Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio, Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui A. V., pareiškėjo atstovui advokatui Raimundui Jurkai, viešame tesimo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su 2015-08-03 Pareiškimu (gautas 2015-08-06, reg. data 1P-930), prašydamas skirti valstybinę pensiją nuo atleidimo iš vidaus tarnybos datos 2014-03-28, nurodė, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 13 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-837 (toliau – Pakeitimo įstatymas) įsigaliojo 2014-07-01, t. y. po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos.

Vidaus reikalų ministerija 2015-08-24 sprendimu Nr. 1D-7035(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ atsisakė skirti pareiškėjui valstybinę pensiją, informavo pareiškėją, kad Vidaus reikalų ministerijai priimant sprendimą dėl pareiškėjo valstybinės pensijos, galiojo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad sprendimas dėl valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui. Šiame sprendime Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta aukščiau nurodyta procesinė teisės norma, yra įgyvendinanti materialiąją teisės normą, kurios tikslas nesuteikti valstybinės pensijos padariusiajam tyčinį nusikaltimą. Procesinė teisės norma taikoma ta, kuri galioja sprendimo priėmimo metu.

Nesutikdamas su Vidaus reikalų ministerijos 2015-08-24 sprendimu Nr. 1D-7035(11), pareiškėjas su 2015-10-07 skundu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą (gautas 2015-10-12, reg. Nr. 1P-1140), prašydamas pakeisti sprendimą neskirti valstybinę pensiją. Vidaus reikalų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015-10-07 skundą, 2015-11-10 sprendimu Nr. 1D-8925(3) „Dėl pareigūno valstybinės pensijos neskyrimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti Vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2015-08-24 sprendimą Nr. 1D-7035(11).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A146-2543/2014 nutartyje pasisakė, kad 2013-12-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00361-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio (piktnaudžiavimas) 2 dalį. A. V. 2013-12-04 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 nutartimi A. V. buvo laikinai nušalintas nuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigų šešiems mėnesiams. To paties teismo 2014-04-29 nutartimi nušalinimas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014-05-05. Taip pat, Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2013-12-05 buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno A. V. galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir pareigūno vardo pažeminimo. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013-08-23 įsakymu Nr. 1V-720 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 10 punktu, 2013-12-20 tarnybinį patikrinimą sustabdė kol A. V. atžvilgiu bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime (baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00361-13).

Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-07-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2668-662/2015 tenkino A. V. apeliacinio skundo dalį, be kita ko, panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-04-30 sprendimą ir priėmė naują sprendimą pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-12-23 įsakyme Nr. 30-TE-1515 „Dėl vyresniojo komisaro A. V. atleidimo“ nurodytą atleidimo iš vidaus tarnybos datą (2014-12-29), nustatant, kad A. V. iš vidaus tarnybos atleistas 2014-03-27.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-494-150/2015 pareiškėjas A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (dėl piktnaudžiavimo tarnyba apgaule įgyjant automobilį „Opel Omega“), pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl automobilio „Opel Omega“ įgijimo apgaule), pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (dėl piktnaudžiavimo tarnyba apgaule įgyjant motorolerį „Peugeot Speedake“), pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (dėl motorolerio „Peugeot Speedake“ įgijimo apgaule) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL dydžio, t. y. 4 518 Eur bauda. Šiuo metu nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-494-150/2015 įsiteisėjęs. Pareiškėjas yra kreipęsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, kurio priėmimo klausimas šiai dienai nėra išspręstas.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punktą teisę gauti valstybinę pensiją turi Lietuvos Respublikos piliečiai prokuratūros pareigūnai. Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnį skiriamos šios valstybinės pensijos: 1) už tarnybą; 2) netekto darbingumo; 3) našlių ir našlaičių.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014-07-01) 13 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims valstybinė pensija neskiriama.

Nuo 2014-07-01 įsigaliojus Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 13 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XII-837, jo 1 straipsniu buvo pakeista Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis ir nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims valstybinė pensija neskiriama. Sprendimas dėl valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 12 punkte buvo nustatyta, kad prašymą skirti valstybinę pensiją asmuo pateikia Vidaus reikalų ministerijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės saugumo departamentui, Krašto apsaugos ministerijai, Generalinei prokuratūrai, Muitinės departamentui, Kalėjimų departamentui per atitinkamą tarnybą, įstaigą, karinį dalinį, kuriuose jis tarnauja arba tarnavo; sprendimas dėl valstybinės pensijos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo skirti pensiją su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo dienos (20 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-12-24 nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės tarnybos specifiką, taip pat gali nustatyti, kad pareigūnams, inter alia šiurkščiai pažeidusiems Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus, sulaužiusiems priesaiką, padariusiems tyčinį nusikaltimą, valstybinė pensija neskiriama.

Be to, Konstitucinis Teismas 2008-12-24 nutarime pažymėjo, kad pareigūnų ir karių, kuriems pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą yra skiriama valstybinė pensija, statusas lemia ir tam tikrus didesnius, palyginti su kitais valstybės tarnautojais, įsipareigojimus valstybei bei griežtesnę jų atsakomybę. Pareigūnai ir kariai privalo savo tarnybą atlikti nepriekaištingai, nepiktnaudžiauti jiems įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nežeminti pareigūno ar kario vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu.

Tokios nuostatos atitinkamai įtvirtintos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje, t. y. nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama.

Apibendrinant teisinį reglamentavimą galima daryti išvada, kad Vidaus reikalų ministerija sprendimą skirti valstybinė pensiją priimą per 10 dienų nuo prašymo ją skirti gavimo dienos. Tuo atveju, jei asmuo yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, sprendimas dėl valstybinės pensijos skyrimo priimamas įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis).

Kaip iš byloje esančių įrodymų nustatyta, pareiškėjas A. V. iš vidaus tarnybos atleistas 2014-03-27. Prašymas skirti valstybinę pensiją Vidaus reikalų ministerijoje gautas 2015-08-06. Vidaus reikalų ministerijos sprendimas Nr. 1D-7035(11) neskirti valstybinės pensijos priimtas 2015-08-24, t. y. po 2015-07-01 įsigaliojusios Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakcijos. Tuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-494-150/2015 pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-31 nuosprendžio, kuriuo A. V. buvo išteisintas. Taigi, ginčijamo Vidaus reikalų ministerijos 2015-08-24 sprendimo Nr. 1D-7035(11), kuriuo pareiškėjui buvo neskirta valstybinė pensija, priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje A. V. atžvilgiu, todėl Vidaus reikalų ministerija, 2015-08-24 sprendimą Nr. 1D-7035(11) neskirti pareiškėjui valstybinės pensijos priėmė teisėtai ir pagrįstai.

Savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jam valstybinė pensija turėjo būti paskirta pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2668-662/2015 nustatytą atleidimo iš tarnybos dieną galiojusios Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 13 straipsnio 3 dalies redakciją. Tačiau, kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 20 punktą sprendimas dėl valstybinės pensijos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo skirti pensiją su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo dienos. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas anksčiau būtų kreipęsis dėl valstybinės pensijos skyrimo byloje nėra. Pažymėtina, kad valstybinė pensija skiriama pagal sprendimo skirti valstybinę pensiją priėmimo dieną galiojančius teisės aktus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pagrindo naikinti VRM 2015-08-24 sprendimą Nr. 1D-7035(11) nėra, kaip ir nėra pagrindo naikinti VRM 2015-11-10 sprendimą Nr. 1D-8925(3), kuriuo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2015-10-07 skundas dėl VRM 2015-08-24 sprendimo Nr. 1D-7035(11). Pažymėtina, kad pareiškėjas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-494-150/2015 nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, ir pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalį jam valstybinė pensija negali būti skiriama. Lietuvos Aukščiausiajam teismui panaikinus ar pakeitus apkaltinamąjį nuosprendį pareiškėjo atžvilgiu, jis galėtų iš naujo kreiptis dėl valstybinės pensijos skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.