- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- I-905-289/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02095-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. gruodžio 11 d. teisme buvo gautas pareiškėjo R. B. skundas (b. l. 2-3), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiškėjo naudai 4000 Eur neturtinės žalos už Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose praleistą laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2017-08-01.
Pareiškėjas R. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimais (b. l. 43, 45, 46). Dalyvauti teismo posėdyje šalys nepageidavo (b. l. 3, 41).
Šalies argumentai
Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016-07-01 iki 2017-08-01 jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Skundžiasi dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbančių daktarų. Jis kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus medikus, prašydamas skirti jam dietinį maitinimą. Jam turėjo būti paskirtas dietinis maitinimas, nes jis negalėdavo valgyti tam tikrų maisto produktų. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl dietinio maitinimo paskirimo, kad jį užregistruotų į laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl atliekamų tyrimų. Medikai jį užregistravo jį dėl pasiuntimo į laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl skrandžio peršvietimo procedūros, tačiau jis paskirtą dieną į laisvės atėmimo vietų ligoninę atlikti tyrimų nenuvyko, nes tą dieną jis išvyko į Panevėžio areštinę. Dietinio maitinimo jam nepaskyrė, o buvo siūlomi vaistai nuo skausmo, buvo rekomenduojama negerti arbatos. Dėl to jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizines ir dvasines kančias, psichologinį spaudimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 4000 Eur (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, savo atsiliepime (b. l. 11–14) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad R. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2016-07-01 iki 2016-07-26, nuo 2016-07-29 iki 2016-08-23, nuo 2016-08-26 iki 2016-10-13, nuo 2016-10-17 iki 2016-10-24, nuo 2016-10-27 iki 2016-12-15, nuo 2016-12-16 iki 2016-12-19, nuo 2016-12-22 iki 2017-01-02, nuo 2017-01-05 iki 2017-01-19, nuo 2017-01-23 iki 2017-01-25, nuo 2017-01-30 iki 2017-02-06, nuo 2017-02-09 iki 2017-03-20, nuo 2017-03-23 iki 2017-04-13, nuo 2017-04-20 iki 2017-04-24, nuo 2017-04-27 iki 2017-05-11, nuo 2017-05-15 iki 2017-08-02. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka; suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims; tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą ir darbo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai; privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę; suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 101 punkte numatyta, kad suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai.“ 102 punkte nustatyta, kad pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtintą „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašą“. Pareiškėjas savo skunde teismui nurodo, kad jam nebuvo tinkamai teikiama sveikatos priežiūra, o būtent, jam skundžiantis skrandžio skausmais, jam nebuvo suteiktas gydymas. Suimtiesiems/nuteistiesiems teikiamos tokios pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir pacientams, esantiems laisvėje, o laisvėje gyvenantys asmenys, turėdami siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, bendra tvarka registruojami į eilę ir laukia paskirtos konsultacijos datos. 2017-04-04 pareiškėjas atvyko pokalbiui dėl numatyto fibrogastroskopijos tyrimo, konsultacija buvo numatyta 2017-04-14, tačiau suimtasis turėjo vykti į teismą. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai veikė pagal teisės aktus, o pretenzijos Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybai neturi pagrindo. Atsakovas pažymi, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose. Asmens sveikatos istorijoje yra ir išrašas iš pirminės medicininės pareiškėjo apžiūros bei su pareiškėjo sveikata susiję kiti duomenys. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jam nepagrįstai atsisakyta skirti dietinį maitinimą. Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pastebėtina, kad laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A492-2794/2011 pareiškėjas skundėsi, kad jam tiekiamas prastos kokybės maistas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. V-289 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 punktas numato atskirus valgiaraščio tipus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 7 punktas įtvirtina, jog ligoniai pagal medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) gali būti maitinami pagal kitus patvirtintus valgiaraščius (pvz. dirbantiems vyrams). Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje skiriant maitinimą dirbantiems vyrams ar dietinį maitinimą visada yra įvertinama asmens sveikatos būklė, būtinumas skirti ar neskirti dietinį maitinimą, vegetarišką maitinimą ar maitinimą dirbantiems vyrams. Atkreipia dėmesį, kad dietinis maitinimas įstaigoje yra skiriamas pareiškėjo prašymu ir sveikatos priežiūros specialistui įvertinus medicinines indikacijas tokio maitinimo skyrimui. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-12-27 pažymos Nr. 76/10-1042, remiantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu dėl Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ pakeitime nurodytame dietinio maitinimo valgiaraštyje į sąrašą yra įtrauktas tik opaligės recidyvas. Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 1/01-189 dėl „Dietinio maitinimo skyrimo suimtiesiems, nuteistiesiems ir nuteistiesiems areštu tvarkos aprašo“ II dalies 3 punktu suimtieji, atvykę į ŠTI pirmą kartą ir sergantys lėtinėmis ligomis, privalo pateikti pažymas iš juos gydžiusių gydytojų apie nustatytas diagnozes ir skirtą gydymą bei rekomenduotą maitinimą. Nors pirminės gydytojų apžiūros metu R. B. teigė, kad buvo operuotas dėl opaligės, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Taigi, opaligės recidyvas nepatvirtintas ir skirti jam dietinį maitinimą nėra pagrindo. Be to, pažymėtina tai, jog dietinio, vegetariško maitinimo ar maitinimo, skirto dirbantiems vyrams, paskyrimas be jokios priežasties, o tik remiantis pareiškėjo prašymu be pagrįstų argumentų, nėra įstaigos sveikatos priežiūros specialistų kompetencijoje. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. B. skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, susijusių su Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos neveikimu teikti pareiškėjui dietinį maitinimą, taip pat netinkamu gydymo paslaugų teikimu, jam nebuvo suteiktas tinkamas gydymas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neveikia taip, kaip privalo veikti, nes nevykdė pareiškėjo prašymų skirti dietinį maitinimą.
Maitinimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.
Maitinimo organizavimo taisyklių 5 p. nurodyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Šių taisyklių 6 p. įtvirtina, kad Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (Maitinimo organizavimo taisyklių 7 p.).
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1.12 punktu patvirtinto Dietinio maitinimo valgiaraščio 11 punktą, dietinis maitinimas taikomas tik esant nurodytoms ligoms.
Remiantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-156 dėl Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitime nurodytame dietinio maitinimo valgiaraštyje į sąrašą yra įtrauktas tik opaligės recidyvas.
Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-189 patvirtintu „Dietinio maitinimo skyrimo suimtiesiems, nuteistiesiems ir nuteistiesiems areštu tvarkos aprašu“, suimtieji atvykę į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą ir sergantys lėtinėmis ligomis, privalo pateikti pažymas iš juos gydžiusių gydytojų apie nustatytas diagnozes ir skirtą gydymą bei rekomenduotą maitinimą (Aprašo 3 p.). Konsultacijos metu Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas objektyviai subjektyviai įvertina suimtojo, nuteistojo ir nuteistojo arešto bausme sveikatos būklę. Gydytojas taip pat išanalizuoja įrašus esančius Asmens sveikatos istorijoje (gydytojų įrašus, epikrizes, nustatytas diagnozes bei remdamasis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakyme Nr. V-156 nurodytais valgiaraščiais pritaikomais pagal ligas skiria arba neskiria dietinį maitinimą suimtajam, nuteistajam ir nuteistajam arešto bausme (Aprašo 6 p.) (b. l. 14-15).
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-12-27 pažymoje Nr. 76/10-1042 „Dėl R. B.“ nurodyta, kad R. B. pirminė gydytojų apžiūra Šiaulių tardymo izoliatoriuje atlikta 2016-07-04. Konsultacijos metu teigė, kad operuotas dėl skrandžio opaligės (kada nenurodė). Pakartotinai pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus kreipėsi dėl miego sutrikimo, galvos skausmo, padidinto rūgštingumo, danties skausmo. Konsultacijų metu skrandžio skausmų neišsakė. Dėl dietinio maitinimo kreipėsi 2017-03-03. Paaiškinta dietinio maitinimo skyrimo tvarka. 2017-03-15 pasikviestas pokalbiui dėl medicininių paslaugų. 2017-04-04 atvyko pokalbiui dėl numatyto fibrogastroskopijos tyrimo. Konsultacija buvo numatyta 2017-04-14, tačiau suimtasis turėjo vykti į teismą. Pažymima, kad suimtiesiems/nuteistiesiems teikiamos tokios pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir pacientams, gyvenantiems laisvėje. Pirminės gydytojų apžiūros metu R. B. teigė, kad buvo operuotas dėl opaligės, tačiau nepateikė jokių susirgimą patvirtinančių dokumentų. Opaligės recidyvas nepatvirtintas (b. l. 9-10).
Byloje esanti pareiškėjo Asmens sveikatos istorija Nr. 13-A/2016/2285 iš esmės patvirtina Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-12-27 pažymoje Nr. 76/10-1042 nurodyta aplinkybes (b. l. 16-36).
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-12-19 pažymoje Nr. 61/04-2894 „Dėl R. B.“ nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-09-01 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ar skundais dėl netinkamo medikų darbo (nepaskirto dietinio meniu) nesikreipė (b. l. 8).
Remiantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2017-12-20 pažyma Nr. 69/06-4715, pareiškėjas R. B. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus galutinai išvyko 2017-08-02 (b. l. 7).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas reikalavimą dėl dietinio maitinimo siejo su operacija dėl opaligės, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių susirgimą patvirtinančių dokumentų, opaligės recidyvas nebuvo patvirtintas, todėl pareiškėjas turėjo būti tiriamas, o iki jo visiško ištyrimo pareiškėjui turėjo būti taikomas įprastas valgiaraštis. Taigi, konstatuotina, kad atsakovas pareiškėjui pagrįstai ir teisingai paaiškino dėl kokių priežasčių pareiškėjui dietinis valgiaraštis nebuvo taikomas. Pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neturėjo pagrindo paskirti pareiškėjui dietinį maitinimą, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų nenustatyta, bei nesant būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais, t. y., pareiškėjo nuomone, netinkamai teikiamos medicininės paslaugos.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Taigi pareiškėjas grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste inter alia yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos.
Šiuo atveju pabrėžtina, jog pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, jam neteikė medicininių paslaugų, medikai nereagavo į jo prašymus, neteikė pagalbos dėl skrandžio gydymo. Kita vertus, pareiškėjas iš esmės nenurodė nei laikotarpio, kada jam nebuvo suteiktos medicininės paslaugos, nei kitų šią aplinkybę ir galimai neteisėtus veiksmus detalizuojančių aplinkybių. Pažymėtina, jog iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui vis dėlto buvo teikiamos medicininės paslaugos ir byloje nėra nustatyta duomenų, kad kažkuriuo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas šių paslaugų teikimas dėl atitinkamų organizacinių ar kitų aplinkybių. Tai lemia, kad galimai pareiškėjo įvardinto neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpio, datų neįmanoma nustatyti iš byloje pateiktų duomenų. Be to, pareiškėjas taip pat neteigė, kad dėl šių aplinkybių skundėsi kompetentingoms institucijoms, kad būtų galima nustatyti bent apytikslį galimai neteisėtų veiksmų buvimo momentą. Atitinkamai, šių faktinių aplinkybių kontekste pareiškėjo teiginiai dėl galimai neteisėtų veiksmų ir teisės aktų pažeidimo yra pernelyg abstraktūs ir atsakovui būtų pernelyg neproporcinga našta kad paneigtų šį pareiškėjo nurodytą aspektą esant tokiems abstraktiems ir neapibrėžtiems pareiškėjo teiginiams.
Pažymėtina, jog administracinėje byloje pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą siejo su tuo, kad jis nebuvo tinkamai gydomas, jam buvo tik išduodami vaistai nuo skausmo. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), tuo tarpu ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Šiuo atveju pareiškėjas reiškia argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. dėl netinkamų veiksmų, teikiant pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, be kita ko, netinkamo gydymo, tačiau šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Kita vertus, pažymėtina, jog ši pareiškėjo skundo dalis nėra pakankamai detalizuota, išsami, todėl kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ar šią bylos dalį perduoti bendrosios kompetencijos teismui nėra tikslinga. Pareiškėjui išaiškintina teisė dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str.).
Teismo manymu, tikslinga akcentuoti, kad nagrinėjamos administracinės bylos ribos sietinos tik su Šiaulių tardymo izoliatoriaus (pareigūnų, darbuotojų) veiksmais, susijusiais su medicininės pagalbos administravimu, medicininės pagalbos teikimo organizavimu, tačiau nevertintini tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nevertintinas paties gydymo tinkamumas (netinkamumus). Pažymėtina, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turėtų pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).
Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Šių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.
Iš pareiškėjo R. B. skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nepasinaudojo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamos vadovaujantis LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156 „Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Taisyklių 101 punktas nustato, kad suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Aprašo 6 punkte.
Asmens sveikatos istorija Nr. 13-A/2016/2285 (b. l. 16–36) patvirtina, kad suimtasis R. B. laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-08-02 kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą dėl įvairių sveikatos nusiskundimų, pareiškėjas buvo gydytojo konsultuojamas, jam būdavo skiriamas medikamentinis bei kitoks gydymas.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo) 45 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad kai suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Iš byloje esančių duomenų negalima spręsti, kad pareiškėjas reikalavo nukreipti jį į laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl skausmo, sveikatos sutrikimų ar kitų aplinkybių.
Pareiškėjo pretenzijos dėl nesuteiktų ar suteiktų nekvalifikuotų medicininių paslaugų Šiaulių tardymo izoliatoriuje jo kalinimo laikotarpiu neturi teisinio pagrindo, yra neįrodytos ir nepagrįstos byloje esančiais duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo suteikiama medicininė pagalba – medicininės konsultacijos, vaistai, jis buvo gydomas. Dėl atitinkamos medicininės pagalbos teikimo pareiškėjas nesiskundė. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius sąmoningai siekė pažeminti ar kankinti pareiškėją ir be tam tikros priežasties iš karto nesuteikė jam tinkamos medicininės pagalbos.
Konstatuotina, kad pažeidimų, susijusių su Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos (darbuotojų) veiksmais, susijusiais su pareiškėjo sveikatos priežiūros organizavimu, tokio pobūdžio paslaugų administravimu, prašymų sprendimu, taip pat medikamentų teikimu pareiškėjui, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 5 p., 132 str., 133 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.