- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- e2S-373-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00165-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- I. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės I. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1512-477/2022 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui G. M., institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2022-03-25 pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės I. P. ieškinys atsakovui G. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-714-731/2014 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtintas šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią buvo sutarta, kad šalių nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina; G. M. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui D. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 101,37 Eur (350 Lt) nuo 2014-01-01 iki jo pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; šalys susitarė dėl G. M. bendravimo su sūnumi D. M. ir dalyvavimo jį ugdant tvarkos.
3. Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki kol byloje įsiteisės teismo procesinis sprendimas, pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-714-731/2014, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir šį išlaikymą padidinti iki 150 Eur per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovės I. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, padidino Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-714-731/2014 iš atsakovo G. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. M. priteisiant vaikui po 150 Eur, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-03-25) iki teismo sprendimo priėmimo dienos; taip pat paskyrė ieškovę I. P. priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; nutarė, kad priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei nurodė nutartį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
5. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu, orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų. Teismas preliminariai įvertinęs tikėtinai pagrįstus ieškinio reikalavimus, atsižvelgdamas į vaiko amžių bei jo amžių atitinkančius poreikius, ieškovės prašymą nutarė tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis).
6. Teismas darė išvadą, kad toks išlaikymo dydis užtikrins minimalių ir būtinų vaiko poreikių patenkinimą kol teisme bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas bei nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys atsakovo turtinių teisių. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, o nustatytas laikinas išlaikymas byloje iki jos išnagrinėjimo iš esmės neturi įtakos galutiniam teismo sprendimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovas G. M. pateiktu atskiruoju skundu nurodo nesutinkantis su vaiko išlaikymo padidinimu, kadangi jis yra bedarbis, turi neįgalumą, yra nustatytas 45 proc. nedarbingumas, gauna nedidelę neįgalumo išmoką, o be to turi antrą vaiką, kuriam taip pat moka išlaikymą, tačiau yra susikaupęs didelis išlaikymo įsiskolinimas abiem vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Atskiruoju skundu apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė laikiną 150 Eur dydžio išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi atsakovas turi neįgalumą bei gauna nedideles pajamas, o be to jis turi daugiau išlaikytinių, kuriems taip pat yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie apelianto argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį bei konstatuoti, kad nurodytos priežastys eliminuoja atsakovo pareigą skirti didesnį laikiną išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
11. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
12. Nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą pateikė medicininius duomenis, kurie apibūdina jo sveikatos būklę ir patvirtina, kad jam yra nustatytas 45 proc. nedarbingumas. Tačiau pažymėtina tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su jo turtine padėtimi, sveikatos būkle ir galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų bus pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina aplinkybių, susijusių su skolininko galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą (ar jį teikti apskritai), vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, šios aplinkybės nagrinėjamos ir nustatomos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
13. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad 2014-01-01 teismo procesiniu sprendimu iš atsakovo priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis (apie 100 Eur kas mėnesį) bei skundžiama nutartimi nustatytas 150 Eur laikino išlaikymo dydis nėra padidintas neproporcingai ar neadekvačiai, o atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pasikeitimą bei visuotinai žinomus pragyvenimo lygio pokyčius, nustatytas laikinas 150 Eur kasmėnesinis išlaikymas, be kita ko atsakovui nenurodžius konkrečių duomenų apie gaunamas pajamas, nesudaro pagrindo spręsti, kad nustatytas laikino išlaikymo dydis yra nepagrįstas ar neteisingas, juo labiau kad šis dydis neviršija ir vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, kas teismų praktikoje yra vertinama, kaip orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl lėšų sumos, reikalingos kasmėnesiniams vaiko poreikiams tenkinti.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, į tai, kad vaiko poreikiai bei pragyvenimo lygis nuo 2014 metų yra neabejotinai pasikeitę, kad išlaikymo dydis laikinai padidintas nedidele suma, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad laikinas teikiamo išlaikymo padidėjimas 50 Eur suma yra objektyviai neįmanomas mokėti, o taip pat preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o priteistas laikinas išlaikymas, įvertinus bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo motyvus bei argumentus, nagrinėjamu atveju yra adekvatus siekiant laikinai užtikrinti nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino atsakovo sveikatos būklės, turtinės padėties, jo galimybės dirbti ir teikti sūnui išlaikymą, todėl daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus – neįgaliojo pažymėjimo kopiją. Nors atsakovas nėra aiškiai suformulavęs prašymo priimti į bylą naujus įrodymus ir nurodęs tokio prašymo pagrįstumo atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina apelianto nurodomas aplinkybes, o skundžiamam nutartis buvo priimta dėl ieškovės kartu su ieškiniu pateikto prašymo tikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl ko apeliantas iš esmės neturėjo galimybės pateikti įrodymus ar išdėstyti savo poziciją, o šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.