- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- I3-3123-595/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01267-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Vilniaus apygardos prokuratūrai
- Kategorijos
- 21.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. 2021-02-24 įsakymą Nr. 2P-5 "Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro R. B. tarnybos vietos nustatymo" (toliau – ir Įsakymas) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. 2021-03-25 atsakymą Nr. 2P-409 „Dėl informacijos pateikimo" (toliau – ir Atsakymas) ( 1 t. b. l. 1-24). Pareiškėjas prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 str. 1 d., 113 str. 1 d., nuostatas ir ištirti ar Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento (patvirtinta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro – 2014 m. spalio 6 d., įsakymu Nr. I-202, suvestinė redakcija galiojanti nuo 2020-03-24) 28.2 p., Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų (patvirtinta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro – 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. I-290, suvestinė redakcija galiojanti nuo – 2021-03-10) 6.4 p., 6.5 p., atitinka Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 str. 2 d., 26 str., 1 d., 36 str. 2 d. 2 p., 37 str. 1 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p., įtvirtintam įstatymo viršenybės principą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. L. aptariamojoje situacijoje yra viešojo administravimo funkcijas vykdantis asmuo, todėl pastarojo priimtiems sprendimams taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. 6 p., 7 p., reikalavimai. Skundžiamas Įsakymas neatitinka VAĮ 10 str. 5 d. 6 p., 7 p., administraciniams sprendimams priimti keliamų reikalavimų, kadangi jame nenurodyti prokuroro R. B. tarnybos vietos pakeitimo (nustatymo) motyvai, nenurodyta tokio administracinio sprendimo apskundimo tvarka.
Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiamas įsakymas parengtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. B. – 2021-02-24, rašto „Dėl prokuroro tarnybos vietos nustatymo“ (toliau – Raštas) pagrindu, tačiau pareiškėjo manymu Raštas taip pat nėra motyvuotas, VAĮ 10 str. 5 d. 6 p., prasme atsižvelgiant ir į pareiškėjui žinomas ir – 2021-03-01 Nr. 17.9-1902, - 2021-03-08 Nr. 17.9-2162, - 2021-03-17 Nr. 17.9-2525, skunduose atsakovei (Generalinei prokuratūrai) nurodytas aplinkybes.
Pareiškėjas nurodo, kad prokuroro tarnybos vietos keitimas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais ir gali būti pateisinamas siekiu užtikrinti tolygų darbo krūvio paskirstymą, kai kurioje nors prokuratūroje, prokuratūros padalinyje yra susiklosčiusi itin bloga situacija. Pareiškėjo manymu, prokuroro tarnybos vietos pakeitimas šiuo atveju būtų pateisinamas tik tada, kai Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmame skyriuje būtų mažas darbo krūvis ir pakankamas kiekis prokurorų ir priešingai Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštame skyriuje būtų priešinga padėtis.
Pasak pareiškėjo, skundžiami sprendimai (Įsakymas, Raštas, Atsakymas) neteikia jokios informacijos ar situacija, kai į tą patį skyrių (padalinį – Pirmąjį skyrių) yra priiminėjami prokurorai, o kitas skyriaus prokuroras tuo pačiu metu neteikiant jokių paaiškinimų turi keisti tarnybos vietą, yra pagrįsti „gero administravimo kontekste“ (VAĮ 3 str.).
Skunde pareiškėjas abejoja ir kelia klausimą ar tokie prokuratūros vadovų sprendimai yra suderinami su VAĮ 3 str. Numatytais viešojo administravimo principais (efektyvumo, lygiateisiškumo, objektyvumo ir pan.) ir prokuroro procesinės veiklos garantijomis – nepriklausomumu (Prokuratūros įstatymo 11 str.), kuo pasireiškia prokuratūros vadovų diskrecijos teisė.
Pareiškėjo nuomone, administracinius sprendimus pareiškėjo atžvilgiu priiminėję prokuratūros vadovai turėjo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei viešojo administravimo principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimus, kad jis būtų aiškus ne tik sprendimą priėmusiam asmeniui, tačiau ir sprendimo adresatui (pareiškėjui).
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, skundžiami sprendimai (Įsakymas, Raštas, Atsakymas) neteikia jokios informacijos apie Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyrių (padalinių) darbo krūvius.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad vieno ar kito prokuroro išėjimas iš skyriaus (padalinio) gali nelemti esminio darbo krūvio pasikeitimo, todėl skundžiami sprendimai turėtų būti motyvuoti (paremti) ne prokurorų išėjimu iš vieno ar kito skyriaus, o darbo krūvių analizės pagrindu. Pareiškėjas pažymi, kad Vyriausiojo prokuroro G. B. Raštas, kuriuo pagrįstas skundžiamas Įsakymas nėra motyvuotas „darbo krūvių tolygaus paskirstymo ir veiklos efektyvumo“ prasme, jame neįvertinti atskirų prokuratūros skyrių (padalinių) (Pirmojo, Antrojo, Trečiojo, Ketvirtojo, Penktojo, Šeštojo, Septintojo) darbo krūviai, Raštas nėra objektyvus, argumentuotas ir išsamus.
Pareiškėjo teigimu, vyriausiajam prokurorui G. B. buvo žinomos, tačiau Rašte nutylėtos esminės aplinkybės, kad į skyrių (Pirmąjį) skundžiamo sprendimo (Įsakymo) priemėmimo metu buvo priiminėjami kiti prokurorai, ir skyriuje (Pirmajame) yra (buvo) prokuratūros darbuotojų (prokurorų) trūkumas.
Pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės ir sprendimų (Įsakymo, Rašto) tinkamas nemotyvavimas daro pareiškėjui jo perkėlimo į kitą skyrių (padalinį) aplinkybes neaiškiomis.
Pareiškėjas skunde teigia, kad nesuprantami Generalinės prokurorės N. G. Atsakyme nurodyti Pareiškėjo tarnybos vietos keitimo (nustatymo) motyvai, kurie taip pat neparemti darbo krūvių analize, kad nuo – 2018 m. iki – 2021-03-08, iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus buvo atleisti – 4 (keturi) prokurorai. Pareiškėjas pažymi, kad iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vien jau per paskutinius – 3 (tris) mėnesius iki skundžiamo Įsakymo priėmimo dienos į kitas pareigas buvo paskirti – 3 (trys) prokurorai.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Įsakymas priimtas tik – praėjus – 1 (vienai) savaitei nuo prokurorų R. K., D Š. tarnybos Pirmajame skyriuje pradžios, todėl šis įsakymas yra keliantis daug abejonių, kadangi per savaitę laiko negalėjo pasikeisti Pirmojo skyriaus prokurorų darbo krūvis ir prokurorų poreikis. Pareiškėjui neaišku kodėl – 1 (vienas) iš aukščiau nurodytų prokurorų (R. K., D. Š.) esant tarnybiniam būtinumui nebuvo perkelti į Šeštojo skyriaus prokuroro pareigas, ir priešingai taip buvo pasielgta su nuo 2014 metų Pirmąjame skyriuje dirbančiu prokuroru (Pareiškėju).
Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad Generalinės prokurorės N. G. Atsakyme apsiribojama bendrais teiginiais, iš esmės neteisiniais argumentais, nesigilinant į skunduose keliamas problemas: galimą viešojo administravimo principų nesilaikymą, gero „skaidraus“ administravimo principo pažeidimus, diskrecijos teisės pažeidimus, todėl Generalinės prokurorės N. G. Atsakymas taip pat negali būti vertinamas kaip motyvuotas ir pagrįstas.
Pareiškėjo nuomone, Generalinės prokurorės N. G. Atsakymas nėra objektyvus, kadangi Atsakymas paremtas tik skundžiamo Įsakymo „autoriaus“ 2021-03-22, rašto Nr. 17.9.-2616, „Dėl informacijos pateikimo“ pagrindu, kuriame vėl gi nėra jokios informacijos apie atskirų Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyrių (padalinių) darbo krūvius, apie Šeštojo skyriaus (padalinio) darbo krūvius, krūviai nelyginti tarpusavyje, nepateiktos nelogiškų prokurorų „rokiruočių“ Pirmajame skyriuje priežastys ir pan.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. – 2019-02-01, įsakyme Nr. 2.P-2, „Dėl tarnybos vietos nustatymo Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams“ 1.1.7 p. Nurodyta, kad: „nustatau nuo – 2019 m. vasario 4 d., tarnybos vietą Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmajame skyriuje (Vilniuje) R. B.“ Nuo – 2019-02-04, pareiškėjo tarnybos vieta buvo nustatyta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmajame skyriuje ir jos keisti nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamais sprendimais (Įsakymu, Atsakymu) Pareiškėjo veiklos teritorija, darbinių funkcijų atlikimo vieta susiję su valstybinio kaltinimo palaikymu ir ikiteisminio tyrimo organizavimu ir vadovavimu jam, buvo pakeistos iš esmės (iš Vilniaus miesto apylinkės teismė į Vilniaus regiono apylinkės teismus, iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, kuri tiria nusikalstamas veikas padarytas Vilniaus mieste, į ikiteisminio tyrimo įstaigas, kurios nieko bendro su Vilniaus miestu neturi), todėl pareiškėjo manymu konstatuotina, kad skundžiamais sprendimais (Įsakymum Atsakymu) esmingai pakeitus pareiškėjo veiklos teritoriją buvo pakeista ne tik pareiškėjo tarnybos vieta, tačiau ir esmingai keistėsi pareiškėjo tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad motyvavimas, kad nuo – 2018 m. iki – 2021-03-08, iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus buvo atleisti – 4 (keturi) prokurorai, niekaip nepagrindžia, kad padalinyje (Šeštajame skyriuje) darbo krūvis pasikeitė iš esmės, kadangi atsakovai (Vilniaus apygardos prokuratūra, Generalinė prokuratūra) neteikia konkrečių duomenų apie tiklsų prokurorų atleidimo iš skyriaus laiką, priežastis, neteikia jokių duomenų apie darbo krūvius Šeštajame skyriuje, neinformuoja kiek per tą laiką į skyrių buvo priimta darbuotojų (prokurorų), neteikia apskaičiavimų koks dabo krūvis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje bus nuo – 2021-03-08, t. y., po prokurorės V. D. išėjimo iš tarnybos dienos, ir ar jis keičiasi esmingai, nepateikti ir nelyginami kitų skyrių (padalinių) darbo krūviai ir pan.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiami sprendimai (Įsakymas, Raštas, Atsakymas) nepagrindžia, neteikia jokios informacijos „kokiomis kitomis priemonėmis buvo siekiama užtikrinti tolygų darbo krūvį atitinkamame padalinyje ir ar tos priemonės jau buvo išnaudotos“.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad 2021-02-23, 5 (penkių) minučių pareiškėjo pokalbis su vadovais G. B. ir J. L. nelaikytimas tinkamu nuostatos („sprendimas priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais“) įgyvendinimu. Pareiškėjas skunde nurodo, kad turėjo būti sudaryta reali galimybė įgyvendinti šią nuostatą raštu pateikiant teisinius argumentus dėl galimo tarnybos vietos keitimo ir tam nustatytas protingas laiko tarpas.
Pareiškėjo manymu, skundžiamas Įsakymas parengtas per – 1 (vieną) dieną nuo vyriausiojo prokuroro G.B.Rašto pateikimo apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui J. L. dienos, yra itin skubotas, neieškiant jokių kitų alternatyvų, nesudarant jokių realių galimybių pareiškėjui pateikti nuomonę ir argumentus dėl tarnybos vietos keitimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde pažymi, kad įvertinus visas skunde nurodytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad skundžiami sprendimai (Įsakymas, Raštas, Atsakymas) yra parengti skubotai paviršutiniškai, sprendimai yra nemotyvuoti Darbo reglamento 28.2 p., 29 p., prasme, t. y. Darbo krūvių analize, esminiu darbo krūvio pasikeitimu ir tolygiu darbo krūvio paskirstymo principais. Pareiškėjo tarnybos vietos keitimas grindžiamas netinkamais ir šiuo atveju net neteisiniais argumentais (asmeninėmis savybėmis, kompetencija, kuriamu mikroklimatu ir pan.).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovai (Vilniaus apygardos prokuratūra, Generalinė prokuratūra) turėtų pateikti objektyvius duomenis (faktus) kokių „kitų priemonių“ ėmėsi apylinkės prokuratūros padalinyje (Šeštajame skyriuje) siekdama užtikrinti tolygų darbo krūvį, be to, tokia informacija prokurorui (Pareiškėjui), kaip ir kiti duomenys (darbo krūvių analizė) turėjo būti pateikta skundžiamų sprendimų (Įsakymo, Atsakymo) priėmimo metu, nes konstatuotina, kad dėl informacijos stokos yra apribota pareiškėjo galimybė dėl priimtų sprendimų (Įsakymo, Atsakymo) paduoti motyvuotą skundą.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad „Sprendimai nepagrįsti ir veiklos efektyvumo prasme, o tai pagrindžia Generalinės prokurorės N. G. Atsakymas, kuriame nurodyta, kad „esami informacijinių technologijų įrankiai suteikia galimybę prokurorui, kurio tarnybos vieta nustatyta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje (Vilniuje), ikiteisminių tyrimų kontrolę Šalčininkų rajono policijos komisariate ir Valstybės sienos apsaugos tiriamose bylose vykdyti nuotoliniu būdu iš Vilniaus mieste esančios tarnybos ir funkcijų atlikimo vietos, be kita ko, tam pasitelkus Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (IBPS) priemones. Prokuroras R. B. prokuroru dirba nuo – 2010 metų, turi pakankamai patirties, ir dirbdamas iš Vilniaus nuotoliniu būdu – IBPS priemonėmis gali užtikrinti tinkamą ikiteisminių tyrimų kontrolę ir vadovavimą Šalčininkų rajono policijos komisariate ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinėje (Šalčininkų rajonas) atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose, turi teisę vairuoti automobilį ir prireikus gali tarnybiniu automobiliu vykti į Vilniaus regiono teismo Šalčininkų rūmus palaikyti valstybinį kaltinimą“.
Pareiškėjas šį atsakymą šioje dalyje vertina kaip itin nepagarbų prokuroro institucijai, kaip itin paviršutinišką ir nemotyvuotą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiami sprendimai (Įsakymas, Atsakymas) buvo priimti be pareiškėjo sutikimo būti perkeltam į kitą prokuratūros padalinį, todėl jie prieštarauja Prokuratūros įstatymo (37 str. 1 d.) esmei, tokio pobūdžio sprendimus (Įsakymą), pasak pareiškėjo, galėjo priimti tik Generalinis prokuroras, todėl skundžiamas Įsakymas yra ne tik nemotyvuotas, tačiau ir nepagrįstas, prieštaraujantis Prokuratūros įstatymui, todėl yra neteisėtas ir turi būti skubiai panaikintas.
Pareiškėjas nurodo, kad Darbo reglamento 28 p., 29 p., nuostatos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymais (generalinio prokuroro – 2018 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. I-241, įsigaliojo – 2019 m. vasario 4 d., generalinio prokuroro – 2020 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. I-52, įsigaliojo – 2020 m. kovo 24 d.,) yra nuolatos keičiamos. Pareiškėjas pažymi, kad toks pakeitimų tikslas yra tik – 1 (vienas) apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) suteikti teisę nustatyti (keisti, perkelti) apygardos prokuratūros prokurorų tarnybos vietą apygardos prokuratūroje, apygardos prokuratūros padalinyje, apylinkės prokuratūroje, apylinkės prokuratūros padalinyje, tačiau neaišku ar tie pakeitimai ir dabar galiojantis Darbo reglamento 28 p., yra suderintas su Prokuratūros įstatymo (11 str., 36 str., 37 str.) nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau- ir Generalinė prokuratūra) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t. b. l. 1-8).
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjo tarnybos vieta nuo 2021-03-08 buvo nustatyta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje (tarnybos vieta Vilniuje).
Atsakovė teigia, kad laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2021-03-08 pareiškėjas ėjo tas pačias – Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas, tačiau jo tarnybos vieta Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019-02-01 įsakymo Nr. 2.P-2 „Dėl tarnybos vietos nustatymo Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams“ 1.1.7 papunkčiu buvo nustatyta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmajame skyriuje (Vilniuje).
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad tiek iki skundžiamo Įsakymo ir skundžiamo Atsakymo priėmimo, tie po to, kai jie buvo priimti, pareiškėjo pareigos liko tos pačios – Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroro. Pareiškėjas nebuvo perkeltas į kitas pareigas, tiesiog jo tarnybos funkcijų atlikimo vieta (tarnybos vieta) buvo nustatyta kitame struktūriniame padalinyje – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje (tarnybos vieta Vilniuje).
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad priėmus skundžiamą Įsakymą pareiškėjo einamos pareigos nepasikeitė, tarnybos vieta (tarnybos funkcijų atlikimo vietovė), darbovietė, tarnybos funkcijos ir darbo užmokestis taip pat liko tie patys, kokie buvo skundžiamo Įsakymo priėmimo.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo teisinis statusas nepasikeitė ir tiek skundžiamas Įsakymas, tiek skundžiamas Atsakymas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė.
Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018-08-30 įsakymu Nr. P-476 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorų perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas“ nuo 2019-02-04 pareiškėjas jo 2019-08-09 raštiškai išreikštu sutikimu buvo perkeltas į lygiavertes, Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroro, pareigas (1.4 papunktis).
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo, kaip ir kitų apylinkių prokuratūrų prokurorų, pareigos buvo atsietos nuo konkrečios tarnybinių funkcijų atlikimo vietovės (tarnybos vietos).
Atsakovė vertindama pareiškėjo teiginį, kad skundžiamas įsakymas ir skundžiamas sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, pažymi, kad pareiškėjas nenurodo kuo objektyviai pasireiškia skundžiamo įsakymo prieštaravimas Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 1 daliai. Skundžiamo sprendimo atveju pareiškėjas nurodo, kad generalinė prokurorė, neatsakinėdama į esminius pareiškėjo skunduose keliamus klausimus, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies reikalavimus (principus): „objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą“.
Atsakovė pabrėžia, kad pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, skundžiamame sprendime nurodytos faktinės jo priėmimo aplinkybės (objektyvūs duomenys) ir teisės aktų normos, išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka. Todėl, nurodyti pareiškėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat pažymi, kad pareiškėjo teiginys, kad „skundžiamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 ir 7 punktų administraciniams sprendimams priimti keliamų reikalavimų, kadangi jame nenurodyti pareiškėjo tarnybos vietos pakeitimo (nustatymo) motyvai, nenurodyta tokio administracinio sprendimo apskundimo tvarka“ yra neapgrįstas.
Atsakovė nurodo, kad skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis (objektyviais duomenimis) ir teisės aktų normomis. Skundžiamame Įsakyme nurodytas jo teisinis pagrindas – Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, Darbo reglamento 28 ir 29 punktai, taip pat yra nurodytas skundžiamo įsakymo faktinis pagrindas – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2021-02-24 raštas Nr. 17.9. – 1720 „Dėl prokurorų tarnybos vietos nustatymo“. Minėtas raštas yra sudedamoji skundžiamo Įsakymo dalis ir jame nurodyti skundžiamo Įsakymo priėmimo motyvai.
Atsakovė, vertindama pareiškėjo nesutikimą su nurodytais skundžiamo įsakymo motyvais, pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su faktiniu įsakymo priėmimo pagrindu, jo motyvais, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas Įsakymas yra nemotyvuotas.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su faktiniu skundžiamo priėmimo pagrindu, kelia retorinio pobūdžio klausimus, ar prokuratūros vadovų sprendimai yra suderinami su Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais (efektyvumo, lygiateisiškumo ir objektyvumo ir pan.).
Atsakovė pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodo, kuo objektyviai pasireiškia minėtų principų pažeidimai. Todėl, nurodyti pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.
Atsakovė taip pat pažymi, kad pareiškėjas, ginčydamas faktinius skundžiamo Įsakymo ir skundžiamo sprendimo pagrindus, vadovaujasi ne teisinėmis aplinkybėmis, bet darbo organizavimo ir ekonominio pobūdžio kategorijomis: darbo krūvių paskirstymu, racionaliu žmogiškųjų išteklių valdymu, geru administravimu, prokuratūros veiklos efektyvumu, rezultatyvumu, ekonomiškumu ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad skundžiamuose Įsakyme ir Atsakyme pateikti faktiniai duomenys yra neteisingi.
Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiškėjui nesutinkant su faktiniu skundžiamo įsakymo pagrindu ir jį ginčijant, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą įrodinėjimo našta priklauso pareiškėjui.
Atsiliepime atsakovė nurodo, kad nors skundžiamas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į pasikeitusius darbo krūvius, nurodytus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2021-02-24 rašte Nr. 17.9.-1720 „Dėl prokurorų tarnybos vietos nustatymo“, Reglamento 28.2 papunkčio papildomos procedūros taikytos nebuvo, kadangi pareiškėjo tarnybos vieta nepasikeitė.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad skundžiamu Įsakymu atlikta procedūra nėra perkėlimas į kitas pareigas, bet tarnybos (darbo) vietos nustatymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui turėjo būti taikoma Prokuratūros įstatymo 36 straipsnyje nustatyta perkėlimo į kitas pareigas procedūra.
Atsakovė taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas ir į siekiamų sureguliuoti santykių pobūdį (tarnybos vietos nustatytas) pareiškėjo skunde nurodytu atveju Prokuratūros įstatymo 37 straipsnis netaikomas, nes šiame straipsnyje nurodytos laikino perkėlimo procedūros vykdytos nebuvo.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjo prašymas vadovaujantis ABTĮ 112 straipsnio 1 dalimi, 113 straipsnio 1 dalimi, ištirti ar Darbo reglamento 28.2 papunktis ir Kompetencijos nuostatų 6.4 ir 6.5 papunkčiai atitinka Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, 36 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 37 straipsnio 1 dalį, Viešojo administravimo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, yra nepagrįstas.
Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė teismui prašymą laikyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimą į pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos prokuratūros atsiliepimu ( 2 t. b. l. 61-67).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus skunde nurodytais argumentais bei prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. 2021-02-24 įsakymo Nr. 2P-5 "Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro R. B. tarnybos vietos nustatymo" ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. 2021-03-25 rašto Nr. 2P-409 „Dėl informacijos pateikimo" teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo išsprendimui.
2018-07-10 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras įsakymu Nr. I-242 panaikino pareigybes Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros atskiruose teritoriniuose vienetuose – Vilniuje, Trakuose, Elektrėnuose, Šalčininkuose, Švenčionyse, Ukmergėjė, Širvintose, bei įsteigė Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūroje 103 prokuroro pareigybes (2 t. b. l. 12-18).
2018-08-09 pareiškėjas pasirašė sutikimą būti perkeltam iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro (darbo vieta Vilnius) pareigų į Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas ( 2 t. b. l. 11). Atsižvelgiant į minėtą pareiškėjo sutikimą Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018-08-30 įsakymu Nr. P-476 perkėlė nuo 2019-02-04 pareiškėją į Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroro pareigas.
2019-02-01 Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras įsakymu Nr. 2.P-2 „Dėl tarnybos vietos nustatymo Vilniaus apygardos prokuratūros Apylinkės prokuratūros prokurorams“ R. B. nuo 2019-02-04 buvo nustatyta tarnybos vieta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmajame skyriuje (Vilniuje) (1 t. b. l. 25-28).
2021-02-24 raštu Nr.17.9-17.20 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą J. L., prašydamas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorą R. B. perkelti į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštąjį skyrių (darbo vieta – Vilnius). Prašymas buvo grindžiamas būtinybe užtikrinti prokuratūrai priskirtų funkcijų tinkamą įgyvendinimą ir tolygų prokurorų darbo krūvio paskirstymą, būtent Šeštajame skyriuje - Šalčininkuose.
2021-02-24 Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. L. įsakymu Nr. 2P-5 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Apylinkės prokuratūros prokuroro R. B. tarnybos vietos nustatymo“ nustatė nuo 2021-03-08 R. B. tarnybos vietą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje (tarnybos vieta Vilniuje).
2021-03-01 pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. 2021-02-24 įsakymą Nr. 2P-5 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Apylinkės prokuratūros prokuroro R.B. tarnybos vietos nustatymo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą (1 t. b. l. 31-34). Pareiškėjas 2021-03-08 bei 2021-03-17 teikė generalinei prokurorei skundo papildymus (1 t. b. l. 35-38).
Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė N.G. 2021-03-25 raštu Nr. 2P-409 „Dėl informacijos pateikimo" pateikė atsakymą į pareiškėjo 2021-03-01 skundą bei jo 2021-03-08 ir 2021-03-17 papildymus, kuriame išdėstė motyvus dėl pareiškėjo skundo netenkinimo (1 t. b. l. 39-41).
Generalinė prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ginčijamame Atsakyme nurodė, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui suteikta teisė nustatyti apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietą. Prokuroro R. B. tarnybos vieta buvo nustatyta toje pačioje Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje, tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), nesikeičia. Tarnybos vieta nustatyta Vilniuje, o ne Šalčininkuose. Nurodytuose Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro - 2020-11-13, įsakyme Nr. 2.V-34 „Dėl Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro 2017 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 2.V-7 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų veiklos sričių patvirtinimo, specializacijų baudžiamajame procese ir ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams tvarkos nustatymo" pakeitimo" bei Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2021-03-08 įsakyme Nr. 2.V-12 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorų veiklos sričių patvirtinimo, specializacijų baudžiamajame procese ir ikiteisminių tyrimų paskirstymo prokurorams tvarkos nustatymo" pakeitimo" skliaustuose ties prokurorų pavardėmis nurodytos ne prokurorų tarnybos vietos, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros veiklos teritorijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-292 „Dėl apygardos prokuratūros apylinkių prokuratūrų nuostatų patvirtinimo", kuriose prokuroras organizuoja ir vadovauja ikiteisminiams tyrimams.
Atsakyme be kita ko pažymėta, jog nuo - 2018 m. iki - 2021-03-08, iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus atleidus - 4 (keturis) prokurorus, dėl esminio darbo krūvio pasikeitimo ir nesant galimybėms kitomis vidinėmis priemonėmis užtikrinti tolygaus darbo krūvio buvo būtina spręsti klausimą dėl šiame skyriuje dirbančių prokurorų skaičiaus papildymo iš jau dirbančių Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras privalėjo perskirstyti prokurorų skaičių tarp atskirų Vilniaus apygardos prokuratūros padalinių, kurių funkcijų atlikimo vieta yra Vilniuje, ir į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštąjį skyrių perkelti prokurorą iš kito Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus, nekeisdamas jo tarnybos vietos (paliekant ją Vilniaus mieste). Esami informacinių technologijų įrankiai suteikia galimybę prokurorui, kurio tarnybos vieta nustatyta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje (Vilniuje), ikiteisminių tyrimų kontrolę Šalčininkų rajono policijos komisariate ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinėje tiriamose bylose vykdyti nuotoliniu būdu iš Vilniaus mieste esančios tarnybos ir funkcijų atlikimo vietos, be kita ko, tam pasitelkus Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (IBPS) priemones.
Generalinė prokurorė nurodė, kad sprendžiant dėl prokuroro, kurio tarnybos vieta bus nustatyta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje, atsižvelgta į prokuroro asmenines savybes, kompetenciją, šeimyninę padėtį, teisės vairuoti automobilį turėjimą, iki perkėlimo kontroliuotų tyrimų pobūdį, jo kuriamą mikroklimatą, darbines ir asmenines savybes. Prokuroras R. B. prokuroru dirba nuo - 2010 metų, turi pakankamai patirties, ir dirbdamas iš Vilniaus nuotoliniu būdu - IBPS priemonėmis gali užtikrinti tinkamą ikiteisminių tyrimų kontrolę ir vadovavimą Šalčininkų rajono policijos komisariate ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinėje (Šalčininkų rajonas) atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose, turi teisę vairuoti automobilį ir prireikus gali tarnybiniu automobiliu vykti į Vilniaus regiono teismo Šalčininkų rūmus palaikyti valstybinį kaltinimą. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, ir minėtus kriterijus, buvo priimtas sprendimas prokuroro R. B. tarnybos vietą nustatyti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje (Vilniuje), paskiriant kontroliuoti ikiteisminius tyrimus, atliekamus Šalčininkų rajono policijos komisariate ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinėje (Šalčininkų rajonas).
Pareiškėjas nesutikdamas su Įsakymu bei Generalinės prokurorės Atsakymu į jo skundą pateikė skundą teismui. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymui, Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamentui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui. Pareiškėjas pažymi, kad tarnybos vieta galėjo būti pakeista tik esant Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento 28.2 papunktyje ir 29 punkte numatytų sąlygų visumai. Pareiškėjas teigia, kad atsakovės nesilaikė Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento 28.2 papunktyje nustatytų sąlygų, nustatančių, kad prokuroro tarnybos vieta gali būti pakeista tik konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi būti suderintas su generaliniu prokuroru.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – ir Prokuratūros įstatymas), Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-10-06 įsakymu Nr.1-202 (2020-03-24 redakcija) (toliau – ir Reglamentas), Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 -04-17 įsakymu Nr. I-141 patvirtinti Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – ir Kompetencijos nuostatai).
Prokuratūros įstatymo 6 straipsnis nustato, kad prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės - apygardų prokuratūros. Apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai.
Prokuratūros įstatymo 9 straipsnis nustato, kad teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas, atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijas, nustato generalinis prokuroras. Minėto straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad teritorinės prokuratūros (teritorinės prokuratūros prokurorai) pagal kompetenciją, be kita ko, vykdo šias funkcijas: 1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; 2) atlieka ikiteisminį tyrimą; 3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; 4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose; 5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti; 6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas.
Prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad prokurorų pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras.
Prokuratūros įstatymo 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad teritorinės prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti teismuose pagal generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo nustatytą kompetenciją.
Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorų pavaldumą nustato šis įstatymas ir Kompetencijos nuostatai, Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi.
Prokuratūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad generalinis prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu patvirtindamas Kompetencijos nuostatus.
Kompetencijos nuostatų 6.4. punktas apibrėžia apylinkės prokuratūros prokuroro darbovietę - apygardos prokuratūra, kurios veiklos teritorijoje savo funkcijas atlieka apylinkės prokuratūros prokuroras, neturintis pagrindinės tarnybos funkcijų atlikimo vietos, ir iš kurios gauna nurodymus.
Kompetencijos nuostatų 6.5. punktas apibrėžia apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vietą - veiklos teritorija tos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros, kurioje apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu nustatyta apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta.
Kompetencijos nuostatų 6.7 punktas apibrėžia kas laikytina padaliniu – Generalinės prokuratūros departamentas, skyrius, apygardos prokuratūros specializuotas skyrius, apylinkės prokuratūra, apylinkės prokuratūros skyrius.
Kompetencijos nuostatų 14 punktas apibrėžia apylinkės prokuratūros prokuroro funkcijas, nustatydamas, kad apylinkės prokuratūros prokuroras savo funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, kurio darboviete laikoma apygardos prokuratūra.
Reglamento 28 punktas nustato, kad apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) vadovauja apygardos prokuratūrai, duoda apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams ir jų pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratūrų prokurorams, kitų padalinių vadovams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie nėra priskirti atitinkamam padaliniui, kitiems apygardos prokuratūros darbuotojams pavedimus ir kontroliuoja jų vykdymą.
Reglamento 28.2. papunktyje nustatyta, kad apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) nustato apylinkių prokuratūrų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratūra, specializaciją ir tarnybos vietą, taip pat ir apylinkės prokuratūros padalinyje, jei toks yra. Konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi būti suderintas su generaliniu prokuroru (28.2 papunktis).
Reglamento 29 punktas nustato, kad apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) užtikrina apygardos prokuratūros darbuotojų darbo drausmę, darbo krūvių tolygų paskirstymą ir vykdo jo kontrolę.
Pažymėtina, kad nuo 2019-02-04, turint raštiškai išreikštą pareiškėjo 2019-08-09 sutikimą, pareiškėjo, kaip ir kitų apylinkių prokuratūrų prokurorų, pareigos buvo atsietos nuo konkrečios tarnybinių funkcijų atlikimo vietovės (tarnybos vietos), kadangi pareiškėjas buvo perkeltas į lygiavertes, Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroro, pareigas.
Pažymėtina, kad tai iš esmės atitinka Kompetencijos nuostatų 14 punkto reikalavimus, kur nustatyta, jog apylinkės prokuratūros prokuroro, savo funkcijas atliekančio visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, kurio darboviete laikoma apygardos prokuratūra funkcijas.
Kaip nurodyta aukščiau, Reglamento 28.2 papunktis nustato, kad apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) nustato apylinkių prokuratūrų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratūra, specializaciją ir tarnybos vietą, taip pat ir apylinkės prokuratūros padalinyje, jei toks yra. Konstatavus esminį darbo krūvio pasikeitimą, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krūvį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra išnaudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietą, jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi būti suderintas su generaliniu prokuroru.
Teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad pastarąjį papunktį sudaro dvi nuostatos - bendroji, suteikianti apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) teisę vienašališkai (be tam tikrų procedūrų) savo sprendimu nustatyti apylinkių prokuratūrų prokurorų <...> specializaciją ir tarnybos vietą, ir specialioji, kuri taikoma tik tam tikrais atvejais, kai konstatuojamas esminis darbo krūvio pasikeitimas ir dėl to pasikeis prokuroro tarnybos funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas) <...>, sprendimui priimti reikia atlikti tam tikrą procedūrą, t. y. susipažinti su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo, suderinti jį su generaliniu prokuroru.
Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos vieta nesikeitė - ji liko Vilniaus mieste, todėl specialios procedūros neturėjo būti taikomos.
Priimant skundžiamą įsakymą buvo vadovautasi Reglamento 28.2 papunkčio bendrąja nuostata, suteikiančia apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) diskrecijos teisę vienašališkai (be tam tikrų procedūrų) savo sprendimu nustatyti apylinkių prokuratūrų prokurorų tarnybos vietą.
Nors skundžiamas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į pasikeitusius darbo krūvius, nurodytus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2021-02-24 rašte Nr. 17.9.-1720 „Dėl prokurorų tarnybos vietos nustatymo“, Reglamento 28.2 papunkčio papildomos procedūros taikytos nebuvo, kadangi pareiškėjo tarnybos funkcijų atlikimo vieta nepasikeitė.
Kaip nustatyta iš Generalinės prokurorės atsakymo į pareiškėjo skundą esami informacinių technologijų įrankiai suteikia galimybę prokurorui, kurio tarnybos vieta nustatyta Vilniaus apygardos prokuratūros Šeštajame skyriuje (Vilniuje), ikiteisminių tyrimų kontrolę Šalčininkų rajono policijos komisariate ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinėje tiriamose bylose vykdyti nuotoliniu būdu iš Vilniaus mieste esančios tarnybos ir funkcijų atlikimo vietos, be kita ko, tam pasitelkus Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – IBPS) priemones.
Šių Generalinės prokurorės nurodytų argumentų pareiškėjas iš esmės nenuginčijo.
Taigi, pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui suteikta teisė nustatyti apygardos prokuratūros prokurorų tarnybos vietą, todėl jis priimdamas ginčijamą Įsakymą nepažeidė kompetencijos ribų.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad ginčijamais sprendimais buvo pažeisti pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimai, kadangi tiek iki skundžiamo Įsakymo priėmimo, tiek ir priėmus skundžiamą Įsakymą, pareiškėjo pareigos liko tos pačios - Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroras. Pareiškėjas nebuvo perkeltas į kitas pareigas, tiesiog jo tarnybos funkcijų atlikimo vieta (tarnybos vieta) buvo nustatyta kitame struktūriniame padalinyje - Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajame skyriuje (tarnybos vieta Vilniuje).
Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytu argumentu, kad skundžiamu Įsakymu atlikta procedūra nėra pareiškėjo perkėlimas į kitas pareigas, bet tarnybos (darbo) vietos nustatymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui turėjo būti taikomas Prokuratūros įstatymo 36 straipsnyje nustatyta perkėlimo į kitas pareigas procedūra. Tas pats pasakytina ir apie Prokuratūros įstatymo 37 straipsnyje reglamentuojamą laikiną prokuroro perkėlimą į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas.
Ginčo atveju Vilniaus apygardos prokuroras, siekdamas užtikrinti darbo krūvio tolygų paskirstymą priėmė ginčijamą įsakymą. Skundžiamame įsakyme nurodytas jo teisinis pagrindas - Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, Reglamento 28 ir 29 punktai, taip pat yra nurodytas skundžiamo įsakymo faktinis pagrindas - Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2021-02-24 raštas Nr. 17.9.-1720 „Dėl prokurorų tarnybos vietos nustatymo“. Minėtas raštas yra sudedamoji skundžiamo Įsakymo dalis ir jame nurodyti skundžiamo Įsakymo priėmimo motyvai. Taigi, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis (objektyviais duomenimis) ir teisės aktų normomis. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad jis prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Atsižvelgiant į tai teismas nevertina pareiškėjo argumentų, susijusių su darbo organizavimu prokuratūroje, teisingu darbo krūvio paskirstymu tarp atskirų skyrių bei atitinkamai atskirų prokurorų darbo vietos pakeitimo tikslingumo bei prokuratūros veiklos efektyvumo.
Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su faktiniu Įsakymo priėmimo pagrindu, jo motyvais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamas Įsakymas yra nemotyvuotas.
Teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokurorės pateiktą Atsakymą į pareiškėjo skundą, neturi pagrindo konstatuoti, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo.
Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas visapusiškai ir objektyviai, skundžiamame Atsakyme aiškiai nurodytos faktinės jo priėmimo aplinkybės (objektyvūs duomenys) ir teisės aktų normos, išaiškinta jo apskundimo tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjo skundas atmestinas, kadangi nenustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai ginčijamo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. 2021-02-24 įsakymo Nr. 2P-5 "Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro R. B. tarnybos vietos nustatymo" ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. 2021-03-25 atsakymo Nr. 2P-409 „Dėl informacijos pateikimo" panaikinimui.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 112 straipsnio 1 dalimi, 113 straipsnio 1 dalimi, prašo ištirti ar Reglamento 28.2 papunktis ir Kompetencijos nuostatų 6.4 ir 6.5 papunkčiai atitinka Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, 36 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 37 straipsnio 1 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą.
Pažymėtina, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018).
Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių, anot pareiškėjo, turėtų būti ištirtas Reglamento 28.2 papunkčio ir Kompetencijos nuostatų 6.4 ir 6.5 papunkčių teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo išdėstyti teiginiai teismui nesudaro pagrindo abejoti Reglamento 28.2 papunkčio ir Kompetencijos nuostatų 6.4 ir 6.5 papunkčių teisėtumu, todėl pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. B. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.