Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2017 m. spalio 18 d.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika padaryta 2017 m. spalio 23 d.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 18 d., apie 13.50 val., iš UAB „Č. M.“ priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini), atvirai, nuo prekystalio pagrobė 0,7 l talpos butelį degtinės „Lietuviška Originali“ už 10 eurų ir cigarečių pakelį „Philips Morris“ už 3,60 euro, iš viso pagrobė UAB „Č. M.“ turto už 13,60 euro.

2. Be to, M. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 23 d., apie 18.26 val., iš MB „J.“ priklausančios parduotuvės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), atvirai, nuo prekystalio pagrobė du 0,7 l talpos butelius brendžio „Grand Cavalier“ už 20,40 euro ir cigarečių pakelį „Philips Morris“ už 3 eurus, iš viso pagrobė MB „J.“ turto už 23,40 euro.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas M. S. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir jam paskyrė teisingą bausmę.

Dėl nuteistojo M. S. nusikalstamos veikos, padarytos 2017 m. spalio 18 d., kvalifikavimo

7. Nuteistojo manymu, jo veika, padaryta 2017 m. spalio 18 d., neteisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atvira vagystė, o ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes pardavėja jo nematė.

7.1. Pažymima, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas).

7.2. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 18 d. M. S. atėjus į UAB „Č. M.“ priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), joje be pardavėjos kitų asmenų nebuvo, pardavėja R. J. bendravo su tuo metu vieninteliu pirkėju M. S., padavė jam pastarojo pageidautas prekes, o kai nusisuko paimti M. S. paprašytą dar vieną prekę, pastarasis, pagrobęs nuo prekystalio butelį degtinės ir cigarečių pakelį, iš parduotuvės pabėgo. Nekyla abejonių, kad M. S. suvokė, jog pardavėja, parduotuvės patalpose esant tik jiems dviem, supras, kad būtent jis pagrobė prekes, padėtas ant prekystalio, tačiau šią aplinkybę ignoravo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tenkinti M. S. prašymą ir perkvalifikuoti jo nusikalstamus veiksmus į BK 178 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam M. S. paskirtos bausmės

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. M. S. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau teistas vienuolika kartų, iš jų net dešimt kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto neišnykus teistumui, po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos praėjus vos pusei metų (1 t., b. l. 103–112, 113–120), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 96–102), nedirba (1 t., b. l. 123), yra psichikos sveikatos centro registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (1 t., b. l. 95), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. S. už abu nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nedirba, skirti jam baudą būtų netikslinga, taip pat netikslinga būtų skirti ir laisvės apribojimą ar pastarojo pageidaujamą bausmę – areštą. Iš bylos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus M. S. net ir laisvės atėmimo bausmes, tai jam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo ir pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Atsižvelgiant tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir laisvės atėmimas 2 metams, dydžiu yra mažesnės, negu minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), nėra pagrindo daryti išvadą, kad šios bausmės per griežtos ir jas švelninti. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Taigi daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu M. S. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

8.1. Duomenų, kad apeliantas turėtų tris vaikus ir juos išlaikytų, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad jis negalėtų atlikti paskirtos bausmės dėl sveikatos būklės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad jeigu asmuo po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir dėl to negali atlikti bausmės, vadovaujantis BK 76 straipsnio nuostatomis, gali būti sprendžiama dėl jo atleidimo nuo bausmės dėl ligos.

8.2. Iš bylos matyti, kad kaltinamasis aktas M. S. pasirašytinai įteiktas 2017 m. lapkričio 16 d. (1 t., b. l. 171–175), todėl sutikti su nuteistojo teiginiu, kad jam nebuvo įteiktas kaltinamasis aktas, nėra pagrindo. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio nuorašą nuteistasis gavo iš karto po nuosprendžio paskelbimo – 2017 m. gruodžio 21 d. (2 t., b. l. 36).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.