Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei K. J. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka – asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Atsakovei nepateikus atsiliepimo, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, gyventojų registro išrašo, buto apyvartos žiniaraščio, šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties, kitų rašytinių įrodymų – vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, įsitikino, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Atsakovei nuosavybės teise nuo 1993 m gruodžio 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. priklausančioms gyvenamosioms patalpoms ieškovė tiekė centralizuotą šilumą, todėl ieškovė ir atsakovė konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas (CK 6.383 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Taigi net ir nesant tarp šalių rašytinės energijos pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, šalių teisiniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo gyvenamajai patalpai, kvalifikuotini kaip sutartiniai energijos pirkimo – pardavimo santykiai. Energijos pirkimo – pardavimo sutartis, yra atlygintinė, kas reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis). Atsakovė tinkamai nevykdė savo kaip šilumos vartotojos įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove už tiektą šilumos energiją. Atsakovė skolinga už suteiktas paslaugas – 286,00 Eur už parduotą šilumos energiją nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. liepos 10 d., todėl ši suma priteisiama iš atsakovės ieškovei (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, CK 6.383 straipsnis, 6.384 straipsnis).

Atsakovė pažeidė sutarties sąlygas laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nors įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.256 straipsniai). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis atitinkamai nustato: „Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo ir laiku nesumokėjo mokesčių už suteiktą šilumos energiją, iš atsakovės ieškovei priteisiama 10,52 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.

Pažymėtina, kad prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos. Tai vadinamos „procesinės“ palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o jų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu ir iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš atsakovės priteisiamos 53,01 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 36,30 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur išlaidos už duomenis už informacijos paieškas viešuose registruose (CPK 88 straipsnio 1 d. 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti byloje neviršija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteisiamos 3 Eur sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 286,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 00 ct) skolą, 10,52 Eur (dešimties eurų 52 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (296,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53,01 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 01 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.