metų ir 4 mėnesių.

Kadangi nusikaltimai, už kuriuos apeliantas nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, buvo padaryti prieš priimant skundžiamą nuosprendį, jie sudaro realią nusikaltimų sutaptį. Ankstesniu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas tai pačiai nusikaltimų rūšiai (nusikaltimai nuosavybei), kurių sunkesnė (BK 178 straipsnio 1 dalis) priskiriama gretimai nusikaltimų kategorijai lyginant su sunkiausiu nusikaltimu (BK 178 straipsnio 4 dalis), už kurį apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad bausmės pagrįstai bendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jas iš dalies sudedant. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-133/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtų švelnesnių bausmių dalis turi būti pridedama prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. Tačiau bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-686/2006). Taip pat pažymėtina, kad taikant dalinį sudėjimą turi būti pridedama tokia švelnesnės bausmės dalis, kad būtų paskirta teisinga bausmė ir ją laikytų teisinga ne tik teismas, bet ir visuomenė. Minėta, kad skundžiamu nuosprendžiu, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Visa tai rodo, kad bendrinant skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindu, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo iš dalies pridėta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos (6 mėnesių laisvės atėmimo) bausmės dalis – 4 mėnesiai ir T. P. paskirta galutinė - 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pabrėžtina, jog apylinkės teismas parinko nuteistajam palankų bausmių bendrinimo būdą – dalinį (ne visišką) sudėjimą. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, paskirtos subendrintos bausmės dydis nėra per griežtas, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui, ją mažinti nėra pagrindo.

Be to, apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, į bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką bei bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu bei šiame nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Nors nuteistasis prašo įpareigoti jį gydytis nuo narkomanijos, tačiau pažymėtina, kad baudžiamasis kodeksas nenumato, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas priverstiniu gydymu ir teismas negali priversti asmens gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Teismas tik gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, bet tik tuo atveju, kai jam paskiriama laisvės apribojimo bausmė arba kai teismas nusprendžia, kad bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas. Nagrinėjamuoju atveju, atsižvelgiant į minėtas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai T. P. bus pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar be realaus bausmės atlikimo. Pastebėtina, jog tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas darė dėl narkotikų vartojimo ar tikslu įgyti pinigų jiems, jokiu būdu nelengvina jo teisinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina nuteistojo bandymus ir ketinimus gydytis nuo priklausomybės narkotikams. Tačiau byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių jam skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas skundžiamu nuosprendžiu bausmių skyrimą T. P., parinkdamas jų rūšį ir dydį, jas subendrindamas tarpusavyje ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, nustatydamas galutinės bausmės dydį, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtimi, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė subendrintą bausmę atitinkančią padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį ir pavojingumą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš T. P. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus <...>. Nagrinėjamoje byloje T. P. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, t. y. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jis buvo suimtas, t. y. buvo BK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atvejis, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš T. P. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas prieštarautų BPK 51 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai išimčiai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, netenkinti.