Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-657-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-91-537/2020Nutartis · 2020-08-12Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-09Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-04-02Kauno apygardos teismas
  4. T-510-416/2021Nutartis · 2021-09-23Marijampolės apylinkės teismas
  5. T-691-482/2021Nutartis · 2021-12-22Marijampolės apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2022-01-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
1S-657-954/2020
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00254-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
S. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-657-954/2020
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00254-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Dariaus Kantaravičiaus,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimo netaikyti S. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. B. 2009 m. liepos 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia - 2009 m. kovo 22 d., bausmės pabaiga - 2022 m. kovo 22 d. Likusi neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2020 m. liepos 27 d. ) - 1 metai 7 mėnesiai 23 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2020 m. liepos 27 d. priimtu nutarimu Nr. 81/04-588 nutarta netaikyti nuteistajam S. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija, atsižvelgė į tai, jog S. B. nevykdė jam ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu skirtų rekomendacijų, kadangi buvo baustas drausmine tvarka.

3. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis S. B. jį apskundė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, kurie 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodami, jog Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Šalies argumentai

4. Skunde nuteistasis S. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, tenkinti jo skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.1. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir atmesdamas nuteistojo skundą rėmėsi tik Komisijos nuomone neįvertindamas visų duomenų, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tiek Komisija, tiek teismas atsižvelgė į tai, jog S. B. buvo teistas šešis kartus, kad praeityje jam tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas ir per vieną iš jų jis padarė naują nusikaltimą, tačiau nuteistojo teigimu, tai buvo labai seniai, dėl to jis labai gailėjosi ir per tiek metų pakeitė požiūrį į gyvenimą ir jo vertybes, suprato alkoholio daromą žalą ir visiškai atsisakė jo vartojimo.

4.2. Skunde pažymima, jog nuteistasis yra atlikęs ¾ bausmės dalies, iki bausmės pabaigos jam likę 1 metai ir 7 mėnesiai, bausmę atlikinėja jau 11 metų. Nuteistojo teigimu, jis labai gailisi dėl paskutinio nusikaltimo, dėl visų išgyvenimų pataisos namuose paguodos keletą kartų ieškojo alkoholyje, dėl ko ir buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis. 2018 m. nuteistasis vedė, žmona jį labai palaiko, skatina gyventi teisingai. Jis pakeitė požiūrį į gyvenimą, suprato savo netinkamą elgesį, pradėjo vertinti žmogiškąsias vertybes. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis pataisos įstaigoje atlikdamas bausmę buvo 9 kartus skatintas, šiuo metu dirba metalo liejimo ceche, į darbą žiūri atsakingai, su darbdaviu sutaria gerai bei stengiasi kokybiškai atlikti visus jo nurodymus. Be to, nuteistasis dar yra „Dailės studija“ narys. Studijoje gamina įvairius dirbinius iš medienos, kurie vežami į parodas ir kur nuteistasis yra laimėjęs prizinę vietą. Atlikdamas bausmę nuteistasis taip pat įgijo šaltkalvio-remontininko, suvirintojo, tekintojo specialybes. Išėjęs į laisvę anksčiau laiko, nuteistasis dirbtų legalų darbą bei užsiimtų veikla susijusia su medienos dirbinių darymu.

4.3. Skundo autoriaus teigimu, bausmės atlikimo metu jis padengė visus jam priteistus ieškinius, jo nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką, nuo pirminio vertinimo yra ženkliai sumažėjusi. Išėjęs į laisvę nuteistasis gyventų motinos bute, o vėliau apsigyventų su žmona. Nuteistojo įsitikinimu yra pagrindas juo pasitikėti ir toliau laikyti jį neizoliuotą nuo visuomenės, skiriant jam įvairias baudžiamojo poveikio priemones. Nuteistojo teigimu, jis nepažeidinės teismo paskirtų sąlygų ir įpareigojimų, pasižada jas vykdyti, daugiau nebenusikalsti, gyventi dorą ir ramų gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. B. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką, atitinkanti 71 balų, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

8. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, Komisijos nutarimą, socialinio tyrimo išvadą ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingas išvadas, jog S. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje, negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais S. B. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis pataisos namuose mokėsi, įgijo šaltkalvio įrankininko, suvirintojo, tekintojo, šaltkalvio remontininko specialybes, keletą metų dirbo liejimo ceche, dalyvauja „Dailės studija“ veikloje, daro dirbinius iš medienos, lanko kitus įkalinimo įstaigoje organizuojamus užsiėmimus, lankė programą „Keisk požiūrį“, kurios tikslas padėti asmenims turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo, yra išmokėjęs jam priteistus ieškinius antstoliams, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, atlikdamas bausmę devynis kartus skatintas. Tačiau vien tai, kad S. B. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, teigiama darbinė motyvacija, aktyvus dalyvavimas „Dailės studija“ veikloje bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.

10. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad S. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (71 balas) priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga nuo ankstesnio vertinimo (77 balų) pakito, tačiau nežymiai tik 6 balais ir išliko vidutinė. Šiame kontekste nesant žymaus pokyčio, svarbu vertinti pačią pažangą ir jos pokytį vertinant ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir asmenybę. Ir nors nuteistojo manymu jo pastangos taisytis patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių keičiančių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu S. B. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis lengvai išsiprovokuoja konfliktui (ypač apsvaigus nuo alkoholio), konfliktų metu linkęs vartoti smurtą, nuteistojo impulsų kontrolė nepakankama, savitvarda silpna, pasekmių suvokimas nepakankamas, empatijos jausmas silpnas, gailesčio nusikaltimo aukai nejaučia, nesigaili, mąstymas nelankstus, kategoriškas, nors kaltę dėl padaryto paskutinio nusikaltimo ir pripažįsta, tačiau teigia, kad jam skirta bausmė yra per didelė, kadangi jis gynėsi. Nuteistajam yra būdingas nerūpestingas/rizikingas, atsakomybės stokojantis elgesys, apklausiamas nesąžiningai pateikia informaciją apie save, pateikti faktai prieštarauja vienas kitam, linkęs save pateikti iš geresnės pusės kas parodo manipuliacinį jo gyvenimo stilių. Atlikus nuteistojo rizikos įvertinimą pakartotinai įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta, jog nuteistojo rizika yra vidutinė, tačiau jei nuteistasis nespręs alkoholio vartojimo problemos, galima teigti, kad dėl silpnos savitvardos apsvaigus nuo alkoholio, rizika įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą didės. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo S. B. pakartotinio nusikalstamumo riziką: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais; nuostatos. Šiuo atveju, tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog nuteistasis S. B. per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką už rėžimo reikalavimų pažeidimus net 14 kartų buvo baustas drausmine tvarka, nuobaudos negalioja tik nuo 2020 m. liepos 3 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgia nepriekaištingai, jis didžiąją dalį bausmės darė pažeidimus, kurie yra gana grubaus pobūdžio (tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą). Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Pažymėtina, jog kiekvienas nuteistasis atliekantis laisvės atėmimo bausmę turi laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų. Paklusimas reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju S. B. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis S. B. teistas šešis kartus, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka penktą kartą, tris kartus jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Taip pat jam vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu jis taip pat padarė naują nusikaltimą. Nuteistasis yra įvykdęs keturių skirtingų veikų nusikaltimus, paskutinis (nužudymas) yra sunkesnis už ankstesnius. Visi nuteistojo nusikaltimai padaryti jam esant neblaiviam. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Nors minėtos aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia S. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir ankstesnių teistumų bei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo ir pobūdžio. Toks vertinimas nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksų nuostatų nepažeidžia.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime, netaikyti nuteistajam S. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, įvertinęs materialiojo pagrindo nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam S. B. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.

14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis S. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo S. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. B. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisEvaldas GražysDarius Kantaravičius