- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- 1-377-1002/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08801-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:
1) 2015-12-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį galutine 30 parų arešto bausme;
2) 2016-02-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu ir šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis ir šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme, paskirta 2015-12-11 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį 8 (aštuonis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta įrodymus ištyrus sutrumpinta tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą uošvienei J. S., būtent 2017 m. vasario 21 d., apie 21.50 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia rankos delnu trenkė gulinčiai J. S. vieną kartą į veidą ir tuo sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. T. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko 2017-02-21, 21.50 val. J. S. kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena jis su žmona bei dvejais mažamečiais vaikais ir uošviene J. S.. Viename buto kambaryje gyvena jis su šeima, o kitame kambaryje – jo uošvienė. Dukra įvykio vakarą miegojo pas močiutę J. S.. Tąkart jis grįžo iš darbo pavargęs, buvo blaivus, o J. S. buvo išgėrusi ir erzino jo dukrą. Pasakė jai ramintis, po to pamatė, kaip J. S. sudavė delnu per veidą jo dukrai, bei pribėgęs prie dukros ir pamatęs, kad jai iš nosies bėga kraujas, gindamas ją, J. S. nesmarkiai delnu vieną kartą sudavė per veidą. J. S. gulėjo lovoje. Kitą rytą atvyko socialinė darbuotoja ir J. S. pasakė, kad jis ją primušė, o vakare atvyko policijos pareigūnai. J. S. ant veido nebuvo sužalojimų. Dėl sudavimo jai jaučiasi blogai ir dėl to gailisi. Jis pats vaikšto pas gydytoją, savanoriškai gydosi nuo alkoholio, vartoja jam išrašytus vaistus, yra dirbantis. Jo santykiai su uošviene konfliktiniai, nepatvarūs, mažai bendrauja.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. T. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir kitais teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
įtariamojo A. T. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kurioje jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad J. S. yra jo uošvienė, kuri pas juos gyvena nuo 2009 m. Uošvienė yra "sunkaus" charakterio, mėgsta išgerti. Jų santykiai normalūs, kai ji negeria sutaria neblogai. J. anksčiau nėra mušęs, tarp jų būdavo tik žodiniai konfliktai dėl įvairių dalykų. J. pinigais prisideda prie maisto, mokesčių. Anksčiau nepastebėjo, kad J. būtų smurtavusi jo vaikų atžvilgiu. 2017-02-21 apie 21.50 val., buvo su šeima namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis, žmona ir sūnus L. buvo viename kambaryje, žiūrėjo televizorių. J. su jo dukra A. buvo kitame kambaryje irgi žiūrėjo televizorių. Žmonos sūnus M. buvo išvykęs pas giminaičius. Jis buvo blaivus, o uošvienė buvo neblaivi. Kur ji prisigėrė nežino. Uošvienė J. būdama kambaryje kažką šūkavo. Jis neapsikentęs uošvienės keliamo triukšmo nuėjo pas ją į kambarį. Jam tik įėjus į kambarį pamatė kaip uošvienė sudavė jo dukrai delnu vieną kartą į veidą. Nesuprato dėl ko uošvienė sudavė A.. Dukrai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Jis susinervinęs tyčia gulinčiai uošvienei J. trenkė delnu, o ne kumščiu, vieną kartą į veido sritį. Jai sudavė "už dukrą", kad skriaudė. Buvo pavargęs, todėl nuėjo į savo kambarį miegoti. Uošvienės neklausė, dėl ko ji mušė jo dukrą. Pripažįsta, kad jis uošvienei J. sukėlė fizinį skausmą. Ant jos veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, J. S. atsiprašė, ji atleido jam, jie susitaikė. Mano, kad nėra priklausomas nuo alkoholio, kiekvieną dieną negeria. Būna dienų, kai užgeria, bet paskui gali ilgą laiko tarpą negerti. 2015 m. kreipėsi į medikus dėl alkoholio vartojimo, norėjo visiškai nebegerti (b. l. 109-110, 120-121);Nukentėjusiosios J. S. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kurioje ji parodė, kad 2017-02-21 apie 21 val. 50 min., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, žiūrint televizorių, į nurodytus namus grįžo jos dukros vyras, žentas A. T., kuris gyvena su šeima tuo pačiu adresu kaip ir ji. A. T. be jokios priežasties vieną kartą ranka trenkė jai į galvos sritį, tiksliau į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po smūgio ji užsidengė veidą ir A. T. nuėjo, taip konfliktas ir baigėsi. Tądien ji policijos nekvietė. Kuomet A. T. jai trenkė ranka, niekas nematė, visi namiškiai miegojo. Žentas smurtauja nebe pirmą kartą, ankščiau kvietė policiją, kiek tiksliai kartų, nežino. Jų santykiai blogi, jie nesutaria. A. grįžęs iš darbo eina gerti pas draugus. Jis ne kartą mušęs jos dukrą I., ji kvietė policiją. A. ir jos atžvilgiu anksčiau smurtavęs, bet policijos nekviesdavo, bijojo žento. Neprisimena, kada tai buvo, bei neprisimena ankstesnių atvejų įvykio aplinkybių. Ji alkoholį vartoja saikingai, išgeria tik per šventes. Žentas A. nevengia išgerti. 2017-01-21, vakare, ji su anūke A. buvo kambaryje, atsigulusios lovoje žiūrėjo televizorių. Netriukšmavo. Apie 21.50 val. atėjo pas ją A.. Jis be jokios priežasties pirmiausia gulinčiai A. trenkė iš delno vieną kartą į veidą, o paskui tyčia jai trenkė delnu vieną kartą į veidą. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tai A. jai atnešė rankšluostį ir uždėjo ant nosies. Pats išėjo iš kambario. Ji ir A. buvo blaivūs. Anūkės A. ji nemušė, A. meluoja teigdamas, kad ji mušė A.. Tokio A. elgesio nesuprato. Vėliau ties dešine akimi atsirado kraujosruva, bet ji jau kaip ir išnykusi. Policijos nekvietė, nes buvo susinervinusi, šoko būsenoje. 2017-02-22 pas juos į namus atėjo socialinė darbuotoja, tai ji prasitarė jai, kad žentas mušė ją ir anūkę. Kaip suprato socialinė darbuotoja iškvietė policiją. Mano, kad žentas nuteikė anūkę A. prieš ją, A. pažadėdamas pinigų, todėl anūkė A., teigia, kad ji ją mušė. Anūkė meluoja. Būdama susijaudinusi policijos pareigūnams teigė, kad A. jai kumščiu trenkė į veidą, bet jis trenkė jai į veidą ne kumščiu, o delnu. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė. Jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08805-17 dėl smurtavimo anūkės atžvilgiu. Civilinio ieškinio nereiškė (b. l. 40, 52-53);Liudytojos I. T. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kurioje ji parodė, kad A. T. yra jos sutuoktinis. Su juo santuokoje gyvena 8 metus. Turi du bendrus vaikus, tai dukrą A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų L. T., gim. (duomenys neskelbtini), bei turi nesantuokinį sūnų M. R., gim. (duomenys neskelbtini). Su šeima gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso Šiaulių m. savivaldybei. Apie 7 metus su ja gyvena mama J. S.. Mama neturi kur gyventi, tai ji iš gailesčio priėmė ją pas save gyventi. Turi tris seseris, bet jos mamos nenori pas save priimti, nes mama dažnai geria, būdama girta yra agresyvi, be jokios priežasties pradeda „koliotis“. Mama būdama girta pati išprovokuoja konfliktus. Ji su mama blaivia gerai sutaria, bet kai mama būna girta su ja nesusišneka. Vyras A. su mama sutaria normaliai. Ji nėra mačiusi, kad A. būtų mušęs jos mamą. A. ir ji alkoholį vartoja saikingai. 2017-02-21 jos mama J. S. buvo neblaivi, kur ji prisigėrė nežino. Tą dieną vyras A. apie 17.00 val. grįžo iš darbo. Jis buvo blaivus. Jos dukra A. ir mama miega viename kambaryje, o ji su vyru A. ir sūnumi L. miega kitame kambaryje. Kažkur apie 22.00 val. mama būdama su jos dukra A. viename kambaryje, be jokios priežasties, būdama girta, pradėjo šūkauti, „kolioti“ jos vyrą. Vyras tuo metu buvo su ja kambaryje. Jis susinervino dėl mamos tokio elgesio, pyko, kad A. negali miegoti dėl keliamo triukšmo, nuėjo į kambarį ir jis liepė jai ramintis. Nematė, kas vyko tame kambaryje, nes buvo kitame kambaryje su savo sūnumi. Greit išbėgo iš kambario A., ji nosį buvo užsidengusi delnu, pastebėjo iš jos nosies bėgantį kraują. Ji padavė dukrai rankšluostį, kad jį užsidėtų ant nosies. Tuo metu A. nesakė, kas įvyko. A. išėjęs iš kambario jai pasakė, kad "užtrenkė" jos mamai, nes ji sudavė A., bei jį „koliavo“. A. nuėjo miegoti. Jos mama dar būdama kambaryje pašūkavo paskui apsiramino. Sekančią dieną, ant mamos veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Mama jai teigė, kad A. ranka jai "užtrenkė" per veidą. A. jai nieko nesakė, kas ją mušė, jos pati neklausinėjo. 2017-02-22 apie 16.45 val., bet tikslaus laiko neprisimena, jai paskambino socialinė darbuotoja A., ir pasakė, kad J. S. jai pasakė, kad A. 2017-02-21 mušė A.. Ji pasakė A., kad nieko nežino, tai A. jai papriekaištavo, kad ji gina A.. 2016-02-22 apie 17.45 val. jai su neblaiviu vyru A. ir dukra A. einant Vilniaus gatve, Šiaulių mieste, prie jų sustojo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Iš automobilio išlipo du policijos pareigūnai, jie teigė, kad jos mama papasakojo socialinei darbuotojai, kad A. mušė ją ir A.. Ji policijos pareigūnams pasakė, kad nieko nematė, o pati A. jiems pasakė, kad jai sudavė močiutė, o ne tėtis. Policijos pareigūnai sulaikė jos vyrą A. ir jos mamą. Jie buvo pristatyti į policijos įstaigą. Sūnus M. R. įvykio metu namuose nebuvo, jis buvo išvykęs pas giminaičius, o L. mažametis ir jis nesuprato, kas vyksta (b. l. 62-63);Nukentėjusiosios mažametės A. T. apklausa ikiteisminio tyrimo metu kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08805-17, kurioje ji parodė, kad močiutė davė jai į nosį. Ji įsijungė vaikams, o močiutė jai neleido ir trenkė į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tėtis atnešė rankšluostį ir močiutė užmigo. Močiutė sakė, kad tėtis ją mušė, kad paduos tėtį į teismą, bet ją mušė močiutė. Tada vėl močiutė pradėjo šūkauti pati viena, neleido jai miegoti, ji ėjo pas mamą. Močiutė visada šūkauja. Viskas vyko vakare. Močiutė jai trenkė į nosį, nes ji įsijungė žiūrėti filmukus. Močiutė liepė perjungti BTV kanalą. Ji pasakė, kad nori vieną sykį pažiūrėti vaikams ir tada močiutė jai davė į nosį. Ta vieta buvo karšta, pradėjo bėgti kraujas. Jai skaudėjo. Tėtis matė kaip močiutė jai trenkė. Namuose buvo mamytė, bet ji buvo savo kambaryje, nieko nematė. Rankšluostį atnešė tėtis ir tuomet sustojo kraujas. Močiutė nieko nedarė, gulėjo. Močiutė buvo neblaivi. Matė kaip ji gėrė alų. Močiutė sakė, kad paduos tėtį į teismą, kad ją mušė, bet močiutė meluoja. Močiutė jos neatsiprašė, nežino ar jai atleistų. Kai močiutė grįžo iš policijos, klausė kiek tėtis man davė pinigų, sakė, kad ji duos daugiau. Šiandiena prieš apklausą kalbėjo su mama, ji sakė, kad reikės papasakoti apie močiutę, ji sakė, kad nereikės pasakoti apie mamytę, brolį. Nežino kas tą dieną iškvietė policiją, kai jie atvyko išvažiavo į policiją, ten viską papasakojo. Pasakė, kad močiutė jai davė į nosį, bet buvo susimaišiusi ir policijai iš pradžių buvo pasakiusi, kad tėtis jai sudavė. Anksčiau močiutė jos nėra skriaudusi, niekas neskriaudė, tik pati užsigauna. Kai tėtis pamatė, kad jai bėga kraujas, jis liepė močiutei eiti miegoti ir nebemušti vaiko (b. l. 76-77);Liudytojos A. Ž. apklausa ikiteisminio tyrimo metu kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Į rizikos grupę yra įtraukta I. T. ir A. T. šeima, kurie augina tris mažamečius vaikus: A. T., L. T., M. R.. Į rizikos grupę šeima įtraukta dėl to, kad šeimai trūksta socialinių įgūdžių, dėl smurto šeimoje, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. 2017-02-22 ji atvyko adresu (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti, kaip šeima gyvena. Namuose buvo tik J. S. su anūku L.. Apžiūrint namus, ji paklausė kaip laikosi A., tada J. S. jai pradėjo pasakoti, kad A. ją mušė, bei 2017-02-21 A. trenkė savo dukrai A. į nosį. Dėl to A. pradėjo bėgti kraujas. A. dukrai pametė rankšluostį ir liepė valytis. Ji apžiūrėjusi namus išvažiavo. Grįžusi į darbo vietą pasitarė ką daryti tokiu atveju su vaikų teisėmis, jie pasakė kviesti pareigūnus, dėl to ji paskambino pareigūnams. Kai ji buvo atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), pas J. S. sužalojimų ant veido nepastebėjo. 2017-02-23 telefonu bendraujant su I. sakė ji, kad įvykio nematė, nes buvo kitame kambaryje, migdė vaiką. J. S. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau kai būna blaivi padeda I. prižiūrėti vaikus, padeda tvarkytis namuose. A. T. taip pat dažnai vartoja alkoholį. A. anksčiau yra smurtavęs prieš I., taip pat prieš savo posūnį M., tačiau dabar nesmurtauja. Kaip pats teigė sutaria gerai tiek su I., tiek su M. (b. l. 81-82);Liudytojo D. M. apklausa ikiteisminio tyrimo metu kitoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jis parodė, kad 2017-02-22 apie 17.01 val. su kolega patruliuojant, gavo iš budėtojo pranešimą, kad socialinė darbuotoja dirbanti su rizikos šeimomis atvyko pas I. ir A. T. šeimą ir ten gyvenanti močiutė papasakojo, kad A. vakar 2017-02-21 sudavė savo 7 metų dukrai A. T. per veidą, dėl to jai bėgo kraujas. Atvykus jiems į įvykio vietą, duris atidarė močiutė, kaip vėliau paaiškėjo J. S., su ja kartu buvo anūkas L. T.. J. S. jiems papasakojo, kad 2017-02-21 jos žentas A. T. sukonfliktavo su anūke A. T., kuri neleido jam žiūrėti televizorių, triukšmavo. Dėl to A. savo dukrai vieną kartą sudavė į veidą, ko pasekoje A. pradėjo bėgti kraujas. J. S. anūkę bandė užstoti, dėl to A. sudavė vieną kartą ir jai per veidą. Pas J. S. po akimi buvo melsva, atrodė kaip kraujosruva. Namuose nebuvo nei I. T., nei A. T. su A.. Jiems išvažiavus ir važiuojant Vilniaus gatve, pastebėjo A. T., I. T. ir A. T.. A. T. sulaikė. Kai sulaikė A. T. jis papasakojo, kad dukros nemušė. 2017-02-21 apie 20.50 val., dukrą mušė J. S., o jis supykęs dėl tokio J. S. elgesio sudavė vieną kartą jai. Po to jis paklausė šalia stovėjusios A. T. "kas tave mušė tete ar močiutė"? Mergaitė iš kart atsakė, kad mušė močiutė, dėl to, kad ji nenorėjo miego. Močiutė jai vieną kartą sudavė kumščiu į nosį, pradėjo bėgti kraujas, o tėtis jai uždėjo kompresą. Mergaitė elgėsi ramiai, ji sutrikusi nebuvo. Jie daugiau su mergaite nebendravo. Pas A. T. sužalojimų nebuvo (b. l. 88-89);Nukentėjusiosios J. S. protokolu-pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2017-02-21, apie 21 val. 50 min., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos žentas A. T., kuris gyvena su šeima tame pačiame bute kaip ir ji, 1 kartą ranka trenkė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo policijos pareigūnų ištirti nurodytą įvykį, kaltus asmenis nubausti įstatymo numatyta tvarka, civilinio ieškinio pateikimo tvarka bei jos teisė jai išaiškinta(b. l. 11);Tarnybiniu pranešimu dėl smurto galimo artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotas įvykio vietoje nukentėjusiajai J. S. padarytas galimas kūno sužalojimas, užfiksuota kraujosruva nukentėjusiajai po dešine akimi (b. l. 17-18);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 251/2017(04), kurioje nurodyta, kad J. S. kūne sužalojimų nėra (b. l.46);BIRT ataskaitų žiūryklėje užregistruotais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad gautas pranešimas apie smurtą adresu (duomenys neskelbtini), įvardytas smurtautojas A. T., pranešėja A. Ž., gautas garso įrašas (b. l. 27-33);2017-04-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, kuria patvirtintas prokuroro 2017-04-12 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), atleidžiant J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo, jai susitaikius su nukentėjusiąja mažamete A. T., jos atstove pagal įstatymą I. T. (BK 38 straipsnio 1 dalis) (b. l. 195-196);2017-05-22 socialinio tyrimo išvada dėl A. T., kurioje nurodyta, kad pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką „OASys 1“ A. T. priskirtas vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai (45 balai) (b. l. 187-190).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo A. T. parodymai, kuriais jis kaltu prisipažino ir patvirtino, kad jis, vieną kartą rankos delnu trenkdamas gulinčiai J. S. į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą, nurodė, jog taip jis gynė savo mažametę dukrą nuo J. S., kuri kumščiu jo dukrai pirma sudavė per nosį ir bėgo kraujas, dabar dėl to nuoširdžiai gailisi, suprato netinkamai pasielgęs, šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino pati nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, kita byloje surinkta bei teisme ištirta rašytinė medžiaga. Visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šie įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, panaudojant smurtą ir sukeliant fizinį skausmą nukentėjusiajai, kurių jokia šeimos tarpusavio atsakomybė nesieja, nesutaria, konfliktuoja, todėl vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste, nesant tvirto emocinio prieraišumo, pastovių abipusių įsipareigojimų (įvertinus proceso dalyvių požiūrį vienas į kitą), nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-300/2016). Pagal nustatytas aplinkybes veika kvalifikuota teisingai. A. T. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo.
Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys, būtent ji pirma fizinį smurtą panaudojo prieš mažametę anūkę, tai patvirtina 2017-04-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kas išprovokavo kaltinamojo neteisėtą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis teistas 2 kartus, abu juos už smurtą prieš kitą asmenį (b. l. 139-153), dabar padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau taip pat smurtinio pobūdžio, nukreiptą į baudžiamojo įstatymo saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – žmogaus sveikatą, kuri, teismo vertinimu, pasireiškė didžiausio pavojaus visuomenei forma – fiziniu smurtu prieš kitą žmogų, taip priverčiant jį išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis savo veiksmų neteisėtumą suprato, šį savo poelgį įvertino neigiamai, žadėjo ateityje labiau jį kontroliuoti, administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už svetimo turto sugadinimą (b. l. 138, 191), oficialiai dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 135, 193), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos, VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pacientų registruose neįtrauktas (b. l. 130, 132), 2015-2016 m. stebėtas ir gydytas psichiatro dėl žalingo alkoholio vartojimo, dėl šios priklausomybės ir šiuo metu savanoriškai lankosi VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, vartoja paskirtus medikamentus, nori ir stengiasi šį polinkį iš savo gyvenimo eliminuoti, pasitaisyti (b. l. 131, 194), turi mažamečių vaikų, priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai (45 balai, b. l. 187-190). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs, t. y. recidyvistu.
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, kuris ilgalaikių ir komplikuotų padarinių jos sveikatai nesukėlė, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir jų visumą (savo kaltę pripažino, suprato netinkamai pasielgęs, dabar gailisi, žadėjo ateityje pasitaisyti ir nusikaltimų nebedaryti, nukentėjusiosios atsiprašė, pastaroji pretenzijų nepareiškė, tačiau prieš kitą asmenį smurtavo nebe pirmą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šie jo neteisėti veiksmai ne vienetiniai, kaltinamasis linkęs pakartotinai nusikalsti), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį skiriant tolygų vidurkiui, numatytam sankcijoje. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kadangi smurtinė veika nesukėlė sunkių pasekmių, kaltinamojo veikai įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys, laisvės atėmimas yra griežčiausia bausmė, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, jo laiką skiriant tolygų vidurkiui, numatytam įstatyme, ir nustatytini atitinkami įpareigojimai, padėsiantys kontroliuoti jo elgesį laisvėje (BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktai).
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2016-02-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. T. kardomojo kalinimo laikas (BK 66 straipsnis, b. l. 97, 102).
Kardomoji priemonė panaikintina, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (BPK 139 straipsnis, b. l. 124-125).
Bylos daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus – kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, 1 vnt., esanti voke „Paketas Nr. 1“, prie bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje, kaip bylos nagrinėjimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir A. T. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-02-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme bei skirti A. T. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-02-22 17.45 val. iki 2017-02-23 16.20 val. (1 parą).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 6 punktais, A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. T. šiuo laikotarpiu tęsti gydymą pas psichiatrą dėl jo žalingo alkoholio vartojimo iki tol, kol pradėtas gydymas bus baigtas, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, suderintoje su jos priežiūrą vykdančia institucija, nustatant 6 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. T., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus – CD kompaktą (1 vnt, prie bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.