Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas taip pat kelia klausimą, ar mokesčių administratoriui suteiktas išimtinis penkerių metų sutrumpintas naikinamasis senaties terminas apsiginti nuo mokesčių mokėtojų, kai jų mokesčiai ir mokestinės prievolės gali būti perskaičiuojami už dvigubai ilgesnį laikotarpį nepažeidžia šalių lygiateisiškumo ir neprieštarauja teisei į teisminę gynybą, teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, todėl teismas nagrinėjamu atveju turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar MAĮ nuostatos ta apimtimi, kurioje yra nustatyta, kad mokesčiai ir mokestinės prievolės gali būti perskaičiuojami už dvigubai ilgesnį laikotarpį nei mokesčių administratorius atsako prieš subjektus, nesuteikiant ir nenumatant teisės teismui jo atnaujinti, nepažeidžia šalių lygiateisiškumo, neprieštarauja asmens teisei į teisminę gynybą, teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės principui bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia LVAT ir LAT praktika, CPK ir CK normomis. Nurodo, jog 2 skundams ir raštui MGK parengti buvo sugaišta virš 20 valandų, minimalūs advokatų įkainiai yra nuo 25 Eur be PVM už vieną darbo valandą, o valstybė teisinę pagalbą teikiantiems advokatams moka 11 Eur be PVM už darbo valandą. Be to, pareiškėjas patyrė kopijų dauginimo išlaidas ir dokumentų spausdinimo išlaidas, kurios papildomai sudarė 4,90 Eur ir 3 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į teisės analogiją, bendruosius teisės principus, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, jam turi būti priteistina 300 Eur suma už procesinių dokumentų parengimą, 4,90 Eur kopijų dauginimo išlaidas ir 3 Eur pašto išlaidas.

Skundo teismui parengimui buvo sugaišta virš 20 val., todėl už skundo parengimą jam turi būti priteista 220 Eur (20 x 11), kopijų dauginimo išlaidos ir dokumentų spausdinimo išlaidos sudarė virš 14 Eur, o pašto išlaidos 3 Eur. Be to, pareiškėjui turi būti priteista 13,08 Eur kelionės iš Kauno į Vilnių ir atgal į MGK posėdį išlaidos – 13,08 Eur bei 13,08 Eur už kelionę iš Kauno į Vilnių ir atgal į Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį, papildomai už kiekvieną valandą po 11 Eur už kiekvieną valandą, sugaištą atvykimui į teismą, dalyvavimą posėdyje ir grįžimą į Kauną.

Pareiškėjo pateiktoje deklaracijoje už 2013 m. pareiškėjui susidarė 516 Lt (149,44 Eur) pajamų mokesčio permoka dėl su darbo santykiais susijusioms pajamoms pritaikyto per mažo metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – ir MNPD) ir metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – ir MPNPD). Minėta 516 Lt (149,44 Eur) pajamų mokesčio permoka buvo įskaityta nepriemokai pagal Lietuvos institucijų vykdomuosius dokumentus padengti. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. apmokestinamąsias pajamas nepagrįstai sumažino MPNPD, t. y. 516 Lt (149,44 Eur) pajamų mokesčio permoka nėra teisinga, todėl pareiškėjui elektroniniu paštu savedari@ism.lt buvo išsiųstas pranešimas dėl deklaracijos trūkumų.

Pagal VMI įsakymu patvirtintų Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.2 punktą be atskiro mokesčio mokėtojo prašymo mokesčio permoka pervedama antstoliui pagal gautą jo patvarkymą dėl turtinių teisių arešto į mokesčių mokėtojui priklausančią grąžinti (įskaityti) permokos (skirtumo) sumą. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, MGK priėmė pagrįstą sprendimą, kad pareiškėjui jo skunde nurodomos grąžinti sumos jam yra negrąžintos tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir vadovaujantis ginčo santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

Kaip teisingai pažymėjo MGK, pareiškėjo nurodomos abstrakčios aplinkybės dėl išieškojimo eiliškumo, remiantis civilinės teisės normomis, ginčo išsprendimui reikšmės neturi. Byloje pateikti 2014-02-10 antstolio patvarkymas Nr. S-7974 areštuoti lėšas 3 eilės išieškotojui VMI bei 2015-04-14 antstolio patvarkymas Nr. S2125 „Dėl skolos išieškojimo“ VMI, yra susiję su VMI kaip išieškotojos reikalavimais, o ne vaikų išlaikymo klausimu. Taigi pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jam negrąžinus turimų permokų nukentėjo jo pirmos eilės išieškotojos yra nepagrįstos byloje esančiais įrodymais ir nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės padengti skolas kitiems kreditoriams pagal vykdomuosius dokumentus iš pareiškėjo susidariusių permokų. Be kita ko, atsakovė pažymi, kad pareiškėjo skundžiamas VMI sprendimas yra paaiškinimas pareiškėjui, kuris nesukelia jokių materialinio pobūdžio teisinių pasekmių, tik nurodo pareiškėjui detales dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas prašė patikslinti. Dėl tokio pobūdžio dokumentų LVAT yra pažymėjęs, jog tokie dokumentai nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d. (LVAT 2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1957/2012). Taip pat pažymi, kad pareiškėjo skunde pateikti reikalavimai yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, patvirtinančiais pareiškėjo patirtas išlaidas ir žalą, todėl tenkinti tokį pareiškėjo reikalavimą nėra teisėto pagrindo.

Atsakovės vertinimu, nepagrįsti yra ir pareiškėjo reikalavimai kreiptis į ESTT ir Konstitucinį Teismą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo atžvilgiu yra pareikštos ženklios sumos kreditorinių reikalavimų. Duomenų, kad šie reikalavimai būtų nepagrįsti byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad iš pareiškėjo būtų išieškomos didesnės sumos, nei reikalaujama įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu pareiškėjas kryptingai netikslina deklaracijų, bet reikalauja jam į pašto skyrių pervesti ginčo sumas, kas reiškia, jog šios sumos būtų nepasiekiamos išieškojimą vykdantiems subjektams. Tuo pareiškėjas pats siekia sukurti situaciją, kada būtų ignoruojami teisėti jo kreditorių interesai.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2015-06-29 raštu kreipėsi į Kauno AVMI dėl nepervestų ir negrąžintų sumokėtų lėšų už mokslą 2013 m. ir 2014 m. dalies (MGK b. l. 11), kuriame prašė apskaičiuoti ir išmokėti už 2013 m. ir 2014 m. sumokėtų lėšų už mokslą sumas. Kauno AVMI skundžiamu Kauno AVMI raštu (MGK b. l. 12) pareiškėją informavo, jog 2014-04-21 pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2013 m. pareiškėjas nedeklaravo išlaidų už studijas. GPM permoka 516 Lt susidarė dėl 2013 m. pasinaudotu per mažu NPD ir papildomu NPD, o permoka negrąžinta, nes ji buvo įskaityta nepriemokai pagal vykdomuosius raštus padengti. Pagal 2015-04-25 pateiktą deklaraciją už 2014 m. GPM permoka – 267 Lt, iš kurios už studijas – 111,99 Lt ir ši permoka buvo įskaityta nepriemokai pagal vykdomuosius raštus padengti. Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas 2015-08-06 skundu kreipėsi į Kauno AVMI viršininką (MGK b. l. 13–16). Kauno AVMI šį skundą persiuntė pagal kompetenciją VMI, kuri skundžiamu VMI sprendimu (MGK b. l. 18–19) pareiškėjui nurodė, jog vadovaujantis MAĮ 68 str. 1 d. mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius metus, o pagal 87 str. 1 d. permokėtos mokesčių sumos yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Taip pat, nurodė, jog pareiškėjas 2013 m. patirtas išlaidas už studijas privalėjo deklaruoti nepaisant to, kad jos nebuvo automatiškai įrašytos deklaracijos formoje, tačiau to nepadarė. Minėtas išlaidas pareiškėjas gali nurodyti patikslintoje 2013 m. deklaracijoje. MGK byloje esančios pareiškėjo metinės pajamų deklaracijos patvirtina, jog pareiškėjas už 2013 m. išlaidų už studijas MRU nedeklaravo (MGK b. l. 69–71).

Visų pirma teismas pažymi, jog nors VMI teigia, jog pareiškėjo skundžiamas VMI sprendimas yra paaiškinimas pareiškėjui, kuris nesukelia jokių materialinio pobūdžio teisinių pasekmių, tik nurodo pareiškėjui detales dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas prašė patikslinti, tačiau vadovaujantis MAĮ 144 str. mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus veiksmą arba neveikimą.

Remiantis MAĮ 87 str. 1 d., mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti, tačiau įstatymo leidėjas yra nustatęs atvejus, kada įskaitymo teisė gali būti ribojama (CK 6.134 str.). Šio straipsnio 1 d. 5 p. nustato, jog draudžiama įskaityti reikalavimus valstybei, tačiau valstybė turi teisę taikyti įskaitymą (5 p.). Atitinkamai primintina, kad, vadovaujantis CK 1.1 str. 2 d., „turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) <...>, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms <...>, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais“. Taigi, iš šios nuostatos aiškiai matyti, jog VMI nagrinėjamu atveju turėjo teisę taikyti įskaitymą. Atsižvelgiant į tai, jog nei teismų praktikoje, nei teisės aktuose nėra nustatytas ribojimas įskaitymui pagal MAĮ 87 str. 1 d. dėl išieškojimo eiliškumo, abstraktus pareiškėjo argumentas, jog VMI pažeidė išieškojimo eiliškumą yra atmetamas kaip nepagrįstas, todėl šiuo aspektu VMI įskaitymą atliko pagrįstai ir nepažeisdama jokių teisės normų, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia mokesčių administratoriaus teisės padengti skolas kitiems kreditoriams pagal vykdomuosius dokumentus iš pareiškėjo susidariusių permokų. Be to, pažymėtina, jog Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-12-07 įsakymu Nr. VA-186, kurių 9.2 p. nustato, kad ne atskiro mokesčių mokėtojo prašymo mokesčio ir (arba) ATP baudos permoka (skirtumas) pervedama antstoliui pagal gautą jo patvarkymą dėl turtinių teisių arešto į mokesčių mokėtojui priklausančią grąžinti (įskaityti) permokos (skirtumo) sumą.

MAĮ 66 str. 1 d. nustatyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. To paties įstatymo 73 str. 1 d. įtvirtinta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Galiausiai, vadovaujantis MAĮ 66 ir 73 straipsniais, mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius (išskyrus nustatytas išimtis), o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Deklaracijoje yra pareiškiama mokesčio mokėtojo valia dėl mokėtino mokesčio dydžio (LVAT 2013-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-155/2013)

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti VMI perskaičiuoti visas iš biudžeto pareiškėjui už laikotarpį nuo 2006 m. privalomas (su)grąžinti sumas, įskaitant už 2013 m. už studijas MRU pareiškėjo sumokėtą įmokos už studijas dalį ir visas šias sumas grąžinti pareiškėjui.

Visų pirma pažymėtina, jog GPM įstatymo 27 str. 1 d. numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 d. ar šio įstatymo 28 str. nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į šią nuostatą, darytina išvada, jog VMI neturi teisės tikslinti pareiškėjo pajamų deklaracijos ir tokiu būdu spręsti klausimą dėl GPM permokos už studijas 2013 m. grąžinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog MAĮ 80 str. 1 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 str. nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Pagal MAĮ 68 str. 1 d., jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Atsižvelgiant į šią nuostatą, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VMI perskaičiuoti visas iš biudžeto pareiškėjui už laikotarpį nuo 2006 m. privalomas (su)grąžinti sumas, įskaitant už 2013 m. už studijas pareiškėjo sumokėtą įmokos už studijas dalį ir visas šias sumas grąžinti pareiškėjui negali būti tenkinamas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 p. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas patikslintą deklaraciją gali pateikti MAĮ 68 str. ir atitinkamo mokesčio deklaracijos pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog tokios pareiškėjo teisės neginčija ir atsakovė pati siūlydama pareiškėjui patikslinti deklaraciją už 2013 m., tačiau pareiškėjas šia savo teise iki šiol nėra pasinaudojęs.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog mokesčių administratorius jį netinkamai informavo apie deklaracijoje už 2013 m. esančius trūkumus, nes pranešimai buvo siunčiami elektroniniu paštu, kuriuo jis seniai nebesinaudoja, o tokie pranešimai privalo būti siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai. Su tokiu pareiškėjo argumentu teismas nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, jog internetinėje deklaravimo sistemoje yra nurodyta, jog apie deklaracijoms suteiktą statusą mokesčių mokėtojui bus pranešama elektroniniu paštu pagal jo informavimo nustatymus EDS. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nei teismui pateiktuose dokumentuose, nei posėdžio metu nenurodė, jog buvo pasirinkęs kitokį nei informavimo elektroniniu paštu būdą, o VMI pranešimus siuntė jo nurodytu adresu, todėl pareiškėjas apie deklaracijos už 2013 m. trūkumus buvo informuotas tinkamai. Be to, pagal minėtų Taisyklių 14 p. elektroniniu būdu pateikta deklaracija mokesčių administratoriaus iniciatyva netaisoma. Apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus) mokesčių mokėtojas informuojamas elektroniniu būdu.

Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje ir Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar MAĮ nuostatos neprieštarauja CK, CPK ir Konstitucijos nuostatoms. Taip pat, prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-12-07 įsakymą Nr. VA-186 „Dėl mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)“ arba sustabdyti šią administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šio įsakymo panaikinimo.

Pareiškėjas teismo taip pat prašo priteisti iš VMI pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas, patirtas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir 6 proc. metines palūkanas už pareiškėjui laiku nepervestas ir neteisėtai nurašytas lėšų sumas, palūkanas skaičiuojant nuo tokių lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.