Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-166/2014

Teisėjas Valdas Bugelevičius Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00855-2013-1

2014 m. balandžio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 290 straipsnyje ir paskirta:

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 290 straipsnį, - laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, R. M. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, R. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta jai – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2012 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu (patikslinta 2012-08-23 nutartimi), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į šiuo teismo nuosprendžiu paskirtąją bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2012 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį (2012-08-23 teismo nutartį).

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2013-05-20 Šiaulių tardymo izoliatoriuje - kalėjime parašė ir išsiuntė grasinančio pobūdžio laišką į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą, Lukiškių skg. 6, Vilniuje, adresuodama jį Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo budinčio padėjėjui A. B., kur laiškas buvo gautas 2013-05-21, bei kuriame parašė teiginius (teksto kalba netaisyta): „Tai va, B.,, aš ketynu tau atsilyginti ir sugriauti tavo gyvenimą. Atsilyginsiu tau ir su kaupu. Tik tu niekada nesužinosi, nei kur, nei kaip, nei kas ir pan. Bet tik, tau vienam. Ir patylėk (necenzūrinis žodis), aš nejuokauju. Visuomet ištesiu duotą žodį, o planus įvykdau. Esu žodžio žmogus. Tai tikrai ne blefas ar sapaliojimas. Juk dabar – sunkus laikai, įvyksta daug nelaimingų atsitikimų, nelaimių ir t.t. Tik palauk kol išeisiu į laisvę, nes noriu matyti kaip kentėsi. Tik kentėsi labiau, nei aš, o mane atsiminsi visam laikui iki grabo lentos. Priversiu tave (necenzūrinis žosis) „gailėtis“. Čia perspėjimas tau. Nebandyk kreiptis į teisėsaugą t.y teismą. Jei kreipsies tai tik paskambinu ir vsio. Patylėk gaidi, aš nejuokauju. Kalbu rimtai ir su tikslu sugriauti gyvenimą. Žinau, kad gyveni su nuostabia moterimi. Tiksliau su (duomenys neskelbtini) korpusine N., kuri yra geros širdies. Ji tau netinka.“, „Tai kaip sekasi įrenginėti namą? Ar nereikia pagalbininkų? Aš galiu suorganizuoti žmonių, kad padėtų remontuoti. Nors ir taip, esi, (necenzūrinis žosis) stebimas. Pagalvok B. Matai aš taves visai nebijau. Jau dingo toks jausmas kaip baimė. Tu, mane ne išauklėjai, o išugdei ryžtą, valią.... dabar esu šalta ir kupina ryžto tavo atžvilgiu.“, „Aš daug žinau apie tave ir vis gaunu informacijos. Tik ne tau, žinoti, kas ją suteikia. Net lyties aš nesakysiu. Tegul lieka tau mįslė, kas tie – asmenys. Tu niekada, iš manęs nesužinosi net ir kankindamas mane ar bausdamas. Kol busiu pataisos namuose aš galutinai sužinosiu apie tave. Mane domina kuo kvėpuoji žąsine. Ir prisimink. Nebandyk kreiptis į teisėsaugą, nes per tave aš neketinu sedėti Lukiškėse t.y gauti bylos. Geriau palauk, kol 2015 m. aš išeisiu į laisvę. Tada ir pasimatysim. Sutariam ožiagyvi. Tavo ateitis priklauso tik nuo manęs vienos, kale.“), „ŽINAI, KAS ČIA YRA? TAI, TAU PARUOŠTA LIETUVOS KALĘ“- po šio teiginio laiške nupieštas karstas.

- po to, ji, būdama Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, adresu Lukiškių skg. 6, Vilniuje, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, parašė ir pro šalį einančiam A. B. per langą išmetė grasinančio pobūdžio laišką, adresuotą Lukiškių tardymo izoliatoriaus -kalėjimo budinčio padėjėjui A. B., tokiu būdu laišką jam perdavė, kuriame parašė teiginius (teksto kalba netaisyta): „Sveikas Arūnai, kas rašo tu žinai, puikiai. Nereikia, net prisistatinėti. Kitaip tariant tavo „draugė“ kurią labai myli. Juk taip čigono atmaina!? Turbūt suki galvą, kodėl rašau tau?“, „Dabar pradėkime nuo pradžios. Nejaugi tu manei, kad viską užmiršau ir atleidau tau? Anaiptol. Tavo smurtas mano atžvilgiu taip greitai nepasimiršta. Net dabar po tavo bausmių aš jaučiu pasekmes.“ Jos stipriai atsiliepė mano sveikatai. Nors tu spardei, laužiai ranka, kaklą, daužei per galvą, veidą ir kumščių ir žiauriai uždėdavai antrankius ir kitais budais mane žalojai aš negaliu pamiršti ir atleisti tau.“, „Ta va A. B. aš nusprendžiau tau atkeršyti. Bet tik tau vienam. Tik tu nežinosi nei kaip, nei kada, nei kur, nei kas ir t.t. Tu man atsiimsi už viską ką blogo padariai. Ir tai ne tušti žodžiai ar sapaliojimai. Savo žodžio ir veiksmus aš įvykdau. Juk lazda turi du galus, o ne vieną. Aš priversiu tave kentėti likusį gyvenimą. Tu mane atsiminsi iki grabo lentos. O čia tau įspėjimas. Nebandyk su šituo laišku, kreiptis į teisėsaugą t.y į teismą. Jei taip pasielgsi tai žiauriai kentėsi. Geriau palauk, kol 2015 m. išeisiu į laisvę.“, Žinau, kad apie 16 metų tu (necenzūrinis žodis) gyveni su nuostabia moterimi. Turiu omenyje N., kuri III pamainos korpusinė.“, „Žinau, kad turi vaikų, kuriam vienam iš jų aš paruošiau staigmeną. Bet ne tau žinoti kokią? Juk per tave kentės ir tavo vaikas. Kirsiu keliais frontais, kad pajaustum jog nejuokauju. Tik aš nieko nedarysiu, nes – kam.“, „Pamastyk, kam reikalingas vyras kuris – invalidas? Tu jei busi tiktai našta ir kliūtis jos gyvenime.“, „Dabar esu pilnai nuo tavęs pailsėjusi ir atsigavusi. Fizinę jėgą aš atgavau sportinėje salėje ir treniruodamasi.“, „Kaip sekasi remontuoti namą? Ar dar neatsibodo vienam dirbti? Jei nori tai galiu suorganizuoti vyrų kurie tau padės ne tik remontuoti, bet ir... Supratai, mano mintį gaidį. Dėl tavęs aš daug sužinojau ir dar renkuosi informacijos. Man viskas įdomu kuo kvėpuoji ir kaip? Tam net negaila pinigų mokėti. Bet tu, niekada nesužinosi kas apie tave man suteikia informaciją. Nei už ką, aš tau neišduosiu to žmogaus. Net jo lyties. Tegul tau būna galvosūkis. Tik galiu pasakyti tas asmuo labai patykymas. Dabar aš kaifuoju, kad negali man nieko padaryti.“, „Esi bejėgis prieš mane“, „Pasakysiu tik vieną dalyką. Padariai dydelę klaidą lysdamas prie manęs. Tau tai brangiai kainuos, o mane atsiminsi visam gyvenimui. Alytuje irgi buvo toks žmogus kaip tu, kuris auklėjo mane. Bet jis nukentėjo labiau, nei aš <.... >Bet neaiškinsiu ką pridariau. Tik jis suprato, kad lisdamas ir nesugebėdamas perauklėti vos neprarado savo turto. Tavo atžvilgiu viskas bus kitaip. Kol busiu pataisos namuose aš pabaigsiu sutvarkyti tam paruoštą dovaną ir staigmeną. Aš su tavimi nežaisiu.“

- po to, ji, būdama Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, adresu Lukiškių skg. 6, Vilniuje, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, parašė ir tyčia, nenustatytu būdu, adresatui perdavė grasinančio pobūdžio laišką, adresuotą Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo budinčio padėjėjui A. B., kuriame parašė teiginius (teksto kalba netaisyta): „Klausyk A. B.! Nežinau kaip išeis parašyti, bet pasistengsiu, be žodyno., „Tada pasakiau, kad apie tave ir Naieždą, viską žinau. Nori tikėk, nori ne, bet tikrai viską žinau. Kur gyveni? Ką veiki? Kuo važinėji ir kuo kvepuoji?... bet esmė ne čia. Tu niekada nesužinosi iš kur gavau ir gaunu informaciją.“, „Mūsų „meilė“ vienas kitam gali peržengti ribą, dėl kurios kentėsime.“, „Sutariam, kad nekeli bylos man ir nebeauklėji manęs. O aš nieko nesiimsiu ir atšauksiu, kad nenukentėtum tu, tavo turtas, ir tavo giminaičiai. (Tik iš tavo pusės). Tikiuosi gerai apsvarstyti ko prašau ir nedarysi klaidos. Viskas nuo tavęs priklauso o ne nuo manęs, bet kai išeisiu į laisvę tu už viską atsiimsi, ką man esi padaręs. Suprasi ir pajausi, ką reiškia kentėti. Priversiu tave kentėti trigubai nei aš kenčiu. Gailėsiesi savo likusį gyvenimą, kad pajudinai mane.“

Tokiu būdu, ji sistemingai baugino nukentėjusįjį A. B., naudodama psichinę prievartą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, ji nuteista už tai, kad įžeidė savo funkcijas atliekantį valstybės tarnautoją, o būtent:

ji, 2013-05-20 Šiaulių tardymo izoliatoriuje - kalėjime parašė ir išsiuntė grasinančio pobūdžio laišką į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą, Lukiškių skg. 6, Vilniuje, adresuodama jį Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo budinčio padėjėjui A. B., kur laiškas buvo gautas 2013-05-21, bei kuriame, kreipdamasi į savo funkcijas atliekantį valstybės tarnautoją, nukentėjusįjį A. B. pavadino necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais: „pidaras“, „žertva“, višgaidis „gailėtis“, „gaidys“, „žąsinas“, „ožiagyvis“, ‚kalė“, bei jo atžvilgiu išsakė teiginius: „Tu esi žiaurus vaidinanti erelį su gaidžio galva.“ „Tu esi gaidys“, “Esi tikras bybčiulpys“.

- tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji, būdama Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, adresu Lukiškių skg. 6, Vilniuje, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, parašė ir pro šalį einančiam A. B. per langą išmetė grasinančio pobūdžio laišką, adresuotą Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo budinčio padėjėjui A. B., tokiu būdu laišką jam perdavė, bei šiame laiške, kreipdamasi į savo funkcijas atliekantį valstybės tarnautoją, nukentėjusįjį A. B. pavadino jį necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais: “gaidys”, “pidermonas”, “Žąsinas”, bei jo atžvilgiu išsakė teiginius : „tu vaidindamas ereli su gaidžio galva“, „tu išgama“ , „Tu esi pyderas, gaidys ir t.t, o ji mėgstanti prekiauti savo kūnu. Būtu ideali pora iš jūsų. Du iškrypę žmonės.“, „Žinai asilo galva su medine taburete, aš tavęs nebijau, nors esu per atstumą tai tikrai. Kaip galima bijoti žąsino.“, „Supratai išgama?“

- tęsdama savo nusikalstamą veiką ji, būdama Lukiškių tardymo izoliatoriuje -kalėjime, adresu Lukiškių skg. 6, Vilniuje, 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku, parašė ir nenustatytu būdu, tyčia adresatui perdavė grasinančio pobūdžio laišką, adresuotą Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo budinčio padėjėjui A. B., kuriame, kreipdamasi į savo funkcijas atliekantį valstybės tarnautoją, nukentėjusįjį A. B. pavadino jį necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais: “gaidys”, “pidermonas”, “Žąsinas”, tokiais savo veiksmais ji įžeidė valstybės tarnautoją - savo funkcijas atliekantį Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo budinčio padėjėją A. B..

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje.

Teismo posėdyje nuteistoji R. M., jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 326 str. 2 d. 2 p.; 328 str. 1 p. 2 p.).

Nuteistoji R. M. apeliaciniame skunde, neginčydama kaltės jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme bei jų kvalifikacijos, prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajai R. M. teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – R. M. padarė nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių (BK 11 str. 3 d.) ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), į tai, kad nusikalstamas veikas nuteistoji padarė tiesiogine tyčia. Be to, skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė ir į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad R. M. praeityje ne kartą teista, tame tarpe ir už žmogaus terorizavimą bei valstybės tarnautojo įžeidimą, analogiškas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo laikotarpiu, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistoji teigiamų išvadų nedaro, nelinkusi keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, todėl kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas R. M. polinkiams pakeisti nepakanka.

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nuteistosios R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Spręsdamas atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymą nuteistajai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nors R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau kaltinamoji dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigaili, todėl kaltinamosios prisipažinimo dėl nusikalstamų veikų padarymo, teismas nelaikė jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Su tokia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (2K-94/2010).

Bylos medžiaga patvirtina, kad R. M. neginčijo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo, savo veiksmais netrukdė tyrimui, nuo pat pradžių, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas bei apie bylos aplinkybes davė išsamius parodymus, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimų bylą nagrinėjant teisme. Be to, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji R. M. parodė, jog ji dėl rašytų laiškų ir dėl to, kad įžeidinėjo nukentėjusįjį nuoširdžiai gailisi ( t 1 b.l. 35-36). Nors bylą nagrinėjant teisiamojo posėdžio metu, nuteistoji nenurodė, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, tačiau ji kalta prisipažino, o byloje nėra duomenų, kad šis prisipažinimas būtų nenuoširdus. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės nepripažino R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad ji pripažino padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir bausmę atitinkamai švelnina.

Be to apeliantė nurodo, kad bausmę nori atlikti Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, o ne Panevėžio moterų pataisos namuose. Teisėjų kolegija atmeta tokį apeliantės prašymą, kaip nepagrįstą.

Pagal BK 50 str. 3 d. laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Pagal BVK 83 str. 1 d. kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Taigi bausmės atlikimo vietos nustatymas yra išimtinė baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė. Šiuo atveju apylinkės teismas, atsižvelgęs į apeliantės įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jos asmenybę, tai reglamentuojančias įstatymo nuostatas, sprendė, kad R. M. bausmę turi atlikti pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu ir pasunkinti nuteistosios teisinę padėtį. Pastebėtina ir tai, kad nuteistosios keliami klausimai dėl bausmės atlikimo konkrečioje vietoje nėra apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė nuo nukentėjusiojo patyrė fizinį, psichologinį smurtą, prašė iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo išreikalauti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau tai nebuvo padaryta, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši baudžiamoji byla nagrinėjama R. M. pareikštų kaltinimų ribose. Dėl kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų nuteistoji turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju apeliantė aukštesnės instancijos teismo neprašė atlikti įrodymų tyrimo, o nuteistosios R. M. nurodytos aplinkybės nepaneigia jos kaltės dėl padarytų nusikaltimų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistosios R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir jai paskirtas laisvės atėmimo bausmes sumažinti:

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – iki vienerių metų ir keturių mėnesių;pagal BK 290 straipsnį, - iki trijų mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, R. M. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu R. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2012 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu (patikslinta 2012-08-23 nutartimi), prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, R. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.