Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. G. 2022 m. rugsėjo 21 d. apie 18.10 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo Nr. 3 bendro naudojimo laiptinėje stebint pašaliniams asmenims, tyčia rankomis sugriebė K. P. už striukės, ją kratė ir stumdė, dešine ranka sudavė į krūtinę, dėl ko ji trenkėsi į laiptinės radiatorių, sugriebęs už rūbų du kartus pastūmė į pašto dėžutę, vieną kartą ranka sudavė į galvą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir nubrozdinimus kairio riešo srityje, kas nukentėjusiai K. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. Š. į dešinę ranką bei mažiausiai septynis kartus į veidą, padarydamas odos nubrozdinimus kaktos ir nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvas nosies, abiejų akių vokų, viršutinės lūpos, dešinės plaštakos ir nugaros srityje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvas po abiejų akių obuolių jungine, kas nukentėjusiajam A. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad įvykio dieną jam paskambino žmona ir pasakė, kad buvo konfliktas su kaimynais. Grįžus jam į namus, laiptinėje su A. Š. susikibo ir įvyko konfliktas su K. P.. K. puolė ant jo, jis ją pastūmė, tada puolė A. ir jie susigrūmė. Galėjo A. Š. suduoti septynis smūgius. K. P. galėjo trenkti iš streso, nes ji konflikto pradininkė, tik pradarius duris, ji griebė už striukės. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltę iš dalies, nebendravo su nukentėjusiaisiais ir neatsiprašė, tačiau dabar A. Š. atlygino 505,81 eurus žalos atlyginimo. K. P. sumokėjo 200 eurų žalos atlyginimo teisiamojo posėdžio metu, o likusią dalį sumokės pagal teismo nuosprendį. Savo elgesį vertino kritiškai, gailėjosi. Ligonių kasų civilinį ieškinį atlygino. Įvykio metu buvo blaivus.

Nukentėjusioji K. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamajam atleidžia, priima 200 eurų. 2022 m. rugsėjo 21 d. 18.08 val. mama paskambino jos draugui A. Š., kad buto spyna užkišta, įdėtas mėlynas žetonas. Atėjus ties mamos namais jai su A. ir staiga įlėkė kaltinamasis ją keikdamas, staiga trenkė jai į krūtinę, sugriebė už striukės ir stūmė į radiatorių. Kairėje pusėje, stūmė į laiptinės turėklus, sudavė į nugarą, tada paėmė už apykaklės, kratė, po to stūmė link laiptinės, stipriai stumdamas trenkė, ji užsigavo į pašto dėžutės. Užsigavo riešą, buvo keturios kraujosruvos. Kaltinamojo prašė ją paleisti, A. ją apginti nespėjo, nes kaltinamasis užšoko greitai laiptais daužė A. Ji bijojo, kad kaltinamasis gali A. užmušti. Turtinė žala susideda iš vaistų pirkimo bei patirto skausmo, po įvykio sutriko miegas, atsirado širdies permušimai ir nemiga, išgyveno fizinį skausmą, atsirado įtampa ir stresas, nerimas.

Nukentėjusysis A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad iš dalies priima kaltinamojo atsiprašymą. 2022 m. rugsėjo 21 d. apie 18.08 val. jam paskambino draugė, kad įvyko nelaimė, nes užkištos durys su parduotuvės žetonu su K. P. iš Klinikų važiavo pakeliui į namus, esančius į (duomenys neskelbtini) Atvažiavus į namus sutiko prie namų, draugės mamą V., kartu nuėjo link laiptinės. Jam su K. einant į buto laiptinę kaltinamasis staigiai puolė K., sudavė jai į krutinę, sugriebęs už striukės trenkėsi į radiatorių, sugriebęs už apykaklės, su ranka pataikė į galvą, tada K. sugriebė už pašto dėžučių, nes sunkiai laikėsi ant kojų. Jis norėjo K. išgelbėti ir pasakė ją paleisti, tačiau kaltinamasis smogė jam į dešinę ranką, po to septynis kartus į galvą. Jis ir K. kaltinamojo net nelietė. Namo gyventoja pradėjo šaukti, tada kaltinamasis pasišalino. Nukentėjusysis patyrė rankos sužalojimą, galva ir veidas buvo sudaužyti. Po įvykio skaudėjo galvą, išgyveno dvasinius išgyvenimus, pažeminą. Palaikė pareikštą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 8000 eurų neturtinei žalai atlyginti, turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams įsigyti.

Laiduotoja M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pateikė prašymą atleisti sutuoktinį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad jie dvejus metus susituokę, pažįsta vienas kitą nuo pat vaikystės, draugavo prieš santuoką nuo 12 metų, todėl ji gali daryti teigiamą įtaką. Tai buvo pavienis atvejis, tai nepateisinama, todėl ateityje R. G. nedarys naujų nusikaltimų.

Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t ., b. l. 9-15).

Iš 2023 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, sudaryta stenograma (1 t., b. l. 116-118).

Iš 2023 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti kad užfiksuoti Body kameros vaizdo įrašai (1 t., b. l. 119-122).

Iš 2022 m. gruodžio 22 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis pateikė nuotraukų kopija, kuriuose matomi A. Š. sužalojimai (1 t., b. l. 123-139).

Iš 2023 m. sausio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nukentėjusiosios K. P. pateikta striukė ,,Uniolo“, kurios kairėje pusėje per siūles matomas įplyšimas (1 t., b. l. 142-145).

Iš 2022 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados Nr. G 2088/2022 (02) matyti, kad A. Š. konstatuoti sužalojimai, odos nubrozdinimai kaktos ir nosies nugarėlės srityse, poodinės kraujosruvos nosies, abiejų akių vokų, viršutinės lūpos, dešinės plaštakos ir nugaros srityse, muštinė žaizda viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvos po abiejų akių obuolių jungine. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. rugsėjo 21 d. Sužalojimai griuvimui nebūdingi, galėjo būti padaryti spiriant, smūgiuojant rankomis. Sužalojimai atitinka nežymų sveiktos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 155-156).

Iš 2022 m. lapkričio 25 d. specialisto išvados Nr. G2502/2022 (02) matyti, kad K. P. konstatuota, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir nubrozdinimas kairio riešo srityje. Konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus negalima. Nesant pateiktoje medicininėje dokumentacijoje aprašytų sužalojimų tikslios lokalizacijos ir dydžio, pasisakyti apie trauminių poveikių skaičių neįmanoma. Nesant medicininėje dokumentacijoje aprašytų morfologinių sužalojimų požymių, pasisakyti apie jų padarymo laiką nėra galimybės. Iš turimos informacijos, neatmetama galimybė, kad konstatuoti sužalojimai galėjo susiformuoti užduotyje nurodytu traumos laiku ir aplinkybėmis. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų K. P. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 161-162).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-iajo skyriaus tyrėjos G. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ten esančio buto, duris atidarė M. G., kuri paaiškino, kad šalia jos buto t. y (duomenys neskelbtini), gyvena vyresnio amžiaus moteris, kartu su savo dukra. Minėtos dvi moterys ilgą laiką konfliktuoja su visais namo gyventojais. Taip pat aiškino, kad dažnai šūkauja, rėkauja po balkono langais, nuolatos provokuoja konfliktus, kaltina juos nebūtais dalykais, elgėsi neadekvačiai. M. G. nurodė, kad namuose gyvena su savo vyru R. G. ir vaiku. 2020 m. kovo 22 d., vyras ryte išvyko į darbą ir ji namuose buvo kartu su savo dukra. Būnant namuose išgirdo, kaip kažkas daužo į balkoną ir šūkauja. Nuėjusi pažiūrėti pamatė, kad tos pačios moterys, kurios gyvena šalia. M. G. nekreipė dėmesio ir laukė savo vyro, kol grįš iš darbo. Vėliau išgirdo laiptinėje didelį triukšmą, riksmus, tačiau moteris nėjo pažiūrėti, nes namuose buvo su mažamečiu vaiku. Po kelių minučių grįžęs R. G. jai paaiškino, kad užsipuolė jį dvi moterys, kurios gyvena šalia jų. M. G. aiškino, kad pačio konflikto nematė. Taip pat namuose, buvo R. G., kuris paaiškino, kad šiandien grįžo iš darbo ir lauke prie pirmos laiptinės buvo dvi moterys, kurios gyvena šalia jų (duomenys neskelbtini) antrame bute. Jos pradėjo rėkti, šaukti, kad tu sugadinai buto spyną, tačiau jis nekreipęs dėmesio nuėjo į laiptinę link savo buto. Tuo metu viena iš moterų, kuri buvo jaunesnio amžiaus griebė su rankomis už kuprinės, kad apsigintų ją pastūmė į šalį. Iškart pamatė, kaip atbėga vyriškis, kuris pradėjo stumdyti jį ir abu nukrito nuo laiptų ant žemės. Atsikėlęs grįžo namo ir daugiau į konfliktus nesivėlė. R. G. aiškino, kad vyriškiui, jokių smūgių į veido sritį nesudavė ir nesužalojo. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu R. G. nustatyta 0,00 promilių blaivumas. Taip pat namo kieme buvo V. P. ir K. P.. Abi moterys buvo labai susijaudinusios, paprašius paaiškinti įvykio aplinkybes, nerišliai dėstė mintis, situacijos paaiškinti nesugebėjo tik rėkavo ir šūkavo vaikščiodamos aplink teritoriją į mūsų klausimus vengė atsakyti, elgėsi neadekvačiai. Bendraujant su įvykio metu nukentėjusiu A. Š., šis paaiškino, kad įvykusio konflikto metu jį užsipuolė kaimynas gyvenantis (duomenys neskelbtini) pirmame bute (tikslių anketinių duomenų nenurodė) ir sumušė, dėl ko turi pretenzijų, daugiau kitų įvykio aplinkybių nepaaiškino, kadangi A. Š. iš įvykio vietos GMP brigada išvežė detalesnei apžiūrai į LSMU Kauno klinikų P. A. kiekio matuokliu patikrinus A. Š. blaivumą, buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 163-16).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo R. G. prisipažinimu, nukentėjusiųjų K. P., A. Š. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadų duomenimis laikytina įrodytu, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. apie 18.10 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo laiptinėje stebint pašaliniams asmenims, tyčia rankomis sugriebė K. P. už striukės, ją kratė ir stumdė, dešine ranka sudavė į krūtinę, dėl ko ji trenkėsi į laiptinės radiatorių, sugriebęs už rūbų du kartus pastūmė į pašto dėžutę, vieną kartą ranka sudavė į galvą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas kairiame dilbyje ir nubrozdinimus kairio riešo srityje, kas nukentėjusiai K. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. Š. į dešinę ranką bei mažiausiai septynis kartus į veidą, padarydamas odos nubrozdinimus kaktos ir nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvas nosies, abiejų akių vokų, viršutinės lūpos, dešinės plaštakos ir nugaros srityje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvas po abiejų akių obuolių jungine, kas nukentėjusiajam A. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Dėl laidavimo

Baudžiamojoje byloje gautas M. G. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį R. G. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovai neprieštaravo prašymui atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

R. G. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą (1 t., b. l. 171-172), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalą Kauno teritorinėms ligonių kasoms atlygino, iš dalies atlygino žalą nukentėjusiems - K. P. 200 eurų, A. Š. – 505,81 eurų, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 173-174), vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 176-178). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2005 m. sausio 1 d. nesigydė (1 t., b. l. 181). Respublikiniame priklausomybės ligų centre ji neregistruota (b. l. 46). Jos atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, aplinkybių, suteikiančių pagrindą abejoti, kad kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, nenustatyta (praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje R. G. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). M. G. yra neteista (2 t., b. l. 51), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 52) Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teisiamajame posėdyje apie tai, kad ji kaltinamojo sutuoktinė. Apie padarytą nusikaltimą jai papasakojo kaltinamasis savanoriškai, dėl to kas įvyko nuoširdžiai gailisi, pats save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Ji įsitikinusi, kad taip ir bus, kad sutuoktinis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Nurodė, kad su sutuoktiniu draugavo nuo 12 metų, labai gerai viena skitą pažįsta, jau du metai veda bendrą ūkį, auginą dukrą, jie labai artimi ir gali daryti vyrui teigiamą įtaką, dirba UAB ,,Naujas tiltas“ apskaitininke, teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 55), tačiau darbo užmokestis nėra didelis, taip pat turi šeimos įsipareigojimų bankams (2 t., b. l. 56-64). Mano, kad sutuoktiniui dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių turi galimybę daryti teigiamą įtaką, kritiškai vertina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką.

Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad M. G. yra tinkama būti laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kuris gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji K. P. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 7,51 eurą turtinei žalai atlyginti ir 3000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 42-44).

Nukentėjusysis A. Š. pareiškė civilinį ieškinį 5,81 eurą turtinei žalai atlyginti ir 8000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 49-51).

Dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio ginčo nėra. Nukentėjusiųjų patirtos išlaidos medikamentams pagrįstos pirkimų kvitų kopijomis.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačiomis ar iš esmės panašiomis faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant ir į kaltinamojo R. G. turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, sunkių pasekmių nesukėlė, sužalojimų pobūdį, nukentėjusiajam A. Š. nustatytinas 1500 eurų neturtinės žalos dydis, o nukentėjusiajai K. P. nustatytinas 800 eurų neturtinės žalos dydis.

Įvertinus R. G. A. Š. sumokėtus 505,81 eurų, iš kurių 5,81 eurų laikytini turtinės žalos atlyginimu, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir A. Š. iš kaltinamojo priteistinas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Įvertinus R. G. K. P. sumokėtus 200 eurų, nukentėjusios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir K. P. iš kaltinamojo priteistinas 600 eurų neturtinės žalos ir 7,51 eurų turtinės žalos atlyginimas.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 195-198), panaikintina.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. balandžio 12 d. ir 2023 m. balandžio 13 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant teisinę pagalbą šioje byloje nukentėjusiajai K. P. ir A. Š..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajai K. P. VGTPTKS 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu nutarė suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė nukentėjusiajai atstovauti advokatę Angelę Fominienę.

Nukentėjusiajam A. Š. VGTPTKS 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu nutarė suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė nukentėjusiajam atstovauti advokatą Kęstutį Gudyną.

Proceso išlaidų klausimas gali būti išsprendžiamas tiek priimant nuosprendį, tiek ir jį vykdant, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 361 straipsnyje, 104 straipsnyje nustatyta tvarka (LAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-29-511/2017).

Proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenumatytas, tačiau pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai kyla klausimų, kurių nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi nukentėjusio patirtų išlaidų išieškojimo klausimas nagrinėjamojoje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas. Tokios nuomonės laikomasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (2016 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-788/2016, LAT 2017-02-14 baudžiamoji byla Nr. 2K-11-648/2017). Atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo rezultatus, šiuo atveju yra pagrindas priteisti valstybės patirtas išlaidas, kurios buvo patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiems. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos valstybė patyrė 176,67 eurų išlaidų, apmokėdama advokato Kęstučio Gudyno darbą ir 321,67 eurų išlaidų, apmokėdama advokatės Angelės Fominienės darbą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės, esančios baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. G. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos M. G. atsakomybėn, nustatant – 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. G., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam R. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Priteisti iš R. G. A. Š. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš R. G. K. P. 600 eurų neturtinės ir 7,51 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš R. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiems A. Š. ir K. P., – 498,34 eurus valstybei.

Informuoti kaltinamąjį, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) LT12 2140 0300 0268 0220; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) LT74 4010 0510 0132 4763.

Kompaktines plokšteles, esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.