Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant advokatui Piotrui Orlovui, išnagrinėjęs pareiškėjo M. L. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atmestas M. L. skundas dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-05-21 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-05-12 Tauragės rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas M. L. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 146 str. 1 d. dėl jo neteisėto sulaikymo bei pagal BK 300 str. 3 d. dėl dokumentų klastojimo.

Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2010-05-21 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjas šį nutarimą apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas E. Mockaitis 2010-08-20 nutartimi M. L. skundą atmetė. Nutartyje teigiama, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras pagrįstai nurodė, kad priimant 2007-04-23 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendį byloje Nr. 1-22-540/2007, kuriuo M. L. pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d. nuteistas galutine 9 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, išsamiai išnagrinėti visi M. L. pareiškime nurodyti faktai ir tai aptarta aprašomojoje nuosprendžio dalyje. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad teisme liudytojas E. M., Tauragės rajono 1. e. PK viršininko pareigas, parodė, kad 2006-04-10 kameroje kartu su M. L. iš tikro buvo ne M. S., o kitas asmuo, kuris buvo operatyvinės veiklos dalyvis ir turėjo konkrečią užduotį, tikslus ir numatytas veikimo ribas, tačiau tai nebuvo susiję su narkotikų įgijimu ar jų realizavimu.

Nutartyje taip pat nurodoma, kad pasisakyta ir dėl skundo argumento, jog pareiškėjas buvo sulaikytas neteisėtai - M. L. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00234-06, kurioje tyrimas buvo atliekamas pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš K. D. buto, kaip įtariamasis buvo sulaikytas, vadovaujantis BPK 140 str. tvarka, 2006-04-10 23 val., tačiau nepasitvirtinus įtarimams, po 23 valandų, 2006-04-11 d. 22 val., buvo paleistas. Tyrimas 2006-05-17 dieną jo atžvilgiu buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. Ši aplinkybė taip pat aptarta minėtame 2007-04-23 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendyje. Jo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad teisme liudytoja, policijos tyrėja G. Š., parodė, kad ji atliko tyrimą byloje dėl vagystės iš D. buto, kurioje buvo sulaikytas M. L.. Jis buvo sulaikytas todėl, kad nukentėjusysis D. nurodė, jog prieš vagystę netoli namų matė automobilį, kuriuo kaip vėliau buvo nustatyta, važinėjo M. L.. Konstatuota, jog liudytojas, policijos pareigūnas, Ž. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis 2006-04-10 buvo gavęs tyrėjos nurodymą dėl vagystės iš D. buto byloje išsiaiškinti dėl automobilio priklausomybės. Buvo nustatyta, kad automobiliu važinėja M. L..

Nutartyje teigiama, kad pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumento, jog pareigūnai klastojo areštinės dokumentus, prokuroras atkreipė dėmesį į tai, kad minimo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad iš asmenų, laikomų areštinėje registracijos žurnalo, bei ataskaitos išrašų matyti, kad 2006-04-10 20.30 val. į sulaikymo kamerą buvo patalpintas M. S., kuris paleistas 2006-04-12 11 val., o 23 val. patalpintas M. L., kuris paleistas 2006-04-11 22 val. ir jie abu buvo patalpinti kameroje Nr. 5. Iš asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną užklausos išrašo matyti, kad M. S. Lietuvos Respublikos sieną kirto 2005-07-19. Iš tarnybinio pranešimo dėl M. S. atvesdinimo matyti, kad M. S. tėvas V. S. bei jo kaimynas A. K. nurodė, kad M. S. apie 2 m. gyvena Didžiojoje Britanijoje. Teismas šių įrodymų pagrindu konstatavo, kad 2006-04-10 kameroje kartu su M. L. buvo ne M. S., o kitas asmuo. Teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad sutinkamai su Operatyvinės veiklos įstatymo normomis bei įslaptintais norminiais aktais numatyta, kad vienas iš operatyvinės veiklos metodų – agentūrinis metodas, kai reikšminga nusikalstamų veikų tyrimui informacija gaunama panaudojant operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius. Tokiu būdu asmuo tariama M. S. pavarde veikė pagal legendą norminių aktų numatytais pagrindais. Proceso dalyviams, turintiems leidimus dirbti su slapta informacija, teismo proceso metu buvo pateikta susipažinimui slapta užduotis, kurios pagrindu tariamas M. S. buvo patalpintas vienoje kameroje kartu su M. L.. Iš minėtos užduoties matyti, kad jo veiklos tikslai ir ribos buvo visiškai nesusijusios su M. L. narkotikų įgijimu ar jų platinimo nusikalstama veika. Be to teismas konstatavo, kad iš kaltinamojo M. L. parodymų matyti, kad jie, būdami kameroje, įsikalbėjo apie narkotines medžiagas, tačiau M. L. nenurodė, kad tariamas M. S. jį būtų įtikinėjęs, bauginęs ar daręs kokią kitą prievartinę įtaką, kad išėjus iš kameros M. L. privalėtų jam parduoti narkotines medžiagas.

Nutartyje taip pat atkreiptas dėmesys, kad prokuroras pastebėjo, kad visi M. L. 2010-04-26 dienos pareiškime generaliniam prokurorui nurodyti faktai yra išsamiai aptarti 2007-04-23 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendyje. Šis nuosprendis gali būti skundžiamas baudžiamojo proceso tvarka, kuo M. L. aktyviai naudojasi ir apie tai pats pažymi minėtame pareiškime. Visų pakopų teismai turi teisę nagrinėdami skundus ir matydami, kad yra padaryta kokia nors kita nusikalstama veika, vadovaujantis BPK 257 str., motyvuota nutartimi apie tai informuoti prokurorą. Tačiau nei pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nei apeliacinės bei kasacinės pakopos teismai tokių aplinkybių byloje matomai neįžvelgė. Nesutikimas su apylinkės teismo nuosprendžiu nėra pagrindas pradėti baudžiamąjį persekiojimą policijos pareigūnų atžvilgiu. M. L. pareiškimas vertintinas kaip jo gynybinės pozicijos išdėstymas, tačiau tai turi būti teikiama teismams, nagrinėjant bylą bei atitinkamus skundus. Policijos pareigūnai, kaip konstatuota ir teismo nuosprendyje, veikė pagal Operatyvinės veiklos įstatymo normas bei pagal įslaptintus norminius aktus, naudojo operatyvinės veiklos metodą – agentūrinį metodą, panaudojant operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, veikiančius pagal slaptas operatyvines užduotis, bei juos legenduojant. Todėl tokiuose policijos pareigūnų veiksmuose nėra veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nustatytų aplinkybių pagrindu prokuroras padarė išvadą, kad M. L. sulaikymas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 85-1-00234-06 vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo teisėtas. Nukentėjęs asmuo nurodė tiesiogiai į asmenį, kaip įtariama padariusį nusikaltimą, kuris važinėjo atitinkamu automobiliu. Kaip vėliau nustatyta, šiuo automobiliu važinėjo M. L. ir jis buvo sulaikytas. Tačiau nepatvirtinus įtarimams, M. L. buvo paleistas iš laikino sulaikymo net anksčiau negu praėjus 48 val., t. y. po 23 val., ir tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Dėl šio 23 val. sulaikymo M. L. turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo įstatymuose nustatyta tvarka. Tačiau pareigūnai sulaikydami M. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Skunde pažymima, kad pareigūnų veiksmuose vis dėlto yra nusikaltimo požymių. 2006-04-10 Tauragės AVPK pareigūnai, aiškindami narkotikų platinimo nusikaltimą, neteisėtai, panaudodami baudžiamosios bylos Nr. 85-1-00234-06 nusikalstamą situaciją, sulaikė jį, M. L., ir neteisėtai patalpino į Tauragės AVPK areštinę į vieną kamerą su operatyvinės veiklos slaptu dalyviu, kuris buvo įvardytas kaip „M. S.“, o dabartiniu metu byloje įvardijamas kaip slaptas liudytojas Nr. 202. Šis liudytojas policijos pavedimu vėliau išprovokavo padaryti nusikaltimą. Pareiškėjas pažymi, kad neteisėtai jį sulaikydami 2006-04-10 23 val. ir laikydami areštinėje be teisėto pagrindo iki 2006-04-11 22 val., policijos pareigūnai padarė nusikaltimą, numatytą BK 146 str. 1 d. Policijos pareigūnų nusikalstama veika ir neteisėtas laisvės atėmimas pasireiškė tuo, kad jie neteisėtai suvaržė jo, M. L., laisvę pasirinkti savo buvimo vietą jį sulaikydami, uždarydami ir laikydami areštinėje prieš jo valią (objektyvusis nusikaltimo požymis). Laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas būtų buvęs teisėtas tik tuo atveju, jeigu tai būtų buvę padaryta būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos vykdymo, nusikalstamos veikos padarymo ir pan. sąlygomis (BK 28, 29, 30, 31 str.), arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo, taip pat kitais, įstatymuose numatytais atvejais. Neteisėtas laisvės atėmimas pasireiškė tuo, kad jį neteisėtai, panaudodami baudžiamosios bylos Nr. 85-1-00234-06 nusikalstamą situaciją, sulaikė ir neteisėtai patalpino Tauragės AVPK areštinėje ir to norėjo, turėdami tikslą išprovokuoti padaryti nusikaltimą (t. y. veikos motyvas - palengvinti kito nusikaltimo padarymą). Šį nusikaltimą padarė valstybės tarnautojai arba jiems prilyginti asmenys - Tauragės AVPK pareigūnai (nusikaltimo subjektai) naudodamiesi savo tarnybine padėtimi, bei patalpindami jį į vieną kamerą su operatyvinės veiklos slaptu dalyviu, įvardintu kaip M. S.. Nusikaltimas prieš jį, M. L., padarytas tyčia - policijos pareigūnai suvokė, kad sulaikė jį ir laikė areštinėje prieš jo valią, ir to norėjo siekdami jį išprovokuoti padaryti nusikaltimą. Visi šie veiksmai atitinka BK 146 str. 1 d. įtvirtintus būtinuosius nusikalstamos veikos požymius.

pateikta teismui baudžiamojoje byloje. Taigi konstatuojant objektyvų faktą - dokumentų

suklastojimą ir panaudojimą, nustatytina ir tiesioginė tyčia šioje policijos pareigūnų veikoje,

t. y. nustatytina, kad policijos pareigūnai, įrašydami į dokumentus tikrovės neatitinkančią

informaciją – žinomai melagingas žinias, suvokė, kad dokumentuose įvardijami duomenys

yra neteisingi, tačiau juos įrašė ir nusikalstamai taisė. Policijos pareigūnai žinojo tikrąją

jo, M. L., padėtį, suprato, kad jie kameroje buvo laikomi trise, ir suvokė, kad, esant tokiai

situacijai, dokumentai yra nusikalstamai klastojami, tačiau norėjo taip veikti. Šiais veiksmais

įvykdytas nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 3 d., nes dėl tokios klastotės jis neteisėtai kalinamas jau ketverius metus. Be to, Tauragės AVPK pareigūnai, žinodami, kad M. S. yra slaptas operatyvines veiklos dalyvis, teismams pateikė žinomai melagingas žinias, nurodydami netikrą minėto asmens adresą ir asmens kodą, melagingais pranešimais informuodami teismus apie neva vykdomas liudytojo M. S. paieškas, vykdydami fiktyvias M. S. kaimynų apklausas, pateikdami teismui oficialias suklastotas pažymas apie M. S. paieškas. Klastotais pranešimais ir pažymomis tyčia, klaidindami teismą, policijos pareigūnai savo nusikalstamais veiksmais sąlygojo bylos išnagrinėjimo vilkinimą, padarė didelės žalos. Padarytas nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 3 d.

Skunde M. L. teigia, kad Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00234-06, buvo nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir 2 d. 9 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Byla buvo du kartus nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka, du kartus kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame teisme ir dabar trečią kartą nagrinėjama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme. Bylos nagrinėjimas užsivilkino išskirtinai dėl Tauragės AVPK pareigūnų nusikalstamų veiksmų neteisėtai apribojant jo laisvę, klastojant įrodymus, išduodant teismui žinomai suklastotus oficialius dokumentus. Todėl yra visiškai įsitikinęs, kad Tauragės AVPK pareigūnai padarė aukščiau minėtas BK numatytas nusikalstamas veikas, nes jų veiksmuose yra visi šių veikų požymiai. Ikiteisminį tyrimą pagal jo, M. L., pareiškimą Generalinei prokuratūrai atsisakyta pradėti nepagrįstai, neįvertinus visų reikšmingų bylai aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis teisėta ir pagrįsta.

M. L. skunde aukštesnės instancijos teismui akcentuoja, jog jį sulaikydami ir uždarydami į areštinę pareigūnai neteisėtai atėmė jo laisvę ir taip padarė BK 146 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. BK 146 str. numato atsakomybę už neteisėtą laisvės atėmimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 146 str. 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas gali būti tik privatus asmuo (kasacinė byla Nr. 2K-304/2008). Valstybės tarnautojas (ar jam prilygintas asmuo) to nusikaltimo subjektas gali būti tik tuomet, jei veikė kaip privatus asmuo. M. L. skunde aukštesnės instancijos teismui nurodė, kad BK 146 str. 1 d. veiką padarė valstybės tarnautojai arba jiems prilyginti asmenys - Tauragės AVPK pareigūnai naudodamiesi savo tarnybine padėtimi. Akivaizdu, jog pareiškėjas pareigūnus kaltina veikus visai ne kaip privačius asmenis, o kaip teisėsaugos institucijų darbuotojus, tačiau pagal profesines pareigas veikę asmenys nėra BK 146 str. numatytos veikos subjektai.

M. L. skunde pažymi, jog pareigūnai jį sulaikė neteisėtai. Tačiau į šį jo argumentą jau yra atsakyta prokuroro 2010-05-21 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-08-20 nutartyje. Iš prokuratūros pateiktoje medžiagoje esančio 2006-04-10 įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, jog M. L. 2006-04-10 23 val. buvo sulaikytas vadovaujantis BPK 140 str. tvarka byloje dėl vagystės Nr. 85-1-00234-06, bet vėliau 2006-05-17 nutarimu ikiteisminis tyrimas M. L. dėl vagystės nutrauktas. Taigi matyti, jog M. L. buvo sulaikytas esant įstatyminiam pagrindui, t. y. manant, jog jis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Aplinkybė, jog įtarimai M. L. nepasitvirtino, pati savaime nereiškia, kad pareigūnai veikė nusikalstamai. Prokuroras, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarime pažymėjo, kad dėl sulaikymo M. L. turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo įstatymuose nustatyta tvarka. Aukštesnės instancijos teismas papildomai nurodo, kad CK 6.272 str. numato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, o įgyvendinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme.

M. L. skunde taip pat teigia, kad Tauragės AVPK pareigūnai suklastojo Tauragės AVPK areštinės ataskaitą, į ją įrašydami žinomai melagingas žinias, kad 2006-04-10 areštinės kameroje Nr. 5 buvo laikomi M. L. ir M. S.. Pažymėtina, jog Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-04-23 nuosprendyje vertintos vadinamojo „M. S.“, kuris iš tikrųjų buvo operatyvinė veiklos dalyvis, atsiradimo Tauragės apskrities VPK areštinėje tuo pačiu metu kaip ir M. L., aplinkybės. Nuosprendžiu konstatuota, kad operatyvinė veikla atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau nuosprendis šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, kadangi užsitęsė dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Taigi Tauragės AVPK areštinės ataskaitos įrašai apie M. S. yra susiję su vykdyta operatyvine veikla. Ar ji iš tikrųjų atitiko teisės aktų reikalavimus, vertinama minėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis yra M. L., ir kurios nagrinėjimas vis dar tęsiasi, todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog areštinės pareigūnai sąmoningai ir tyčia galėjo klastoti kokius nors ataskaitos duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. L. pareiškimą, naikinti Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-08-20 nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti M. L. skundą ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.