Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (43, 45 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (3 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas R. B. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2023-09-01 iki 2023-09-18 Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. būdamas nerūkantis buvo laikomas kameroje su rūkančiu asmeniu.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bausmių vykdymo kodekso 74 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji atskirai vieni nuo kitų turi būti laikomi: 1) vyrai – atskirai nuo moterų; 2) nepilnamečiai – atskirai nuo pilnamečių;3) nuteistieji – atskirai nuo arešto bausmę atliekančių nuteistųjų; 4) buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmąjį kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę, – atskirai nuo kitų nuteistųjų. Nuteistieji vieni nuo kitų izoliuojami arba atskirai laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Teisingumo ministro nustatyta tvarka atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi ir kiti, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, nuteistieji.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, taip pat numato, kad bausmės atlikimo vietoje izoliuoti arba atskirai vieni nuo kitų gali būti laikomi: suimtieji ar nuteistieji, pirmą kartą atvykę į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą – atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų; suimtieji ir nuteistieji, nevykdantys nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų – atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų; suimtieji ir nuteistieji, kuriems teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos – atskirai nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų; į paprastąją, drausmės ar lengvąją grupes priskirti nuteistieji – atskirai kiekvienai grupei priskirti nuteistieji nuo kitoms grupėms priskirtų nuteistųjų; nuteistieji, kuriems nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika – atskirai nuo nuteistųjų, kuriems nustatyta žema arba vidutinė nusikalstamo elgesio rizika;. nuteistieji, kurie nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – atskirai nuo nuteistųjų, darančių tokią pažangą; kiti suimtieji ir nuteistieji, jei kitais būdais ar priemonėmis nėra galimybės užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumo (20 punktas).

Taigi nei Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų izoliavimą, nei Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės nenumato, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų, toks skirstymas į kameras teisės aktuose neįtvirtintas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas R. B. Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 95 buvo laikomas nuo 2022-11-23 iki 2023-10-19 (48 b. l.). Kartu su juo kameroje Nr. 95 ginčo laikotarpiu buvo laikomi nuteistieji A. M. ir A. S. (54-55 b. l.). Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių TI, apklausos anketoje, užpildytoje 2022-04-08, pareiškėjas į anketos klausimą „Ar rūkote“ atsakė „Ne“ (51 b. l.). Nuteistasis A. M. į anketos klausimą „Ar rūkote?“ 2022-08-10 atsakė „Ne“, 2023-02-17 atsakė „Taip“, 2023-09-01 – „Ne“, 2023-09-18 – „Taip“ (60-63 b. l.). Nuteistasis A. S. į anketos klausimą „Ar rūkote?“ 2022-05-19 atsakė „Taip“, 2022-12-13 atsakė „Ne“, 2022-12-16 – „Taip“, 2023-02-22 – „Ne“ (56-59 b. l.).

2023 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas skundu kreipėsi į Šiaulių kalėjimo operatyvinį darbuotoją P. B., skunde nurodė, kad į nerūkančiųjų kamerą 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo įkeltas rūkantis nuteistasis A. M., šis skundas užregistruotas 2023-09-05, jam suteiktas Nr. NSP-24-6500 (65-66 b. l.). Į šį skundą pareiškėjui buvo atsakyta tik 2023-10-02, atsakyme nurodyta, kad nuteistieji, pateikę rašytinį prašymą būti laikomi kameroje su nerūkančiais asmenimis, tabako gaminiais neaprūpinami, patikrinus dokumentinę medžiagą nustatyta, kad visi kameroje Nr. 95 laikomi nuteistieji yra deklaravę, jog yra nerūkantys, duomenų, kad skunde minimas nuteistasis rūko, negauta (15 b. l.). Šį atsakymą pareiškėjas apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir atsakydama į jį 2023-10-31 raštu Nr. 2S-2576, be kita ko, nurodė, kad skunde pareiškėjas nenurodė, ar nuteistasis A. M. rūko kameroje, ar tiesiog grįžta parūkęs ir taip jaučiamas rūkalų kvapas, patikrinus nuteistųjų, laikomų kameroje Nr. 95, apklausos anketas, visi nuteistieji yra deklaravę, jog yra nerūkantys, faktinių duomenų, kad Šiaulių kalėjime minimu laikotarpiu suimtieji (nuteistieji) rūkytų gyvenamosiose kamerose, negauta, gautas nuteistojo A. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis pradėjo rūkyti 2023-09-18 ir dėl šios priežasties buvo perkeltas į rūkančiųjų kamerą (16-17 b. l.). Į bylą pateiktas ir nuteistojo A. M. rašytinis paaiškinimas, surašytas 2023-10-27, kuriame nurodyta, kad jis pradėjo rūkyti nuo 2023-09-18 (64 b. l.).

Spręsdamas pasyvaus rūkymo kalinimo įstaigoje klausimus, Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Teismas pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata. Net kasdieniai užsiėmimai (mankšta) kalėjimo kieme, sportiniai žaidimai, gana didelė ir erdvi, natūralios saulės apšviesta ir vėdinama kamera nepašalina pasyvaus rūkymo padarytos žalos, patirtos tuo metu, kai pareiškėjas buvo kalinamas vienoje kameroje su rūkančiaisiais. Taigi, nerūkančio asmens kalinimas kartu su rūkančiais kaliniais ir dėl to jo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl nerūkančių nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais, pripažįstama, jog tai pažeidžia Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkto nuostatas, iš esmės įtvirtinančias nerūkančio asmens teisę į jų sveikatai saugią aplinką. Kita vertus, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3808-575/2018, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017 ir kt.).

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą bei atsižvelgdamas į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į sveiką aplinką Šiaulių kalėjime buvo pažeista.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra nerūkantis, tą jis nurodė ir Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių TI, apklausos anketoje, užpildytoje 2022-04-08, ir pirminės gydytojų apžiūros, atliktos atvykus į Šiaulių TI 2020-04-20, metu (37 b. l.), ir ambulatorinio apsilankymo pas šeimos gydytoją 2023-09-18 metu (79 b. l.). Pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 95 kartu su asmenimis, tuo metu deklaravusiais nerūkymą (59, 62 b. l.). 2023 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas raštu informavo Šiaulių kalėjimo administraciją, kad kameroje 2023-09-01 apgyvendintas rūkantis nuteistasis A. M., tačiau į šią informaciją nebuvo operatyviai sureaguota, A. M. iš kameros iškeltas tik 2023-09-18, po to, kai pareiškėjas apsilankymo pas šeimos gydytoją metu nurodė, kad yra laikomas su rūkančiu asmeniu, o į pareiškėjo skundą atsakyta tik 2023-10-02 (15, 54, 79 b. l.). Į bylą pateiktas nuteistojo A, Mašaros paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad rūkyti pradėjo nuo 2023-09-18, surašytas tik 2023-10-27, t. y., po to, kai pareiškėjas Kalėjimų tarnybai pateikė 2023-10-16 skundą Nr. 2 (67-71 b. l.), todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kad šis nuteistasis pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nerūkė. Taip pat nėra teisiškai reikšmingos Kalėjimų tarnybos 2023-10-31 atsakyme į pareiškėjo skundą nurodytos aplinkybės, kad neaišku, ar A. M. rūko kameroje, ar grįžta parūkęs ir dėl to jaučiasi rūkalų kvapas (16-17 b. l.), nes pasyvaus rūkymo nepaneigia. Todėl laikytina, kad pareiškėjas kameroje su rūkančiu asmeniu buvo laikomas nuo 2023-09-01 iki 2023-09-18 ir dėl to patyrė tam tikrus nepatogumus, o Šiaulių kalėjimo administracija neužtikrino pareiškėjui sveikatai saugios gyvenamosios aplinkos, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti.

Nustačius, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas su rūkančiu asmeniu, nepaisant to, jog yra nurodęs, kad negali būti laikomas kartu su rūkančiais, turi būti vertinama, kaip šis pažeidimas paveikė pareiškėjo sveikatą ir kokius padarinius jam sukėlė, t. y. ar dėl pareiškėjo laikymo kartu su kitu rūkančiu nuteistuoju pablogėjo jo sveikata, ar pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą su skundais dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su jo laikymu kameroje kartu su rūkančiu asmeniu. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017).

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad patyrė sveikatos sutrikimus – atsirado dusulys ir jis negalėjo atlikti gydytojo kardiologo paskirtos didelio intensyvumo kasdieninės mankštos pasivaikščiojimo lauke metu, tačiau pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje nėra jokių įrašų, patvirtinančių šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę, o iš 2023-09-18 ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi tik tai, kad pareiškėjas prašė iškelti iš kameros rūkantį asmenį, nes pats nerūko, jokių nusiskundimų dusuliu ar kitokiomis sveikatos problemomis pareiškėjas apsilankymo metu neišreiškė (79 b. l.). Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiu asmeniu pablogėjo jo sveikata.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių kalėjime pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimų (pažeistas higienos normos HN 134:2015 7 punkto reikalavimas, pareiškėjui neužtikrinta teisė į sveiką aplinką) patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Iš administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (18 dienų) ir intensyvumą, nustatęs, jog pažeidimas neturėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo sveikatai, sprendžia, jog teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimas (laikymas kartu su rūkančiu asmeniu) laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, o nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017). Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo R. B. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. B. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.