Kauno apylinkės teismo nutartis

sprendė pareiškėjo M A. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno SB „Baltasis gandras“, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sodo namelį 1S1ž, kurio bendras plotas 7,84 kv. m, užstatytas plotas 20 kv. m, priestatą 1s1ž, kurio bendras plotas 10,03 kv. m ir inžinerinius statinius – betoninių plytų aikštelę, kurios plotas 31,5 kv. m, centro koordinatės X/Y(duomenys neskelbtini), adresas Kauno m. sav., Kauno m.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atsisakytinas priimti.

Teismas, procesinio dokumento priėmimo klausimą, privalo spręsti pagal jame nurodytas aplinkybes ir kartu su dokumentu pateiktus rašytinius įrodymus (137 str. 1 d.). Jau šioje civilinio proceso stadijoje teismas turi išspręsti ir klausimą, ar sprendžiant iš nurodytų ir pateiktų dokumentų, procesinis dokumentas yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ir teismingas teismui kuriam jis pateiktas (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas nuo 1980 m. yra sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ narys. Pareiškėjui buvo perduotas naudotis žemės sklypas Nr. 25 su sodo namu, kuriuo jis naudojasi ir valdo iki šiol. Sklype yra sodo namelis, šiltnamis, pasodinti vaismedžiai, vaiskrūmiai, yra dirbama žemė, įrengtos lysvės. Statiniai su žemės sklypu Nr. 25 pareiškėjui buvo perduoti 1980 m. 2006-04-26 UAB „Geometra“ pareiškėjui parengė sodo namelio, esančio sklype Nr. 25, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Žemės sklypas Nr. 25, kuriame yra sodo namelis su priklausiniais, yra valstybinės žemės dalis.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sodo namelį, priestatą ir inžinerinius statinius – betoninių plytų aikštelę, prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamuosius daiktus, kurie įgyti statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Įstatymų nuostatos aiškiai ir konkrečiai numato nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir įregistravimo procedūras. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Naujo daikto sukūrimas yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas, kuriam yra taikomas reikalavimas, kad daiktas būtų buvęs sukurtas teisėtai ir suformuotas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-09-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006 pabrėžė, kad tuo atveju, kai asmuo statinį yra įgijęs jį pasistatydamas, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas. Asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statinio statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.

Pareiškėjo nurodomas nekilnojamasis turtas, dėl kurio prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo į jį nuosavybės teisę, yra sukurtas statybos būdu, tačiau šis nekilnojamas turtas nėra užbaigtas suformuoti, t. y. statiniams nėra suteikti unikalūs numeriai, suteiktas adresas ir jie nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. CK 4.69 straipsnio 1 dalies numato, jog įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektai. Nekilnojamasis daiktas gali tapti privačios nuosavybės teisės objektu tik teisės aktų nustatyta tvarka jį įregistravus nekilnojamojo turto registre. Be to, pareiškėjas nurodė, kad minėti statiniai yra valstybei priklausančiame žemės sklype, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Taip pat, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į žemės sklypo valdytoją - Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir gavo sutikimą dėl nuosavybės teisės. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės įregistravimo į minėtus pastatus, tačiau ši institucija atsisakė juos įregistruoti. Teismas pažymi, kad dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatus bei statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre turi būti sprendžiama pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką, o ne taikant įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančias teisės normas. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas visų pirma turėtų kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti pastatus, suteikiant jiems unikalius numerius, adresą ir pan. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, įgyjamosios senaties institutas šiuo atveju negali būti taikomas.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, pareiškėjo pareiškimas atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo M A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno SB „Baltasis gandras“, ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.