- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 1-140-511/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-58-1-00091-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Jolanta Raščiuvienė, Pranas Šimkus
- Nukentėjusysis
- B. R., A. R.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.3.2.3Savo motinės, tėvo ar vaiko nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant:
viešame pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, išsituokusi, neteista, kaltinama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji R. K. 2014 m. kovo 28 d. apie 06.15 val., (duomenys neskelbtini), A. R. bute, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu sudavė vieną smūgį savo sugyventiniui A. R. į krūtinės sritį, padarydama nukentėjusiajam A. R. krūtinės kairės pusės durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą su širdiplėvės, širdies dešinės ausytės, prieširdžio kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą, dėl ko įvykus širdies tomponadai, vidiniam nukraujavimui, nukentėjusysis mirė. Taip ji tyčia nužudė savo šeimos narį, su kuriuo bendrai gyveno neįregistravusi santuokos, A. R..
Kaltinamoji R. K. pagal pareikštą kaltinimą kalta prisipažino dalinai. Ji pripažino, jog nužudė A. R., tačiau teigė, kad tą padarė netyčia. Ji parodė, kad su A. R. neįregistravusi santuokos kaip sugyventiniai gyveno apie pusantrų metų. Kartu gyvendami tai susipykdavo, tai susitaikydavo. Dažniausia pykdavosi, kai A. R. būdavo neblaivus, jis ją mušdavo, anksčiau buvo nustūmęs nuo laiptų, basą išvydavo iš namų. Įvykio išvakarėse jis liepė jai išsikraustyti. Ji dalį daiktų buvo persinešusi pas tos pačios laiptinės kaimyną D. M.. Įvykio išvakarėse paskambinus D. M., ji nuėjo pas jį, pasipasakojo, kad A. R. liepė išsikraustyti. Liko nakvoti pas D. M.. Abu vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį, daužydamas duris, į D. M. butą ėmė veržtis A. R.. Kai D. M. atidarė duris, A. R. ją užpuolė ir laužtuvu sužalojo jai koją. Po to D. M. A. R. išgrūdo iš buto. Ryte jai prireikė higieninių paketų. D. M. paskambino A. R., kad šis įleistų kaltinamąją į butą. A. R. sutiko. Kadangi ji bijojo A. R. ir, kad prireikus galėtų apsiginti, iš D. M. buto pasiėmė peilį, kurį įsidėjo į kišenę. Bute pasiėmė paketus, įsidėjo į rankinę ir ketino išeiti. Tuo metu A. R. ją pastūmė. Ji bandė paskambinti į policiją, tačiau jis griebė jai iš rankų telefoną ir numetė ant žemės, tada stvėrė už plaukų ir kambaryje paguldė ant sofos, sudavė jai kelis smūgius ir nuėjo užrakinti durų, sakydamas, kad ji niekur neišeis. Prie durų jis vėl ruošėsi jai smūgiuoti, o ji bandė rankomis jį atstumti ir išeiti pro duris. Kadangi ji rankoje turėjo peilį, tai stumdama įdūrė A. R. į krūtinę ir jis suklupo. Ji ne iš karto suprato kas įvyko. Kai A. R. ėmė gargaliuoti ir ėmė bėgti kraujas, ji nubėgo pas D. M. ir šiam pasakė, kad tikriausiai nudūrė A. R., prašė, kad D. M. skambintų greitajai pagalbai ir policijai. Pripažįsta, kad A. R. įdūrė peiliu, nuo ko jis ir mirė, tačiau taip nutiko netyčia. Nukentėjusiosios B. R. civilinį ieškinį pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios R. K. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji B. R. parodė, kad jos sūnus A. R. gyveno su sugyventine R. K. maždaug nuo 2012 m. gruodžio mėn. Jie kartu gyveno sūnaus bute (duomenys neskelbtini), o prieš tai Vilniuje, R. K. girtaudavo, dažnai būdavo pas D. M.. Įvykio išvakarėse jai skambino sūnus, teiravosi, kur R. K. prisigėrė. 2014 m. kovo 28 d. apie 6.30 val. pas nukentėjusiąją į namus atėjo V. S. ir pranešė, kad ji skubėtų, nes, atrodo, kad jos sūnus negyvas. Atbėgusi į sūnaus butą, jį rado prie pat durų kraujo klane, kūnas dar buvo šiltas. Greitąją medicinos pagalbą jau buvo iškvietęs D. M.. Kai į sūnaus butą atėjo kaltinamoji, į nukentėjusiosios priekaištus ji pasakė, kad „aš padariau, aš ir atsakysiu“. Nukentėjusioji reiškia civilinį ieškinį dėl 9 128 Lt turtinės žalos, kurią sudaro sūnaus laidojimo išlaidos ir dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Išlaidas sudaro transporto paslaugos - 180 Lt, mirusio sutvarkymo paslaugos - 400 Lt, laidojimo paslaugos -4548 Lt ir gedulingų pietų išlaidos. Kapas dar nesutvarkytas. Paminklas dabar kainuoja apie 3500-4000 litų. Įvykis labai jos sveikatai, nuolat vartoja vaistus. Gyveno netoli sūnaus ir su juo pastoviai bendraudavo.
Nukentėjusioji A. R. parodė, kad apie tėvo mirtį sužinojo iš savo motinos. Žino, kad jos tėvas A. R. pradėjo gyventi su kaltinamąja apie 2012 m. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra pareiškusi.
Liudytojas J. O. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausė liudytoju D. M.. Visos D. M. parodytos aplinkybės užfiksuotos jo apklausos protokole. Patvirtino, jog D. M. parodė, kad į namą, kuriame gyvena D. M., prieš 8 mėnesius atsikėlė gyventi A. R. ir R. K.. Jie mėgdavo išgerti, girti pykdavosi. R. K. ateidavo į D. M. butą slėptis nuo A. R., kuris girtas būdavo agresyvus. 2014 m. kovo 27 d. apie 24 val. į D. M. butą atėjo R. K., ji buvo susinervinusi ir apsiverkusi. Ji sakė, kad ją muša A. R. ir paprašė įsileisti į namus. D. M. ją įsileido. 2014 m. kovo 28 d. apie 1 val. nakties, D. M. buto duris ėmė daužyti A. R., reikalavo atidaryti duris. Kai D. M. atidarė duris, A. R. su laužtuvu puolė R. K.. D. M. ją apgynė ir A. R. išstūmė pro duris. Daugiau A. R. nebuvo atėjęs. R. K. liko pas D. M. nakvoti. Apie 5.40 val. R. K. iš jo telefono paskambino A. R. ir paprašė įsileisti į namus pasiimti higieninius paketus. R. K. išėjus, jis užsnūdo. Apie 6.20 val. į jo butą įbėgo R. K. ir pasakė, kad padūrė savo sugyventinį A. R.. Jos kelnės ir dešinė ranka buvo kruvinos. D. M. nuėjo į A. R. butą. Buto durys buvo praviros. A. R. gulėjo koridoriuje ant grindų kraujo klane. A. R. pulso neužčiuopė. Paskambino telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. R. K. liko prie A. R., o D. M. išėjo į lauką laukti greitosios pagalbos. Atvažiavus greitajai pagalbai, D. M. parėjo į savo namus ir ten rado R. K.. Atvykę policijos pareigūnai R. K. sulaikė jo bute (b.l. 79-80). Liudytojas J. O. taip pat parodė, kad R. K. sulaikė D. M. bute. Ji pripažino, kad sužalojo savo sugyventinį. Bevežant į komisariatą R. K. minėjo, kad pats konfliktas buvo vakare. Ji sakė, kad jai sugrįžus į namus, jos sugyventinis elgėsi agresyviai.
Liudytoja N. P. parodė, kad ji dirba greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. 2014 m kovo 28 d. ryte pagal iškvietimą vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) g. Namo antrame aukšte, buto koridoriuje rado be gyvybės žymių vyrą, gulintį ant dešinio šono. Apžiūrėjusi kūną, rado durtinę žaizdą. Peilis buvo padėtas ant veidrodžio staliuko. Ji peilį patraukė toliau. Bute buvo daugiau žmonių. Kaltinamoji buvo kitame kambaryje. Į klausimą, kas atsitiko, ji neatsakė, buvo sutrikusi. Po to kaltinamoji pasiėmė rankinuką ir išėjo.
Liudytojas T. S. parodė, analogiškas atvykimo į nukentėjusiojo butą aplinkybes, kaip ir liudytoja N. P.. Taip pat parodė, kad įvykio vietoje buvo peilis. Jį saugumo sumetimais kitur padėjo N. P.. Bute buvo ir kaltinamoji, kuri pasiėmusi rankinę po to išėjo. Kaltinamoji tuo metu atrodė neblaivi.
Liudytojas V. K. parodė, kad įvykio išvakarėse, vakare kartu su A. R. jo namuose gėrė alų. A. R. sugyventinės nebuvo. A. R. jai kelis kartus skambino telefonu, bet niekas neatsiliepė. A. R. buvo supykęs ir sakė, kad ji kažkur išėjo, kad reikia jos „šmutkes (daiktus) surinkti ir išleisti“. Pas A. R. buvo maždaug iki 22 val., po to išėjo namo. A. R. tuo metu buvo kiek išgėręs, bet negirtas. Kai buvo pas A. R., jokių sužalojimų ant jo kūno nematė.
Liudytojas V. S. parodė, kad dirbo kartu su A. R. miško darbus. Įvykio išvakarėse po darbo jis su A. R. užėjo į parduotuvę. A. R. pirko gėrimo, riešutų ir saldainių. Sakė, kad yra susipykęs su žmona ir perka tam, kad susitaikyti. Ryte apie 6.20 val. pakeliui į darbą prie A. R. laiptinės jo laukė. Laiptinėje sutiko D. M., kuris pasakė, kad A. R. „padūrė“ R.. Kai pakilo iki A. R. buto matė, kad durys pradarytos, A. R. ant šono guli kraujo klane, kojos prie pat durų, A. R. glostė R. K.. Jis nuėjo apie įvykį pranešti A. R. motinai.
Liudytojas L. S. parodė, kad prieš įvykį naktį girdėjo, jog apie 0.30 val. buvo daužomos buto Nr. x durys, tai truko apie pusvalandį. Kas tuo kartu daužė duris nematė, tačiau tą patį mėnesį buvo matęs, kaip tas pačias duris daužė, suprato, kad dėl moters, bute Nr. y gyvenęs, vyras, t. y., tas, kuris ryte rastas negyvas.
Iš įvykio vietos, lavono ir daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2014-03-28 apžiūrint įvykio vietą - butą Nr. y, esantį (duomenys neskelbtini) name Nr. x, koridoriuje rastas A. R. lavonas. Kūnas guli ant dešinio šono, suriestas, kojos link išėjimo iš buto durų. Marškinėliuose krūtinės srityje, kairėje pusėje yra 2,4 cm ilgio skylė. A. R. kūne, krūtinės srityje, kairėje pusėje yra 2,5 cm ilgio žaizda. Koridoriuje nuo batų dėžės paimtas buitinis peilis su juodos spalvos rankena. Bendras peilio ilgis - 27.5 cm, geležtės ilgis - 16 cm, geležtės plotis ties rankena - 2,7 cm. Ant peilio geležtės matomos dėmės, panašios į kraują (b.l. 6-32).
Iš asmens blaivumo testo matyti, jog 2014-03-28 7.29 vai. R. K. nustatytas vidutinis girtumas - 2,03 promilės (b.l. 162).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 32/14(08) matyti, jog A. R. mirties priežastis yra krūtinės, širdies kiauryminis sužalojimas, ūmus vidinis nukraujavimas. Lavono tyrimo metu rasta krūtinės kairės pusės durtinė - pjautinė žaizda ir širdies ausytės bei prieširdžio kiauryminiai sužalojimai, didelis išsiliejusio kraujo kiekis širdiplėvėje bei kairėje krūtinės ertmėje. Nuo šio sužalojimo padarymo iki mirties praėjo trumpas laiko tarpas. Šis sužalojimas padarytas duriančiu -pjaunančiu daiktu, tikėtina pateiktu peiliu, kurio išmatavimai: geležtės ilgis 16 cm, plotis 2,7 cm. A. R. lavono kraujyje rasta 2,14 promilių etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Krūtinės durtinis - pjautinis kiauryminis sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b.l. 37-44).
Iš medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 38/14(01) matyti, kad A. R. krūtinės kairės pusės odos žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kurio ašmenys smūgio metu buvo nukreiptos žemyn (nukentėjusiojo kūno atžvilgiu), įrankio pentis turėjo išreikštas briaunas. Žaizdoje užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės (b.l. 45-47).
Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog R. K. atpažino peilį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, nurodydama, kad ji šį peilį 2014-03-28 paėmė iš kaimyno D. M. buto ir juo dūrė A. R. (b.l. 127-129).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 125/14(08) matyti, jog R. K. konstatuotas sužalojimas: kairio kelio išorinio paviršiaus kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2014-03-28, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi konstatuota traumuota viena anatominė sritis, sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b.l. 137).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas S. F. papildomai paaiškino, kad pagal A. R. padaryto sužalojimo vietą ir sužalojimo kryptį, kaltinamosios R. K. parodytas A. R. sužalojimo mechanizmas - atsistumiant nuo nukentėjusiojo, tuo pat metu jai rankoje laikant peilį, neatitinka objektyvių lavono medicininio tyrimo duomenų. Jei būtų atsistumta kaltinamosios parodytu būdu, žaizdos kanalo kampas būtų didesnis, nei nustatyta tiriant lavoną. Nustatytas kanalo krypties kampas 5-15 laipsnių kampu rodo, jog peilis stumtas krūtinėn į priekį beveik tiesiai. Pagal kanalo ilgį bei pagal tai, kad kanalo eigoje nebuvo kaulo, tik minkštieji audiniai, o peilis smailus ir aštrus, smūgis turėjo būti tarp lengvo ir vidutinio stiprumo. Nuo A. R. patirto širdies sužalojimo iki mirties galėjo praeiti trumpas laikas - minutės. Dėl R. K. nustatytų sužalojimų specialistas paaiškino, kad išvadą davė ne pagal kaltinamosios betarpiškos apžiūros duomenis, bet pagal medicininės dokumentacijos įrašus, kurie yra mažai informatyvūs. Kraujosruva ant R. K. kojos galėjo susidaryti nuo griuvimo atsitrenkiant į kietą daiktą.
Iš pažymos matyti, jog R. K. į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitą neįrašyta (b.l. 155).
Iš specialisto išvados matyti, jog R. K. psichikos sutrikimų nenustatyta. Jai nereikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 158).
Iš visumos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, jog kaltinamoji R. K. ir nukentėjusysis A. R. buvo sugyventiniai. Kartu gyveno apie pusantrų metų - iš pradžių Vilniuje, o po to abu persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) k. Abu dažnai vartodavo svaigalus, konfliktuodavo. Prieš įvykį buvo susipykę. R. K. naktį iš 2013-03-27 į 2013-03-28 praleido pas kaimyną D. M.. Ryte kaltinamajai parėjus į namus, tarp jos ir sugyventinio A. R. kilo ginčas, nes A. R. jos nenorėjo išleisti iš namų. A. R. esant prie buto durų ir neleidžiant R. K. išeiti, ji jam įdūrė peiliu į krūtinę. Kaltinamoji parodė, kad nukentėjusysis po įdūrimo peiliu mirė. Specialisto išvada patvirtina, kad A. R. mirė nuo durtinio krūtinės sužalojimo, padaryto vienu trauminiu poveikiu. Konstatuotina, kad šie kaltinamosios veiksmai yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis-nukentėjusiojo A. R. mirtimi.
Įvykio vietoje rastas nužudymo įrankis - peilis, kurį kaltinamoji eidama namo iš anksto pasiėmė iš D. M. buto. Nepaneigti kaltinamosios parodymai, kad ji į namus ryte iš D. M. buto išėjo todėl, kad prireikė higieninių priemonių, o peilį pasiėmė, nes bijojo, kad A. R. jos atžvilgiu gali imti smurtauti, nes tokių atvejų būta. Šias kaltinamosios parodytas aplinkybes atitinka D. M. apklausos protokolo duomenys, kur liudytojas D. M. apie tai nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir kaltinamoji. Iš bylos taip pat matyti, jog apie 1 vai. nakties A. R. brovėsi į D. M. butą, atėjo su laužtuvu, užsipuolė jį ir R. K., kol D. M. nukentėjusįjį išmetė iš buto. Kad buvo daužomos D. M. buto durys, po vidurnakčio girdėjo ir liudytojas L. S.. Be to, D. M. parodė, kad A. R. neblaivus elgdavosi agresyviai. Todėl atsižvelgus į kaltinamosios bei nukentėjusiojo santykius, į tai, kad jų bendravime buvo konfliktų ir smurto, vien tai, kad girta iš kaimyno grįžtanti kaltinamoji nešėsi peilį, dar neįrodo kaltinamosios išankstinio ketinimo nužudyti savo sugyventinį. Be to, po įvykio kaltinamoji nepuolė slėptis, neslėpė ir įkalčio - iš D. M. atsinešto peilio. Kaltinamoji tuoj po įvykio buvo prie sugyventinio kūno ir jį glostė, ką patvirtina liudytojo V. S. parodymai. Byloje nėra pakankamų duomenų išvadai, kad R. K. būtų siekusi A. R. mirties.
Įvertinusi visumą bylos aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta, kad R. K. A. R. nužudė veikdama netiesiogine tyčia - nors ginčo metu nukentėjusiojo mirties ir nesiekė, tačiau būdama pakaltinama, suvokė, kad durdama peiliu į krūtinės sritį, kur yra svarbūs žmogaus gyvybinės veiklos centrai, sukels pavojų nukentėjusiojo gyvybei, todėl sąmoningai leido kilti pasekmėms, t. y., nukentėjusiojo mirčiai.
BK 129 str. 2 d. 3 p. numato atsakomybę tam, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos nariu gali būti pripažinti sugyventiniai, kai jų tarpusavio santykių turinys, ryšiai atitinka gyvenimą šeimoje. Byloje nustatyta, kad A. R. ir R. K. nebuvo įregistravę santuokos, tačiau kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė apie pusantrų metų. Abu pragyveno iš to, kad A. R. dirbo atsitiktinius darbus, A. K. gaudavo neįgalumo išmokas, pinigų davė ir A. R. motina. Pradėję kartu gyventi Vilniuje, vėliau abu persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) k. Iš V. S. parodymų matyti, jog A. R. R. K. vadino žmona, su ja susipykęs ruošėsi taikytis. A. R. pavydėjo jos kaip sutuoktinės. Nors kaltinamoji R. K. ir nukentėjusysis A. R. bylos duomenimis dažnai vartodavo svaigalus, konfliktuodavo, tačiau jų tarpusavio ryšiai nebuvo tik trumpalaikiai draugiški santykiai, jų bendrai besitęsiantis sugyvenimas iš esmės atitiko šeimos narių santykius. Todėl R. K. veika atitinka BK 129 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą.
Atmestini kaltinamosios R. K. teiginiai, kad nukentėjusįjį nužudė netyčia - jog norėjo rankomis atstumti kaltinamąjį, tačiau rankoje tuo pat metu buvo peilis, kuriuo nukentėjusiajam netyčia įdūrė. Tokį sužalojimo padarymo mechanizmą paneigia specialisto S. F. paaiškinimai, kad kaltinamosios parodytu atveju būtų didesnis žaizdos kanalo krypties kampas. Peilis į nukentėjusiojo krūtinę slinko beveik tiesiai. Šitokiu būdu stumiant nukentėjusįjį, peilio panaudojimo dėl neatsargumo galimybė atmestina.
Nėra pagrindo kaltinamosios veiksmus kvalifikuoti ir kaip nužudymą viršijant būtinosios ginties ribas.
Pagal BK 28 str. 3 d. būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik būtinosios ginties situacijoje, t. y. kai: 1) vyksta pavojingas kėsinimasis, 2) kėsinimasis yra realus, 3) kėsinimasis yra akivaizdus. Būtinosios ginties ribų peržengimas gali būti konstatuojamas, kai ginantis siekiama atremti pavojingą kėsinimąsi, tačiau gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.
Kaltinamoji teismo posėdyje parodė, kad prieš įduriant A. R. peiliu, šis naktį D. M. bute jai sudavė laužtuvu į koją. Tačiau bet kokie nukentėjusiojo veiksmai, naktį atlikti D. M. bute, buvo nutrūkę, ir nuo jų gintis ryte nukentėjusiajai pagrindo nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji aiškino, jog kai ji ryte apie 6.05 val. parėjo iš D. M. namo į A. R. butą, ten pasiėmė higienos priemones ir ėjo link buto durų, norėdama išeiti, tačiau nukentėjusysis ją pastūmė ir ji parkrito ant sofos. Tada nukentėjusysis užrakino duris ir pasakė, kad ji niekur neis. Ji atsakė, kad tikrai išeis. Eidamas nuo durų jis ją pastūmė, sakydamas, kad ji niekur neis. Tuomet ji išsitraukė iš kišenės peilį ir dūrė nukentėjusiajam peiliu į priekinę kūno dalį (T. 1, b.1.168). Iš šių jos parodymų aiškiai matyti, jog pagrindo būtinajai ginčiai nebuvo, nes nukentėjusiojo veiksmai buvo nukreipti ne į nukentėjusiosios žalojimą. Nukentėjusysis siekė girtos kaltinamosios neišleisti iš namų pas D. M., tai ir buvo kaltinamosios ir nukentėjusiojo ginčo pagrindu. Nukentėjusiojo veiksmai pavojaus kaltinamosios sveikatai ar gyvybei nekėlė. Liudytojo J. O. parodymai patvirtina, jog kaltinamoji tuoj po įvykio sakė, kad nukentėjusysis elgėsi agresyviai, tačiau neaiškino, kad nukentėjusiajam dūrė gindamasi nuo jo smurto. Nukentėjusiosios kūno sužalojimų, kurie atitiktų jos parodymus, apie tai, kaip nukentėjusysis ją mušė ryte, taip pat nenustatyta. Versiją apie gynybą nuo nukentėjusiojo fizinio smurto, kaip ir versiją dėl neatsargaus nužudymo, kaltinamoji pateikė vėliau. Abi šios versijos neatitinka bylos aplinkybių ir teisėjų kolegija jas vertina kaip kaltinamosios pasirinktą gynybos būdą nuo jai pareikšto kaltinimo.
Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstant. Tą patvirtina aplinkybė, jog po įvykio kaltinamajai nustatytas vidutinio sunkumo girtumas - 2,04 promilės bei nusikaltimo padarymo aplinkybės - ginčo pobūdis ir kaltinamosios pasirinktas ginčo išsprendimo būdas.
Skiriant kaltinamajai bausmę atsižvelgiama, kad ji padarė labai sunkų baigtą nusikaltimą, veikdama netiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo sukeltos pasekmės nepataisomos. Nustatyta viena nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Nustatant kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės dydį atsižvelgtina ir į jos sveikatos būklę - tai, kad ji turi neįgalumą dėl stuburo traumos padarinių (t.l, b.l. 152). Baustina švelniau, nei sankcijos vidurkis.
Nukentėjusioji B. R. pareiškusi kaltinamajai R. K. civilinį ieškinį dėl 50000 litų neturtinės ir 9128 litų turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji B. R. nuolat bendravo su savo sūnumi A. R., gyveno netoli jo. A. R. jai buvo vienintelis sūnus ir pagalbininkas. Sūnaus neteko dėl kaltinamosios padaryto labai sunkaus nusikaltimo. Nukentėjusioji skaudžiai išgyvena sūnaus netektį, teigia, kad dėl šio sukrėtimo pablogėjo sveikata. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo galimybes atsižvelgtina, kad kaltinamoji yra neįgali ir 50 proc. yra nedarbinga. Įvertinus visumą šių aplinkybių, nukentėjusiosios prašoma priteisti 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo atitinka neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. bei teismų praktiką. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.
Nukentėjusioji pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sūnaus laidotuvėms išleista 5128 Lt (t.l, b.l. 68-70). Ši suma priteistina iš kaltinamosios. Likusią ieškinio dalį sudaro 4000 litų suma, kurią nukentėjusioji ketina išleisti sūnaus kapo sutvarkymui. Įrodymų, pagrindžiančių tokias išlaidas nepateikė, jas planuoja ateityje. Be to, A. R. palaidotas jau esamame šeimos kape, todėl paskaičiuoti galimas būsimas išlaidas kapavietei sutvarkyti nėra galimybės. Todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas, tačiau nukentėjusiajai išlieka teisė kreiptis į teismą dėl kapo sutvarkymo išlaidų priteisimo, kai šios išlaidos bus patirtos ir ji galės pateikti išlaidas patvirtinančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.
nusprendžia:
R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nubausti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų bausmę atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013-03-28 iki 2014-12-11.
Kardomąją priemonę R. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.
Priteisti iš R. K. B. R. 50 000 Lt neturtinės ir 5128 Lt turtinės žalos atlyginimo.
peilį, supakuotą į paketą Nr. 1, esantį prie bylos (b.l. 6-8);įvykio vietos apžiūros metu paimtus objektus: nuoplovą, supakuotą į paketą Nr. 2; 3 cigarečių nuorūkos supakuotas į paketą Nr. 3; tuščią butelį, supakuotą į paketą Nr. 4; tuščia stiklinę taurelę, supakuotą į paketą Nr. 5; tuščią butelį, supakuotą į paketą Nr. 6, kurie perduoti į Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK saugojimo kamerą (b.l. 125-126).iš R. K. paimtus drabužius: žalios (chaki) spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsus, dryžuotus marškinėlius, supakuotus į paketą Nr. 7 ir perduotus į Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK saugojimo kamerą, (b.l. 125-126);A. R. drabužius: rudos spalvos vyriški marškinėliai ir vyriškos kelnaitės, supakuotus į paketą Nr. 8 ir perduotus į Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK saugojimo kamerą, (b.l. 125-126);laužtuvą, supakuotą į paketą Nr. 9 ir perduotą į Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK saugojimo kamerą, (b.l. 125-126).
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o suimtai nuteistąjai nuo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.