Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-12-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1204-961/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-28
Bylos Nr.
II-1204-961/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01452-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1204-961/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01452-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.2; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Aistei Mucharskytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26783-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26783-2023 (ROIK 23224076325) A. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad ji 2023 m. spalio 18 d. 10.42 val. (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį neturėdama tokios teisės. Tuo A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 punkto reikalavimus. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą jai paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams (b. l. 6-7).

Šalies argumentai

Pareiškėja A. K. pateikė skundą, kuriame nurodo, jog pripažįsta padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su specialiosios teisės atėmimu, kadangi nebuvo įvertintos visos faktinės aplinkybės arba jo interpretuotos klaidingai. Pirma, nurodo, kad buvo vertinama tai, kad su jai priklausančia transporto priemone buvo padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį (ROIK 23225510280), tačiau šį nusižengimą padarė kitas asmuo, todėl ši aplinkybė negalėjo būti laikoma atsakomybę sunkinančia.

Antra, ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ji padarė netyčia, per neatidumą. Lietuvos Respublikoje jai suteiktas pabėgėlio statusas, tačiau nė vienoje valstybinėje įstaigoje ji nebuvo supažindinta su visa svarbiausia dokumentų gavimo/turėjimo tvarka, įskaitant apie būtiną lietuviškų teisių vairuoti transporto priemonę gavimą. Apie tai ji sužinojo tik spalio 18 d., kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Praėjo ne itin daug laiko, kad ji spėtų integruotis Lietuvos Respublikoje ir suprastų galiojančias tvarkas, bet deda visas pastangas su jomis susipažinti ir laikytis. Ji VĮ „Regitra“ jau yra išlaikiusi B kategorijos teorijos egzaminą, yra suinteresuota ir motyvuota gauti vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje.

Trečia, ji dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo funkcijos tiesiogiai susijusios su automobilio vairavimu. Darba yra pagrindinis pareiškėjos pajamų šaltinis, jo netekus, kyla grėsmė finansinei padėčiai ir stabilumui. Be to, ji turi finansinių įsipareigojimų – būsto nuoma, komunalinės paslaugos, visos kitos išlaidos, būtinos pragyvenimui. Ji yra puikiai savo darbą išmananti darbuotoja, todėl ir toliau norėtų dirbti šį darbą. Be to, jos kvalifikacija ir darbiniai įgūdžiai neatitinka šalies darbo rinkos poreikių, todėl ir dirba mažiau kvalifikuotą darbą nei savo kilmės šalyje. Negali dirbti pagal savo išsilavinimą dėl kalbos nemokėjimo, kurios šiuo metu mokosi, arba kliūčių, kylančių pripažįstant turimą išsilavinimą, kvalifikaciją. Atėmus jai teisę vairuoti, ji turėtų ieškotis kito darbo, kas dėl aptartų priežasčių užimtų daug laiko, ji netektų pajamų ir santaupų.

Ketvirta, ji laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje, padeda tautiečiams, nukentėjusiems nuo valdžios represijų, dalyvauja įvairiuose (duomenys neskelbtini) paramos renginiuose, intensyviai mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, teisinio reguliavimo ypatumais.

Penkta, jai paskirtą baudą ji sumokėjo, patikina, kad neturi polinkio pažeidinėti taisykles, tai pirmas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas. Prašo iš dalies panaikinti skundžiamą nutarimą – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams (b. l. 1-4).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalį asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 punktą Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4 punkte apibrėžiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena. Iš aptarto daroma išvada, kad užsienio šalių išduoti vairuotojo pažymėjimai, kurie atitinka SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatas, galioja ir patvirtina asmens teisę vairuoti motorines transporto priemones tik tokiu atveju, jei pažymėjimo turėtojas dėl asmeninių ir/ar darbo ryšių Lietuvos Respublikoje kiekvienas kalendoriniais metais gyvena mažiau nei 185 dienas. Kadangi pareiškėjai 2023 m. kovo 13 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimo Nr. 760230921), pareiškėja 2023 m. spalio 18 d. vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja dėl pažeidimo gailisi, nurodė visas jai žinomas tiriamo įvykio aplinkybes, todėl jai buvo paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. Tačiau ar pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė gali būti neskiriama, palieka teismui spręsti savo nuožiūra (b. l. 58-61).

Šalies argumentai

Pareiškėja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo skundą. Ji turėjo teisę vairuoti, į Lietuvą atvyko neseniai, bando integruotis, mokosi įstatymus. Nežinojo, kaip pakeisti teise ir iki kokio termino tai padaryti. Tikslo pažeisti įstatymus neturėjo. Ji dirba (duomenys neskelbtini), tai vienintelis jos darbas, gyvena bute, už kurį reikia mokėti; lietuvių kalbos nemoka. Pripažįsta pažeidusi įstatymus, po to, kai buvo sulaikyta policijos, ji jau išlaikė teise, baudą sumokėjo.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Už šį nusižengimą numatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Pareiškėja neginčija, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau prašo neatimti jai teisės vairuoti transporto priemones.

Teismui taip pat nekyla abejonių, kad buvo padarytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas. Iš 2023 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities VPK kelių policijos skyriaus 1 poskyrio vyresniojo specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. spalio 18 d. apie 10.42 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo sustabdytas automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K. Nustatyta, kad ji, gavusi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nevykdė SEAKĮ 13 straipsnio 9 punkto reikalavimų pasikeisti (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos pažymėjimą (b. l. 6).

Kaip ir buvo nurodyta atsiliepime, pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 punktą Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Tiek pagal šias įstatymo nuostatas, tiek ir pagal Taisyklių 2.4 punkte apibrėžtą nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką užsienio šalių išduoti vairuotojo pažymėjimai, kurie atitinka SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatas, galioja ir patvirtina asmens teisę vairuoti motorines transporto priemones tik tokiu atveju, jei pažymėjimo turėtojas dėl asmeninių ir/ar darbo ryšių Lietuvos Respublikoje kiekvienas kalendoriniais metais gyvena mažiau nei 185 dienas. Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. sprendimu nuspręsta A. K. suteikti pabėgėlio statusas ir išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (b. l. 10-12), leidimas išduotas 2023 m. kovo 13 d. (b. l. 59). Taigi akivaizdu, kad 2023 m. spalio 18 d. A. K. asmeniniai ir darbo ryšiai su Lietuvos Respublika truko ilgiau nei 185 kalendorines dienas, todėl jos turėtas (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotas vairuotojo pažymėjimas neatitiko SEAKĮ 13 straipsnio 9 punkto reikalavimų, ir Institucija padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. 2023 m. spalio 18 d. transporto priemonę vairavo neturėdama teisės vairuoti, ir jos veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos skundžiamame nutarime nėra pasisakyta apie jos atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, tačiau iš nutarimo turinio matyti, kad pareiškėjai skirta sankcijos minimumą atitinkanti bauda bei minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog jai nepagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė už ankstesnį administracinį nusižengimą, kurio ji nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad ANK 424 straipsnio 7 dalis imperatyviai numato, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą mažiausiai šešiems mėnesiams. Todėl darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014). Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Visų pirma, atsižvelgus į faktines byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nesant tyčios pareiškėjos veiksmuose. A. K. leidimas nuolat gyventi Lietuvoje suteiktas 2023 m. vasario 20 d., nusižengimo padarymo metu ji turėjo galiojantį kilmės valstybės išduotą vairuotojo pažymėjimą (b. l. 37), todėl, įvertinus trumpą nuo leidimo gavimo praėjusi laiką, ji galėjo sąžiningai klysti dėl savo turimų teisių apimties. Ji pradėjo dirbti netrukus po leidimo gavimo, 2023 m. balandžio 11 d. (b. l. 14-18), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, nurodoma, jog A. K. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, atimant tokią galimybę kyla grėsmė jos finansinei padėčiai, nes šis darbas yra pagrindinis jos pajamų šaltinis (b. l. 19). Pareiškėja nuomojasi butą, kuriame deklaravo savo gyvenamąją vietą (b. l. 20-24), dalyvauja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Nors nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, vis tik atsižvelgtina į tai, kad jai suteiktas pabėgėlio statusas, jos galimybės susirasti darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, yra ribotos dėl kalbos nemokėjimo. Skundo nagrinėjimo metu A. K. jau yra gavusi Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą (b. l. 46-47), jai paskirtą baudą sumokėjo 2023 m. lapkričio 13 d. (b. l. 27).

Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas A. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad A. K. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, suvokia ir visiškai prisiima atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kas rodo, jog pareiškėja atsakingai žiūri į savo prievoles valstybei. Tai laikytina jos atsakomybę švelninančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamas pažeidimas, už kurį paskirta administracinio poveikio priemonė, padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl piktybiško nusiteikimo ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Jokių pasekmių nekilo, šiuo metu pažeidimas ištaisytas.

Apibendrinant, nors administracinio poveikio priemonė taikyta pagrįstai, tačiau teismo aptartų tiek administracinėn atsakomybėn patrauktos A. K. asmenybę, tiek jos padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma atskleidžia mažesnį padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, o administracinio poveikio priemonės taikymu A. K. kiltų neproporcingai didelės pasekmės. Todėl konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai bus įgyvendinti neskiriant jai ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos A. K. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26783-2023 pakeisti dalyje.

Pripažinti, kad yra A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. K. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė