Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui J. J. (J.), išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, palaikydama ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai parodė, kad ji (duomenys neskelbtini), į metus susidaro 4000 Lt. Jos pajamos tik 506,65 Lt našlaičio pensija, kurią ji gauna kol mokosi. Išlaikyti vaiką bei jai pačiai padeda mama, ji dirba. Prašo 500 Lt išlaikymui, nes yra papildomi poreikiai, vaikui nustatyta kvėpavimo ligų infekcija, buvo darytos dvi operacijos, kurios yra mokamos (čekių neturi), gali būti, kad jas dar reiks kartoti. Reikia ir drabužiams ir komunaliniams mokesčiams.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai parodė, kad pripažįsta, jog vaikas yra jo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ginčo nėra. Prašo priteisti išlaikymą po 130 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Jis gyvena santuokoje, turi šeimą, du vaikus. Nedirba jau du metus, neranda darbo. Gauna šeimoje 200 Lt už vaikus. Ieškovei nieko nemokėjo, nes nebuvo tikras ar tai jo vaikas, be to, jo niekas ir neprašė, kad mokėtų. Reiks mokėti daugiau, tai nukentės stipriai šeima. Darbo biržoje nesiregistravo, nes vis tiek ten jam nieko nemoka, dabar yra susilaužęs koją, tai yra reabilitacijoje.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovas, palaikydamas savo išvadą, nurodė, kad iš dalies palaiko ieškinį. Ginčo nėra, kad tėvas turi išlaikyti vaiką, vaikas turi būti išlaikomas proporcingai vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Vaikas turi specialių poreikių, tačiau atsakovo sunki turtinė padėtis ir jis turi dar du vaikus. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, tėvams vaiko išlaikymo našta turi būti paskirstyta proporcingai. Nuo sausio 1 dienos minimalus atlyginimas yra 1000 Lt, tai iš tėvų turėtų būti atiteista po 500 Lt, bet atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių mano jog iš atsakovo turėtų būti priteista po 400 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo vaiko gimimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)ieškovei gimė sūnus D. P. K., vaiko gimimo liudijime ir gimimo įraše motina įrašyta ieškovė E. K., duomenys apie tėvą neįrašyti (b.l. 6, 57). Vaikui D. P. K. diagnozuota įgimta infekcija bei kvėpavimo nepakankamumo sindromas, rekomenduotinas plaukimas, masažas, organizmo stiprinimas (b.l.143), vaikui 2012-03-21 atlikta perkutaninė angioplastikos operacija lazeriu (b.l.47). Ieškovė gyvena kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini) (b.l.10-11). Ieškovė (duomenys neskelbtini), jų kaina semestrui sudaro – 1984,5 Lt, sudijos planuojamos baigti 2014-06-30; laikotarpyje nuo 2011-09-26 iki 2012-09-01 ieškovė buvo akademinėse atostogose (b.l.12, 105). Ieškovė gauna našlaičių pensiją – 506,65 Lt, niekur nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose nuo 2012-01-03 iki 2014-11-28; jos vardu įregistruoto nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nėra (b.l.20-22, 91-94). Atsakovas niekur nedirba, yra sudaręs santuoką, turi šeimą: sutuoktinę A. J. ir du mažamečius vaikus K. J., gim. (duomenys neskelbtini)ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini); sutuoktinė A. J. yra vaiko priežiūros atostogose iki 2013-12-23, jos vardu įregistruoto nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra, bet yra įregistruota transporto priemonė Audi A2, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu nuosavybės teise nekilnojamojo turto nėra įregistruota; yra įregistruotos dvi transporto priemonės: Audi A6 Avant, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi 100 Avant, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.37-38, 39, 95-98, 99-102). Kvitai, čekiai, mokesčių knygelės išrašai (b.l.115-123, 126), iš dalies patvirtina maisto, sauskelnių pirkimą bei mokesčių už komunalinius patarnavimus mokėjimą, daiktų bei drabužėlių vaikui pirkimą.

CK 3.148 str. 1 d. nustato, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. 2012-10-29 – 2012-12-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada (b.l.80), kad J. J. yra vaiko D. P. K., a.k(duomenys neskelbtini) tėvas su 99,9999% tikimybe. Remiantis teismų praktika tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Kadangi atsakovas po ekspertizės atlikimo pripažino, ir sutiko, jog jis yra D. P. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, atsakovas pripažintinas atsakovas pripažintinas D. P. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o D. P. K. – atsakovo vaiku.

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 str.2d.) Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.2d.). Kaip jau minėta aukščiau, mažametis D. P. K. gyvena su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimas bei auklėjamas (b.l. 29-30). Kadangi byloje ginčo dėl to, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove nekilo, tai vaiko D. P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.1d.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3,192 str.). J. T. Vaiko Teisių Konvencijos 27 str. 1,2 d.d. įtvirtinta visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti kelis reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str.1d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Nagrinėjamu atveju, tarp šalių ginčo, kad šalių mažamečiam sūnui išlaikymas turi būti teiktinas, byloje nėra, vienok, šalys nesutarė dėl priteistino išlaikymo dydžio, t.y. ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį po 500 Lt, o atsakovas – po 130 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006 ir kt.). Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Į į aplinkybę, jog vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.). Dėl tėvų turtinės padėties, kaip vieno iš kriterijų išlaikymo dydžiui nustatyti, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011). Aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).

Todėl, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apie abiejų šalių turtinę padėtį, į tai, kad abi šalys yra darbingos, bet nedirba (ieškovė mokosi ir yra vaiko priežiūros atostogose), todėl turi siekti ir gali rasti galimybę įsidarbinti (duomenų, kad atsakovas turi sveikatos problemų byloje nėra ), yra jauno amžiaus, jog atsakovas turi šeimą ir du mažamečius vaikus, kuriuos irgi turi išlaikyti, į mažamečio sveikatos problemas , manytina yra tikslinga iš atsakovo nuo 2011-12-01 iki vaiko pilnametystės išlaikymui priteisti po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis (CK 3.200 str.), kurių suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Atsižvelgiant į CK 3.185 str. ir 3.190 str. nuostatas, ieškovė skirtina nepilnamečiam D. P. K. iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik sūnaus interesams (CK 3.203 str.) iki vaiko pilnametystės.

Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nedirba ir turi dar du mažamečius vaikus, negali būti pateisinimu, jog vaikui būtų teikiamas tik 130 Lt dydžio išlaikymas, nes tai prieštarauja tiek vaiko interesams, tiek protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams (CK 1.5 str.). Be to, pasikeitus šalių turtinei padėčiai (jai pagerėjus ar pablogėjus), kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio (formos) pakeitimo (CK 3.201 str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė už ieškinio pateikimą sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, nors ieškinį turėjo apmokėti 142 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Todėl iš atsakovo priteistinas ieškovei 100 Lt žyminis mokestis, o iš ieškovės valstybei – 42 Lt žyminio mokesčio. Ieškovei iš atsakovo priteistina 1050 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą. Ieškovė buvo atstovaujama advokato, išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro – 400 Lt, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo ieškovei, viso iš atsakovo ieškovei priteistina 1550 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybei turėtų būti priteista 144 Lt žyminio mokesčio bei 22,57 Lt pašto išlaidos, viso 166,57 Lt, vienok, atsižvelgiant į atsakovo tinkamą dalyvavimą procese, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šios išlaidos valstybei mažintinos iki 50 Lt (CPK 79, 88, 93, 96 str. str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. P. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o D. P. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš atsakovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam D. P. K., a.k(duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt (keturių šimtų litų) dydžio išmokomis nuo 2011-12-01 iki D. P. K. pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam D. P. K., a.k(duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio D. P. K., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove E. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1550 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 50 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 42 Lt (keturiasdešimt du litus) žyminio mokesčio.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui kad šis įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.