Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2A-544-755/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2A-544-755/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25475-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vygintas Mažuika, Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
S. B.
Atsakovas
D. M., A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-544-755/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25475-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. Č. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-17 sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1344-1080/2020 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams D. M. ir A. R. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 3 502,89 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016-05-16 nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, bendrovė, įmonė) „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskyrė ieškovą. Kauno apygardos teismo 2016-08-19 nutartimi patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai 25 728,27 Eur sumai. Įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, buvo tikslintas įmonės kreditorių sąrašas. Kauno apygardos teismo 2017-06-20 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, apeliacinės instancijos teismas nutartį paliko nepakeistą. Nuo 2012-02-05 iki 2014-08-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas buvo A. R., nuo 2014-08-21 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonės vadovas ir akcininkas buvo D. M.. Įmonė turto neturėjo. Įmonės vadovai buvo įpareigoti bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir dokumentus. 2016-11-14 bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino bendrą 3 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam bankroto procesui, iš kurių – 2 000 Eur plius mokesčiai atlyginimas bankroto administratoriui ir 1 000 Eur plius mokesčiai administravimo išlaidos nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš registro. Kauno apygardos teismo 2018-05-17 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusi, jos veikla pasibaigusi, likvidavus ją dėl bankroto.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2018-07-05 įmonė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Paskutinis įmonės balansas buvo pateiktas už 2012 metus, iš kurio matyti, jog 2013 metų sausio mėnesį įmonė buvo nemoki, tačiau atsakovai,, būdami įmonės vadovai į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nesikreipė. Todėl egzistuoja visos sąlygos priteisti administravimo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-17 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų D. M. ir A. R. 3 502,89 Eur administravimo išlaidų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 502,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-08-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš atsakovų D. M. ir A. R. lygiomis dalimis 169,01 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas. Kauno apygardos teismo 2016-12-09 nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2017-06-20 nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2017-09-28 nutartimi paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2018-05-17 sprendimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pripažino pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. 2018-07-05 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruotas iš Juridinių asmenų registro . 2016-11-14 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki šios įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, skiriant bankroto administratoriui 2 000 Eur (be mokesčių) atlyginimą bei 1000 Eur (be mokesčių) kitoms administravimo išlaidoms. Įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo ir jos akcininkais buvo atsakovai, t.y. nuo 2012-02-05 iki 2014-08-21 įmonės vadovu ir akcininku buvo A. R., nuo 2014-08-21 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonės vadovu ir akcininku buvo D. M..

6. Nustatė, kad bankroto administratorius teikė įmonės bankroto administravimo paslaugas bei prisiėmė riziką dėl galimo nevisiško administravimo išlaidų atlyginimo bankroto procese, todėl sprendė, kad jis įgijo teisę į administravimo išlaidų atlyginimą, kaip tas nustatyta Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalyje, 36 straipsnio 3 dalyje. Pats bankroto administratorius turi teisę reikšti ieškinį vadovui dėl patirtų išlaidų atlyginimo ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies, 36 straipsnio 1 dalies pagrindu, nepriklausomai nuo to kokia tvarka buvo vykdomos bankroto procedūros, t. y. vykdoma teisminė bankroto procedūra bendra tvarka ar taikytas supaprastintas bankroto procesas.

7. Kauno apygardos teismo 2017-06-20 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatavus, jog nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1,4,5 punktuose ir 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-09-28 nutartimi Kauno apygardos teismo 2017-06-20 nutartį paliko nepakeistą. Taigi, teismas vertino, kad prieš tai nurodytomis nutartimis konstatuoti prejudiciniai faktai – atsakovų kaip vadovų neteisėti veiksmai ir kaltė, kurių iš naujo ieškovui, priešingai nei nurodo atsakovas, įrodinėti nereikia, atitinkamai preziumuojant padarytą žalą bei egzistuojantį priežastinį ryšį. Tuo tarpu atsakovai, kurie skirtingai laikotarpiais buvo įmonės vadovais ir akcininkais, pripažinti kaltais dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” tyčinio įmonės bankroto, šių prezumpcijų niekaip nepaneigė. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad atsakovai, vadovaudami UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė savo fiduciarines pareigas, pagrindė jų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.

8. Teismas sprendė, kad, labiausiai tikėtina, jog įmonės finansinė padėtis atitiko nemokumo kriterijų nuo 2012 m., kuomet pradėjo formuotis skolos valstybės ir VSDFV biudžetams, kitiems kreditoriams, tačiau atsakovai kaip įmonės vadovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nuo 2012 m. iki 2016 m., kai jiems egzistavo pareiga priimti su bendrovės veikla susijusius atitinkamus sprendimus, kurių vienas iš jų ir kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.

9. Kai įmonės vadovas, matydamas realų įmonės nemokumą, delsia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiami tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesai. Šiuo atveju įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimu (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai) bei fiduciarinių pareigų pažeidimu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai, kaip įmonės vadovai, padarė neteisėtą veiklą - esant įmonei nemokiai neteisėtai neveikė (nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo).

10. Bankroto byloje buvo patvirtintas 2 000 Eur plius mokesčiai administratoriaus atlyginimas ir 1000 Eur plius mokesčiai kitos administravimo išlaidos. Ieškovas, vykdant bankroto procedūrą, turėjo išlaidų: duomenų pasikeitimo įregistravimas VĮ Registrų centre – 56,55 Eur, kuro, pašto, VĮ Regitra ir Lietuvos antstolių rūmams 286,45 Eur, MB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterines apskaitos tvarkymą pagal pateiktas sąskaitą Nr. BC2408/2018-1 – 620 Eur, už antstolės R. P. paslaugas – 50 Eur, kanceliarinės prekės – 38,98 Eur, iš viso 1 051,89 Eur. Administratorius šioms išlaidos pagrįsti pateikė mokėjimo kvitus už kurą, kanceliarines prekes, VĮ Registrų centras, VĮ Regitra, Lietuvos antstolių rūmų paslaugas, MB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas buhalterines paslaugas, sąskaitas ir mokėjimo pavedimus už pirktas kanceliarines paslaugas. Kuro išlaidos susidarė ieškovui vykstant į Kauno apygardos teismą nagrinėjant bylą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.Teismas pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso išlaidas pagrįstomis, įrodytomis, todėl atlygintinomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

11. Bylos duomenimis, ieškovas atsakovui D. M. siuntė 2016-06-17 įsakymą Nr. 16-6-17/1 dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo, atsakovui A. R. siuntė 2016-08-26 įsakymą dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo. Taip pat bankroto administratorius šaukė kreditorių susirinkimus, siuntė kreditoriams balsavimo biuletenius, sudarinėjo kreditorių susirinkimo protokolus kreipėsi į teismą dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų tvirtinimo, inicijavo bylą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, dalyvavo teismo posėdžiuose, kreipėsi į Garantinį fondą su paraiška skirti išmokas iš Garantinio fondo, atlikinėjo užklausas į įvairias institucijas. 2016-11-14 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą. Atsakovai, siekdami paneigti šių administravimo išlaidų pagrįstumą, nepateikė įrodymų, kad minėtas kreditorių susirinkimas nepagrįstai patvirtino nurodyto dydžio administravimo išlaidas. Teismas sprendė, kad vien tik atsakovų pasikeitusi pozicija dėl kreditorių susirinkimo šiuo klausimu nepaneigia nurodytų išlaidų pagrįstumo. Ieškovo prašomą priteisti administratoriaus atlyginimą, vertinant jį atliktų darbų apimčiai, laikė proporcingu ir pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020-02-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį, pareikštą atsakovams atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Priteisti atsakovo A. R. naudai iš ieškovo S. B. bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

12.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo taikoma supaprastinta bankroto procedūra, o ieškovas kaip bankroto administratorius neprisiėmė rizikos, kaip tai suprantama pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies nuostatas. Taigi, sąlygos, kurioms esant galėtų būti taikoma ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis, analizuojamu atveju neegzistuoja.

12.2. Bankroto administratorius gali reikalauti faktinių, su konkrečiu bankroto procesu susijusių išlaidų atlyginimo, o ne pinigų sumos, kurią tvirtindamas bankrutuojančios įmonės išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimas nustatė kaip numatomą administratoriaus atlyginimą. Taigi, net jei konkrečiu atveju egzistuotų pagrindas taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, ieškovui maksimaliai galėtų būti priteista tik tokia suma, kurią sudaro faktinės, įrodymais pagrįstos išlaidos, patirtos administruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“.

12.3. Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, liudijančių apie tai, kad A. R. vadovavimo bendrovei laikotarpiu ši buvo nemoki. Pabrėžia, jog tokia faktinė aplinkybė neegzistavo, o minėtais teismų sprendimais aptariami prejudiciniai faktai nebuvo nustatyti.

12.4. Ieškovas neįrodinėjo to, kada bendrovė tapo faktiškai nemokia – ar A. R., ar D. M. vadovavimo bendrovei laikotarpiu. Kauno apygardos teismo 2017-06-20, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-28 nutartyse nėra konstatuota, kada bendrovė tapo nemokia. Kauno apygardos teismo nutartyje daroma išvada, jog atsakovai aplaidžiai ir netinkamai vykdė bendrovės buhalterinę apskaitą, vengė perduoti administratoriui dokumentus ir turtą, kas ĮBĮ prasme vertintina kaip tyčinio bankroto požymiai. Minėtoje nutartyje nurodoma, jog pareiga kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo kilo „žymiai anksčiau“ nei tą padarė kreditorius, jog 2012-2013 Bendrovės finansinė padėtis „buvo kritinė“, tačiau kada konkrečiai kilo pareiga inicijuoti bendrovės bankroto bylą pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį Kauno apygardos teismas nenurodė.

12.5. Byloje nebuvo gauta objektyvių duomenų apie tai, kad su kokiais nors 2012-2013 metais egzistavusiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais nebūtų buvę atsiskaityta iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo ar iki faktinio bendrovės tapsmo nemokia momento – ieškovas akcentavo neturįs bendrovės dokumentacijos, tačiau šiai faktinei aplinkybei įrodyti reikiamų duomenų iš bendrovės buvusių kontrahentų/kreditorių nesiekė gauti ir neteikė.

12.6. Bankroto administratorius gali reikalauti priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas, t.y. jis gali reikalauti iš atsakingų asmenų faktinių su konkrečiu bankroto procesu susijusių administravimo išlaidų atlyginimo, o ne pinigų sumos, kurią, tvirtindamas bankrutuojančios įmonės išlaidų sąmatą, kreditorių susirinkimas nustatė kaip numatomą administratoriaus atlyginimą. Ieškovui maksimaliai galėjo būti priteista tik tokia suma, kurią sudaro faktinės, įrodymais pagrįstos UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo išlaidos, kurias, remiantis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalimi, galėtų sudaryti „su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos“.

12.7. Į bylą pateikta bendrovės bankroto administravimo išlaidų suvestinė, kurioje nurodoma, jog į bankroto administravimo išlaidas įskaitytina 620 Eur suma, sumokėta MB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą BC2408/2018-1. MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja S. B., t.y. pats ieškovas. Taigi, jis, būdamas Bendrovės bankroto administratoriumi ir privalėjęs atlikti darbus, nurodytus MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. BC2408/2018-1, šių darbų atlikimui pasitelkė savo paties vadovaujamą juridinį asmenį ir už tai jam (iš esmės sau) sumokėjo 620 Eur.

12.8. Bankroto administravimo išlaidų suvestinėje nurodoma, jog duomenų pasikeitimų įregistravimas VĮ „Registrų Centras“ kainavo ieškovui 56,55 Eur, tačiau iš pridedamų mokėjimo nurodymų matyti, kad faktinės išlaidos šiuo atveju yra 50,18 Eur. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį pilna apimtimi ir atitinkamos aplinkybės nevertino, kas liudija apie sprendimo neteisėtumą.

12.9. Atsakovai neveikė „bendrai“ kaip tai suprantama pagal CK 6.66 straipsnio normas, todėl solidarios atsakomybės taikymui teisinio pagrindo nebuvo, tačiau dėl to sprendime apskritai nepasisakyta, t.y. aptariamu aspektu sprendimas yra absoliučiai nemotyvuotas ir neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalies bei 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo A. R. 2020-03-17 apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš šio atsakovo ieškovo naudai 300 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

13.1. ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkto, 11 dalies nuostatos taikomos tiek supaprastinto, tiek įprasto bankroto proceso pasėkoje. Kitoks aiškinimas absurdiškas ir prieštarauja elementariai logikai - supaprastinto proceso metu, kai darbo sąnaudos daug mažesnės, procesas trumpesnis - bankroto administratorius gali tikėtis administravimo išlaidų atlyginimo, o įprasto bankroto proceso, kai darbo sąnaudos didesnės ir procesas ilgesnis-teisės į administravimo išlaidų nėra.

13.2. Priežastys dėl kurių įmonė tapo nemoki, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, teisiškai nereikšmingos. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Įsiteisėjusiu teismo sprendimui nustatyta, kad apeliantas įmonės bankrotą sukėlė tyčia ir tuo visiems kreditoriams, įskaitant ir bankroto administratorių, padarė žalą.

13.3. Apeliantas bankrutuojančios įmonės direktoriumi buvo nuo 2012-02-05 iki 2014-08-21 ir teismai, nagrinėję pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, aukščiau paminėtose nutartyse nustatė, kad 2013 metais įmonė dirbo nuostolingai, įmonės turtas nuo 2012-12-31 iki 2014-04-30 vadovaujant apeliantui sumažėjo 133 352 Eur iki 1 870 Eur, o nuo 2014 metų bendrovė faktiškai nutraukė veiklą. Teismas sprendė, kad įmonės finansiniai sunkumai buvo nuo 2012 metų pabaigos ir jie nebuvo laikini. Iš to akivaizdu, kad nuo 2013 metų pradžios įmonės finansinė padėtis buvo kritinė, šis laikotarpis patenka apelianto vadovavimo įmonei laikotarpį iki 2014-08-21, dėl ko apeliantui ir atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl yra pagrindas konstatuoti, priešingai nei nurodo apeliantas, kad byloje yra nustatyti apelianto, kaip buvusio įmonės vadovo neteisėti veiksmai. Įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo - nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti.

13.4. Dėl apelianto nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl jo paties veiksmais įmonės bankroto sukėlimo tyčia, bankroto administratoriui buvo padaryta žala, todėl egzistuoja visos apelianto civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino.

Šalies argumentai

13.5. Ieškovas prašė iš atsakovų priteisti solidariai 3 502,89 Eur, iš kurių 2 451 Eur sudaro atlyginimas bankroto administratoriui ir 1 051,89 Eur faktiškai patirtos administravimo išlaidos. Ieškovas administravimo išlaidoms pagrįsti pateikė sąskaitas, mokėjimo pavedimus, kvitus už kurą, kanceliarines prekes, VĮ Registrų centro, VĮ Regitros, Antstolių rūmų paslaugas, MB „(duomenys neskelbtini)" už suteiktas buhalterines paslaugas, sąskaitas ir mokėjimo pavedimus už pirktas kanceliarines paslaugas ir kt.

13.6. Bankroto administratorius pasitelkė MB „Bankrotų centrą" atlikti buhalterinės apskaitos, archyvavimo, archyvo pridavimo savivaldybei paslaugas. Apeliantas neįrodė, jog patirtų administravimo išlaidų dydis yra nepagrįstas rinkoje egzistuojančiomis tokio pobūdžio paslaugų kainomis ir/ar jos nebuvo reikalingos vykdant bankroto procedūras.

14. D. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl administravimo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas S. B.. Kauno apygardos teismo 2016-12-09 nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2017-06-20 nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2017-09-28 nutartimi paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2018-05-17 sprendimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pripažino pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. 2018-07-05 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-11-14 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo iškelti įmonei bankroto bylą dienos iki šios įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, skiriant bankroto administratoriui 2 000 Eur (be mokesčių) atlyginimą bei 1 000 Eur (be mokesčių) administravimo išlaidoms. Įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo ir jos akcininkais buvo atsakovai, t.y. nuo 2012-02-05 iki 2014-08-21 įmonės vadovu ir akcininku buvo atsakovas A. R., nuo 2014-08-21 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonės vadovu ir akcininku buvo atsakovas D. M.. Patirtos administravimo lėšos bei patvirtinti kreditorių reikalavimai 37 588,13 Eur reikalavimai, ieškovui nebuvo atlygintos. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra.

23. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais neteko galios 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ). Pagal JANĮ 155 straipsnį, iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ginčo klausimo sprendimo teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

24. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, jog kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas nurodytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Įstatyme nėra išskirta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taikytinas tik supaprastinto bankroto atveju, todėl turi būti taikomas visais atvejais.

25. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl bankroto administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Dėl to darytina išvada, kad aptariamojoje normoje yra įtvirtintas ne specialios rūšies sankcijos (administravimo išlaidų dydžio baudos), bet civilinės atsakomybės taikymo atvejis dėl pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020). Šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, kad, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, gali būti atlyginamos tik tos administravimo išlaidos (tik tokia jų dalis), kurios kilo būtent dėl įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo. Iš ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies išplaukia įmonės vadovo ir (ar) kito asmens pagal kompetenciją pareiga atlyginti pavėluoto kreipimosi į teismą nulemtą administravimo išlaidų padidėjimą, t. y. skirtumą tarp bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų ir administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

26. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, nėra teisiškai reikšmingos. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016-05-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2017-06-20 nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-09-28 šią nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas nustatė, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado žymiai anksčiau, nei įmonės kreditorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-03-17 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis 2012 m. įmonė turėjo turto už 460 440 Lt (133 352,64 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 144 353 Lt, trumpalaikis – 316 087 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 289 521 Lt (83 851,08 Eur). 2013 m. įmonės balanso duomenims, bendrovė turėjo turto tik už 40 412 Lt (11 704,12 Eur). To paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė dirbo nuostolingai, nuostoliai siekė 164 205 Lt (47 557 Eur), taigi 2013 m. turtas sumažėjo apie 10 kartų, 2014 m. turtas dar labiau sumažėjo - iki 6 458 Lt (1 870,36 Eur). Padarė išvadą, kad įmonės sunkumai nuo 2012 iki 2016 m. nebuvo trumpalaikiai. 2013-2014 m., kai įmonės padėtis tapo kritinė, atsirado jos valdymo organų (vadovų) fiduciarinė pareiga priimti su bendrovės veikla susijusius atitinkamus sprendimus, tačiau tokie sprendimai nebuvo priimti. 2012-02-05 iki 2014-08-21 įmonės vadovu ir akcininku buvo atsakovas A. R.. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo kaip vadovo neteisėti veiksmai( neveikimas) ir kaltė, jau yra konstatuoti įsiteisėjusiu sprendimu ir iš naujo ieškovui, šių civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

28. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų. Įmonė bankroto bylos iškėlimo metu nebeturėjo turto, iš kurio galėtų būti apmokamos administravimo išlaidos, nes įmonės turtas nuo 2012-12-31 iki 2014-04-30 sumažėjo nuo 460 440 Lt (133 352,64 Eur) iki 6 458 Lt (1 870,36 Eur). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nemokumo būsenos pradžioje (2012 m. pabaigoje), nelaukdamas, kol įmonė faktiškai nebeturės jokio turto, iš įmonės turto ,labiausia tikėtina, būtų buvusios padengtos visos įmonės bankroto administravimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog yra nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).

29. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, jog ieškovas neįrodė prašomo priteisti administravimo atlyginimo dydžio. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. 2016-11-14 įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino bendrą 3 000 Eur sąmatą visam bankroto procesui – iš jų atlyginimas administratoriui 2 000 Eur plius mokesčiai ir administravimo išlaidos 1 000 Eur, plius mokesčiai nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo. Atsakovas nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl kreditorių susirikime patvirtinta administratoriaus administravimo išlaidų suma būtų buvusi per didelė ar, kad ji neatitinka nustatytų rekomendacijų dydžio.

30. Bankroto administratorius savo vykdomoms funkcijoms atlikti gali pasitelkti ir kitą juridinio asmens darbuotojų personalą ar kitus subjektus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-11 nutartis Nr. 2-1623/2014). Tai, kad ieškovas pasitelkė tam tikriems darbams atlikti kitą juridinį asmenį, šiuo atveju MB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovas jis pats yra, teisiškai neturi reikšmės, nes tai nepaneigia darbų atlikimo ir išlaidų pagrįstumo.

31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai už įregistravimą VĮ „Registrų centras“ paskaičiavo 56,55 Eur, nes bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas nurodytas ir būtent tokio dydžio išlaidas patyrė įmonės bankroto administravimo procese. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo prašomas priteisti administravimo išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis proporcingumo ir protingumo kriterijus.

32. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui.

33. Administravimo išlaidos atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėto neveikimo, šiems žinojus apie dar 2012 m. susidariusį faktinį įstaigos nemokumą, bet laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tik 2016-05-16 priimta Kauno apygardos teismo nutartimi tenkinęs kreditorės prašymą teismas iškėlė bankroto bylą. Todėl solidarioji atsakovų atsakomybė tenka už pareigos nevykdymą bendrais jųdviejų veiksmais (neveikimu), tai atitinka CK 6.6 straipsnio 3 dalies normą dėl solidariosios atsakomybės taikymo, o atsakovo skundo argumentai dėl negalimumo taikyti solidariąją atsakomybe, atmetami kaip nepagrįsti.

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisiškai reikšmingos įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

35. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos. Ieškovui iš atsakovo priteisiamos advokato pagalbos išlaidos (300 Eur), turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-17 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) S. B. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas MažuikaNijolė Danguolė Smetonienė