Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1761-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-31
Bylos Nr.
1-1761-271/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-16576-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
J. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1761-271/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-16576-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajam J. I., jo gynėjui advokatui A. K.,laiduotojui A. I.,

teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. I., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. I. 2019 m. balandžio 22 d., apie 18.43 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,19 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis J. I. teismo posėdyje nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi dėl savo veikos bei parodė, kad individualios veikos vykdymo pagrindu dirbo pavėžėju „(duomenys neskelbtini)“ . Atidirbo naktinę pamainą, susitiko su draugu P. S. švęsti antrą Velykų dieną, vartojo alkoholį - abu išgėrė 0,7 litro talpos butelį viskio „Jack Daniels“. Tuomet paskambino klientas ir paprašė atvežti jam pamirštą mašinoje kuprinę. Su draugu užsakytu „taksi“ automobiliu nuvyko pas skambinusį klientą, po ko grįžo atgal prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jis nutarė perstatyti draugės S. C. BMW modelio automobilį į patogesnę prie namo parkavimo aikštelėje vietą. Šį automobilį pirko už savo pinigus ir padovanojo draugei. Automobilis yra registruotas jos vardu. Pradėjus judėti, jam iš rankos iškrito telefonas, pasilenkė jį pakelti ir automobiliu atsitrenkė į aukštą bordiūrą, eismo įvykio metu apgadino bamperį ir kitas detales, pradėjo bėgti tepalas. Susinervino, todėl pavažiavo atgal į pirminę vietą, kad vėliau nebūtų trukdžių kitiems vairuotojams išvažiuoti. Kad užkabino kaimyno automobilį Škoda, jis nepastebėjo. Po įvykio nuėjo su draugu vėl į butą ir tęsė alkoholio vartojimą, išgėrė 0,7 litro talpos butelį viskio „Jack Daniels“ ir dar kitą butelį pradėjo. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, jis jau gulėjo lovoje. Blaivumo tikrinimo metu į alkotesterį pripūtė 2,19 promilių etilo alkoholio, nesiginčijo, vairavimo neblaiviame stovyje faktą bei eismo įvykį pripažino. Netrukus baigs mokslus kolegijoje, įsigys logistikos specialisto kvalifikaciją ir pradės dirbti pagal profesiją. Prašo atleisti ji nuo atsakomybės pagal laidavimą, atsakomybę už jį prisiima tėvas. Ateityje pažada daugiau teisės pažeidimų nevykdyti.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o iš jo parodymų matyti, jog veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, teismas, sutinkant kaltintojui bei gynybai, kitus įrodymus tiria sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka (BPK 273 str., 291 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad 2019 m. balandžio 22 d., apie 18.40 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), buvo balkone. Staiga išgirdo dideliu greičiu važiuojančio automobilio garsą ir pamatė, kaip jų namo kiemo pravažiavimu dideliu greičiu į vieną pusę nuvažiavo automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bet, neradęs kur parkuotis, dideliu greičiu pravažiavimu grįžo atgal ir šio BMW automobilio vairuotojas trenkėsi į bordiūrą. Atsitrenkęs į bordiūrą, automobilis BMW sustojo, iš jo pro vairuotojo duris išlipo vairuotojas, o pro priekines keleivio duris išlipo keleivis. Jie abu pavaikščiojo aplink automobilį BMW, apžiūrinėdami jo apgadinimus. Matė, kad automobilio BMW vairuotojas rankoje laikė kažkokį butelį ir jis vaikščiodamas svirduliavo. Jam, net žiūrint iš balkono į automobilio BMW vairuotoją, akivaizdžiai matėsi, jog jis yra girtas. Automobilio BMW vairuotojas aukštas, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tarp (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsių trumpai kirptų plaukų. Kai jis išlipo iš automobilio, vilkėjo tamsia odine pusilge striuke, mūvėjo mėlynos spalvos džinsus. Apžiūrėjęs automobilį BMW, vairuotojas vėl sėdo už automobilio BMW vairo, keleivis taip pat sėdo į priekinę keleivio sėdynę ir jie vėl pradėjo važiuoti. Pradėjęs važiuoti atbuline eiga, automobilis BMW kliudė aikštelėje stovėjusį priparkuotą automobilį Škoda, po smūgio nesustojo, o dar pavažiavęs atbulas, išsuko į šoną ir išvažiavo iš aikštelės už namo, todėl jis daugiau nei automobilio BMW, nei jo vairuotojo nematė. Apie neblaivų vairuotoją ir eismo įvykį jis paskambinęs pranešė Bendruoju pagalbos telefonu. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie, po kurio laiko jam paskambinę, pakvietė jį išeiti į kiemą atpažinti automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo. Kaip suprato, po eismo įvykio automobilio BMW vairuotojas tiesiog automobilį BMW pastatė už namo kitoje aikštelėje ir nuėjo į namus. Ir kai atėjo į kiemą atpažinti automobilio BMW vairuotojo, jis jau stovėjo prie pareigūnų, bet jau nevilkėjo striukės, o vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius. Jis iš karto atpažino automobilio BMW vairuotoją ir policijos pareigūnams patvirtino, jog tai būtent tas pats asmuo, kurį matė išlipant iš automobilio BMW vairuotojo vietos, kai jis atsitrenkė į bordiūrą, o po to šis asmuo vėl sėdo už automobilio BMW vairo, atsitrenkė į automobilį Škoda ir išvažiavo. Jis apie įvykio aplinkybes parašė paaiškinimą, patvirtinęs, jog sulaikytas jų asmuo yra tikrai automobilio BMW vairuotojas, nuėjo namo. Pareigūnai įformino eismo įvykį, matė, kad alkotesteriu tikrino automobilio BMW vairuotojo girtumą, bet kokį jam nustatė girtumą, nežino (b.l. 21-22).

Tyrimo metu apklaustas liudytojas L. N. parodė, kad 2019 m. balandžio 22 d., apie 18.40 val. stovėjo savo namų (duomenys neskelbtini) namo balkone. Stovėdamas balkone, išgirdo kieme greitai važiuojančio automobilio garsą, dėl to į tai atkreipė dėmesį. Pasižiūrėjęs pamatė, kad jų namo kiemo pravažiavimu dideliu greičiu važiuoja automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į bordiūrą ir sustojo. Kai automobilis BMW sustojo, pamatė, kaip iš jo pro vairuotojo duris išlipo aukštas, apie 180 cm ūgio, liesas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vaikinas, kuris vilkėjo pusilgę odinę striukę, o pro priekines keleivio duris išlipo kitas vaikinas, kuris vilkėjo džemperį. Vairuotojas su keleiviu pavaikščiojo aplink automobilį BMW, jį apžiūrėjo. Ir kai jie abu vaikščiojo aplink automobilį, buvo akivaizdžiai matyti, jog tiek vairuotojas, tiek keleivis yra girti, nes jie abu svirduliavo vaikščiodami. Net juos stebint iš balkono, buvo akivaizdu, jog abu asmenys yra girti. Tai pamatęs, jis iš karto nuskubėjo iš balkono į kiemą. Todėl, ką automobilio BMW vairuotojas veikė su keleiviu tą laiką, kol jis leidosi iš namų į kiemą, nematė ir nurodyti negali. Jis paskambinęs pranešė apie neblaivų vairuotoją, iškvietė policijos pareigūnus. Kol jis nusileido į kiemą, jau tuo metu į kiemą atvyko ir du policijos pareigūnų ekipažai. Taip pat jis matė, kad automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi už jų namo kitoje aikštelėje. Kieme žaidę vaikai pasakė, jog iš automobilio BMW išlipę vyriškiai nuėjo į (duomenys neskelbtini) namo tą pačią laiptinę, kurioje gyvena ir jis. Iš pradžių vaikinai pareigūnų į butą neįsileido, bet į namus grįžo mergina, kuri ir įleido policijos pareigūnus. Kai policijos pareigūnai į kiemą atsivedė vaikinus, jis atpažino ir pareigūnams nurodė vaikiną, kuris vairavo minėtą automobilį BMW. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, bet kokį girtumą nustatė BMW vairuotojui, nematė. Jis apie įvykio aplinkybes parašė paaiškinimą ir išėjo į namus (b.l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo eigoje apklausta liudytoja S. C. parodė, kad su draugu J. I. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji turi automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo važinėja pati bei leidžia pasinaudoti, kai to reikia, savo draugui J. I.. 2019 m. balandžio 22 d. po pietų ji buvo išėjusi iš namų. Jos automobilis BMW stovėjo kieme prie namų, o automobilio raktai buvo palikti matomoje vietoje namuose. D. J. I. namuose gėrė alkoholį su savo draugu. Kada draugas J. I. paėmė automobilio BMW raktus, kaip ir kodėl jis sėdo už automobilio BMW vairo būdamas girtas, nežino, įvykio nematė ir apie jo aplinkybes nieko parodyti tyrimui negali. Tik kai sugrįžo į namus apie 19 valandą, rado jau J. I. su P. namuose. Jie abu buvo neblaivūs ir J. I. vis rėkavo „Škoda, Škoda, bamperis“. Ji nesuprato, kas nutiko, o apie jokį eismo įvykį jie jai nepasakojo. Netrukus į duris paskambino policijos pareigūnai, bet jie jų neįsileido. Jie abu po eismo įvykio namuose alkoholio jau nebegėrė. Po to ji išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas nutiko. Išėjusi kieme pamatė daug policijos pareigūnų bei apgadintą savo automobilį BMW. Tuomet suprato, jog jos draugas padarė avariją. Įleido policijos pareigūnus į namus. Policijos pareigūnai įformino eismo įvykį, patikrino jos draugo J. I. girtumą ir jis prisipažino, jog, būdamas girtas, vairavo jos automobilį BMW ir padarė eismo įvykį, dėl ko jam pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą (b.l. 30-31).

Apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad 2019 m. balandžio 20 d. savo automobilį Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys nesklebtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo automobiliu nevažinėjo. 2019 m. balandžio 22 d., apie 18-19 valandą pas jį į namus atėjo kaimynas, kuris pranešė, jog į jo priparkuotą automobilį atsitrenkė automobilis BMW. Tuomet jis išėjo iš namų į kiemą ir automobilių aikštelėje pamatė jau atvykusius policijos pareigūnus. Kaip įvyko eismo įvykis ir kaip buvo apgadintas jo automobilis Škoda, kas vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis nematė ir apie įvykio aplinkybes nieko parodyti negali. Pareigūnai įformino eismo įvykį, automobilio BMW vairuotojui surašė administracinio nusižengimo protokolą. Matė jog pareigūnai pirmą kartą patikrinę automobilio BMW vairuotojo girtumą alkotesteriu jam nustatė 2,19 promilių girtumą, o koks jam buvo nustatytas girtumas patikrinus jį alkotesteriu antrą kartą, nematė. Dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio Škoda žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę, kuri ir atlygins padarytą žalą. Padaryta žala nėra didelė ir jis nepageidauja dalyvauti procese (b.l. 35-36).

Apklaustas liudytojas E. G. parodė, kad 2019 balandžio 22 d, apie 18.45 val., patruliuojant kartu su Vilniaus aps. VPK KPV KPR 2-os kuopos 3-1o būrio vyr. patruliu J. P., iš Vilniaus aps.VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, kliudė stovintį automobilį Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko V9029 ekipažas, kuris rado automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kitoje stovėjimo aikštelėje, netoli (duomenys neskelbtini) namo, užrakintą. Vairuotojo vietoje nebuvo, vairuotojas pasišalino su keleiviu į (duomenys neskelbtini) butą. Nuvykus jiems į (duomenys neskelbtini) butą, niekas durų neatidarė. Liudininkai: M. G. ir L. N. paaiškino, kad matė, kaip automobilis BMW įvažiavo į kiemą (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į kelio bortelį, o bandydamas išvažiuoti iš kiemo, kliudė stovintį automobilį Škoda ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jiems registruojant eismo įvykį, kreipėsi BMW savininkė, tai yra S. C., kuri paaiškino, jog automobilį vairavo jos draugas I. J., kuris dabar yra namuose su draugu P. S. ir gali juos įleisti į butą. Nuvykę į butą, rado du minėtus vyriškius. Liudininkai atpažino, jog automobilį vairavo J. I., kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. J. I. paaiškino, jog alkoholinius gėrimus vartojo prieš 4-ias valandas ir norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą. Patikrinus alkotesteriu po pirmo pūtimo buvo nustatyta 2,19 promilės girtumas, antras pūtimas buvo po 22 min. -nustatytas 2,21 promilės girtumas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, prisipažino, jog vairavo automobilį ir kliudė kitą automobilį (b.l. 39-40).

VĮ „Regitra" duomenų bazės duomenimis - automobilio (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra S. C. (b.l.13).

VšĮ „Emprekis" duomenimis, automobilio (duomenys neskelbtini) D Touring, 2000-2004 m. gamybos, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 1851 eurai (be PVM) (b.l.14).

2019-04-22 21.30 val. J. I. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr.10-ANR P-33839-2019 dėl nusižengimų, numatytų LR (duomenys neskelbtini) str. 8 d. (kiti KET pažeidimai), 426 str. 2 d. (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos) b.l.9.

2019-04-22 d. 19.47 val. prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0007 (patikrinimo Nr.676) J. I. nustatytas 2,19 promilių girtumas (b.l. 42).

2019-04-22 d. 20.09 val. prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0007 (patikrinimo Nr.677) J. I. nustatytas 2,21 promilių girtumas (b.l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis J. I. 2019-04-22, apie 18.43 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkotesteriu nustatyta 2,19 promilių etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore. Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris yra tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra galioja iki 2019-08-22 (b.l.43). Kaltinamasis neginčijo alkotesterio parodymų, pripažino, jog prieš sėsdamas vairuoti vartojo stiprų alkoholį – viskį, be to, išgėrė nemažą jo kiekį – su draugu išgėrė 0,7 litro butelį. Vairavo automobilį "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – įvažiavo į bordiūrą, apgadino S. C. automobilį, po ko, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Vėl su draugu P. S. išgėrė 0,7 litro butelį viskio ir pradėjo gerti kitą butelį. Kaltinamasis pripažino tai, kad neblaivus apgadino draugės automobilį, po ko iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.

Automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavimo faktą bei jo apgadinimo į bordiūrą faktą, be kaltinamojo parodymų, patvirtina liudytojo L. N. parodymai, eismo įvykio schema, automobilio apžiūros rezultatai (b.l.11-12).

Šių faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog J. I. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Iš kaltinimo teismas šalina tą aplinkybę, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes tai nebuvo tyrimo dalyku ir nėra nusikaltimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį sudėties požymis. Teismas įvertina ir tai, kad J. I. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 str. 2 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio) ir jo atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos klausimas bus sprendžiamas administracinio proceso tvarka (b.l.9).

J. I. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, galima daryti išvadą, jog yra visos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį J. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamasis J. I. padarė nesunkų nusikaltimą, akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimų priskyrimu vienai iš kategorijų, šioje baudžiamojoje byloje yra. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jis nėra teistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo, šiuo metu mokosi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojos – kaltinamojo tėvo A. I. - prašymas perduoti kaltininką (sūnų) laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Laiduotojas nėra teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, charakterizuojamas itin teigiamai, pats turi ilgametį vairavimo stažą ir neturi KET pažeidimų. Aiškina, kad kartu su sūnumi aptarė ir įvertino pastarojo įvykdytą nusikaltimą, pasekmes, jie pastoviai bendrauja, todėl galės ateityje daryti sūnui teigiamą poveikį. Įvertinus tai, manytina, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali būti pripažįstama laiduotoju. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai. Esant visoms LR BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms, teisėjo vertinimu, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką perduodant jį tėvui pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, o baudžiamąjį procesą nurodytu pagrindu nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Kaltinamajam J. I. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis minėta teise (BK 68 straipsnio 1 dalis). J. I. turi vairavimo stažą nuo 2013 metų, 2019-04-22 vairavo transporto priemonę neblaivus, jam nustatytas 2,19 promilių etilo alkoholio girtumas, vairavimu kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams – sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens automobilis, todėl jam neabejotinai taikytinas uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones. Nustatyta, kad jis dirbo pavėžėju, turi galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam taikytinas 2 metų 6 mėnesių šios baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo vairuoti) taikymo laikotarpis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, šio pobūdžio bylose taikomos kardomosios priemonės (vairuotojo pažymėjimo paėmimo), dėl kurio asmuo realiai netenka galimybės vairuoti transporto priemones, turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) turinį (nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į šią praktiką baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas kaltinamajam nustatytinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, taikant šią kardomąją priemonę, dienos (2019-04-23).

Dėl automobilio konfiskavimo

J. I. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausančia transporto priemone. VĮ „Regitra" duomenų bazės duomenimis - automobilio (duomenys neskelbtini) D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė yra S. C. (b.l.13).

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos A. T. 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Šiame nusikaltime automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nėra fakultatyvinis požymis, kuris palengvintų nusikaltimo padarymą. Taigi, transporto priemonės naudojimas savaime nepasunkina ir nepadaro pavojingesniu šio nusikaltimo, nepalengvina jo padarymo. Kita vertus, transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, taip pat yra ypatinga – tai padidinto pavojaus šaltinis, kurio valdymas savaime sukelia didesnės žalos kitiems asmenims ir jų turtui pavojų ir tikimybę, todėl ypatingai įpareigoja jo savininką ir valdytoją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het F. D. B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Kadangi transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, šiuo atveju konfiskuoti galima tik jos vertę. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, tokio automobilio vidutinė vertė Lietuvoje 1851 euras (b.l.14). Šios sumos konfiskavimo iš kaltinamojo nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 303 str. 4 d., teismas

nusprendė:

J. I., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį tėvo A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, be užstato.

Baudžiamąją bylą J. I. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti J. I., kad jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, tai teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti tokio asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

Išaiškinti laiduotojui A. I., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti J. I. baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams šešiems mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis), šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2019-04-23.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės naudai iš J. I. 1851 eurą. J. I. skirtą kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą J. I., saugomą voke baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski