Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posė­dyje iš­na­grinėjo bau­džia­mąją bylą, kurio­je:

M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedir­banti, senatvės pensininkė, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, deklaruota gy­ve­na­moji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gy­ve­namoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista, kal­tinama pagal Lietuvos Respublikos baudžia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

M. N. 2014 m. rugpjūčio 2 d. apie 19 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto me­tu tyčia dūrė peiliu šeimos nariui – sugyventiniui A. Ž. į krūtinę, tuo padarydama jam kiau­ryminį durtinį-pjautinį krū­ti­nės ląstos kairės pusės sužalojimą su kairio plaučio pažeidimu, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė savo šei­mos nario – sugyventinio A. Ž. sveikatą, tai yra, padarė nusi­kals­tamą vei­ką, nu­ma­tytą BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji M. N. dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Pa­rodė, kad A. Ž. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie penkis metus A. Ž. bute (duomenys neskelbtini). 2014-08-02 pavakary kaltinamoji grįžo iš (duomenys neskelbtini). Namuose su­si­ba­rė su A. Ž., kuris buvo girtas. Kaltinamoji buvo išgėrusi stiklinę alaus, apsvaigusi nebuvo. A. Ž. pagaliu su­da­vė jai per sprandą. Kaltinamoji pabėgo pas kaimynę A. Š.. Kaimynė vaikš­čio­jo po kiemą, davė jai obuolių, peiliuką jiems nusilupti. Kaltinamoji valgė obuolius, kuriuos luposi tuo peiliuku. A. Ž. kelis kartus atėjo kviesti ją namo, bet ji nėjo. Tada A. Ž. atsisėdęs šalia jos ant suolelio, vėl reikalavo eiti namo, pradėjo tampyti ją už drabužių. Ji peiliu dūrė A. Ž. į krūtinę. Tada išsigando ir pabėgo į šiltnamį. Dūrė nieko negalvodama, dėl to, kad A. Ž. nesikabintų, neno­rėjo eiti namo. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Greitoji pagalba išvežė A. Ž.. Tuomet kal­tinamoji priėjo prie policijos ir prisipažino ką padariusi. Anksčiau su A. Ž. yra buvę konfliktų, kai jis būdavo neblaivus ir ją mušdavo. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, nenorėjo sugy­ven­ti­nį sužaloti.

M. N. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą patvirtinama bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad M. N. yra jo sugyventinė, kartu gyveno apie penkis metus. 2014 m. rugpjūčio 2 d. po pietų M. N. grįžo namo iš (duomenys neskelbtini). Nuken­tė­ju­sy­sis buvo išgėręs, M. N. – blaivi. Jie dėl kažko susibarė, A. Ž. sudavė jai pagaliu. Tada A. Ž. užrakino namų duris, kad M. N. niekur neitų. Po kurio laiko parėjęs pamatė, kad ji pa­bė­gusi per langą. Rado M. N. pas kaimynę A. Š.. Sugyventinė sėdėjo ant suolo prie lauko virtuvės, peiliu lupo obuolius. Nukentėjusysis atsisėdo šalia ant suolo, sakė jai eiti namo. Kadan­gi buvo girtas, patempė ją už drabužių. Tuo metu M. N. dūrė jam į krūtinę peiliu, kuriuo lupo obuolį. A. Ž. susiėmė už krūtinės ir nuėjo namo. Kaimynas V. R. iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė jį į ligoninę. Šiuo metu yra pasveikęs. Jaučia savo kaltę, kad savo elgesiu išprovokavo M. N.. Sugyventinei jokių pretenzijų neturi, jai atleido, su ja susitaikė.

Iš nukentėjusiojo A. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 25-29) matyti, kad liudytojas, panaudodamas manekeną ir peilio maketą, parodė, kaip kaltinamoji M. N. pei­liu smogė A. Ž..

Liudytoja A. K. parodė, kad įvykio dieną kaimynas pasakė, kad iškvietė greitąją pagalbą sužalotam kaimynui A. Ž.. Liudytoja matė, kad A. Ž. iš krūtinės bėgo kraujas, matė, kad jam yra įdurta. Liudytoja dėjo kompresus, stabdė kraujavimą. Atvykusi greitoji pagalba išsivežė A. Ž.. Netrukus atvyko policija. Liudytoja girdėjo, kad A. Ž. sužalojo jo draugė M. N.. Policija išsivežė M. N.. M. N. pati yra pasakojusi liudytojai, kad kartais pasipykdavo ir pasimušdavo su A. Ž..

Liudytoja A. R. Š. parodė, kad žino, jog kaimynas A. Ž. gyveno su M. N.. 2014-08-02 po pietų M. N. atėjo pas liudytoją į kiemą, jos sėdo ant suoliuko prie vasaros virtuvės, pakalbėjo. Liudytoja davė kaltinamajai peiliuką obuoliams nusilupti, kadangi jai buvo sunku kramtyti. Po kiek laiko atėjo M. N. draugas A. Ž.. Liudytoja nuėjo į savo butą. Vėliau išgirdo šaukiant ją vardu: „N.“. Išėjusi į kiemą pamatė, kad A. Ž. sėdėjo susiėmęs už krūtinės, jam bėgo kraujas. M. N. kieme nematė, suprato, kad A. Ž. įdūrė ji. Atėjo kaimynas V. R. ir iškvietė greitąją pagalbą ir jie nuėjo prie savo namų. Po kiek laiko iš už kampo atėjo M. N.. Atvyko policijos pareigūnai ir M. N. sulaikė.

Liudytojas V. R. parodė, kad A. Ž. ir M. N. yra sugyventiniai. 2014-08-02 vakare liudytojas pamatė ateinantį kaimyną A. Ž., susiėmusį už krū­ti­nės, iš kurios bėgo krau­jas. A. Ž. pasakė, kad buvo pas kaimynę ir ten sugyventinė jam įdūrė pei­liu. Kadangi A. Ž. stip­riai kraujavo, liudytojas iškvietė greitąją pagalbą ir A. Ž. išvežė. Po to atėjo M. N., pasakė A. Ž. ją mušė, tuomet ji įdūrė jam peiliu. Peilį išmetė prie kaimyno vir­tuvės. Liudytojas žo­lė­je rado peilį. Policija paėmė peilį ir išsivežė M. N..

Liudytoja A. K. parodė, kad ji gyvena name, kurio kitoje pusėje gyvena A. Š.. A. Ž. gyvena kaimynystėje. 2014-08-02 liudytoja kieme skalbė drabužius. Matė, kad prie staliuko, netoli lauko virtuvės sėdėjo A. Š. su kaimyne M. N., kuri peiliuku lupo obuolį. Matė, kad prie suoliuko atėjo neblaivus jos sugyventinis A. Ž., kvietė M. N. eiti namo, bet ji nėjo. A. Ž. sugriebė M. N. už peties. Ji sakė jam eiti, nesikabinėti prie jos. Vėliau liudytoja sugrįžusi į kiemą A. Ž. nerado. Jis buvo savo kieme. V. R. pasakė, kad iš­kvie­tė A. Ž. greitąją pagalbą. Liudytoja matė kruviną A. Ž. krūtinę ir skylutę krūtinėje.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 12-13) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra dalinai aptverta sodyba, medinis namas ir medinė lauko virtuvė. Prie lauko virtuvės yra medinis suolas.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44) matyti, kad kiau­ry­mi­nis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu A. Ž. padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje galimai 2014-08-02 duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis. Sužalojimas A. Ž. galėjo būti padarytas jam esant tiek vertikalioje, tiek hori­zon­talioje padėtyje. Kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (t. 1, b. l. 35-36) matyti, kad pagalbos A. Ž. kvietimo laikas – 2014-08-02 19:57 val. Kortelėje nurodyta, kad A. Ž. nukentėjo konflikto metu, sužeistas peiliu, preliminari diagnozė – krūtinės ląstos žaizda, girtumas.

Iš asmens blaivumo testo (t. 2, b. l. 1) matyti, kad M. N. 2014-08-02, 20:51:26 nus­tatytas 0,73 %o neblaivumas.

Iš daiktų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 62) matyti, kad LSMU Kauno klinikų sandėlininkė I. S. pateikė drabužius, kuriais buvo apsirengęs sužalotas A. Ž. – vyriškus marš­ki­nius, vyriškus šortus, apatines trumpikes. Iš daiktų pateikimo protokolų (t. 1, b. l. 63, 64, 65) matyti, kad iš M. N. paimti: pilkos spalvos moteriškas kelnės, šviesios spalvos moteriški marš­ki­nė­liai, peilis medine rankena, juodos spalvos su juostelėmis (raudonos ir baltos spalvų) vyriški marš­kinė­liai, du mediniai pagaliai. Iš daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 66-67) matyti, kad apžiūrėti du 62 ir 84 cm ilgio pagaliai su aplaužytais galais. Iš daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 68-71) matyti, kad vy­riš­kų marškinėlių kairėje krūtinės pusėje 30 mm virš kišenės yra 13 mm pločio kiauryminis pažei­di­mas. Iš apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 72-81) matyti, kad peilio ilgis – 170 mm, geležtės ilgis – 75 mm. Dra­bužiai ištepti raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant daiktų: peilio, vyriškų trumpikių, languotų vyriškų marškinių, vyriškų šortų, moteriškų pilkų kelnių, moteriškų baltų marškinėlių bei juodų su dryžiais vyriškų marškinėlių trumpomis rankovėmis, kuriuos apžiūrint buvo panaudotos testo juostelės „Hemastix“ kraujo pėdsakų paieškai, nustatytas teigiamas kraujo pėdsakų testas (rasta kraujo pėdsakų) (t. 1, b. l. 68-81).

Visi nurodyti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat pakuotės Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, kuriose yra panaudotos „Hemastix“ testo juostelės, sau­go­mi Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK (t. 1, b. l. 82-84).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertinės akto (t. 1, b. l. 107-109) matyti, kad 2012 m. M. N. nustatyta Hipertenzinė širdies liga, krūtinės angina; 2008 m. diagnozuotas Lė­tinis cerebrovaskulinis nepakankamumas; 2014 m. diagnozuotas Kairiojo pusrutulio smegenų infarktas; Arterinė hipertenzija su nedidelio laipsnio motorinės afazijos reiškiniais.

Iš kaltinamosios M. N. pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad 2014-12-27 – 2015-01-08 ji buvo gydoma (duomenys neskelbtini) dėl smegenų infarkto dėl smegeninių arterijų nepatikslinto užsikimšimo ar stenozės su lydinčiomis ligomis, 2015-10-11 – 2015-10-16 toje pačioje gydymo įstaigoje dėl ūminio transmuralinio apatinės sienos mio­kardo infarkto, koronarinio angioplastinio implantato ar transplantato su komplikacijomis ir lydin­čio­mis ligomis.

Iš teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 46) matyti, kad M. N. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, juosmens srityje. Sužalojimai pa­da­ryti kietais bukais daiktais ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Nėra duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 134-138) matyti, kad M. N. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Žalingas vartojimas netrukdė ir šiuo metu netrukdo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Kaltinamosios M. N. parodymai apie A. Ž. sužalojimo aplin­kybės visiškai ati­tin­ka nukentėjusiojo A. Ž. parodymus. Liudytojų A. K., A. R. Š., V. R. ir A. K. parodymai patvirtina kaltinamosios ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Spe­cia­lis­tų išvados ir visi kiti paminėti by­los įrodymai taip pat atitinka ir patvirtina kaltinamosios ir nuken­tė­ju­sio­jo nu­ro­dytas aplinkybes. Todėl teismas sprendžia, kad M. N. kaltė sunkiai sutrikdžius A. Ž. svei­katą yra įrodyta.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 str. kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali ją sunkiai sutrikdyti, ir to nori.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad krūtinė yra gyvybei svarbi ir labai pa­žei­džia­ma žmogaus kūno dalis, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas peiliu kitam žmogui į krūtinę, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei. Tai suvok­da­mas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti svei­katos sužalo­ji­mai, tarp jų ir sunkūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).

Tiek nukentėjusysis A. Ž., tiek kaltinamoji M. N. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad A. Ž. kelis kartus buvo atėjęs į kiemą pas A. R. Š., kvietė M. N. eiti namo. Paskutinį kartą patempė ją už drabužių. Tuomet M. N. peiliu ir smogė nu­ken­tėjusiajam. Nukentėjusysis ir kaltinamoji taip pat patvirtino, kad prieš įvykį namuose tarp jų irgi buvo konfliktas, kurio metu A. Ž. sudavė sugyventinei pagaliu. Tai iš dalies patvirtina ir teismo me­dicinos specialisto išvada, kurioje kaltinamajai M. N. konstatuotos poodinės kraujosruvos kai­riame dilbyje, juosmens srityje, padarytos ne mažiau trijų poveikių pasėkoje ir vertinamos kaip nežy­mus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 46). Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-08-02 (t. 2, b. l. 48).

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie prieštarautų kaltinamosios ir nuken­tėjusiojo nuro­dy­tai vykusio konflikto eigai. Nukentėjusiojo prieš kaltinamąją pavartoto smurto (anks­čiau prieš įvykį – namuose suduodant pagaliu ir betarpiškai prieš dūrimą – tempiant už drabužių) po­bū­dis ir intensyvumas neteikė pagrindo kaltinamajai spręsti, kad kilo pa­vo­jus jos sveikatai ir atsirado bū­ti­numas gintis smogiant peiliu į pa­vo­jingą sveikatai krūtinės sritį. Šiomis aplin­ky­bė­mis teismas daro iš­va­dą, kad M. N. veiksmai – smogimas peiliu nukentėjusiajam į krūtinę visiškai neatitiko gy­ny­bos nuo tariamo kėsinimosi pobūdžio ir pa­vo­jingumo. Tokiu atveju jos veiksmų nėra pagrindo ver­tinti BK 28 str. kontekste.

BK 135 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – kaltė gali pasireikšti tik tyčia – tiesiogine arba netie­sio­gi­ne (BK 15 str.). Byloje nėra duomenų, kad M. N. turėjo išanks­tinį tikslą sunkiai su­ža­lo­ti A. Ž.. Kal­tinamoji nurodė, kad savo sugyventiniui A. Ž. peiliu smogė negalvodama, sužaloti nenorėjo. Tačiau teismas spren­džia, kad kaltinamosios tyčia smogti nu­ken­tėjusiajam peiliu kilo staiga, reaguojant į A. Ž. rei­ka­la­vimą eiti namo. Įver­ti­nęs byloje ištirtų įro­dymų bei nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad kal­ti­namoji M. N., bū­da­ma pa­kal­ti­na­ma (t. 1, b. l. 135-138), pakankamos gyvenimo patirties, kilusio buitinio kon­flikto metu tyčia smog­dama A. Ž. pakankamai smailiu ir aštriu vir­tu­vi­niu peiliu į pavojingą sveikatai krūtinės sritį, negalėjo ne­su­prasti, jog tokiu veiksmu kelia pa­vo­jų jo sveikatai, ir numatė, kad tokiais veiksmais gali sunkiai su­trik­dyti nuken­tė­ju­siojo svei­ka­tą, ir nors tokių pasekmių tiesiogiai ir nesiekė, buvo joms abe­jin­ga, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, teis­mas kons­tatuoja, jog M. N. savo šeimos nario – sugyventinio A. Ž. sveikatą sunkiai su­trik­dė veikdama netiesiogine tyčia, todėl jos nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji M. N. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d., 135 str. 2 d. 3 p.). Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji sava­noriškai ir pilnai pri­pa­žino savo kaltę, nuosekliai iš­dės­tė visas savo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailėjosi padariusi nusikal­ti­mą. Teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pripažinti esant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą M. N. at­sa­ko­my­bę lengvinančią aplinkybę.

BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įta­kos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kalti­nin­ko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiks­mus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neat­sargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis leng­va­bū­diškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kalti­nin­ko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teis­mai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizi­kin­gas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo mo­ra­lės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pa­vo­jin­gi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2011, 2K-450/­2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21/2016).

Iš bylos medžiagos ir aplinkybių matyti, kad įvykio dieną A. Ž. namuose konfliktavo su M. N., sudavė jai pagaliu, užrakinęs duris paliko ją namuose. Šiai pabėgus pas kaimynę, būda­mas neblaivus keletą kartų atėjęs į kaimynės kiemą reikalavo, kad M. N. sugrįžtų namo. Pas­kiausiai kaimynės kieme ėmėsi tampyti kaltinamąją už drabužių (ar plaukų), siekdamas parsivesti na­mo. Įkyrūs nukentėjusiojo veiksmai tęsėsi santykinai ilgą laiką, namuose ir paskutiniu momentu buvo susiję su nors ir neintensyviu, bet fiziniu smurtu. Todėl teismas šiuos nukentėjusiojo tyčinius veiks­mus vertina kaip moraliai nepriimtinus, turinčius įžeidžiantį pobūdį ir rizikingus, nukreiptus į kal­tinamąją, kurie galutinai nulėmė staigią kaltinamosios reakciją ir nusikalstamą veiką prieš nuken­tė­ju­sįjį. At­kreip­ti­nas dėmesys ir į tai, kad įvykio dieną viso konflikto eigoje nukentėjusysis A. Ž. buvo gerokai ap­svaigęs nuo alkoholio, kas taip pat turėjo įtakos konfliktinei situacijai kilti. Įvertinęs šias aplinkybes teis­mas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamosios M. N. atsakomybę lengvina ap­lin­kybė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamajame akte konstatuota, kad M. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos vei­kos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Po nusikalstamos veikos padarymo M. N. buvo kons­ta­tuotas 0,73 promilių neblaivumas, kas atitinką lengvą girtumo laipsnį. Pati kaltinamoji nurodė, kad įvy­kio dieną buvo išgėrusi alaus, kad apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos jos nusikalstamai veikai. Liudytoja A. R. Š., kuri betarpiškai prieš įvykį bendravo su kaltinamąja, nurodė nepastebėjusi jos girtumo. Kiti liudytojai nurodė taip pat. Esant tokioms aplinkybėms teismas, vadovaudamasis vienu esminių baudžiamajame procese galiojančių in dubio pro reo principu, t. y. kilus pagrįstų abejonių dėl šios aplinkybės, visas abejones vertina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir spren­džia, kad nustatytas alkoholio kiekis neturėjo įtakos M. N. nusikalstamos veikos padarymui, todėl šios aplinkybės nepripažįsta sunkinančia kaltinamosios atsakomybę.

BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusi­kal­timams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Teismo paskirta bausmė turi atitikti du rei­ka­la­vi­mus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vadovaudamasis BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobūdį ir pavojingumo laips­nį – kal­ti­na­mo­sios M. N. padaryta nusikalstama veika priskirta labai sunkių nusikaltimų ka­te­go­rijai, tačiau padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nukentė­ju­sia­jam A. Ž. būtų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę liekamieji sveikatos pablogėjimo reiš­kiniai. Nukentėjusysis nurodė, kad yra pasveikęs, jaučiasi gerai. Nukentėjusysis A. Ž. kaltinamajai atleido, turtinių ir kitokių pretenzijų jai neturi. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia pa­da­ryti nu­si­kals­tamą veiką kilo staiga, ūmiai, dėl buitinio ginčo. M. N. yra senyvo amžiaus (gi­mu­si 1941 m.), nedirba (t. 2, b. l. 11), nėra duomenų apie jos draudėjus (t. 2, b. l. 11), anks­čiau nebuvo teis­ta (t. 2, b. l. 6), įvykio metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, b. l. 7-9). Prie­žiū­roje dėl pri­klau­so­my­bės ligų neį­ra­šyta (t. 2, b. l. 17). Iš visų šių aplinkybių teis­mas turi pagrindo spręs­ti, kad M. N. nėra linkusi nusikalsti ir nusikalto atsitiktinai.

Kaip jau minėta, M. N. diagnozuota hipertenzinė širdies liga, ji buvo gydoma dėl smegenų infarkto su komplikacijomis ir lydin­čio­mis ligomis, taip pat ir po nusikalstamos veikos pa­darymo.

Teismas neįžvelgia byloje aplinkybių ir sąlygų, dėl kurių kaltinamajai būtų galima taikyti BK 62 str. nurodytas lengvatas. Tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį kal­ti­namosios M. N. asmenybės bei jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl teis­mas daro išvadą, kad M. N. paskyrus ir minimalią inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numa­ty­tą dviejų metų laisvės atė­mi­mo bausmę savo rūšimi ji būtų per griežta, tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų tei­sin­gumo prin­ci­pui. Teismo nuomone, pirmiau nurodytos kaltinamosios asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos vei­kos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai – su­lai­kyti kal­ti­na­mą­ją nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­ci­pus, pritaikius jai BK 54 str. 3 d. ir paskyrus švel­nesnę, nei nustatyta BK 135 str. 2 d. sank­cijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio dydis nustatytinas artimas vidurkiui (BK 61 str.). Kadangi byloje yra duomenų, kad kaltinamoji, gyvendama su nukentėjusiuoju var­tojo alkoholinius gėrimus, kas turėjo įtakos jų konfliktiškiems santykiams, jai nustatyti elgesio su­tri­ki­mai, vartojant alkoholį, M. N. įpareigotina per laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alko­ho­linių gėrimų, kas galėtų turėti teigiamą įtaką jos elgesiui (BK 48 str. 7 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu M. N. buvo sulaikyta Lie­tuvos Res­publikos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka ir paleista (t. 2, b. l. 20, 22). Tyrėjos 2014 m. rugpjūčio 4 d. nu­tar­imu jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 49-50, 51). Teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi M. N. įpareigota iki bylos nagrinėjimo pabaigos lai­ki­nai išsikelti iš savo gyvenamosios vietos, nesiartinti prie A. Ž., nebendrauti su juo, neieškoti ryšių su juo (t. 2, b. l. 54). Kadangi kaltinamajai skiriama laisvės apribojimo bausmė, kuri nėra susijusi su lais­vės atėmimu, kardomoji prie­monė M. N. ir nurodytas įpareigojimas panaikinami nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sulaikyme išbūtas lai­kas įskaitomas į skiriamą bausmę (BK 65 str., 66 str.).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 6044,14 Lt, kas atitinka 1750,50 Eur, civilinį ieškinį at­ly­ginti žalai Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos už nu­ken­tė­ju­siojo A. Ž. gydymą (t. 1, b. l. 49). Žalos (nukentėjusiojo sužalojimo) pa­da­ry­mo faktas pa­tvir­tinamas aukščiau nurodytais įrodymais. Žalos dydis patvirtinamas prie ieškinio pri­dė­ta pažyma (t. 1, b. l. 50). Kaltinamoji M. N. ieškiniui prieštaravimo nepareiškė, todėl ieš­ki­nys tenkinamas (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nukentėjusiojo A. Ž. ir kaltinamosios M. N. drabužiai, peilis, kuris buvo nusikaltimo įrankis, pagaliai, saugomi Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK (t. 1, b. l. 82-84), yra mažaverčiai, nuken­tėjusysis ir kaltinamoji drabužių ir daiktų grąžinti neprašo, todėl jie sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-1111 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (t. 2, b. l. 96). Pažymoje nurodyta, jog vals­tybės ga­rantuojamos teisinės pagalbos M. N. išlaidos sudaro 107,12 eurų. Nurodytos išlaidos laikyti­nos proceso išlaidomis, susijusiomis su advokato dar­bo ap­mo­kėjimu (BPK 103 str. 6 p.). Pagal BPK 105 str. 1 d. ir 106 str. 2 d. teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kal­ti­namąjį kaltu, turi teisę nu­spręsti iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš­lai­das, susidariusias dėl bū­ti­no gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsi­žvelg­damas į kaltinamojo turtinę pa­dėtį, gali šių išlaidų iš jo nepri­teisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinęs tai, kad kaltinamoji M. N. yra senyvo amžiaus, pensininkė, jos gaunama pensija yra nedidelė, nėra duomenų apie kitokias jos pa­ja­mas ir turtą, nuolatinės gyve­na­mosios vietos ji neturi, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pa­gal­bos tar­nybos tu­rė­tos išlaidos advo­kato pa­gal­bai apmokėti iš M. N. nepriteisiamos.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. ir 307 str. teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

M. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p., ir pritaikius BK 54 str. 3 d., nubausti ją laisvės apribojimu vieneriems metams.

Pagal BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaičius laiką, M. N. išbūtą laikinajame su­lai­kyme – 2014 m. rugpjūčio mėn. nuo 2 d. iki 4 d. vieną sulaikymo dieną prilyginus dviem lais­vės apribojimo dienoms – dvi sulaikymo dienas prilyginus keturioms laisvės apribojimo dienoms, galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą vienuolikai mėnesių dvidešimt šešioms dienoms.

Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu įpareigoti M. N. nevartoti alkoholinių gėrimų.

Kardomąją priemonę M. N. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą iki bylos nagrinėjimo pabaigos lai­ki­nai išsikelti iš savo gyvenamosios vietos, nesiartinti prie A. Ž., nebendrauti su juo, neieškoti ryšių su juo – pa­nai­kinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. N. Vals­ty­binei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1750,50 Eur (vieną tūks­tantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų 50 centų) žalos atly­ginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – vyriškus marš­ki­nius, vyriškus šortus, apa­tines trumpikes, pilkos spalvos moteriškas kelnes, šviesios spalvos moteriškus marš­ki­nė­lius, peilį medine rankena, juodos spalvos su juostelėmis (raudonos ir baltos spalvų) vyriškus marš­kinė­lius, du medinius pagalius, pakuotes Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, kuriose yra panaudotos „He­mas­tix“ testo juostelės, – sunaikinti.

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajai M. N. – nuo nuos­p­ren­džio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teis­mą.