Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-166-613/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-16Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
e2S-166-613/2020
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01222-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Asela“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-166-613/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01222-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4178-225/2019 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Asela“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Asela“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 4 501,20 Eur skolos, 162,04 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.

2. Kreditorė pareiškimo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės turtą, nepranešant apie tai skolininkei. Nurodė, kad iš viešai skelbiamos informacijos apie skolininkę žinoma, jog vien 2019 metais įmonė kaip skolininkė dėl skolų teismuose turi 14 bylų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovės banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, neviršijant 4 501,20 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų skolininkei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymui su kreditore.

Šalies argumentai

4. Teismas pažymėjo, kad iš kreditorės pareiškimo ir pridėtų įrodymų turinio matyti, kad jos reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas tuo, jog skolininkė neatsiskaito, turi daug įsiskolinimų kitiems kreditoriams, gali mėginti atsikratyti turimo turto, todėl kreditorė turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui. Skolininkė yra juridinis asmuo, prašyme nurodytos aplinkybės gali objektyviai padidinti kreditorei galimo palankaus sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jų nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Skolininkė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atskiruoju skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Asela“ prašymą atmesti. Nurodo, jog didelė reikalavimo suma pagal teismų praktiką nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad kreditoriaus reikalavimo suma skolininkei yra nedidelė, ką, skolininkės vertinimu, patvirtina jos kartu su atskiruoju skundu teikiami skolininkės finansinės atskaitomybės dokumentai. Teismas taip pat klaidingai vertino, kad nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė, jog kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skolininkė, nors ir vėluodama, tačiau savo įsipareigojimus kreditoriams vykdo, taip pat vykdomi ir teismo sprendimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų

7. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

8. Skolininkė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nesutinka su skundžiama nutartimi iš esmės teigdama, jog vien įsiskolinimo dydis ar skolininkės mokumas nelemia pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o kreditorė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti skolininkės negalėjimą atsiskaityti su kreditore. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skolininkės argumentais.

9. CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skolininkei yra pareikštas 4 501,20 Eur dydžio reikalavimas.

10. Nors didelė reikalavimo suma, kaip teisingai pažymi skolininkė, pati savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018). Todėl ieškinio (pareiškimo) suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra reikšmingas vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be ieškinio (pareiškimo) sumos taip pat yra reikšminga skolininkės turtinė padėtis, jos pokyčio perspektyvos, taip pat ir jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti jos (ne)sąžiningumą ir kitos nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama konkrečios bylos faktinių aplinkybių visuma.

11. Nagrinėjamu atveju skolininkė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jos finansinės padėties ir galimybių atsiskaityti su kreditore. Siekdama įrodyti savo gerą finansinę padėtį, skolininkė kartu su atskiruoju skundu pateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 metus. Kaip matyti iš UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2018 m. balanso, įmonė turi turto iš viso už 21 797 179 Eur (26 186 Eur mažiau nei prieš tai buvusiais metais), o jos įsipareigojimai sudaro Eur sumą (451 838 Eur daugiau nei metais). Pagal įmonės 2018 m. pelno (nuostolio) ataskaitą įmonė 2018 m. patyrė net 567 816 Eur nuostolio. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pati UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ generalinė direktorė E. Š. Klaipėdos apygardos teismui yra pateikusi pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškėlimo. Taigi, priešingai nei bando įrodyti skolininkė šioje byloje, jos finansinė padėtis nėra tokia gera ir stabili, kad galėtų įvykdyti kreditorei galbūt palankų teismo sprendimą.

12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o skolininkės atskirasis skundas atmetamas.

13. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Seselskytė