Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-206-658/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-02
Bylos Nr.
1S-206-658/2021
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00254-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Aurelijus Rauckis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
S. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-206-658/2021Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00254-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 81/04-142 taikyti nuteistajam S. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. S. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė bei jis pripažintas pavojingu recidyvistu.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. kovo 22 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 22 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2021 m. sausio 28 d.) – 1 metai 1 mėnesis 22 dienos.

3. Komisija 2021 m. sausio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-142, kuriuo nutarė taikyti nuteistajam S. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 10 kartų, pataisos namuose dirba, įgijęs daug specialybių, lanko socialinės reabilitacijos programas, išėjęs į laisvę turės kur gyventi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (71 balas), todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos vertinimu, nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė Komisijos nutarimo netvirtinti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 81/04-142 taikyti nuteistajam S. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, jog S. B. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

II. Skundo esmė

6. Nuteistasis S. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 81/04-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. B.. Taip pat prašoma panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2021 m. vasario 3 d. atsiliepimą Nr. 35-539.

6.1. Skunde teigiama, kad pataisos namų administracija geriausiai mato nuteistojo teigiamus pokyčius, jo nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nuteistasis suprato padarytų nusikalstamų veikų neigiamą pobūdį, yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti, o tai patvirtina jo nepriekaištingas elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas, visuomenei naudingos veiklos. Be to, S. B. tinkamai laikėsi pataisos namų taisyklių, nėra padaręs pažeidimų bei ateityje laikykis privalomų taisyklių ir įstatymų.

Atsiliepimas

6.2. Skunde nurodoma, jog prokuroro atsiliepime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika. Atsiliepime šabloniškai nurodoma, jog negalima teigti, kad jau įvyko reikšminga pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Prokuratūra ir pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ir vienpusiškai įvertino nuteistojo S. B. elgesį, vadovavosi nuo jo valios pasikeisti, reabilituotis nepriklausančiomis aplinkybėmis, padarė teisės taikymo pažeidimus ir nepagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnio teismo formuojamos lygtinio paleidimo praktikos, ypač, kai yra toks mažas likęs bausmės laikas, lyginant su visa jau atlikta bausme. Prokuratūra neatsižvelgė į nuteistojo nekriminogeninę praeitį, atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą grindė iš esmės padarytų nusikaltimų pobūdžiu, sunkumu, teistumais, nesudarant galimybės konstatuoti nuteistojo pokyčių, neatsižvelgiant į atliktą bausmės dalį. Todėl prokuratūros atsiliepimas netvirtintinas, o teismo nutartis naikintina.

6.3. Pažymima, jog iš Komisijos nutarime buvo detaliai aptarti nuteistojo asmenybė ir elgesys pataisos namuose. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo nekartą skatintas, nuobaudos seniai išnykę. Jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos, socialinių įgūdžių projektuose bei programose, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su artimaisiais. Laisvalaikiu užsiima knygų skaitymu, savišvieta, kita kūrybine dorovine veikla, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais. Nuteistojo S. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (pagal „OASys“ metodiką – 71 balas). Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarimas pagrįstas, jame išsamiai aptarti ir įvertinti nuteistojo elgesio pokyčiai visos bausmės atlikimo metu, tame tarpe ir bausmės paskirties kontekste. Šiuo atveju atlikta bausmės dalis pasiekė tikslą ir laikytina pakankamu nubaudimu už padarytus nusikaltimus. Komisija pagrįstai sprendė, jog matyti neabejotinai teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, sudarantys pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

6.4. Nuteistasis teigia, kad jis nekartos to pačio elgesio modulio, jis stengsis integruotis į visuomenę, atgauti pasitikėjimą, ieškodamas resocializacijos bei visuomenės saugumo pusiausvyros. Jis nori pasitaisyti, neatlikdamas visos bausmės vien tik izoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis įvykdė visus jam keliamus reikalavimus, kad jo atžvilgiu būtų taikytas lygtinio paleidimo institutas.

6.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Jam nustatomi griežti įpareigojimai ir suvaržymai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus, todėl asmuo ir toliau yra paveikiamas, kad vėl nenusikalstų, ir kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo S. B. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo ir nuteistajam S. B. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš 2021 m. sausio 25 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 81/04-86 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog pagal „OASys“ metodiką nuteistajam S. B. nustatoma vidutinė – 71 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo 2020 m. birželio 22 d. atlikto vertinimo S. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito, o nuo 2017 m. gegužės 20 d. sumažėjo tik 7 balais, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė. Vis dėlto vien tik šios aplinkybės (ne)taikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti S. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis iš esmės individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones vykdo – dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba. Teigiamai S. B. elgesį apibūdina ir tai, kad jis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės laikotarpį yra 10 kartų skatintas, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo keturias specialybes, išmokėjęs priteistus žalų atlyginimus, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas S. B. yra šeštas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Paskutiniu nuosprendžiu S. B. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Be to, praeityje nuteistajam buvo tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau vieną kartą lygtinio paleidimo metu jis padarė naują nusikaltimą. Taip pat S. B. atžvilgiu vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu jis vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Taigi, anksčiau nuteistajam taikyta probacija įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Šie faktai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia S. B. netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Bet to, S. B. bausmės atlikimo metu 14 kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam buvo paskirtos nuobaudos. Nors nuobaudos negalioja, o aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą S. B. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintas S. B. elgesys per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padaryta pagrįsta ir motyvuota išvada, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pataisos procesas yra ilgas ir sudėtingas, ir tam reikalingas laikas. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis jau tikrai ilgą laiką atlikinėja bausmę yra suprantama, bet dar nereiškia, kad šis procesas neturi tęstis struktūruotoje aplinkoje.

12. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad S. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, ir jo nuostatos, kurie, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriami S. B. asmenybę neigiamai apibūdinantiems kriminogeniniams rizikos veiksniams. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis savo kaltę dėl padaryto paskutinio nusikaltimo pripažįsta, tačiau teigia, kad skirta bausmė yra per didelė, nes jis gynėsi. Kaip jau minėta, nuteistasis anksčiau ne visada laikėsi probacijos sąlygų, nes vėl padarydavo naujas nusikalstamas veikas. Būdamas laisvėje nuteistasis vieną kartą yra vartojęs kokaino ir nors nurodė, kad jam nepatiko bei daugiau narkotikų nevartojęs, tačiau pataisos namuose buvo užfiksuoti du narkotikų vartojimo atvejai, už kuriuos nuteistajam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Taip pat nuteistasis turi problemų susijusių su alkoholio vartojimu, t. y. būdavo, kad jis gerdavo net kelias dienas iš eilės, po to pasitaikydavo abstinencijos laikotarpiai, tačiau alkoholio vartojimas būdavo nesaikingas. Visi nusikaltimai, tame tarpe ir smurtiniai, kuriuos yra įvykdęs nuteistasis, padaryti jam būnant neblaiviam. Taip pat iš S. B. yra atimtas vairuotojo pažymėjimas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Taigi, alkoholio vartojimas yra tiesiogiai susijęs su nuteistojo nusikalstama veika ir gali vėl paskatinti jį nusikalsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis pataisos namuose yra tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą. Nors po to nuteistasis pataisos įstaigoje lankė programą „Keisk požiūrį“, kurios tikslas padėti asmenims turintiems priklausomybių, tačiau po šios programos išklausymo buvo užfiksuoti jau minėti du narkotikų vartojimo atvejai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia abejoti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu nevartos psichiką veikiančių medžiagų.

13. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu S. B. atžvilgiu teisėjų kolegijai vis dar kelia ir kiti nustatyti kriminogeniniai rizikos veiksniai, t. y. galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis laisvėje beveik neturi darbinės patirties, apie ką jis kalba abstrakčiai. Šiuo metu pataisos namuose dirba ir dalyvauja „Dailės studija“ veikloje, kur išmoko dirbti su mediena ir išėjęs į laisvę planuoja užsiimti darbine veikla susijusia su įvairių medienos dirbinių gamyba ir prekyba. Vis dėlto nuteistasis savęs vertinimo anketoje yra pažymėjęs, kad jam problema sutarti su vadovais, įgyti kvalifikaciją, susirasti darbą ir jį išlaikyti. Iš nuteistojo pasakojimų galima daryti išvadą, kad yra turėjęs neteisėtų pajamų. Nuteistasis pripažino, jog jo padarytiems nusikaltimams įtakos turėjo netinkamų draugų pasirinkimas ir bendravimas su jais bei alkoholio vartojimas. Be to, apklausos su resocializacijos specialistais metu nuteistasis nesąžiningai pateikia informaciją apie save, pateikti faktai kartais prieštarauja vienas kitam, jis linkęs save pateikti iš gerosios pusės, tai parodo jo manipuliacinį stilių. Nuteistajam yra būdingas nerūpestingas, rizikingas, atsakomybės stokojantis elgesys.

14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau, įvertinus S. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

15. Taip pat vis dar atkreiptinas dėmesys į nuteistojo mąstymą ir elgesį. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis lengvai išprovokuojamas konfliktui (ypač apsvaigus nuo alkoholio), konfliktų metu linkęs naudoti smurtą. Pats nuteistasis pripažįsta, kad smurto naudojimas yra vienas iš konflikto sprendimo būdų. S. B. impulsų kontrolė nepakankama, savitvarda silpna. Jis identifikuoja dalį problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu, tačiau ne visas, nepakankamai suvokia pasekmes. Nuteistojo empatijos jausmas silpnas, užuojautos, gailesčio aukai nejaučia, nesigaili. Jo mąstymas konkretus, nelankstus, gana kategoriškas. Be to, pagal smurtinio elgesio rizikos vertinimo metodiką HCR-20 nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Tačiau jei nuteistasis toliau nespręs alkoholio vartojimo problemos, dėl silpnos savitvardos apsvaigus nuo alkoholio, rizika įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimą didės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų.

16. Taigi, įvertinus S. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistasis, jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artinamaisiais (ypač žmona). Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad tokia aplinkybė, t. y. artimųjų buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog S. B. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Tuo labiau pats nuteistasis pripažino, jog su kai kuriais šeimos nariais (pvz., seserimi) palaiko tik formalius socialinius ryšius, o su savo dukra išvis nebendrauja bei savęs vertinimo anketoje yra pažymėjęs, kad jam yra problema savo vaiko priežiūra, sugyvenimas su sutuoktiniu/partneriu. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. I-141, 9.14, 12.2.13 punktais, prokuroras turi teisę teikti atsiliepimus į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimus. Nagrinėjamu atveju prokuroras pasinaudojo minėta teise ir pateikė atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo, kurio turinį skundžiamoje nutartyje paminėjo apylinkės teismas. Tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi baudžiamajame įstatyme nėra numatytas prokuroro atsiliepimo tvirtinimas. Pats skundžiamas apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nurodė tokio sprendimo motyvus bei nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Apylinkės teismo priimta nutartis paremta visapusiška duomenų, turinčių reikšmės svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, analize, o ne vien tik prokuroro atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis.

18. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių S. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. vasario 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Darius KantaravičiusNerijus MeilutisAurelijus Rauckis