- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- 1-69-218/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00310-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvija Jakštienė
- Kaltinamasis
- R. L., L. S.
- Nukentėjusysis
- G. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirba, neteistas, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis LR BK 47 str. ir byla jo atžvilgiu nutraukta, gyv. (duomenys neskelbtini),
L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, kuris Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pakeistas ir minėtas asmuo nuteistas 33 parų arešto bausme, gyv. (duomenys neskelbtini),
kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. ir L. S. 2014-03-16, apie 13.30 val., viešoje vietoje – Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro „Aukštaitija" sporto komplekse, A. Jakšto g. 1, Panevėžyje, krepšinio varžybų tarp komandų „Mindaugietis" ir „Euforija" metu, veikdami bendrininkų grupėje kartu ir su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įžūliu elgesiu, susijusius su smurto panaudojimu, varžybų dalyvių ir žiūrovų akivaizdoje, niekindami elementarias moralės bei elgesio taisykles demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimti bei tvarką, o būtent: ketvirto kėlinio pabaigoje, kilus žodiniam konfliktui tarp komandos žaidėjų „Euforija" ir nukentėjusiojo, komandos „Mindaugietis" trenerio, G. B., du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pastarajam sudavė smūgius į galvos sritį, po ko kartu su šiais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš žiūrovų tribūnos išbėgo į krepšinio aikštelę, kur R. L., tyčia G. B., pervertė ant grindų ir bendrai kartu su krepšinio komandos „Euforija" žaidėju L. S. bei minėtais dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrais veiksmais kumščiais sudavė ir įspyrė kojomis į įvairias kūno vietas ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam, tuo bendrai sudavus rankomis ir įspiriant kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusi odos nubrozdinimais kaktoje, dešinėje šlaunyje, poodine kraujosruva kaklo srityje. Tokiais savo veiksmais R. L. ir L. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d..
Kaltinamasis R. L. kaltu dėl kaltinime nurodytos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jo brolis D. L. žaidžia krepšinio komandoje „Euforija“, todėl atėjo jų pažiūrėti. Sėdėjo už komandos „Mindaugietis“ suolelio, apie 6 m. atstumu iki trenerio G. B., keli metrai virš, kuri ir kilo konfliktas. G. B. pradėjo vadinti negražiais žodžiais jų komandos žaidėjus, todėl jie žodžiais puolė jį, nebuvo smūgių pradžioje. Tada viskas nusirutuliojo link jų suolelio, sustojo aplink abi komandos, apie 20 žmonių. Jis, nesusilaikęs, iššoko irgi į aikštę ir pasakė, kad ramintųsi, tačiau susilaukė smūgio iš G. B., bet jis nepataikė. Tada įvyko apsistumdymas. Supuolė daug žmonių. Nežino, kas ten ką stūmė, ką darė. Apsaugos darbuotojų nebuvo. Jis pats puolė, kadangi nesusivaldė, nors pradžių norėjo skirti. Prisipažįsta, kad nuvertė G. B. ant žemės, pribėgęs iš nugaros, kadangi jį pradėjo spausti prie aikštės sienelės nuo žiūrovų kažkoks nepažįstamas kitas žmogus be krepšininko aprangos. Po to, jis gulėjo kojomis į priekį, ant nugaros, viską dengėsi rankomis o kaltinamasis buvo gale jo kojų. Pažymėjo, kad kito kaltinamojo veiksmų nematė, nes buvo kilęs didelis sąmyšis, daug žmonių buvo. Nežinau keliese spardė nukentėjusįjį, bet sutinka, kad jis įspyrė porą kartų kažkur į šoną jam. Konflikto metu jo brolis buvo priėjęs prie jo. Nematė, kad iš žiūrovų tribūnos spjovė jam. Dėl L. S. veiksmų – jis matė kitą kaltinamąjį tik iki to momento, kai jie atėjo prie G. B.. Jam atrodė gal net trenkė nukentėjusiajam kitas kaltinamasis, bet tiksliai pasakyti negali dėl sąmyšio. Taip pat pažymėjo, kad žaidėjo E. S. nežino, nematęs yra. Mano, kad grubus žaidimas išprovokavo tokią situaciją, juolab komanda „Euforija“ buvo gavusi techninių pražangų. Tuo metu žmonių salėje buvo daug ir turbūt buvo net ir moterų bei vaikų, varžybos buvo nutrauktos, kadangi po įvykio niekas nebesutiko žaisti. Sutinka, kad blogai pasielgė, kadangi pasikarščiavo, o nukentėjusiojo atsiprašo. Gailisi dėl to, kad pasikarščiavo, neturėjo taip elgtis. Prašo teismo skirti kuo mažesnę bausmę. Sutinka su prokuroro pozicija dėl jo atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Kaltinamasis L. S. kaltu dėl kaltinime nurodytos veikos neprisipažino ir parodė, kad tuo metu, kai įvyko konfliktas, jis žaidė aikštelėje, buvo starto 5-eto žaidėjas. Pradžioje prasidėjo konfliktas tarp trenerio G. B. ir jo komandos atsarginių žaidėjų. Esant konfliktui ir jis įsikišo, apsižodžiavo su juo, vargu ar tuo metu tai būtų galima vadinti apsistumdymu, bet nieko rimto nebuvo, kadangi juos išskyrė. Kaltinamasis pripažįsta, kad konflikte dalyvavo, bet G. B. nemušė, nespardė, rankomis nedaužė, kadangi jo dalyvavimas pasireiškė tik tuo, kad vartojo necenzūrinius žodžius, bet sužeisti nukentėjusįjį minčių neturėjo. Jo smūgio nebuvo nukentėjusiajam, labiau tai tebuvo tik mostas, bet ne su kumščiu, o pagąsdinimui. Taip pat nebuvo jo spjūvio nukentėjusiajam, tačiau nematė, kas jam spjovė. Pažymi, kad tai tebuvo tik sportinis pyktis, nes G. B. keikėsi, necenzūriniais žodžiais vadino jo komandos draugus, po to jį patį, ko pasekoje jis atsakė tuo pačiu ir iš viso to išėjo visas konfliktas. Iš savo komandos įžeidžiančių žodžių jis negirdėjo. Bet tuo metu jau buvo prasidėjęs sąmyšis, juos buvo apstoję buvo abiejų komandų žaidėjai ir sirgaliai, bet nei vieno jų nepažįsta, nematė tiksliai. Bandė į visą minią nesėkmingai įlįsti, bet nukentėjusįjį pamatė tik pabaigoje po to. Dėl to jam buvo keista jis neva spyrė nukentėjusiajam, nors jis E. S. pažįsta iš seniau, bet nesupranta, kodėl jis taip teigia, kadangi jis dėl minėtų priežasčių prie gulinčio G. B. nebuvo priėjęs. Įvykio metu salėje teisėjai buvo, bet jie nieko nebandė daryti. Pažymėjo, kad jo komandos nariai nukentėjusiojo nemušė, jis susimušė tik su sirgaliai, bet detalių neatmena. Su komanda „Mindaugietis“ žaidžia ne pirmus metus, bet pykčių nėra tarp jo ir priešininkų komandos.
Nukentėjusysis G. B. teismo posėdyje parodė, kad jis yra komandos „Mindaugietis“ treneris, daugiau komandos vadovas. Nurodė, kad vyko krepšinio varžybos tarp komandų. Tos varžybos buvo jo komandai svarbios, jos buvo įtemptos. Jo komanda pradėjo pralaimėti dėl to, kad prasidėjo veiksmai nesusiję su sportu, provokuojantys veiksmai. Po atkovoto kamuolio, po pražangos buvo linksima į mūsų žaidėjų pusę, tarsi „išsigąskit jūs“. Galų gale per visą žaidimą buvo gautos trys techninės pražangos, ko pasekoje įtampa tik kilo. Matyt, teisėjai norėdami išvengti žaidėjų šalinimo, už grubų žaidimą daugiau techninių pražangų nebedavė. Į vieną jo žaidėją buvo sužeista grubiai, kirsta per rankas ar jis buvo stumtas, todėl jis atsisuko į sekretoriatą ir pasakė frazę „tai kaip galima žaisti su banditų komanda“. Daugiau jis nieko nėra sakęs apie priešininkų komandą. Pamena, kad po šio jo pasakymo iš varžovų pusės nuo atsarginio suolelio pasipylė grasinimai. Visa priešininkų komanda su atsarginiais priešakyje atbėgo į jų techninę zoną ir puolė. Teisėjai bandė stabdyti, tačiau nesėkmingai kadangi subėgo per abi komandas apie 20 žmonių. Pats pirmas konfliktas, toks artimesnis buvo su L. S., buvo apsižodžiavimas. Tada nukentėjusiajam buvo bandoma smogti į veidą, tačiau to smūgio išvengė. Spjauta buvo į veidą, pataikyta. Tuomet atsitraukus gerą žingsnį atgal, nukentėjusysis atsidūrė per metrą nuo borto, kuris skiria salę nuo tribūnos, ir iš karto pajuto smūgį į pakaušio ar sprando sritį. Po šio smūgio, nuo kurio jis buvo pastūmėtas į priekį, tada pasilenkė ir tuo metu iš karto gavau smūgį iš kojos į kaktą, kuris jam labiausiai ir atsiliepė. Tuo pat metu per tą bortą įšoko į salę 3-5 žiūrovai. Tada jau nieko labai konkrečiai nebegali papasakoti, nes vienas griebė, kitas stūmė, o pats nukentėjusysis dengėsi nuo smūgių. Vieną iš užpuolikų lyg ir buvo pagavęs, prispaudęs prie borto tam, kad jis nebegalėtų toliau smūgiuoti, bet vis tiek iš kitos pusės jį griebė, nusitempė, nuvertė ir gavosi neaišku. Atsidūręs ant grindų, dengė galvą pirmiausiai, kad nepraleisti smūgių. Kada buvo spardomas gulint ant grindų, ant nugaros, tada bandė gintis, atsispardyti kojomis. Pažymėjo, kad kadangi jis stengėsi apsiginti nuo puolančiųjų, aktyviai kilnojant rankas, jis mažiausiai galėjo matyti savo užpuolikus ir tiksliai fiksuoti įvykių eigą, juolab viskas įvyko labai greitai, buvo didelė sumaištis. Taip pat ir jo komandos žaidėjai stengėsi išskirti susirinkusius konflikto dalyvius, todėl konkrečiai papasakoti visiškai aiškų vaizdą nėra galimybių. Ar jų tarpe buvo L. S. - pasakyti negali, akistata su juo baigėsi tuo, kiek su tuo spjūviu ir bandymu jam smūgiuoti. Tačiau vėliau jis suabejojo šia aplinkybe, kad jis nėra visiškai tikras, kad būtent šis kaltinamasis spjovė jam, bet keli jo komandos žaidėjai nurodė, kad tai padarė būtent šis asmuo. Paskui visi į visas puses išsiskirstė. Tas konfliktas, smurto protrūkis truko keliolika sekundžių. Komanda „Euforija“ kvietė žaisti toliau rungtynes, tačiau nukentėjusysis pasakė savo žaidėjams, kad varžybos nutraukiamos, kviečia policiją. Po minėto įvykio jis dalyvavo sekančiose rūgtinėse su konflikto metu buvusiomis komandomis ir pradėjo po truputėlį pažinti žmones, jam pradėjo tikslėti buvusio konflikto aplinkybės, todėl galėjo atsirasti netikslumų jo ankstesniuose aprodymuose. Tuo metu pajuto, kad jam svaigsta galva, iš nugaros pusės, iš tribūnos buvo gavęs į pakaušį, todėl labiausiai bijojo dėl galvos, tačiau kažkokių tai komplikacijų, pasekmių nebuvo, todėl galvoja, kad galima būtų ir susitaikyti, baigti visą bylą. Todėl nurodo, kad kaltinamieji jo atsiprašė, o jis jiems ir atleido. R. L. buvo sutikęs akistatoje, o su L. S. dar žaidė varžybose, jis aikštelėje priėjo, atsiprašė, padavė ranką, todėl dėl kaltinamųjų elgesio jis nepyksta. Pažymėjo, kad jo tikslas šioje byloje, kad yra prevencija, ateičiai pamoka, kad sporte klausimai nesprendžiami smurtu. Nurodė, kad žmonių buvo nemažai, neskaičiuojant žaidėjų, tribūnose buvo nuo 30 iki 50 žmonių, jie nemaloniai pasijuto.
Liudytojas E. S. teismo posėdyje parodė, kad jis buvo krepšinio varžybų dalyvis, žaidė komandoje „Mindaugietis“. G. B. - komandos vadovas. 2014-03-16 vyko krepšinio varžybos, kurių metu įvyko incidentas. Tuo metu jo komanda žaidė prieš komandą „Euforija“. Jis buvo labiau dešinėje aikštelės pusėje, įvyko incidentas tarp G. B. ir komandos „Eurofija“ žaidėjų. Nuo suolelio atsistojo vienas komandos „Euforija“ žaidėjas, pradėjo eiti link jo trenerio. Tada iš aikštelės pradėjo eiti žaidėjai link trenerio. Rungtynės buvo sustabdytos. Žiūrovai pradėjo eiti nuo tribūnų, lyg ir matė, kad trys žiūrovai buvo. Susigrūdimas vyko, susistumdymas tarp G. B. ir komandos „Euforija“ žaidėjų. Jis pats savo komandos žaidėją pasiėmė ir nuvedė jį į šalį, kad jis nebesiveltų į muštynes, nurodė kitiems žiūrovams, kad eitų padėti išskirti. Apsisuko, nuėjo, tačiau jau tada veiksmas buvo persikėlęs į kitą vietą, 5 metrai į šoną, kai pamatė G. B. gulintį ant žemės, jį apsupę buvo trys sirgaliai, vienas žaidėjas komandos „Euforija“. Pažymėjo, kad vieną žaidėją jis pažinojo – tai kaltinamąjį, o kito kaltinamojo jis nepažinojo, tik po varžybų sužinojau, kad jis yra vieno iš komandos žaidėjų brolis. Jis matė tris žmones, kurie buvo iš tribūnų sirgaliai, matė, kaip jie buvo prie G. B. ir susistumdė tarpusavyje. Tada jis pro žmones priėjo arčiau tos vietos, nurodė skirtis, tačiau tuo metu, kai jis vienintelis artėjo apie 2-3 m. atstumu matė, kaip L. S. spyrė kažkur tai į pečių ar veido sritį G. B.. Kokio stiprumo smūgis buvo nežinau, bet mačiau, kad kojos toks judesys buvo, savimi neabejoja. Nematė, kad be L. S. dar kas vartotų smurtą G. B. atžvilgiu. Bandė kalbėti su L. S., kad baigtų, bet nusiteikimas buvo, kad jam pačiam vos į galvą nesmogė. Nepamena ir negali pasakyti, ar kas spjovė G. B. į veidą, ar buvo toks faktas apskritai. Tuo tarpu pats G. B. dengėsi savo galvą rankomis, gulėjo ant žemės, ant nugaros, daug ko pats nematė. Rungtynių teisėjai tik atėjo į konflikto vietą pradžioje, sustabdė varžybas, daugiau jų nepastebėjo. Įvykis truko iki 10 min., o po to, visi išsiskirstė, daugiau žiūrovų nulipo, nurodė baigti incidentą. Rungtynes nutraukė. Varžybose žiūrovų buvo apie 80 žmonių ir visiems turėjo būti šokas. Buvo iškviesta policija. Pažymėjo, kad jis su L. S. yra tiesiog pažįstami, piktumų nėra, o su G. B. santykiai draugiški, nes jis yra jo komandos vadovas ir buvęs jo treneris.
Liudytojas D. P. teismo posėdyje parodė, kad teisėjavo krepšinio varžybose, kuriose žaidė dvi komandos: „Euforija“ ir „Mindaugietis“, pastaroji - kariškių komanda. Varžybos buvo įtemptos, atkaklios. Kelis kartus ramino komandą „Euforija“, net nuobaudas ar technines pražangas skyrė. Po pertraukos, rungtynių viduryje situacija visiškai įkaito, teko vaikyti komandos „Euforija“ žaidėjus. Parodė, kad komandos „Euforija“ žaidėjai žymiai labiau provokavo G. B., elgėsi žeminančiai, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, tuo tarpu iš nukentėjusiojo negirdėjo, kad jis vartotų necenzūrinius žodžius komandos „Euforija“ atžvilgiu, nebent tik vienintelį žodį, kurį girdėjo - „banditėliai“, tačiau nematė tiksliai, į ką buvo G. B. atsisukęs ir į ką kreipėsi tuo. Po to, atsimena, kad lyg tai ne iš salėje esančių žaidėjų, bet iš žiūrovų ložės iššoko vienas ar keli žmonės ir pradėjo stumdyti nukentėjusįjį, kuris labiausiai ir nukentėjo, kadangi jam teko gintis gal nuo 4-5 asmenų, todėl galima teigti, kad konfliktą pradėjo komandos „Euforija“ sirgaliai. Kaltinamąjį R. L. jis nėra matęs konflikto metu, o kaltinamasis L. S., kurį jis pažįsta, įvykio sūkuryje buvo, dalyvavo konflikte, bet ką tiksliai jis darė negali pasakyti. Pažymėjo, kad visi komandos „Euforija“ žaidėjai, kurių neatskiriau – Č., V. ir dar kažkas, puolė trenerį nukentėjusįjį. Prasidėjo ne tik apsižodžiavimai, bet ir stumdymasis, tačiau konkrečiai nieko nematė, nes jis buvo salės viduryje, jis su kitais žaidėjais ėjo vykdyti baudų. Jis su kolega, kaip teisėjai, pradėjo skirti konflikto dalyvius, bet situacija tapo nevaldoma. Mano, kad konflikto priežastis – buvo apylygis rezultatas, varžybų įkarštis. Atkreipė domesį į tai, kad tuo metu salėje buvo apie 30 žiūrovų, varžybos buvo sutrikdytos, tęsti buvo neįmanoma.
Liudytojas R. D. teismo posėdyje parodė, kad tuo metu vyko varžybos, susitiko komandos „Euforija“ ir „Mindaugietis“, kuriose jis teisėjavo. Rungtinių metu buvo skirtos trys techninės pražangos, siekiant suvaldyti rungtynes, kas vienai komandai yra nemažai. Gal trečiame kėlinyje įvyko konfliktas, komandos „Euforija“ žaidėjai paliko savo atsarginių suolelių zoną. Įvyko susistumdymas, įsijungė komandos „Euforija“ gerbėjai, žiūrovai, tačiau kas tiksliai dalyvavo sustumdyme negali pasakyti, taip pat negali įvardinti ir konflikto priežasties. Jam kolega nurodė, kad G. B. yra pasakęs „bandytai“, kalbėdamas apie komandą „Euforija“. Matė, kaip G. B. griuvo ant žemės, atsirado prie jo 2-3 galimai žiūrovai. Kiek įmanoma, bandė išskirti konflikto dalyvius,. Pažymėjo, kad L. S. pažįsta, kadangi jis eilę metų žaidžia pirmenybėse, todėl gali patvirtinti, kad jo elgesio nematė, buvo krūva žmonių, konkrečiai įvardinti negali, ar jis konflikte apskritai dalyvavo. Matė, kaip L. S. elgiasi kitose varžybose, todėl negali sakyti, kad jis būtų linkęs muštis. Po kilusio konflikto teko nutraukti varžybas, buvo priimtos sankcijas komandai. Atkreipė dėmesį į tai, kad konfliktai tarp dviejų komandų yra sprendžiami paprasčiausiai tos lygos nuostatais varžybų praktikoje, o jose įvardinta, kad už peštynes yra baudžiami žaidėjai, komanda, vadovai, todėl už minėtą įvykį valdyba pritaikė jiems didžiulę piniginę nuobaudą, keli žaidėjai gavo po 3-5 rungtynių diskvalifikacijos, nes komandos „Euforija“ žaidėjai neturėjo teisės palikti atsarginių žaidėjų suolelių zonos. Juolab pagal nuostatas komandos vadovas ir žaidėjai yra atsakingi už savo žiūrovų elgesį. Nurodė, kad įvykio metu buvo daug žiūrovų, vaikų, moterų, priminė, kad po to apie tai rašė laikraščiuose. Be to, gavo bent kelis apie 5-6 laiškus el. paštu, kad tai netoleruotina tokia situacija.
Liudytojas M. D. teismo posėdyje parodė, kad jis tuo metu 2014-03-16 buvo komandos „Mindaugietis“ žaidėjas ir dalyvavo krepšinio varžybos tarp komandų „Mindaugietis “ ir „Euforija“. Varžybų metu komandos „Euforija“ žaidėjai įžeidinėjo teisėjus, jo komandos narius. Dėl tokio elgesio komanda „Euforija“ per tris kėlinius gavo tris technines pražangas. Vienu metu G. B. nuėjo prie sekretoriato ir kažką pasakė. Tada Komandos „Euforija“ atsarginiai žaidėjai G. B. pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais ir jis į tai kažką atsakė. Po šių žodžių komandos „Euforija“ žaidėjai pakilo nuo suolelio ir priėjo prie G. B.. Tuo metu jis t.y liudytojas, su savo komandos nariais taip pat priėjo prie G. B.. Komandos „Euforija“ žaidėjas, vilkintis marškinėlius Nr. 22 spjovė G. B. į veidą. Kažkas iš „Euforija“ komandos žaidėjų puolė G. B., bet jį atitraukė. Vienu metu G. B. stovėjo nugara į tribūną, ties „Mindaugietis“ komandos žaidėjų suoleliu. Už tribūnos pertvaros stovėjo „Euforija“ komandos sirgaliai. Vienas iš jų atrodė apie 25-30 metų amžiaus, 1,80-2,00 m ūgio, lieso sudėjimo, tamsių banguotų plaukų. Kitas apie 25-30 metų amžiaus. Už tribūnos, netoli jų buvo dar vienas „Euforija“ komandos sirgalius, apie 40 metų. Vyras banguotais plaukais, stovėdamas už tribūnos vieną kartą kumščiu smogė G. B. į galvos viršugalvį. Po suduoto smūgio du „Euforija“ komandos sirgaliai apie 25-30 metų perlipo pertvarą, įėjo į žaidimo aikštelę. Tada G. B. apsupo komandų „Euforija“ ir „Mindaugietis“ žaidėjai. Tie patys du sirgaliai priėjo prie G. B., smūgiavo rankomis į stovintį G. B., tačiau nematė, ar pataikė. G. B. nugara gulint ant grindų, tas pats banguotų plaukų jaunuolis spardė G. B., suduodamas ne mažiau 5 smūgių Ar dar kas nors tuo metu mušė nukentėjusįjį nepastebėjo. Tai pamatęs priėjo prie šio jaunuolio ir atitraukė nuo nukentėjusiojo, šį jam atitraukus, jaunuolis išėjo. Nurodė, kad jis matė, kaip R. L. dalyvavo ir pačiame konflikte, o L. S. konflikto metu nematė, nors prieš tai jis žaidė rūgtinėse
2014-03-17 Valstybinė teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 423/14 (05), kurioje nurodoma, kad G. B. nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje šlaunyje, poodinė kraujosruva kaklo srityje. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-03-16. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, ne mažiau 4 kartus suduodant kumščiu, įspiriant koja ar panašiai. Mažai tikėtina, kad G. B. galėjo susižaloti pats, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Dėl nustatytų sužalojimų G. B. sveikata sutrikdyta nežymiai. (t.1 b.l. 42).
2014-03-19 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis G. B. atpažino R. L., kuris krepšinio varžybų metu jį spardė. (t.1 b.l. 44-45).
2014-05-20 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis G. B. atpažino L. S., kaip krepšinio komandos „Euforija“ Nr. 3 žaidėją. (T.1 b.l. 46-49)
2014-06-16 nukentėjusiojo G. B. parodymų patikinimo vietoje protokolas, kur jis patvirtino savo duotus parodymus (t.1 b.l. 37-40).
2014-07-01 akistatos tarp nukentėjusiojo G. B. ir įtariamojo R. L. protokolas, iš kurio matyti, kad įtariamasis R. L. iš dalies patvirtino G. B. duotus parodymus, nurodydamas, kad G. B. gulint ant grindų, jam įspyrė ne daugiau, kaip du kartus kažkur į krūtinės sritį (t.1 b.l. 33-36).
2014-03-20 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas S. V. atpažino R. L., kaip asmenį, kuris 2014-03-16 „Aukštaitija“ sporto rūmuose krepšinio varžybų metu spardė trenerį G. B.. (T. 1 b.l. 71-72 )
2014-03-24 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas M. D. atpažino R. L., kaip asmenį, kuris 2014-03-16 „Aukštaitija“ sporto rūmuose krepšinio varžybų metu sumušė komandos „Mindaugietis“ trenerį G. B. (t.1 b.l. 80-81).
2014-03-27 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas D. S. atpažino R. L., kaip asmenį, kuris 2014-03-16 „Aukštaitija“ sporto rūmuose krepšinio varžybų metu spyrė į gulintį G. B. (T.1 b.l. 91-92 )
2015-07-29 akistatos tarp liudytojo E. S. ir įtariamojo L. S. protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas E. S. patvirtino savo parodymus nurodydamas, kad matė kai L. S. vieną kartą spyrę G. B. į pečių ar veido sritį (T.1 b.l. 101-103).
2014-03-16 Krepšinio rungtinių tarp komandų „Euforija“ ir „Mindaugietis“ protokolas, iš kurio matyti, kad rungtinės nutrauktos dėl peštynių. (t. 1 b.l. 58 )
2014-03-16 Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra A. Jakšto g. 1, Panevėžys, sporto kompleksas „ Aukštaitija“ (T. 1 b.l. 17-20).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija
Pagal LR BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji 2014-03-16, apie 13.30 val., viešoje vietoje – Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro „Aukštaitija" sporto komplekse, A. Jakšto g. 1, Panevėžyje, krepšinio varžybų metu, veikdami bendrininkų grupėje kartu ir su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įžūliu elgesiu, susijusius su smurto panaudojimu, varžybų dalyvių ir žiūrovų akivaizdoje, niekindami elementarias moralės bei elgesio taisykles demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimti bei viešąją tvarką.
Kaltinamasis R. L. savo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pripažino visiškai, tačiau kitas kaltinamasis L. S. savo kaltę neigia, nurodydamas iš esmės tuo, kad jis nenaudojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, o konflikto metu nebuvo net priėjęs prie nukentėjusiojo.
Teismas kreipia dėmesį į tai, kad pats kaltinamasis L. S. pripažįsta, kad konflikte dalyvavo tiesiogiai, išprovokuotas nukentėjusiojo nederamo elgesio apsižodžiavo, nukentėjusįjį apsistumdė, tačiau jo tolimesni veiksmai buvo nutraukti kitų asmenų. Teismo vertinimu, vien tai, kad jis plūdosi necenzūriniais žodžiais ir apsistumdė su nukentėjusiuoju, bandė jam smogti ranka į veidą viešo renginio metu, vykstančiose varžybose, kuriose turėtų būti elgiamasi taip, kad būtų gerbiami rungtinių žiūrovai-pašaliniai asmenys, rodo pakankamą atotrūkį nuo to elgesio modelio, kuris yra priimtinas žaidėjui krepšinio varžybų metu, kadangi vien toks kaltinamojo elgesys prieš nukentėjusįjį yra pakankamai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas. Teismas taip pat kritiškai vertina kaltinamojo pagrindinį argumentą, kad jis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, kadangi jis net prieiti prie jo negalėjo per žmonių spūstį, nes teismas vertina ir remiasi kitais byloje esančiais įrodymais, ištirtais teismo posėdžio metu - liudytojas E. S. tiesiogiai patvirtino, kad minėtas kaltinamasis L. S. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, nes jis buvo keli metrai nuo konflikto centro ir viską gerai matė, liudytojas D. P. ir kaltinamasis R. L. parodė, kad L. S. buvo šalia nukentėjusiojo konflikto metu, nors ir tiksliai nepatvirtino, ar jis naudojo fizinį smurtą, nes liudytojai M. D. bei D. P. dėl žmonių gausos tuo metu negalėjo identifikuoti šio kaltinamojo konkrečių veiksmų, taip pat 2014-03-17 Valstybinė teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 423/14 (05) apie nukentėjusiojo patirtus sužalojamus. Be to, nukentėjusysis ir liudytojas E. S. patvirtino, kad prieš pat įsismarkavus konfliktui, kaltinamasis L. S. buvo pakankamai agresyvus, kas rodė net tik jo verbaliniai gestai bet ir veiksmai, nukreipti į bandymą naudoti fizinį smurtą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie proceso dalyviai pažymėjo, kad tarp jų ir kaltinamojo nėra pykčių ar tarpusavio asmeninių prieštaravimų, ko pasėkoje, duoti jų parodymai yra laikytina pakankamai objektyvūs ir teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Taip pat teismas pažymi tai, kad kaltinamųjų fizinė smurtas buvo panaudota prieš nukentėjusįjį krepšinio varžybų metu, tačiau toks kaltų asmenų atsakomybės klausimas turėtų būti sprendžiamas ne vien tik remiantis tokio renginio tvarką reglamentuojančiais dokumentais, bet pasinaudojant ir baudžiamosios teisės priemonėmis, kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 284 str. 1 d. numatyta ne už krepšinio žaidymo taisyklių nesilaikymą, o už veiką, kai viešoje vietoje sutrikdoma visuomenės rimtis. Todėl šios bylos kontekste darytina išvada, kad bet kokioje viešoje vietoje, nepriklausomai nuo jos paskirties, panaudotas fizinis smurtas laikytinas veika, kuri pažeidžia LR BK 284 str. 1 d. sudėties objektą – trikdo visuomenės tvarką ir rimtį.
Teismas taip pat pažymi, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismo vertinimu, liudytojų parodymuose vieningai yra nuosekliai yra tvirtinama, kad krepšinio varžybose dalyvavo pašaliniai asmenys, kaip varžybų žiūrovų, ir nors teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta tikslus jų kiekis ir asmenybės, teismui pakanka duomenų daryti išvadą, kad incidentą matė į varžybas susirinkusi pašalinių asmenų grupė viešo renginio metu. Taip pat teismas vertina ir tai, kad dėl konflikto ir sumaišties, kuri kilo pasekoje to, kad buvo užpultas nukentėjusysis ir prieš jį panaudotas smurtas, buvo nutrauktos varžybos, kas patvirtina ne tik, 2014-03-16 Krepšinio rungtinių tarp komandų „Euforija“ ir „Mindaugietis“ protokolas, bet ir proceso dalyvių – nukentėjusiojo, liudytojų L. S., D. P. ir R. D., parodymai, todėl teismo vertinimu ši aplinkybė rodo, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje buvo kilusios realios neigiamos pasekmės, sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką.
Taip pat teismui nekyla abejonių ir dėl kaltinamųjų padarytos kaltinamosios veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., subjektyviosios pusės, kad kaltinamųjų veiksmuose buvo tiesioginė tyčia, t.y. pažeisdami viešąją taką, kaltinamieji suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir nenorėjo taip veikti, kadangi taip elgtis paskatos buvo gana aiškios – abu kaltinamieji pripažįsta, kad juos tuo metu valdė emocijos ir įtakojo įšaukiantis nukentėjusiojo veiksmai rūgtinių metu.
Taigi, abiejų kaltinamųjų kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., yra įrodyta visiškai, ji kvalifikuota teisingai, kadangi jie viešoje vietoje, krepšinio varžybų metu, veikdami bendrininkų grupėje įžūliu elgesiu, susijusius su smurto panaudojimu, prieš nukentėjusįjį varžybų dalyvių ir žiūrovų akivaizdoje, niekindami elementarias moralės bei elgesio taisykles demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimti bei tvarką.
Bausmės skyrimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai, kiti proceso klausimai
Sprendžiant kaltinamojo L. S. atsakomybės klausimą, teismas įvertintina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kilusius padarinius. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkina tai, kad jis šią veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, ši veika tyčinė, baigta. Nusikalstama veika buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau jis civilinio ieškinio byloje nepareiškė, turtinių pretenzijų jo atžvilgiu nukentėjusysis neturi, po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena ją sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas įvertina kaltinamojo L. S. asmenybę – jis teisiamas antrą kartą, tačiau ankstesnis jo teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (2 t. b.l. 49-54), psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas (2 t., b.l. 42), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, turi šeimą, aktyviai dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse krepšinio ir lauko teniso varžybose (2 t. b.l. 46). Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama viena iš LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytų švelnesnių bausmių rūšių, nesusijusių su laisvės atėmimu – minimalaus dydžio bauda (LR BK 47 str. 1, 2, 3 d. 3 p.).
Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės klausimą kaltinamajam R. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.), kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, ji yra baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino, padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo, o ją sunkina tai, kad jis šią veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo padarytų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu pobūdį ir mastą, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t. b.l. 160-165), Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neregistruotas (1 t. b.l. 154), charakterizuojamas teigiamai, kadangi nusiskundimų pagal gyvenamą vietą dėl jo negauta (1 t. b.l. 156). Savo padarytą veiką jis vertina neigiamai, veika padaryta atsitiktinai, įsikarščiavus ir nesuvaldžius emocijų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo R. L. asmenybė yra teigiama ir duoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleista kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju. Teismas taip pat vertina tai, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas, todėl žalos nusikalstama veika nepadaryta, o ir nukentėjusysis teismo posėdyje patirvintino, kad kaltinamieji jo atsiprašė po įvykio ir jis jiems atleido. Todėl esant visoms šioms aplinkybėms kaltinamasis R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina LR BK 38 str. pagrindu (LR BPK 303 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 71 str.).
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir dokumentų – jų asmens tapatybės kortelių, paėmimas (1 t. b.l. 136-139, 2 t. b.l. 16-17), panaikintinos šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis LR BPK 103 str., 105 str. pripažinti proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų L. S. ir R. L. išieškoti po 3,32 Eur pašto išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str., BK 64¹ str.
nusprendžia:
R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., R. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, tai yra 188,30 Eur (šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 ct) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti iki 2016-08-01.
L. S., a. k. 3860111011, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam 20 MGL - 753,20 EUR (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio baudą.
Išaiškinti L. S., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.
Kaltinamiesiems R. L. ir L. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir jų dokumentų, paėmimas (1 t. b.l. 136-139, 2 t. b.l. 16-17), panaikintinos šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vadovaujantis LR BPK 103 str., 105 str. pripažinti proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų L. S. ir R. L. išieškoti po 3,32 Eur (tris eurus 32 ct) pašto išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.