Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Godai Varkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei E. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl motinos valdžios apribojimo

8. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 str. 2 d.). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

9. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

10. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo nustatyta, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė E. K., tėvas – A. J. K. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 13). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1546-1153/2023 2023 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo A. J. K. ieškinį tenkino visiškai bei nustatė, jog A. J. K. nėra nepilnamečio vaiko A. K. tėvas, o A. K. nėra A. J. K. dukra (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 67–71). Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d.

11. Iš byloje pateiktų įrodymų ir Tarnybos nurodytų aplinkybių nustatyta, jog atsakovės šeima Tarnybai žinoma: 2021 m. vasario 24 d. buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, o 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. birželio 28 d. nustatytas galimas smurtas vaiko atžvilgiu. 2021 m. birželio 28 d. iš policijos buvo gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad neblaivus J. K. sumušė savo sugyventinę E. K., moteris išvežta į RVUL, E. K. nustatytas 0.76 promilių girtumas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 30–36, 166–178). 2021 m. liepos 2 d. Tarnyboje iš BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro gautas raštas, kuriame nurodoma, kad nuo 2021 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos bei taikoma atvejo vadyba. 2021 m. liepos 13 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36³ straipsnio 3 dalimi, nustačius vaiko apsaugos poreikį vaikui, buvo sudaryta mobilioji komanda darbui su nepilnametės motina (atsakove) ir tėvu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 144). 2021 m. liepos 12 d. Tarnyba įvertino mažametės A. K. situaciją, nustatė vaikui apsaugos poreikį bei priėmė sprendimą paimti vaiką iš šeimos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 145–160). Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-25579-897/2021, Tarnybos prašymą tenkinus ir leidus paimti mažametę iš jos tėvų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 137–140), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 30-1918/21 A. K. nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 28–29).

12. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2022 m. birželio 1 d. vyko pasitarimas dėl atvejo vadybos proceso, kurio metu buvo planuojama svarstyti dėl tolimesnio darbo su šeima, tačiau nei atsakovė, nei jos sugyventinis šiame pasitarime nedalyvavo (nei gyvai, nei nuotolinio ryšio priemonėmis). Tačiau specialistai, kurie dirba su šeima, šio susitikimo metu įvardijo, kad situacija šeimoje blogėja, kadangi vis sudėtingiau teikti pagalbą šeimai, kuri nėra motyvuota spręsti problemas kilusias šeimoje. Pasitarimo metu buvo nurodyta, kad atsakovė nesistengia tęsti pagalbos plane iškeltų uždavinių, specialistų darbo su šeima metu pastebima, kad moteris ne visuomet laikosi susitarimų/ manipuliuoja dėl iškeltų įsipareigojimų nuoseklaus įgyvendinimo/ į pastabas reaguoja negatyviai, ne kartą minėjo, kad iš jos reikalaujama per daug (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 63–75). 2022 m. birželio 13 d. Tarnyboje buvo atlikta A. K. globos peržiūra (2022 m. birželio 13 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 1GPA-382), kurios metu įvertinus, jog priežastys dėl kurių vaikui buvo nustatyta laikinoji globa neišnyko, kad tėvai nekeičia gyvenimo būdo, kad pasikeitė atsakovės domėjimasis vaiko sveikata bei jo poreikiais, laisvalaikiu, kad atsakovę vaiko susigrąžinti nesistengia, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos mažametei nustatymo. Taip pat 2022 m. birželio 15 d. Tarnyboje gauta informacija iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kuriame nurodoma, jog atsakovė kreipėsi į centrą 2022 m. vasario 25 d., lankėsi gydytojo-psichiatro konsultacijoje, teigiama, jog moteris kategoriškai neigia alkoholio vartojimo problemą, tvirtina, kad išgeria rečiau nei 1 k./ mėn., 0,5-1 litrą alaus; kitokias priklausomybės formas moteris neigia, gydytojo-psichiatro diagnozė atsakovei – (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 53–56). 2022 m. birželio 21 d. Tarnyboje gauta informacija iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato dėl informacijos patiekimo apie E. K. ir J. K., kuriame nurodoma, jog policijos registruojamų įvykių registre dėl policijos kvietimo adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 22 d. buvo registruoti 5 atvejai dėl smurto artimoje aplinkoje (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 32–34).

13. Šeimai teikiant socialines paslaugas, periodiškai vyko šeimos atvejo vadybos posėdžiai ir sudaromi pagalbos planai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 37–52, 63–69, 82–109, 119–126, 186–191; 2 t. b. l. 80–89), tačiau 2023 m. sausio 13 d. atvejo vadybos posėdžio metu, į kurį atsakovė ir jos sugyventinis neatvyko, atvejo vadybininkė pateikė informaciją, kad nuo paskutinio atvejo nagrinėjimo posėdžio situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė; moters dukra ir toliau yra globojama. Globos centro globos koordinatorė teigė, kad motinos ir dukros santykis yra nestabilus, mamos apsilankymai reti ir nesistemingi, paskutinį kartą moteris kartu su sugyventiniu dukrą lankė 2022 m. sausio 23 d. Šeimos atvejo socialinė darbuotoja pažymėjo, jog abu paslaugų gavėjai (atsakovė ir jos sugyventinis) vengia bendradarbiavimo su socialine darbuotoja, kartais palaiko ryšį telefonu (į trumpąsias žinutes ir skambučius kartais reaguoja), į paskirtas socialinės darbuotojos konsultacijas dažniausiai neatvyksta. Moteris nesudaro sąlygų lankytis šeimoje, kiekvieną kartą nurodydami kitą priežastį, neatsižvelgia į specialistų rekomendacijas, nevykdo tęstinių pagalbos plane iškeltų uždavinių, nerodo jokių pastangų keisti esamą situaciją šeimoje, pastebimas apatiškas noras imtis veiksmų, siekiant susigrąžinti dukrą. Su paslaugų gavėjais yra nuolat bandoma užmegzti ryšį, skatinama domėtis dukros gyvenimu, sveikata, tačiau pastebima, jog abu tėvai stokojo socialinių įgūdžių (el. b. apyrašo 2 t. b. l. 73–74).

14. Iš bylos nagrinėjimo metu Tarnybos pateiktų aktualių dokumentų matyti, jog atsakovė vis rečiau susitinka su dukra, mergaitė toliau yra globojama globėjų, kurie tinkamai rūpinasi mažamete, situacija atsakovės šeimoje nesikeičia, atsakovė nesirengia susigrąžinti dukros į šeimą, kadangi negali vaikui sudaryti tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, šiuo metu gyvena pas draugę, nes sugyventinis vėl ją sumušė ir išvarė iš namų (el. b. apyrašo 2 t. b. l. 183–192).

15. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovė teista (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas)-(el. b. apyrašo 1 t. b. l. 10–11), per 5 metus 10 kartų bausta administracine tvarka (9 iš jų dėl važiavimo viešuoju transportu be bilieto, vienas dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams)-(el. b. apyrašo 1 t. b. l. 17–19). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės 2022 m. birželio 30 d. išrašo nustatyta, jog atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t. b. l. 20–21), šiuo metu niekur nedirba (el. bylos apyrašo 2 t. b. l. 177–178).

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip motinos pareigų, veda neatsakingą ir netinkamą gyvenimo būdą, kuris yra visiškai nesuderinamas su nepilnamečio vaiko auginimu bei tinkamu auklėjimu, nebendradarbiauja su jai socialines paslaugas teikiančiais specialistais, tik iš dalies vykdo sudaryto pagalbos plano įsipareigojimus, neatsižvelgia į socialinės darbuotojos ir kitų specialistų rekomendacijas, su jais dažnai nebendrauja, t. y. nesiima jokių konkrečių veiksmų, kad situacija pagerėtų, jau ilgą laiką negyvena kartu su savo dukra ir motinos valdžios jos atžvilgiu visiškai neįgyvendina. Be to, bylos duomenimis, atsakovės šeimoje yra nuolat smurtaujama, atsakovė šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos, vis rečiau susitinka su dukra, dėl ko jų tarpusavio ryšys silpnėja, taigi, galimybės vaikui augti kartu su motina šiuo metu nėra.

17. Pažymėtina, kad atsakovė apie teismo procesą ir jo eigą buvo informuota tinkamai (el. b. priedas, b. l. 4, 6, 7), atsakovė dalyvavo 2022 m. spalio 24 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, tačiau vėliau teismo proceso eiga nesidomėjo, vengė priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, neteikė savo paaiškinimų dėl ieškinio reikalavimų ir ieškovės nurodytų argumentų, t. y. atsakovė iš esmės neginčijo ieškovės nurodomų aplinkybių.

18. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

19. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė E. K. rūpintųsi savo nepilnamečiu vaiku, kad jį nuolat lankytų, kad E. K. teiktų vaikui pastovų išlaikymą, pirktų vaikui reikalingus buities daiktus, dovanas ar kitaip prisidėtų prie motinos valdžios vaikui įgyvendinimo. Nepilnametės motina E. K. tik epizodiškai aplanko dukrą, negeba ja rūpintis, nepakankamai bendradarbiauja su pagalbos šeimai specialistais, neatsižvelgia į jų rekomendacijas, neigia alkoholio vartojimo problemą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovė E. K. yra nusišalinusi nuo savo pareigų dukros atžvilgiu vykdymo, t. y. neįgyvendina vaikui savo turtinių ir neturtinių pareigų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios (CPK 12, 178, 185 str.).

20. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką, nesirūpinimą vaiku, žalingos įtakos darymą vaikui savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 str. 1 d.). Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės atstovės paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad atsakovė nesirūpina savo vaiku, šiuo metu yra iš esmės nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, su dukra beveik nebendrauja, ir nėra nustatyta aplinkybių, jog artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti. Atsakovė nelinkusi priimti jai teikiamų socialinių paslaugų, nevykdo jai nustatytų įsipareigojimų ir tokia situacija tęsiasi ilgą laiką, t. y. atsakovė jau ilgą laiką nededa pakankamų pastangų, kad situacija jos šeimoje pasikeistų. Taigi, šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovės E. K. motinos valdžią nepilnamečio vaiko A. K. atžvilgiu. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

21. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovei motinos valdžią neterminuotai, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku.

22. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

23. Apribojus atsakovei motinos valdžią, vadovaujantis CPK 406-407 straipsniais, turi būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Ieškovė prašo nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 30-1918/21 paskirtu laikinuoju globėju.

24. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu A. K. nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t. b. l. 28–29). Iš byloje esančių Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų bei Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 57–62, 77–81, 110–118, 216–221; 2 t., b. l. 75–79), nustatyta, jog mergaitės laikinoji globa vaiko vykdoma tinkamai, duomenų apie galimus vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus Tarnyba neturi, vaikas jaučiasi saugus ir yra atidžiai prižiūrimas budinčio globotoje šeimoje, šiuo metu globa atitinka geriausius vaiko interesus.

25. Atsižvelgiant į tai, kad mažametei yra nustatyta laikinoji globa globos centre, mergaitė gyvena globos centro budinčio globėjo šeimoje, kurioje jai yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jos amžių ir poreikius atitinkanti aplinka, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo nepilnametės A. K. gyvenamoji vieta nustatoma su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 30-1918/21 paskirtu laikinuoju globėju (CK 3.265 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

26. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės E. K. išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., mokamą po 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

28. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nors ieškovė nepateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės, tačiau įvertinęs tai, kad ieškovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį iš motinos pusės skirtina suma yra ženkliai mažesnė, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-276/2013; kt.), teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma A. K. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).

29. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

30. Bylos duomenimis, atsakovė šiuo metu niekur nedirba, jos pajamas sudaro apie 300,00 Eur mokama socialinė išmoka per mėnesį (el. bylos apyrašo 2 t. b. l. 177–178). Byloje nėra duomenų apie kitas atsakovės pajamas, turtimą turtą. Atsakovė kitų duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Pažymėtina, jog nustatant tėvų, privalančių mokėti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad jai būtų apribotas darbingumas, todėl, teismo vertinimu, ji turi imtis visų galimų priemonių gauti daugiau lėšų dukros išlaikymui, kurio prašomas priteisti dydis, teismo vertinimu, ir taip nėra didelis, ypač įvertinus šiuometinę ekonomikos padėtį Lietuvoje.

31. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovės turtinę padėtį bei jos darbingą amžių, tai, kad atsakovė turi dar vieną išlaikytinį, ir tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovės E. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., mokamą po 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

32. A. K. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise paskirtam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 30-1918/21 laikinajam globėjui (CK 3.275 str.)

33. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Ieškovė ir atsakovė šioje byloje yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo (CPK 83 str. 1 d. 5, 14–15 p.).

35. Ieškovė byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 53,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

36. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Duomenų apie tai, kad atsakovė E. K. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo byloje nepateikta.

37. CPK 404 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką. Pagal VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygus.

38. Remiantis šio sprendimo 37 punkte nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas teisės aktuose eksplicitiškai įtvirtino besąlyginę tėvų, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą tokio pobūdžio bylose, tuo pačiu atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Kadangi vienintelė formali sąlyga atleisti tokio pobūdžio bylose tėvus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, yra kreipimasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, teismo vertinimu, vadovaujantis ekonomiškumo principu, taip pat konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principu, tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, turėtų būti atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo ir tais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų, taip pat ir teismas nenustato būtinumo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos tokiems tėvams ar vienam iš jų teikimo, tokiu būdu taupant valstybės lėšas, kurios būtų iš esmės tik formaliai išleistos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Remiantis išdėstytu darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.

39. Vadovaujantis šio sprendimo 38 punkte padaryta išvada, taip pat CPK 96 straipsnio 4 dalimi, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 30-1918/21 paskirtu laikinuoju globėju.

Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 7 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise paskirtam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 30-1918/21 laikinajam globėjui.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.