Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, kaltinamajam R. Č., jo gynėjui advokatui Viliui Mulevičiui, jo atstovei pagal įstatymą – civilinei atsakovei I. Č., kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, jo atstovei pagal įstatymą – civilinei atsakovei L. M., civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei E. R., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) 9 kl. moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, 2012-06-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str.,

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis 7 kl. išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) 8 kl. moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. ir E. K., veikdami bendrai, 2014-06-08 apie 16.45 val. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi vaizdo stebėjimo kameras „3Mpix“ su „IR HFW-4300“ aptina, bendros 920 Lt vertės.

K. R. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-06-08 jis su E. K. vaikščiojo kieme, neturėjo ką veikti. Abu sugalvojo, užsilipo ir nuo stogelio nulaužė dvi kameras. Tas kameras po to kažkur numetė. Sutinka, kad reikia atlyginti civilinį ieškinį, žada eiti dirbti pagalbiniu darbininku.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-06-08 vaikščiojo kartu su R. Č., pamatė kameras, sugalvojo, abu lipo per vamzdį prie kamerų, jas nulaužė, pamėtė, padaužė ir išmetė. Nežino, kodėl taip darė. Sutinka, kad reikia atlyginti civilinį ieškinį, gyvena iš mamos pajamų.

Motyvuojamoji dalis

R. Č. ir E. K. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

L. M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), administratore. Būdama namuose ji laikas nuo laiko įsijungia kompiuterį ir stebi kas vyksta aplink UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatą. 2014-06-10, apie 16 val. įsijungė kompiuterį ir pamatė, kad neveikia dvi vaizdo stebėjimo kameros, kurios buvo pastato išorėje. Ji nuvyko prie pastato ir pamatė, kad nėra dviejų vaizdo kamerų „IP3Mix“ su „IR HFW-4300“ aptina 3.6 mm ir sugadinta vaizdo stebėjimo sistema, palikus neapsaugotus sistemos laidus. Vėliau, peržiūrėjus bendrovės vaizdo stebėjimo įrašą, vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kad 2014-06-08, 16:45 val. du jauni asmenys pavogė minėtas kameras. Vienos kameros vertė yra 460 Lt, dviejų kamerų vertė yra 920 Lt, buvo sugadintas juodas kabelis „CAT5E/UTP“, kurio vertė yra 100 Lt, laidų izoliavimo darbai bei naujų vaizdo stebėjimo kamerų pritvirtinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kainavo 259,74 Lt. Viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 1279,74 Lt turtinė žala (b. l. 21-23).

Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK VPS Vilijampolės PN, tyrėja. 2014-06-12 buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pranešimas, apie tai, kad 2014-06-08, 16:45 val., nuo įmonei priklausančio pastato, du asmenys pavogė dvi vaizdo stebėjimo kameras ir sugadino vaizdo stebėjimo sistemą. 2014-06-19 jai apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vaizdo įrašą, pamatė, kad du jaunuoliai apžiūrinėja vaizdo stebėjimo kameras ir vėliau dvi iš jų nuima. Jai vienas iš jaunuolių, t. y. tas kuris buvo su šviesiais marškinėliais su piešiniu, pasirodė matytas, taigi ji pasikvietė Kauno apskr. VPK Kauno m. Santakos PK VPN Vilijampolės PN nepilnamečių reikalų specialistę D. S., kuri peržiūrėjusi vaizdo įrašą nurodė, kad vaikinas, kuris apsirengęs šviesiais marškinėliais su piešiniu, juodais šortais su baltomis juostomis šonuose, avintis šlepetes per pirštą, rusvų plaukų su šviesia dėme viršugalvyje, dešinėje pusėje galimai yra R. Č.. Kitas jaunuolis buvo su mėlynais marškinėliais, tamsiai mėlynais šortais, juodais sportiniais bateliais, šviesiai rudų plaukų. D. S. pasakė, kad tai galimai yra E. K. (b. l. 24).

Liudytoja I. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su ja gyvena du jos vaikai, t. y. dukra 15 metų ir sūnus R. Č.. R. Č. retkarčiais praleidžia pamokas, nėra drausmingas vaikas, jos dažnai neklauso. Ji yra bausta administracine tvarka už R. Č. padarytus pažeidimus. Apie jo padarytas nusikalstamas veikas ji sužino tik iš policijos pareigūnų, R. Č. jai nieko nepasakoja (b. l. 25).

L. L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, su ja gyvena jos sūnus E. K., bei dar trys jos mažamečiai vaikai. E. mokinasi neblogai, retkarčiais praleidžia pamokas, yra paklusnus vaikas, drausmingas. Ji yra bausta administracine tvarka už E. K. padarytus pažeidimus, apie jo padarytas nusikalstamas veikas sužino tik iš policijos pareigūnų, E. K. jai nieko nepasakoja (b. l. 37).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Pastato gale yra pagalbinis įėjimas, virš kurio yra stogelis. Šalia stogelio kabo laidai, su atidalijimo požymiais (b. l. 6-7).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše matoma, kaip 2014-06-08 16:34:10 val. prie pastato kampo stovi vaikinas, apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais su piešiniu ir tamsios spalvos šortais, rusvų plaukų. Šalia jo stovi kitas vaikinas, kuris vilki melsvus marškinėlius ir tamsiai mėlynus šortus. 16:34:45 val. pirmasis vaikinas užlipa ant kažkokio tai daikto ir netrukus nušoka. Po to 16:37:44 val. vaikinas, vilkintis mėlynus marškinėlius prisidengia savo veidą marškinėliais ir užlipa kopėčiomis, bando nusukti vaizdo kamerą, ją nusuka į sienos pusę. 18:44 val. vėl pasirodo minėti jaunuoliai, jaunuolis vilkintis mėlynais marškinėliais stovi prie pastato kampo ir žvalgosi, o vaikinas šviesiais marškinėliais nuima kamerą (b. l. 51-53).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji R. Č. ir E. K., veikdami bendrai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos pastato pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi vaizdo stebėjimo kameras „3Mpix“ su „IR HFW-4300“ aptina, bendros 920 Lt vertės, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. sudėtį.

R. Č. ir E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jie pripažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės

Kadangi kaltinamieji R. Č. ir E. K. yra nepilnamečiai, teismas skirdamas jiems bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

K. R. Č. padarė tyčinį nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra neteistas, 2012-06-15 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 62-63), pagal Liteko duomenis šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. N1-798-888/2014, kurioje R. Č. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., nebaustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 68), psichikos sveikatos centre nesilankė ir nėra registruotas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje (b. l. 70), į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę įrašytas nuo 2006 metų, dėl chuliganiškų veiksmų, vagysčių, mokyklos nelankymo, už kuriuos mama buvo bausta ATPK numatyta tvarka (b. l. 72), jo šeima nuo 2009 metų dėl vaikų nepriežiūros įrašyta į rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste (b. l. 77), mokslo įstaigos administracijos charakterizuojamas blogai: nuo 2014 m. sausio mėnesio mokyklos beveik nelankė, todėl buvo paliktas kartoti kursą, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio pradžios mokykloje dar nebuvo, socialinė padėtis šeimoje prasta, R. Č. duodami pažadai yra nevykdomi. R. Č. yra komunikabilus, turi lyderio savybių, todėl į draugiją renkasi jaunesnio amžiaus mokinius, su mokytojais ir kitais aplinkiniais bendrauja grubiai, įžūliai ir nemandagiai, su pagalbos vaikui specialistais nebendrauja (b. l. 81).

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, R. Č. skirtina bausmė, teismo nuomone, padėsianti sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimus.

Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-499, Žin., 2000, Nr. 89-2741) nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis E. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jis teisiamas pirmą kartą, praeityje yra neteistas (b. l. 92), administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 94), psichikos sveikatos centre nesilankė ir nėra registruotas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje (b. l. 96), jo šeima nuo 2013 metų dėl vaikų nepriežiūros, girtavimo įrašyta į rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste (b. l. 101), mokslo įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai: mokinio 2013/2014 mokslo metų visi mokomųjų dalykų metiniai buvo neatestuoti, moksleivis buvo paliktas kartoti kursą, draugų turi nedaug, klasėje beveik su niekuo nebendrauja, gavęs pastabą dėl netinkamo elgesio visada sureaguoja. 2014-2015 mokslo metais E. mokykloje pasirodė, išbuvo visas pamokas (b. l. 104).

Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis E. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė civilinio ieškovo atstovės. Be to, apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. teismui paaiškino, kad savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi, padarė išvadas, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog E. K. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 str. numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 2 d. nuostatomis, kaltinamajam E. K. skirtinos dvi auklėjamojo poveikio priemonės, kurios turėtų padėti pakeisti E. K. gyvenimo būdą bei padėti pašalinti jo neteisėto elgesio priežastis.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Šioje byloje yra pareikštas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys, kuriuo prašoma teismo priteisti nusikaltimu padarytą 1279,74 litų turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos ieškinio sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas išlaidas (200 Lt) dėl būtinų teisinių paslaugų parengiant procesinius dokumentus (b. l. 10-11). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas civilinį ieškinį palaikė, kaltinamieji, civiliniai atsakovai neprieštaravo dėl civilinio ieškinio priteisimo.

Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> . Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Šioje byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamųjų R. Č. ir E. K. neteisėtų veiksmų nuo pastato buvo pagrobtas turtas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios dvi vaizdo stebėjimo kameros „3Mpix“ su „IR HFW-4300“ aptina, bendros 920 Lt vertės, bei įmonė turėjo kitų išlaidų – 559,74 Lt (kabelio įsigijimas 100 Lt, laidų izoliavimo ir kiti darbai 259,74 Lt, procesinių dokumentų rengimas 200 Lt), civilinis ieškovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius turto vertę ir turėtų išlaidų dydį (b. l. 16-18), todėl, įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo kriterijus, iš kaltinamųjų solidariai priteistina civiliniam atsakovui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1479,74 Lt jų nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 str. 2 d. nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tai procesinės arba kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Kanados UAB „(duomenys neskelbtini)“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010). Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, jog bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė, bet ne pareiga. Teismas neturi teisės savo nuožiūra nustatyti šių palūkanų skaičiavimo momento kitaip, negu nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, 2014-08-22 pareikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, pareiškė ir reikalavimą priteisti procesines palūkanas (b. l. 10-11), kurį kartu su baudžiamąja byla 2014-10-29 nutartimi teismas priėmė ir perdavė nagrinėti neviešame teisiamajame posėdyje (b. l. 125). Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šias aplinkybes, iš kaltinamųjų solidariai priteistinos civiliniam ieškovui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-29 nuo 1479,74 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.276 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad jų tėvai atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, tai yra tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009).

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad žala padaryta kaltinamųjų bendrais veiksmais, o kaltinamasis R. Č. yra 17 metų amžiaus, jam tenkanti aukščiau paminėta iš jo priteista turtinės žalos dalis jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai priteistina iš jo mamos – civilinės atsakovės I. Č., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai jos sūnus – kaltinamasis R. Č. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

E. K. 15 metų amžiaus, jam tenkanti aukščiau paminėta iš jo priteista turtinės žalos dalis jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai priteistina iš jo mamos – civilinės atsakovės L. M., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai jos sūnus – kaltinamasis E. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., 5 p., įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

I. R. Č., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

E. K., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str. 1 d., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., skirti auklėjamojo poveikio priemones – 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Civilinį ieškinį patenkinti.

Priteisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) naudai solidariai iš kaltinamųjų R. Č. ir E. K. 1479,74 Lt (tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus septyniasdešimt keturis centus) (428,56 Eur) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) naudai solidariai iš kaltinamųjų R. Č. ir E. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1479,74 Lt (tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt devynių litų septyniasdešimt keturių centų) (428,56 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-29 iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

K. R. Č. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai priteisti 739,87 Lt (septynis šimtus trisdešimt devynis litus aštuoniasdešimt septynis centus) (214,28 Eur) iš jo įstatyminės atstovės – civilinės atsakovės I. Č., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai jos sūnus – kaltinamasis R. Č. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Kaltinamajam E. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai priteisti 739,87 Lt (septynis šimtus trisdešimt devynis litus aštuoniasdešimt septynis centus) (214,28 Eur) iš jo įstatyminės atstovės – civilinės atsakovės L. M., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai jos sūnus – kaltinamasis E. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.