- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-279-340/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01018-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6555-723/2020 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. G. dėl 2019 m. kovo 18 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą ir (ar) statinio paskirties keitimą Nr. 1 panaikinimo; tretieji asmenys – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovės D. G. surašytos 2019 m. kovo 18 d. deklaracijos apie statinio (-ių), jo dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamųjų daiktų - statinių (garažo su terasa, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nurodė, kad, patikrinusi aplinkybes, susijusias su atsakovės D. G. pagalbinio ūkio paskirties statinio (garažo su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kito pagalbinio ūkio paskirties statinio (ūkinio pastato su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), statybos darbais, nustatė, kad D. G. surašyta ir tiesiogiai Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras pateikta 2019 m. kovo 18 d. deklaracija apie statinio (-ių), jo dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija) yra neteisėta.
2. Ieškovė paaiškino, kad minėta 2019 m. kovo 18 d. deklaracija nebuvo nei patvirtinta, nei registruota Inspekcijoje; nurodė, kad tokio pobūdžio dokumentą, kuris įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, parengė ir pasirašė pati atsakovė, o deklaracija gali būti nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės vertinimu, atsakovė D. G. jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neteisėtai naujai pastatė II grupės pagalbinio ūkio paskirties statinius (garažą su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad atsakovės garažo su terasa statybos pradžios metai - 2014, o statybos pabaigos metai – 2019; baigtumo procentas - 100 %; aukštų skaičius – 1; tūris - 222 kub. m; užstatytas plotas - 84.00 kv. m; kadastro duomenų nustatymo data – 2019 m. kovo 18 d., o atsakovės ūkinio pastato su terasa statybos pradžios metai - 2014, o statybos pabaigos metai – 2019; baigtumo procentas - 100 %; aukštų skaičius – 1; tūris - 252 kub. m.; užstatytas plotas - 87.00 kv. m.
3. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos - 0.0291 ha ploto; paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos - 0.50 ha ploto. Todėl, ieškovės teigimu, atsakovės nuosavybės teise valdomas visas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną. Nurodė, kad nuosavybės teisė į statinius gali būti įgyjama tik tuomet, jeigu statyba pradėta, vykdyta ir baigta laikantis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, o atsakovė D. G., būdama statinių statytoja, deklaravo statybos užbaigimą ir įregistravo minėtus statinius pažeidžiant statinių statybos metu galiojusių Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punktą, 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 papunkčio nuostatas, o nuo 2020-01-01 pažeidžiamas galiojančio Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punktas.
4. Be to, ieškovė pažymėjo, jog atsakovė po ginčo statinių (garažo su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), statybos pradžios parengė Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti, kuris 2018 m. kovo 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos protokolu Nr. 18TP-79 buvo suderintas 2018 m. kovo 22 d. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės minėtų ginčo statinių statyba prieštarauja šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams - pagal Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti sprendinių brėžinį M 1:1000 matyti, kad sutartiniu žymėjimu pažymėta (išskirta) statinių statybos zona žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal teisės aktų reikalavimus atitraukta 50 metrų nuo pakrantės apsaugos juostos, o atsakovės du ginčo nesudėtingi statiniai apskritai nepatenka į statinių statybos zoną ir yra gerokai arčiau vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos. Nurodė, kad pagal prie Faktinių duomenų patikrinimo vietoje pridėto akto situacijos planą (2018 m. Sklypo sutvarkymo (dangų) ir nužymėjimo planas, žymuo 18023-01.02-TP-SP-03), du atsakovės statiniai yra 29 ir 35 metrai nuo vandens telkinio kranto linijos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės vertinimu, atsakovės pastatyti nesudėtingi statiniai (garažas su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neteisėti, nes neišlaikytas privalomas 50 metrų atstumas nuo Gaveikių ežero apsaugos juostos. Taigi atsakovės statyba taip pat neatitinka Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos vietai parinkti sprendinių.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškovės pateiktą ieškinį atsakovė D. G. prašė ieškinį atmesti taikant ieškinio senatį bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad ginčo pastatus įgijo 2014 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-776 ir 2016 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-1666. Pažymėjo, kad pagrindas įregistruoti ginčo pastatus buvo 2014 m. gegužės 5 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 01. Pažymėjo, kad ieškovė gali kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, tik jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai.
6. Atsakovė nurodė, kad gavo iš VĮ Registrų centro kadastro duomenų nuorašus, susijusius su garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad daržovių sandėlio plano M 1:100 pamatų plane M1:100 ( Ūkiniai pastatai 8.19) yra žymą apie plano suderinimą 2008 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje protokolu Nr.379 ir 2008 m. balandžio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriuje išduota statybos leidimą Nr. 0311. Garažo plano M 1:100 pamatų plane M1:100, kopija (Ūkiniai pastatai 8.19) yra žymą apie plano suderinimą 2008 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje protokolu Nr.379 ir 2008 m. balandžio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriuje išduota statybos leidimą Nr. 0311. Pažymėjo, kad pastaruoju atveju skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, nes nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Atsakovės vertinimu, panaikinus ginčo statinių, esančiu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, atsakovė neteks turto, kuris buvo įgytas sandorių pagrindu.
7. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) pateiktame atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. G. tenkinti. Nurodė, kad Departamento Vilniaus valdybos pareigūnai 2019 m. gruodžio 10 d. patikrino atsakovės sklypą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šiam sklypui nustatyta specialioji sąlyga „Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos“, t. y. sklypas patenka į Gaveikių ežero pakrantės zoną. Patikrinimo metu nustatyta, kad du pastatai stovi Gaveikių ežero pakrantės zonoje arčiau negu 50 metrų nuo Gaveikių ežero pakranės juostos (atitinkamai 26 ir 38 metrai iki Gaveikių ežero), todėl padaryta išvada, jog du pastatai (galimai gyvenamieji namai) pastatyti nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, 127.9 p. reikalavimų; informacija apie pareigūnų atliktą patikrinimą buvo perduota Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui.
8. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka; prašė bylą dalyje dėl garažo ir ūkinio pastato teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo nutraukti, o šio prašymo netenkinus, reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdo tik tas funkcijas, kurios jam yra numatytos įstatymų leidėjo, o Registrų centrui nesuteikta teisė spręsti statybos teisėtumo klausimo. Nurodė, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre bei atkreipė dėmesį, kad už Deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako ją pasirašęs asmuo, tokiu būdu paskelbdamas, kad statybos darbai užbaigti statyti pagal teisės aktų reikalavimus ir jis yra teisėtas jų statytojas. Tuo pačiu trečiasis asmuo pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, atlikdamas nuosavybės teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, neturėjo teisės atliktų statybos darbų teisėtumo vertinimo, kas yra priskirtina būtent ieškovės kompetencijai.
9. Be to, trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nurodė, kad ieškovė yra akivaizdžiai praleidusi terminą skųsti 2019 m. kovo 20 d. bei anksčiau priimtus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimus, kuriais buvo įregistruotos nuosavybės teisės atsakovės vardu; ieškovė nenurodo nei vieno teisės akto, reglamentuojančio Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklą, kuris buvo pažeistas įregistruojant atsakovės nuosavybės teises į ginčo statinius. Trečiojo asmens vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčo statinių pirminis savininkas buvo Z. U. (Garažo – nuo 2014-05-08 iki 2016-11-09, Ūkinio pastato – nuo 2014-05-08 iki 2014-06-23), šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu tikslinga įtraukti Z. U. tuo atveju, jei civilinėje byloje būtų sprendžiama sandorių, kurių šalimi buvo šis asmuo, nuginčijimo klausimas; nurodė, kad jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis garažui bei ūkiniam pastatui yra įregistruoti juridiniai faktai – hipoteka pagal 2019-11-27 Hipotekos registro pranešimą apie hipotekos įregistravimą Nr. 20120190148701, 2019-12-06 Hipotekos registro pranešimą apie hipotekos įregistravimą Nr. 20120190151085, 2019-09-23 Hipotekos registro pranešimą apie hipotekos įregistravimą Nr. 20120190133803 ir 2019-08-16 Hipotekos registro pranešimą apie hipotekos įregistravimą Nr. 20120190125731, todėl civilinėje byloje taip pat tikslinga trečiuoju asmeniu įtraukti hipotekos kreditorių - UAB „Fininvestus“.
Atsiliepimas
10. Pateiktame dublike ieškovė su atsakovės atsiliepime nurodytais motyvais nesutiko; prašė atsiliepimo reikalavimus atmesti, o pareikštą ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad atsakovė, būdama žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savininkė, privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Nurodė, jog ginčo nesudėtingi statiniai yra 29 m. ir 35 m. nuo vandens telkinio kranto, todėl darytina išvada, jog atsakovės pastatyti nesudėtingi statiniai yra neteisėti, kadangi neišlaikytas privalomas teisės aktuose numatytas 50 m. atstumas nuo Gaveikių ežero apsaugos juostos. Ieškovė nurodė, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Be to, atsakovė, įrodinėdama ginčo statinių statybos teisėtumą, į nepateikė nei suderinto 2008 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 379, nei 2008 m. balandžio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriuje išduoto statybos leidimo Nr. 0311 ir su juo susijusių dokumentų. Be to, atsakovės atsiliepime minimi dokumentai yra nesusiję su atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdytomis garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybomis. Taip pat atsakovė nepagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju turi būti taikoma ieškinio senatis, ir nenurodė, kokią ieškinio senatį teismo prašo taikyti.
11. Pateiktame triplike atsakovė su dublike išsakytais argumentais ir motyvais nesutiko. Atsakovė papildomai paaiškino, kad nestatė nauju gyvenamųjų namų, vasarnamių, ūkininkų ūkio ir kitu pastatų arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos - atsakovė įsigijo ginčo nebaigtus statyti (baigtumo procentas 16 proc) nesudėtingus statinius pagal sandorius 2014-2016 metais, o 2019 metais tik užbaigė statybos darbus. Pagrindas įregistruoti nesudėtingus statinius buvo 2014 m. gegužės 5 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 01.
12. Bylos nagrinėjimo žodinio teismo posėdžio metu šalys iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išsakytus argumentus ir pozicijas.
0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. G. tenkino; Atsakovės D. G. VĮ „Registrų centras“ pateiktą 2019-03-18 Deklaraciją Nr.1 apie statinio (-ių) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), jo dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, kuriuose minėtų pagalbinio ūkio ginčo pastatų baigtumą nurodė kaip 100 %, pripažino negaliojančia; panaikino nekilnojamųjų daiktų - statinių (garažo su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
14. Vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad ginčo statiniai nėra pagalbinis pastatas ar vien tik garažas - atsakovė savo sklype pastatė 4 atskirus gyvenamuosius namus, padalindama sklypą į keturias dalis tam, kad šie pastatai būtų parduoti kaip atskiri gyvenamieji pastatai.
15. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas vertino, kad senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo 2014 metų, nes ginčo statinių statybos pradžia negali būti laikoma jų užbaigimu, ko rezultate ieškovė gali kontroliuoti statybų teisėtumą. Pastatų registracijos data VĮ Registrų centre nėra ginčo dalykas, o jos atlikimo dieną ieškovė neturėjo informacijos nei apie statybos užbaigimą, nei apie pačios statybos teisėtos formos registraciją. Be to, teismas konstatavo, kad ginčas kilęs ne dėl 2019 m. kovo 20 d. trečiojo asmens sprendimo įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, o dėl tų daiktų teisinės registracijos teisėtumo faktine prasme, esant faktinei situacijai, o ne pagal pateiktus atsakovės registruotinus dokumentus, kaip skundžiamus po 30 dienų termino.
16. Teismas sprendė, kad atsakovės argumentas, neva 2008 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje protokolu Nr. 379 buvo pritarta ginčo pastatų statybai ir 2008 m. balandžio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriuje buvo išduotas statybos leidimas Nr. 0311, yra atmestinas, nes statybos leidimo išdavimas nešalina jo galimo neteisėtumo faktine prasme, jeigu tokio leidimo negalima išduoti pagal galiojančius aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad statybos leidimas 50 metrų juostoje nuo ežero negalėjo būti išduotas teisėtai, nes prieštaravo tuo metu galiojusiems norminiams aktams. Teismas papildomai akcentavo, kad ieškinio esmė yra ne nuginčyti atsakovės nuosavybę, o esmė yra pati ginčijama teisinė pastatų registracija po deklaracijos apie statinių statybos užbaigimą, kuri, esant objektyviems ribojimams, negalėjo būti atlikta nei 2014 metais, nei 2019 metais. Teismas pažymėjo, kad iki 2016 metų ginčo sklype nebuvo jokių statinių ir nebuvo dviejų pastatų pamatų, o galimai tik vienų pamatų vietos fragmentai, kas nesudaro pagrindo ir nesuteikia teisės statyti pastatą toje pačioje vietoje, ir tuo labiau statyti antrą pastatą savo nuožiūra.
1 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) D. G. prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliantė nestatė naujų gyvenamųjų namų, vasarnamių, ūkininkų ūkio ir kitų pastatų arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos. Atsakovė įsigijo ginčo nebaigtus statyti (baigtumo procentas 16 proc.) nesudėtingus statinius pagal sandorius 2014-2016 metais, o 2019 metais tik užbaigė statybos darbus. Pagrindas įregistruoti nesudėtingus statinius buvo 2014 m. gegužės 5 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 01. Reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo visų pirma turi būti reiškiami statytojui, o iš apeliantės pateiktos 2014 m. gegužės 5 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 01 matyti, kad statytojas – Z. U.
18.2. Apeliantė įsigijo ginčo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 7 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1666 pagrindu ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. birželio 20 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-776 pagrindu. Statytojas Z. U., teikdamas 2014 m. gegužės 5 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 01, Nekilnojamojo registro tvarkytojui nurodė, kad statybos darbai vykdomi pagal projektuotojos J. Š. 2008 metais parengtą projektą IVV-21-37-297 ir pagal 2008-04-04 Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriuje išduotą statybos leidimą Nr. 0311. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
18.3. Skundžiamo sprendimo pagrindu apeliantė neteko nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus - statinius (garažą su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastatą su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Apeliantė ginčo objektus įgijo (baigtumo procentas – 16 procentų) pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Išnagrinėtoje byloje nebuvo ginčijami sandoriai ir nebuvo ginčijamas pirminis nuosavybės atsiradimo pagrindas – 2014 m. gegužės 5 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 01.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą atmesti.
20. Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliantės du ginčo nesudėtingi statiniai (Nekilnojamojo turto registre registruoti kaip garažas su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 29 ir 35 metrai nuo vandens telkinio kranto linijos. Todėl darytina išvada, jog apeliantės pastatyti nesudėtingi statiniai yra neteisėti, nes neišlaikytas privalomas 50 metrų atstumas nuo Gaveikių ežero apsaugos juostos.
Šalies argumentai
20.2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nestatė naujų gyvenamųjų namų, vasarnamių, ūkininkų ūkio ir kitų pastatų arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, o tik įsigijo ginčo nebaigtus statyti (baigtumo procentas 16 proc.) nesudėtingus statinius sandorių pagrindu. Apeliantės argumentas, kad ji nėra ginčo statinių statytoja, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir pačios apeliantės surašytos 2019 m. kovo 18 d. deklaracijos apie statinio (-ių), jo dalies (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 turiniui, kurį jį patvirtino savo parašu ir pateikė kadastro tvarkytojui atlikti ginčo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.
20.3. Apeliantė nepateikė 2008 m. balandžio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriuje išduoto statybos leidimo Nr. 0311 ir su juo susijusių dokumentų, todėl šios apeliantės nurodytos aplinkybės neturėtų būti vertinamos. Be to, 2008 m. balandžio 4 d. statybos leidimas Nr. 0311 ir kiti dokumentai nesusiję su D. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdytomis garažo (unikalus Nr (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybomis.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti pirmos instancijos 2020 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta garažo ir ūkinio pastato teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, tenkinti; dėl likusių apeliacinio skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens argumentus, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniai numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką - Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimai (kas yra tapatu atliktai teisinei registracijai) per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiami centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus – teismui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė privaloma įstatyme nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka nepasinaudojo ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti, nes yra praleistas terminas skųsti Centriniam registratoriui 2019 m. kovo 20 d. priimtą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimą, kuriuo buvo įregistruotos Atsakovės nuosavybės teisės, civilinė byla dalyje dėl ginčo statinių teisinės registracijos panaikinimo Nekilnojamojo turto registre yra nutrauktina. Be to, ieškovė nenurodė nei vieno teisės akto, reglamentuojančio Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklą, kuris buvo pažeistas įregistruojant atsakovės nuosavybės teises į ginčo statinius.
21.2. Garažas ir ūkinis pastatas gali būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro tik tada, kai iš Nekilnojamojo turto registro bus išregistruotos į šiuos nekilnojamuosius daiktus įregistruotos daiktinės teisės, o šiuo atveju atsakovės nuosavybės teises į garažą ir ūkinį pastatą patvirtinantys dokumentai – 2016-11-07 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-1666 ir 2014-06-20 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-776 – yra galiojantys ir nenuginčyti. Egzistuojantis (nežuvęs) nekilnojamasis daiktas negali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro tol, kol nėra išregistruotos į šį nekilnojamąjį turtą įregistruotos daiktinės teisės bei jų suvaržymai.
21.3. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statinių pirminis savininkas buvo Z. U. civilinėje byloje trečiuoju asmeniu taip pat tikslinga įtraukti Z. U. tuo atveju, jei civilinėje byloje būtų sprendžiama sandorių, kurių šalimi buvo šis asmuo, nuginčijimo klausimas; taip pat, kadangi turtui yra įregistruotas juridinis faktas – hipoteka, tikslinga į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti hipotekos kreditorių.
22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prašė atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pateiktame atsiliepime trečiasis asmuo iš esmės palaikė savo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė; taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei D. G. dėl 2019 m. kovo 18 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą ir (ar) statinio paskirties keitimą Nr. 1 panaikinimo tenkino visa apimtimi. Taigi apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimo, kuriuo patenkinti ieškovės reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis apeliantei nuosavybės teise priklauso 0,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą kartu su jame esančiu pagalbinio ūkio paskirties ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė įsigijo 2014 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-776. Šiame sklype taip pat yra dar vienas pagalbinio ūkio paskirties statinys – garažas su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį atsakovė įsigijo 2016 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-1666. Nekilnojamojo turto registro išraše, be kita ko, nurodyta, kad yra formuojamas gyvenamosios paskirties pastatas ((duomenys neskelbtini)) ir pagalbinis ūkio pastatas ((duomenys neskelbtini)).
27. Iš viešo registro duomenų taip pat matyti, kad įrašas apie apeliantės ginčo pastatų (ūkinio pastato su terasa ir garažo su terasa) nuosavybės teisę galioja nuo 2019-03-20; nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2019-03-18 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statinio kategorja – II grupės nesudėtingasis; baigtumas – 100 proc.; užstatytas plotas – 84 kv.m. Pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statinio kategorija – II grupės nesudėtingasis; baigtumas – 100 proc., užstatytas plotas – 87 kv.m.
28. Iš Z. U. užpildytos ir pasirašytos 2014-05-05 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 01 matyti, kad ja statytojas Z. U. paskelbė, jog pagal J. S. 2008 m. parengto statinio projekto Nr. IVV21-37-297 sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta 16% baigtumo II grupės nesudėtingų pastatų – garažo ir ūkinio pastato – statyba; pastatų plotas atitinkamai 53 ir 60 kv.m. (atsiliepimo priedas).
29. Apeliantei priklausančiam aptartam žemės sklypui taip pat nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (plotas 0,5 ha) ir paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (plotas 0,0291 ha). Nekilnojamojo turto registre įrašas apie tai galioja nuo 2017-12-01 (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 48SK-2733-(14.48.111.). Nuo 2020 m. sausio 2 d. įrašas apie nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas galioja 2019-06-06 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 ir 2019-12-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-711 pagrindu.
30. 2019-11-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai apžiūrėjo atsakovės žemės sklypą bei užfiksavo, kad jame yra 4 pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - pagalbinio ūkio; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - pagalbinio ūkio (garažas su terasa), statybos pradžios metai - 2014, statybos pabaigos metai – 2019, II grupės nesudėtingasis, baigtumas 100 %, 222 kub. m tūrio ir 84.00 kv. m ploto; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - pagalbinio ūkio (ūkinis pastatas su terasa), statybos pradžios metai – 2014, statybos pabaigos metai – 2019, II grupės nesudėtingasis, baigtumas 100 %, 252 kub. m tūrio ir 87.00 kv. m ploto. Pagalbinio ūkio pastatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas - 2019-03-18 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2019-03-18 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, įrašas galioja nuo 2019-03-20.
31. 2019-12-10 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pareigūnams apžiūrėjus atsakovės žemės sklypą buvo nustatyta, kad žemės sklypo, kuriame pastatyti šie statiniai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo plotas – 0,5 ha; visam žemės sklypui (0,5 ha) nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXIX. Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos“; žemės sklype yra pastatyti keturi pastatai, vienas nuo kito aptverti tvoromis ir vartais bei, Inspekcijos nuomone, priskirtini vieno buto pastatams; žemės sklype yra pastatyti du pastatai ženkliai arčiau negu 50 metrų nuo Gaveikių ežero pakrantės apsaugos juostos. Kartu pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti keturi namai, pirtis ir skelbimas apie parduodamus namus su kontaktiniu telefono numeriu.
32. Taip pat iš prie ieškinio pateikto esamos situacijos plano matyti, kad arčiau ežero pastatyti pastatai, pažymėti 3 ir 4 numeriu, yra esami jau įregistruoti pastatai (1 ir 2 numeriais pažymėti pastatai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti). Ginčo žemės sklypo ribų kadastro 2017-12-01 žemėlapyje atvaizduoti iš viso du pastatai (o ne keturi, kaip nurodyta 2019-12-10 Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos), iš ko spręstina, kad registre nurodyti ūkinis pastatas ir garažas yra būtent arčiau ežero pastatyti pastatai.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
33. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad nestatė naujų gyvenamųjų namų, vasarnamių, ūkininkų ūkio ir kitų pastatų arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos; pažymėjo, kad įsigijo nebaigtus statyti nesudėtingus statinius pagal sandorius 2014-2016 metais, o 2019 metais tik užbaigė statybos darbus. Apeliantės vertinimu, pagrindas įregistruoti nesudėtingus statinius buvo 2014 m. gegužės 5 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 01, todėl reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo visų pirma turi būti reiškiami statytojui, kuris, kaip matyti iš apeliantės pateiktos 2014 m. gegužės 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 01, yra Z. U.. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka dėl toliau nurodytų priežasčių.
34. Kaip jau minėta, įrašas apie apeliantės ginčo pastatų nuosavybės teisę galioja nuo 2019-03-20; nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą sudaro 2019-03-18 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Nagrinėjamu atveju ginčo objekto statiniai yra nesudėtingi statiniai.
35. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingųjų statinių ir statinių (statytojui (užsakovui) pageidaujant), kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas, statinio griovimas) užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
36. Taigi apeliantė, pateikdama viešojo registro tvarkytojui deklaraciją, kurios pagrindu viešame registre buvo įregistruota apeliantės nuosavybės teisė į ginčo statinius, deklaracijos nederino su jokiomis institucijomis; o dokumentą, sukurianti tam tikras teises ir pareigas, parengė ir pateikė savarankiškai.
37. Pažymėtina, kad nors apeliantė ir nurodo nesanti statytoja, apeliantės pastarasis teiginys atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas. Kaip matyti iš 2019 m. kovo 18 d. VĮ Registrų centrui pateiktos apeliantės deklaracijos, apeliantė pati deklaracijoje aiškiai nurodė, kad ginčo pastatų statytoja yra būtent apeliantė (duomenys apie statytoja); taip pat apeliantė deklaraciją pasirašė, patvirtindama, kad yra deklaracijoje nurodytų statinių statytoja. Duomenų apie tai, kad būtų perduotos statytojo teisės ir pareigos deklaracijoje nepateikta.
38. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 105 punkte numatyta, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įgyti nuosavybę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, kai statyba buvo pradėta ir vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007).
39. SĮ 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtinta nesudėtingojo statinio sąvoka. Nesudėtingasis statinys - paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vadovaujantis statybos techniniu reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ antrojo skirsnio „Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 2 lentelės 2 punktu, pagalbinio ūkio paskirties pastatai, kurių didžiausias aukštis 8,5 m, o didžiausias plotas 80 kv. m., yra priskiriami II grupės nesudėtingų statinių kategorijai.
40. Taigi nors apeliantė deklaracijoje ir nurodė, kad buvo pastatyti nesudėtingi statiniai, iš viešajame registre esančių duomenų (o taip pat ir iš kitų byloje surinktų duomenų) matyti, kad pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatytas plotas sudaro 84 kv. m., o ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinkamai 87 kv. m. Atkreiptinas dėmesys, kad viešame registre pateikti duomenys apima informaciją apie užstatytą plotą, tačiau iš apeliantės pateiktos 2019 m. kovo 18 d. deklaracijos VĮ Registrų centrui negalima daryti prielaidos, jog ginčo statinių didžiausias plotas nesutaptų (t. y. būtų mažesnis) su užstatytu plotu. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, spręstina, kad apeliantės deklaracijos pagrindu įregistruoti nesudėtingi statiniai neatitinka teisės aktuose nustatytų nesudėtingiems statiniams taikytinų sąlygų bei reikalavimų.
41. Apeliantės žemės sklypui taip pat nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (plotas 0,5 ha) ir paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (plotas 0,0291 ha). Pažymėtina, kad apeliantė neneigia ieškovės darbuotojų nustatytų aplinkybių, jog ginčo nesudėtingi statiniai (Nekilnojamojo turto registre registruoti kaip garažas su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 29 ir 35 metrai nuo vandens telkinio kranto linijos; apeliantė apsiriboja teiginiais, kad pastatų nestatė, o juos, nebaigtus statyti, įgijo sandorių pagrindu.
42. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai: a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai; b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime; c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype; d) statomi elingai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar) saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje teritorijoje. Nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų apie 99 straipsnio 8 punkto „a“ – „d“ papunkčiuose numatytų išimčių egzistavimą.
43. Atkreiptinas dėmesys, kad deklaracijos pateikimo momentu galiojo (t. y. galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių 127.9 papunktis analogiškai nustatė, kad „vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje)“.
44. Kasacinis teismas, aiškindamas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinį reglamentavimą, išaiškino, kad esant tokiems ribojimams asmenys iš registro gauna informaciją apie taikomus ribojimus ir privalo jų laikytis. Esant registre išviešintiems ribojimams asmuo neturi pagrindo gintis jų nežinojimo ar neišviešinimo aplinkybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 77 punktą). Nagrinėjamu atveju pastarieji apribojimai, apeliantei teikiant deklaraciją dėl statinių užbaigimo, egzistavo ir apeliantei buvo žinomi. Be to, pastarieji apribojimai egzistavo net ir apeliantei įgijus žemės sklypą, su, kaip tai nurodo apeliantė, nebaigtais statyti nesudėtingais pastatais.
45. Taigi nors apeliantė deklaratyviai nurodo, kad pastarųjų teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nes naujų gyvenamųjų namų, vasarnamių, ūkininkų ūkio ir kitų pastatų arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos nestatė, o tik įsigijo ginčo nebaigtus statyti nesudėtingus statinius sandorių pagrindu, tokius apeliantės teiginius paneigia anksčiau nutartyje išsakyti argumentai bei kiti byloje surinkti įrodymai (2019-11-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai apžiūra ir 2019-12-10 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos pareigūnų išvados). Kaip jau minėta šios nutarties 35-37 punktuose, apeliantė aiškiai nurodė, kad yra ginčo statinių statytoja.
46. Be to, iš byloje turimų fotonuotraukų matyti, jog sklype buvo užfiksuotas skelbimas, kuriuo buvo siūloma įsigyti namus ant ežero kranto, kas nesudaro pagrindo abejoti institucijų pateiktais įrodymais, jog pastatyti statiniai ne tik kad pastatyti nesilaikant 50 metrų atstumo nuo ežero kranto, bet ir pastatyti nesilaikant nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų, siekiant sukurti įspūdį, jog pastatyti statiniai yra gyvenamieji namai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės sklype esantys statiniai, kurių nuosavybės teisė buvo įregistruota deklaracijos pagrindu, neatitinka apeliantės deklaracijoje nurodytų ginčo pastatų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
47. Taip pat atmestini apeliantės teiginiai, jog skundžiamo sprendimo pagrindu apeliantė neteko nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus - statinius (garažą su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastatą su terasa, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
48. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar kitus teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti ar pan.) draudžiama. Taigi nagrinėjamu atveju pripažinus, jog apeliantės pastatyti statiniai buvo pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, apeliantė, būdama statinio statytoja (dėl to pasisakyta nutarties 35-37 punktuose), dėl įstatyme nustatytų reikalavimų statybai nesilaikymo negalėjo įgyti nuosavybės teisių į statinį kaip į nekilnojamąjį daiktą (kita vertus, apeliantė yra statybai panaudotų medžiagų savininkas). Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens VĮ Registrų centro argumentų, jog į bylą turėtų būti įtraukti hipoteka įkeisto turto kreditoriai, pažymi, kad viešųjų registrų duomenimis, ginčo objektu esantis turtas hipoteka bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nėra įkeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Kadangi ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
50. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai nustatė faktines bylos aplinkybės, dėl ko priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Dėl aukščiau nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės D. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos