Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji D. T. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino. Parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Baigė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini). Nuo 1988 m. dirbo (duomenys neskelbtini) srityje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir „A” (duomenys neskelbtini). Yra surengusi virš 900 lietuvių ir užsienio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš jų virš 30 Lietuvos (duomenys neskelbtini) užsienyje. Vadovavo virš 60 (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus savivaldybės finansuotų (duomenys neskelbtini). Yra ir profesionali (duomenys neskelbtini), dalyvavo virš 60 (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir užsienyje. Surengė 9 (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Kinijoje, Azarbaidžane, Islandijoje. Visa jos veikla sukoncentruota (duomenys neskelbtini) srityje. 2008 m. laimėjo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) paskelbtą konkursą į „A” (duomenys neskelbtini) vadovo vietą. Tik pradėjus dirbti sužinojo, kad algos nemokės - ją reikės užsidirbti, nustatytas tik atlyginimo minimumas. (duomenys neskelbtini) kasmet (duomenys neskelbtini) išlaikymui skyrė dalį lėšų iš Meno kūrėjų asociacijos programos, vidutiniškai 4,5 mėn. minimalias algas. Visas kitas lėšas algoms ir (duomenys neskelbtini) išlaikymui direktorė turėjo uždirbti pati. Tam buvo rašoma per metus apie 10 - 15 projektų įvairioms kultūros finansavimo institucijoms ir fondams, nuomojamos patalpos komercinėms parodoms ir renginiams, taip pat ir (duomenys neskelbtini) nariams, kurių paraiškos nebuvo remiamos (duomenys neskelbtini). Atėjusi dirbti rado sudarytą parodų salių nuomos ir paslaugų kainoraštį, kurį šiek tiek pakoregavę iš litų į eurus naudojo iki darbo pabaigos. Visos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rengia mokamas parodas, nes jos privalo tai daryti, kad išsilaikytų. (duomenys neskelbtini) parodų lankymas nemokamas, (duomenys neskelbtini) yra ne pelno siekianti organizacija, turinti paramos gavėjo statusą, ne PVM mokėtoja. (duomenys neskelbtini) rado labai nugyventą – purviną, apleistą, netvarkingą, su palaikiu inventoriumi. Ten dirbo 4 darbuotojai – (duomenys neskelbtini) I. J., (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. M., (duomenys neskelbtini) J. B. ir (duomenys neskelbtini) N. J.. Stengėsi suburti draugišką kolektyvą ir „A” (duomenys neskelbtini) pakelti į tokį statusą, kokio ji verta. Pradėjusi dirbti susidūrė su tuo, kad reikėjo rūpintis pastato būkle, atsirado būtinybė pritraukti kuo daugiau lėšų, tai ir tapo jos pagrindinio darbo dalimi. Iki 2015 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) buhalteriją vedė (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkė L. M.. Ji perdavinėjo dokumentus, pasakojo ką reikės daryti, kokios vadovo atsakomybės ribos, į kokius dokumentus reikia atkreipti dėmesį. Visais buhalteriniais ir teisiniais klausimais konsultuodavosi su ja. Ji paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) direktorė negali tvarkyti kasos. Finansininkės patarta, parašė įgaliojimą savo (duomenys neskelbtini) I. J. tvarkyti įmonės kasą, kadangi dar iki vadovavimo pradžios ji dirbo su finansiniais dokumentais. Tai buvo 2008 metais. I. J. iki tol nepažinojo. Bendraujant ji papasakojo, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kad prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonėje, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Todėl jos kvalifikacija tvarkant dokumentus nekėlė abejonių. Jos nurodytą išsilavinimą patvirtinančių dokumentų nematė. Duomenų, kad turėjo (duomenys neskelbtini) išsilavinimą taip pat neturėjo. Nemano, kad nurodyto išsilavinimo pakako tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau ji jos galutinai ir netvarkė, tiesiog registravo visus dokumentus, o mėnesio gale, viską, net ir sutartis, perdavinėjo finansininkėms, kurios viską sužiūrėdavo, susekdavo, jeigu pastebėdavo klaidų, paprašydavo pasirašyti, perdaryti. I. J. turėjo talentą viską suskaičiuoti, ji tiesiog suvesdavo (duomenys neskelbtini) išlaidas, pajamas ir visą medžiagą perduodavo finansininkei, apskaitą tvarkančiai įmonei. Ji (D. T.) visiems sakydavo perduoti pinigus I. J., ji yra kasininkė. Ji vienintelė turėjo nuo kasos raktą, kurį nešiodavosi su savimi. Vėliau perėmusi kasą (D. T.) taip pat raktą nešiodavosi su savimi, kad niekas prie seifo negalėtų prieiti. Vyr. finansininkė L. M. I. pažinojo iš anksčiau. Su ja I. J. bendraudavo, kas mėnesį teikdavo sąskaitas faktūras priėmimą. Apskaitą, atlyginimų išmokėjimą, netgi kartais išėjimą į banką, atlikdavo I. J.. Darbuotojų tarnybinės instrukcijos, apibrėžiančios darbo specifiką (duomenys neskelbtini), buvo surašytos gana formaliai, neatitiko reikalavimų, ką nedidelis kolektyvas darbo eigoje turėjo kasdien daryti. Po poros metų ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pirmininką prašydama padėti atnaujinti teisinius (duomenys neskelbtini) dokumentus. Teisininkė R. B. buvo pakankamai užimta, vis atidėliojo ateičiai, o paskui taip išėjo, kad pradėjus dirbti pirmininkei E. U., pati pirmininkė pradėjo daryti spaudimą kolektyvui ir po keleto metų atleido visą savo kolektyvą, kartu ir teisininkę R. B.. „A” tarnybinės instrukcijos taip ir liko nepakeistos, jos gulėjo seife. Kai reikėdavo, visi dirbo visus darbus, įskaitant ir direktorę. Dėl lėšų nebuvimo pati sutikdavo užsienio menininkus oro uoste, vežiodavo į Trakus, rengdavo šventines vakarienes savo namuose. Pradėjusi dirbti ant sienos rado salių įkainių lentelių išklotinę. Viena kaina buvo (duomenys neskelbtini) nariams, kita – kitiems menininkams ir organizacijoms. Šiomis kainomis buvo vadovaujamasi ir pradėjus dirbti pirmininkei E. U.. Kainos buvo ganėtinai aukštos, todėl daliai menininkų pasiūlydavo surengti parodą bent dalinai apmokant parodinį plotą, nes reikėjo užsidirbti pajamų atlyginimams, remonto darbams ir pan. Žinodami sudėtingą menininkų situaciją, kainą dažnai apvalindavo, paimdavo trečdalį – sumą, kuri nebuvo skaudi menininkui, bet (duomenys neskelbtini) svarbi ir prisidėdavo prie biudžeto. (duomenys neskelbtini) turi teisę daryti nuolaidas, nustatinėti kainą. Atsiskaitant (duomenys neskelbtini) pateikdavo viską užpajamuota. Tai nebūdavo paslaptis. Finansuojamų parodų sąrašas metų bėgyje būdavo kompiuteryje, metų pabaigoje perduodami (duomenys neskelbtini) ir po to ėjo į bylą. Nežino, ar B.-T. ir R. buvo 2015 m. sąraše. Trys šimtai eurų tikrai nėra daug rengiant parodą. Santykiai su (duomenys neskelbtini) ir pirmininke E. U. buvo nekokie, nes ji (D. T.) pabandė atkalbėti nuo kolektyvo atleidimo. Tada ėmė mažėti finansavimas (duomenys neskelbtini) ir didėti darbų apimtis. Kai 2015 m. vasario 10 d. buvo atleista finansininkė L. M., teko skubiai ieškoti naujos finansininkės. Kreipėsi į „E”, ten susipažino su R. J.. Firmos direktorė padarė puikų įspūdį, pristatė savo kolegę J. P., kurią ir paskyrė tvarkyti „A” (duomenys neskelbtini) buhalteriją. Perdavė visą turimą buhalteriją. Susipažinusios jos pasakė, kad L. M. buhalteriją tvarkė senoviškai, ne visai teisingai, naudojo senas programas, pasakė, kad neteisingai buvo skaičiuotos sąnaudos, kad (duomenys neskelbtini) yra permokėjusi dideles sumas mokesčių. Kasdien buhalteriją toliau tvarkė I. J.. Darbo pasidalijimas buvo paprastas, ji, kaip direktorė, tvarkė meninę dalį, atrinkinėjo darbus, bendravo su menininkais, inicijavo projektus, ieškojo rėmėjų, bendravo su įmonėmis, su užsienio (duomenys neskelbtini). O I. J. tvarkydavo visus smulkius, kasdienius reikalus, pildė tabelius, išdavinėjo pinigus iš kasos už nedidelius pirkinius. I. J. buvo tas asmuo, kuriam perduodavo visus dokumentus, ji paimdavo faktūras, segdavo į bylą, skaičiuodavo ir išduodavo pinigus. 2015 m. atsirado galimybė surengti komercinę parodą. (duomenys neskelbtini) kolekcininkas A. Š. 2015 m. vasarą buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir paliko savo S. D. grafikos lakštų skulptūrų originalų kolekciją, P. P. keramikos ekspoziciją. Su I. J. nutarė bandyti surengti parodą, nes lėšų (duomenys neskelbtini) reikia, o salės nuoma būtų didelė paspirtis. Parodos savininkas pradėjo kelti išskirtines sąlygas – kad paroda vyktų be išeiginių, su prailgintu darbo laiku, o pagrindinis reikalavimas, kad lankytojai į parodą eitų įsigydami bilietus, pats nustatė bilietų kainą (5 ir 7 eurus), nes prieš tai turėjo parodą (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė ją glumino, nežinojo, kaip tą organizuoti, nes anksčiau bilietų „A” (duomenys neskelbtini) pardavinėti neteko, bet dar anksčiau buvo mačiusi, kad „A” buvo komercinių parodų su bilietais. Nuvyko į „E” biurą pasitarti, pasidalinti abejonėmis, kad tokios parodos pravedimui nėra pakankamai patirties, kalbėjosi, kaip teisingai reikėtų apiforminti, galbūt samdyti daugiau žmonių. Tiek J., tiek J. P. nuramino, pasakė, kad jos viską padės organizuoti, kad teisiškai ir buhalteriškai viską gerai įformins. Kadangi „E” vadovė, turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, apsiėmė parodą visapusiškai kuruoti – parodos teisinę ir buhalterinę priežiūrą. Su R. J. pasirašė sutartį ir parodos pabaigoje išmokėjo jai 3 000 eurų honorarą, t. y. S. D. ir P. P. parodos metu sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo pasirašyta su „E” ir buvo pasirašyta sutartis su R. J., konkrečiai parodos apskaitai. Pirminė šios sutarties formuluotė skambėjo: <... „už parodos S. D. ir P. P. grynųjų pinigų apskaitą” ...>. Vėliau ji paprašė pakeisti sutartį ir formuluotę – „už teisines ir buhalterines situacijas”, paaiškindama, kad pinigai vis tiek eina per I. J. rankas, bet realiai „E” darbuotojos atvykdavo į (duomenys neskelbtini) ir stebėjo kaip vyksta darbas. J. P. taip pat tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalteriją, kaip paskirtas įstaigos asmuo, bet būtent šios parodos metu papildomai visą veiksmą sekė R. J., nes už tai gavo papildomą honorarą. Parodos savininkas pradžioje norėjo nuomotis sales ir užsisakyti bilietų platinimą savo įmonės vardu per „Tiketa” ar „Bilietų pasaulį”, tačiau šių įmonių bilietai buvo neišvaizdūs, negražūs, negalėjo jų padaryti spalvotų. Ji, kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pasiūlė padaryti bilieto dizainą pagal parodos plakato pavyzdį. Dėjo daug pastangų reklamai, ne tik mieste, bet ir internete, televizijoje, laikraščiuose. Paroda turėjo didelį atgarsį. Tačiau R. J. ir J. P. gal tik dvi dienas prieš parodos pradžią į (duomenys neskelbtini) atnešė sutartį su A. Š.. Jis, kaip užsienio pilietis, neturėjo teisės užsakinėti bilietų pats, todėl joms teko labai skubiai persiorientuoti, kad paroda įvyktų. Čia pat padarė maketą, išsiuntė spaustuvei ir jie atspausdino pirmąją dalį bilietų (abiejų kainų). Kadangi nežinojo, kaip paroda bus lankoma ir kiek jų reikės, užsakyta buvo tik dalis. Parodai bilietų dizainą padarė ji (D. T.), į spaustuvę išsiuntė taip pat ji, pirmą partiją paėmė ji. Vėliau paimdavo kartais ir I. J. pakeliui. Kokius du kartus tikrai atnešė. Kiek atsimena, keturis kartus užsakinėjo bilietus. Bilietai buvo numeruojami, spaustuvė darė numeraciją. Negalėjo būti bilietų su vienodais numeriais. Bilietų išmatavimai teoriškai neturėjo keistis, tačiau jie spaustuvėje buvo spausdinami keturis kartus, tai, galbūt, keitėsi popieriaus formatas. Spaustuvės vadovas nurodė, kad šiek tiek galėtų pasikeisti formatas spausdinant. Tai gal jie buvo apipjaunami šiek tiek skirtingai. Bilietus pardavinėjo I. J., atliekanti (duomenys neskelbtini) pareigas. Ji pati bilietus atsinešdavo, bet šalia jos dažniausiai būdavo dar vienas papildomas žmogus. Jos nepalikdavo, nes buvo dideli srautai ir pinigai, kartais išleisdavo ją pailsėti. Pasitelkdavo ir žmones, kurie nedirbo (duomenys neskelbtini). Parodoje padėdavo jos (D. T.) dukra E., kuri yra baigusi (duomenys neskelbtini) ir turėjo laisvo laiko, kalba angliškai, vokiškai. Tas papildomas žmogus nesiliesdavo prie pinigų, paduodamas bilietą tik nuplėšdavo šaknelę, o kasininkė priimdavo ir skaičiuodavo pinigus. Parodos atidarymo dieną matė kaip J. P., berods, iš interneto, I. J. atspausdino bilietų pajamavimo apskaitos ir bilietų panaudojimo lenteles, girdėjo, kaip jai buvo kruopščiai aiškinama pildymo tvarka (pildymas vyko ranka, tai nedraudžiama). Jai (D. T.) tvarkos niekas neaiškino. I. J., būdama labai kruopšti, imli, viską lengvai suprato ir bilietų platinimas, skaičiavimas, pardavinėjimas, lėšų pajamavimas ėjo per jos rankas. R. J. ateidavo į (duomenys neskelbtini) vakarais, po savo darbo ir kiekvienos dienos suvesdama lankytojų skaičių ir uždirbtus pinigėlius, garsiai, viešai, džiugiai paskelbdavo kiek tą dieną buvo lankytojų ir kiek buvo uždirbta. Matė, kaip tie bilietai buvo apskaitomi ir į šį procesą nesikišo, kadangi tiek I. J., tiek R. J., tiek P. labai dažnai būdavo šalia, dirbo su bilietų apskaita, viską žiūrėjo ir sekė. Be to, visą procesą iš šalies stebėjo ir parodos savininkas A. Š.. Kiekvieną vakarą ateidavo R. J., jos su I. J. viską sužiūrėdavo, suskaičiuodavo, o jeigu kurią nors dieną R. J. neateidavo, iš kompiuteryje rasto susirašinėjimo suprato, kad jos intensyviai konsultuodavosi ir informuodavo viena kitą apie veiksmą. I. J. siųsdavo ataskaitą. Fiziškai duomenis surašinėjo I. J., jos raštas bilietų apskaitos lentelėse ir ataskaitose, tačiau kai kuriomis dienomis matė raštą, kuris labiau priminė R. J.. Dienos pabaigoje I. J. suskaičiuodavo ir užrašydavo „gavau”, kiek būdavo parduota bilietų ir suskaičiuota pinigų, padėdavo į kasą. Pati (D. T.) duomenų netikrino. Paroda vyko 3 savaites, be jos turėjo ir kitos veiklos. O buhalteriją pagal sutartį tvarkė kompetentingos ponios. Nebuvo laiko tikrinti, ar viskas teisingai surašyta. Matė, kad buvo rašoma, buvo du segtuvai, bilietų apskaitos lapai, kad kas vakarą viskas yra suskaičiuojama, suvedama ir padedama į seifą. Jos minimi dokumentai (Apskaitos žurnalai, lapai ir t.t.) yra tie patys, kurie buvo perduoti ikiteisminio tyrimo metu. Šių dokumentų formą paruošė „E” ir jie buvo naudojami parodos metu. Lankytojų srautas augo ir gal po savaitės teko užsakyti naujų bilietų, dar po savaitės vėl naujų bilietų, tačiau bilietų numeracija ėjo iš eilės. I. J., kuri tvarkė visą šitą reikalą, buvo nesunku užfiksuoti. Kiekvieną vakarą I. J. informuodavo tiek R. J., tiek A. Š. apie lėšas, kartais informaciją jiems siųsdavo el. paštu. Finansinius ir juridinius dalykus reguliavo R. J.. Kaip minėjo, ji turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, todėl nekilo abejonių neklausyti jos patarimų. R. J. neįspėjo, kad būtina paskirti atsakino už bilietų apskaitą asmens. „A” (duomenys neskelbtini) sutartyje su „E” yra punktas, kad „E” finansus tvarkanti įmonė ir buhalterinę apskaitą vedanti įmonė tvarko buhalteriją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir buhalterinės apskaitos įstatymais, tai ar ji su savo (duomenys neskelbtini) galėjo diktuoti kaip vesti apskaitą. Buvo įsitikinusi, kad viską daro teisingai. Konkretaus įsakymo dėl atsakingo asmens už bilietų apskaitą ji (D. T.) neparašė, bet galėjo tą parašyti, jeigu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turinti R. J. būtų pasakiusi, kad tą reikia padaryti. R. J. ėmėsi šios parodos buhalterinės ir teisinės priežiūros. Prieš tai buvo pati paprašiusi parašyti jos sutartyje „už grynųjų pinigų apskaitą”, o po to pakeitė, motyvuodama tuo, kad jos „darbo baras” yra žymiai platesnis, kad ji ir konsultavo parodos savininką surašant sutartį ir tiesiog žiūrėdama kaip viskas vyksta. Po to, po parodos jos teikė mokesčius, žiūrėjo metinį balansą ir visą kitą. Ji (D. T.) prie bilietų, prie pinigų nesikišo, kadangi tai nebuvo jos sritis nuo pat jos darbo pradžios. Ji tikrai pasitikėjo darbuotojomis. Kadangi jos ir I. J. stalai stovėjo vieną šalia kitos, matydavo ką ji daro, kartais pasižiūrėdavo, paklausdavo. Manė, kad viskas buvo daroma gerai. Kaip minėjo, UAB „E” atstovės pačios paruošė sutartį su parodos savininku, pačios paruošė bilietų apskaitos knygas ir bilietų panaudojimo ataskaitų blankus, kuriuos pateikė (duomenys neskelbtini) I. J.. Apklausti liudytojai aiškiai parodė, kad parodos bilietus seife laikė ir saugojo I. J., kuri vienintelė turėjo seifo raktą. Būtent I. J. pardavinėjo bilietus, gavo pinigus, apskaitė juos ir laikė seife. Parodos metu I. J. kiekvieną dieną tiesiogiai bendravo su „E” atstovėmis ir į šią veiklą ji (D. T.) visiškai nesikišo. Patvirtino, kad matė, jog bilietų apskaita buvo vykdoma kasdien, surašant ataskaitas ir apskaitos knygą. Kadangi bilietai yra materialinė vertybė, piniginis ekvivalentas, jie ir visi su jų apskaita susiję dokumentai buvo materialiai atsakingos (duomenys neskelbtini) I. J. žinioje ir saugomi kasoje, dviejose kartoninėse dėžėse. Jau anksčiau buvo pateikusi keletą surastų apskaitos dokumentus, teismui papildomai pateikė dokumentų nuorašus, kuriuos pavyko surasti. Iš šių dokumentų akivaizdžiai matyti, kad bilietų apskaita, priešingai negu buvo teigiama, buvo vedama, o už jos vedimą buvo atsakinga (duomenys neskelbtini) I. J. ir „E”. Pateikiamose bilietų apskaitos knygų lapuose, grafoje – už bilietų apskaitą atskaitingas asmuo – pasirašiusi I. J., o visi šie lapai yra užpildyti jos ranka. Papildomai pateikiami bilietų panaudojimo apskaitos lapai yra užpildyti I. J. ir R. J. ranka. Juose I. J. yra pasirašiusi „už pinigų gavimą”. Kilus asmeniniam konfliktui su I. J. dėl jos sūnaus elgesio, ji pasisavino jos žinioje buvusias dvi dėžes su likusiais bilietais bei jų apskaitos dokumentais, originalais. Ji (D. T.) yra pateikusi reikalavimus grąžinti pasisavintus (duomenys neskelbtini) dokumentus. Šių faktų I. J. net neneigė. Tik po kurio laiko ji grąžino dėžes su bilietais į (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip paaiškėjo pradėjus ikiteisminį tyrimą, kai šiuos dokumentus paėmė pareigūnai, grąžino ne visus dokumentus. Dingo būtent I. J. pildyti ir pasirašyti bilietų apskaitos originalai. Dėl bilietų apskaitos neorganizavimo ji (D. T.) yra kaltinama visiškai nepagrįstai, kadangi jai bandoma perkelti kitų asmenų pareigas ir kaltę už jų veiksmų neatlikimą. Negali būti kaltinama už bilietų apskaitos dokumentų neišsaugojimą, kadangi byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, kad šiuos dokumentus buvo pasisavinusi I. J.. Ji, kaip (duomenys neskelbtini) direktorė, ėmėsi visų veiksmų, kad būtų tinkamai vedama apskaita, tam nusamdė „E”. Visi jai inkriminuoti veiksmai yra tuo laikotarpiu, kai už apskaitos vedimą buvo atsakinga UAB „E”. Nuo 2016 m. gruodžio 12-31 d. R. J. vienašališkai nutraukė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį tarp „E” ir VšĮ „A” ir nuo 2017 m. sausio teko ieškoti dar vienos finansininkė. Tada pasamdė buhalterę L. P.. I. J. D. T. apibūdino kaip kruopščią darbuotoją, tačiau itin komplikuotą ir paslaptingą asmenybę. Jos nuotaikų spektras svyruodavo nuo lipšnumo ir nusižeminimo iki nepaaiškinamo atšiaurumo. Ji yra pasakojusi apie tragišką savo šeimos istoriją, iš jos žinojo, kad turi didelių problemų, teismus dėl sūnaus. Priimdavo tai, kaip tiesą, tačiau, susipažinusi su I. J. parodymais, padarė išvadą, kad parodymai ir, matyt, visas jos pasakojimas apie savo gyvenimą, išsilavinimą, gali būti ištisinis melas. Nors, kaip minėjo, I. J. buvo kruopšti tvarkydama dokumentaciją ir kasą, todėl šis darbas jai buvo patikėtas. Ji palaikydavo ryšius su visomis buhalterėmis, greitai viską išmokdavo ir didžiavosi savo darbu (duomenys neskelbtini). Kadangi ji tvirtino, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini), niekada nekilo abejonių jos kompetencija. Visada su ja tardavosi įvairiausiais (duomenys neskelbtini) klausimais, drąsino pačią rašyti projektus ir labai ja pasitikėjo. Kartu naudojosi vienu (duomenys neskelbtini) pašto adresu, darbo kompiuteriai buvo sujungti, nuo jos neturėjo jokių darbinių paslapčių. Paskutiniais metais jos elgesys smarkiai pasikeitė, sveikata, kuria ji visą laiką skųsdavosi, matomai, smarkiai pablogėjo. Ji kiekvieną dieną pradėdavo gerdama labai stiprius nuskausminančius vaistus. Dažnai skųsdavosi nemiga, guosdavosi prastais santykiais su sūnumi, konfliktais, kad namie nėra ramybės, ji negali pailsėti. Prašydavo leidimo likti vakarais (duomenys neskelbtini), taip pat ir savaitgaliais. Kartais, kaip paaiškėjo, (duomenys neskelbtini) ir nakvodavo. Jos sūnus, tuo metu niekur nedirbo ir nesimokė, dažnai, kada tik panorėdavo, ateidavo į (duomenys neskelbtini) ir kartais praleisdavo ten visą dieną. Tai trukdė, bet ji nerado būdų mandagiai pasakyti. Porą kartų su L. turėjo nemalones situacijas dėl elgesio prie svetimų žmonių, yra davusi pastabą, bet jo reakcija būdavo visiškai neadekvati. Lemiamas konfliktas su J. netikėtai įsiplieskė 2016 m. kovo 14 d., eksponuojant Norvegijos menininkių parodą. L. J. beveik visą savaitę kasdien ateidavo į (duomenys neskelbtini)ą, kreipėsi „tu”, nemandagiai ir įžūliai elgėsi, ne tik su ja, bet ir užsienio menininkėmis. Jam davė pastabą, kai liko dviese, bet jis tik pasišaipė ir išėjo į balkoną parūkyti. Ji atėjo iš paskos, norėdama jo motinai girdint pakalbėti apie elgesį (duomenys neskelbtini). Tačiau jis primušė ją darbo vietoje, ji patyrė šoką, o jie tik nusišaipė. Ryte dėl tokios neeilinės situacijos nuėjo pasitarti su (duomenys neskelbtini) pirmininke E. U.. Ji pažadėjo pasikonsultuoti su (duomenys neskelbtini) teisininku U. Pėdnyčia. Patarta ji parašė pareiškimą policijai ir raštu paprašė I. J. pasiaiškinti dėl sūnaus elgesio. Po ko I. J. viešai paskelbė atvirą karą. Pati girdėjo, kaip kažkam telefonu sakė, kad to nedovanos ir atkeršys. Kiek žino, L. J. buvo skirta bauda už chuliganišką elgesį. Pareiškimą ji atsiėmė. Po to I. J. parašė ilgą pasiaiškinimą tiesiai (duomenys neskelbtini) pirmininkei, kaltino ją (D. T.) smurtu, išnaudojimu ir nepakeliamomis darbo sąlygomis, kad buvo užrakinama darbo vietoje ir verčiama dirbti per naktį, versdavo ją jai melstis ir t. t. Pastebėjo, kad I. J. pasilieka (duomenys neskelbtini) po darbo valandų, kompiuteryje neberado jos susirašinėjimo su R. J.. Įtampa darbe tapo nepakeliama. Jos sūnus vis tiek ateidavo į (duomenys neskelbtini), net nesisveikindavo. Po to I. J. nesirodė darbe, nuo balandžio 2 d. paėmė atostogas ir ilgą laiką jas tęsdavo. Tik balandžio 19 d., po daugkartinių prašymų, reikalavimų, ji atėjo į (duomenys neskelbtini) ir dalyvaujant „E” atstovėms perdavė įmonės kasą. I. J. skundai (duomenys neskelbtini) pirmininkei nesiliovė. Kai pastebėjo, kad dingo parodos „S. D. ir P. P.” dokumentai, o I. J. lieka (duomenys neskelbtini) naktimis (patikrino saugos tarnybos duomenis), pastebėjo, kad ji (duomenys neskelbtini) tikrai praleidžia nemažai laiko ir nemažai naktų. Tada jos vėl paprašė raštiškai parašyti pasiaiškinimą dėl nakvojimo darbe ir dokumentų pasisavinimo, į ką ji atsakė, kad to padaryti negali, nes dokumentų (duomenys neskelbtini) nėra. Ant šio jos pareiškimo pasirašė kaip liudininkas ir (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. M.. Kai pasigedo dokumentų, iš karto apie situaciją policijos neinformavo, nes konsultavosi su (duomenys neskelbtini) advokatu U. Pėdnyčia. Gegužės 4 d. ryte jis atėjo su padėjėja ir sutikęs I. J., kuri atėjo į darbą, įteikė jai BK straipsnius, kurie matyta ją stipriai išgąsdino, kadangi tą pačią dieną, ji išsikvietė savo vyresnįjį sūnų A. Jis atėjo į (duomenys neskelbtini) biurą ir liepė palikti jo mamą ramybėje, jo motina turi darbuotis kaip jai patinka, kitu atveju ji (D. T.) labai pasigailės, tai sugriaus jos karjerą ir reputaciją, jis paskleis apie ją baisias žinias per žiniasklaidą, „sunaikins ją” ir (duomenys neskelbtini) ji nedirbs. Kadangi taikytis su jo pasiūlymu neketino, matyt, jis kartu su mama pradėjo puolimą platesniu „frontu”. Dar tą pačią dieną I. J. vėl parašė (duomenys neskelbtini) pirmininkei, kad išsinešė iš (duomenys neskelbtini) dokumentus, nes ji (D. T.) vertė ją dalyvauti finansiniuose nusikaltimuose. Sekančią dieną I. J. į (duomenys neskelbtini) neatėjo, ji paėmė nedarbingumą ir su kelių dienų pertrauka jį tęsė ilgiausiai galimą laiką. Kiek žino, gydėsi (duomenys neskelbtini). Neatsakinėjo į skambučius ir laiškus, visaip vengė susitikimo. Nuo tos dienos buvo ją sutikusi tik vieną kartą, (duomenys neskelbtini) pirmininkės kabinete, kur ji buvo su savo advokatu ir visaip alpo, negalėjo ištarti nei žodžio. Sutarties nutraukimo dokumentus jai vežė advokato padėjėjas, asmeninius daiktus paėmė marti. Dėl I. J. suklastotų dokumentų. Kai (D. T.) liko be kuratorės, peržiūrėjo I. J. darbo kompiuterį ir jos asmeniniuose failuose surado nemažai įvairių paskaičiavimų, lentelių, prašymų jai išmokėti papildomus honorarus, fiktyvių iškvietimų užsienio piliečiams į niekad nevykusias parodas, pasirašytas jos, kaip 1. e. p. direktorės. Nors tokių įgaliojimų jai niekada nesuteikė. Iš saugos tarnybos duomenų nustatė, kad I. J. labai dažnai likdavo (duomenys neskelbtini) naktimis, vien 2016 m. sausio-kovo mėn. (duomenys neskelbtini) ji praleido 13 naktų. Kilo klausimas, ką ji ten veikė? Kaip vėliau paaiškėjo, I. J. prašymu saugos video kamera kabinete buvo uždengta. Kai tai sužinojo, pareikalavo atidengti. Po to pasigedo daug įvairių (duomenys neskelbtini) dokumentų, tame tarpe parodos „S. D. ir P. P.” bilietų apskaitos knygos, bilietų panaudojimo ataskaitos ir pačių bilietų. Kilo ir daugiau įtarimų dėl I. J. keisto elgesio ir veiklos. Kreipėsi į VU archyvą dėl I. J. diplomo patvirtinimo ir gavo atsakymą, kad ji niekada Vilniaus universitete nesimokė. Savo CV J. rašė, kad prieš darbą „A” (duomenys neskelbtini) ji dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau apklausos metu tvirtino, kad turi tik vidurinį išsilavinimą, nieko nesupranta apie dokumentus, kuriuos pati pildė 10 metų ir galiausiai pasirašydavo tik ant tuščių blankų. Šiuo metu I. J. dirba „D” (duomenys neskelbtini), salono (duomenys neskelbtini). Jos darbdavys paaiškino, kad I. J. tvarko visą salono dokumentaciją, buhalteriją ir dirba su kasos aparatu. Būtent dėl dingusių dokumentų advokatas Pėdnyčia kvietė I. J.. Kadangi I. buvo išėjusi atostogų, prašė jos parašyti pasiaiškinimą, kur dingo parodos dokumentai ir bilietų likučiai. Ji atrašė, kad jų (duomenys neskelbtini) nėra, kad ji jų negali grąžinti, kad jie iš (duomenys neskelbtini) iškeliavę, o po pakartotinio prašymo, ji dvi dėžės su bilietais atnešė į (duomenys neskelbtini). Tas dėžes atplėšusi ji pamatė, kad ten yra bilietai. U. Pėdnyčia sakydavo, ką daryti – paprašyti pasiaiškinimo, kai parašys pasiaiškinimą, paprašyti liudininkų pasirašyti po pasiaiškinimu. Kiekviena teisinį veiksmą vykdė pasikonsultuodama su advokatu U. Pėdnyčia. Jai atrodo, kad I. J. į (duomenys neskelbtini) grįžo po to, kai ją iškvietė advokatas U. Pėdničia. Dėl A. R. apmokėjimo. Jos 300 eurų sumokėti už parodos surengimą užpajamuoti, yra išrašyta sąskaita faktūra ir pajamų orderis. (duomenys neskelbtini) pati patvirtino tai apklausos metu. Šių dokumentų kopijas išsaugojo, kadangi įmonės kasą pati ėmė tvarkyti po 2016 m. balandžio 19 d., kai ją perdavė I. J.. Todėl visada palikdavo kopijas, kad nepadarytų kokios nors klaidos. Iki tol grynuosius pinigus pajamavo, sąskaitas faktūras išrašinėjo ir visą, su buhalterine veikla susijusią, (duomenys neskelbtini) dokumentaciją tvarkė I. J.. Iš A. R. šie pinigai buvo paimti, nes paraiškoje menininkė prašė mažutės balkono (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Atsilaisvinus pačiai geriausiai ir paklausiausiai salei „A”, kurios kaina (duomenys neskelbtini) nariams buvo 850 eurų, pagal tą sudarytą salių nuomos įkainių lentelę, pasiūlė jai surengti didesnę parodą ir dalinai padengti salės kainos skirtumą. Dėl A. R. parodos su ja pačia ir buvo bendraujama. Ji sumokėjo 300 eurų. Pinigus buvo sudėjusi į gražų voką ant kurio ranka užrašiusi 300 eurų. Pinigus perdavė I. J., o ši įdėjo į seifą. Labai nustebo, kai pamatė šį voką kaltinimuose. Tie pinigai buvo užpajamuoti. Kadangi labai greitai po to I. J. išėjo atostogų ir po to kasą perdavė jai (D. T.), radusi vokelį su pinigais ir pastebėjusi, kad jie nebuvo užpajamuoti, išrašė kasos orderį ir prašydama pasirašyti bei atsiųsti originalus išsiuntė paštu, nes (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Kai gavo sąskaitą, A. R. pasirašė ir grąžino. Kasos orderį išsiuntė vėlokai, nes kasos perdavimas užtruko, ir tik 2016 m. balandžio 19 d. I. J. perdavė raktelius ir kasą. Tai užfiksuota perdavimo aktuose. Dėl L. B.-T. parodos. Jos paroda vyko 2015 m. kovo 31 d.–2015 m. balandžio 18 d. I. J. 300 eurų sumą turėjo užpajamuoti, tikrai atsimena, kad L. B.-T. šią sumą mokėjo. Apklausos metu (duomenys neskelbtini) sakė, kad 300 eurų sumą yra perdavusi I. J.. Su L. B.-T. yra senos pažįstamos, kai ji atėjo į (duomenys neskelbtini), dar pasikalbėjo, I. J. tai girdėjo. Tikrai atsimena, kad pinigai iš jos buvo paimti, nes ji tikrai nebuvo ta menininkė, kurios parodos būtų finansuotos, nepagrįstai nevertinama. Pinigėlius padavė I. J.. Patikrinti dokumentų neturi galimybės. L. B.-T. paroda nebuvo remiama meno kūrėjų asociacijos ir (duomenys neskelbtini) galėjo jos nerengti visai. Tačiau autorei pageidaujant, jai buvo pasiūlyta bent dalinai susimokėti už parodos surengimą. Pilna jos užimamų 2 salių „E” ir „F” kaina (duomenys neskelbtini) nariams buvo 1 190 eurų. Žinodami autorės situaciją, simboliškai paprašė 300 eurų, kuriuos, kaip ji pati sakė, sumokėjo (duomenys neskelbtini) I. J.. Abiem minėtoms menininkėms, kaip ir kitiems, ne tik buvo surengtos parodos, bet ir padaryti plakatai, kvietimai, išsiuntinėta informacija, surengti parodų atidarymai, vaišės. Su visais menininkais išsiskyrė draugiškai. 2015 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis išrašytas (duomenys neskelbtini) J. P.. Matė šį orderį ir pati labai nustebo, kodėl ten nėra buhalterės J. P. parašo. Priduodant visus dokumentus metų pabaigoje, ji paprastai susitikdavo su finansininkėmis ir kartu žiūrėdavo, ar visur yra parašai, antspaudai, ir viską čia pat sutvarkydavo. Kodėl J. P. pati nepasirašė po orderiu, nežino, mano, tai buvo aplaidi klaida. Dėl bilietų panaudojimo pagrindo, kaip minėjo, ji neturi tokios kompetencijos ir nežino, kaip kasos pajamų orderis turėjo atrodyti, bet jos žiniomis, I. J. būtent ant kiekvieno kasos pajamų orderio nurodydavo pasirašyti R. J.. Ji tarp senų savo elektroninių laiškų rado susirašinėjimą, kur buvo parašyta, kaip reikia užpildyti šį orderį. Kaip buvo pasakyta, taip ir buvo išrašytas. Buvo parašyta ant blankų. Kasos pajamų orderius savo ranka užpildė I. J., kiek teko matyti, buvo eilės numeris. Matė, kad ji kopiją siuntė klausdama, ar viskas gerai užpildyta, atsakymas buvo, kad viskas tvarkoje. O kodėl vyr. finansininkė neuždėjo parašo, negali paaiškinti. Kai prasidėjus konfliktui I. J. išėjo atostogų, (duomenys neskelbtini) liko be kasos. I. J. pradžioje pratęsė atostogas 4 savaitėms. Po to atėjo į darbą vienai dienai. Tą pačią dieną buvo U. Pėdnyčios vizitas, prašymas pasiaiškinti, tą pačią dieną ir sūnaus vizitas. Jau kitą dieną ji pasiėmė nedarbingumą. Kasą atgavo balandžio 19 d., kai baigėsi I. J. atostogos. Ji vienai dienai atėjo į darbą. Tada atėjo „E” buhalterė, buvo parašytas kasos perdavimo aktas ir tada ji (D. T.) gavo dokumentus ir kasą. Gal mėnesį laiko neturėjo kasos. A. R. paroda vyko 2016 m. nuo vasario 17 d. iki kovos 5 d. Kaltinime yra klaida. Nežino, kaip galėjo būti, kad R. parodė, jog paroda vyko 2015 metais. L. B.-T. paroda vyko 2015 m. Jai teko susipažinti su R. J. apklausa. Ji buvo ta, kuri sekė bilietų apskaitos veiksmą ir sakė, kad bilietai yra vidiniai (duomenys neskelbtini) dokumentai. Yra tikra, kad R. J. visą laiką buvo parodos metu, ji paroda domėjosi ir sekė, buvo susirašinėjimas. Dėl šios parodos R. J. buvo išmokėtas honoraras. J. P. labiau tvarkė (duomenys neskelbtini) apskaitą. Tikėjosi, kad pasamdžiusi kvalifikuotą įmonę ir dvi kvalifikuotas specialistes, plius dar kruopščioji (duomenys neskelbtini), viskas bus padaryta gerai. Pirmą parodos dieną buvo visos trys ponios, kartu lapus spausdino, pildė, parodė kaip turi atrodyti. J. P. nesėdėjo kiekvieną dieną, bet R. J., kaip atsakingas žmogus už apskaitą, parodos metu, sekė visą veiklą labai įdėmiai, tiek fiziškai tiek nuotoliniu būdu. Tikrai atsimena, kad J. P. ir R. J. buvo pirmomis dienomis parodoje, šiuos blankus radusios internete, pasakė, kad jie yra tinkami ir parodė, kaip juos pildyti. Nepirko kasos knygos, tiesiog spausdino iš interneto. Byloje esančiose ataskaitose ir apskaitos žurnale įrašas „gavau” padarytas I. J.. Parašai I. J.. Kiek atsimena, bilietų registravimo lapai pildyti tik I. J. ranka, o panaudojimo lapuose atsiranda braižas, kuris panašus į R. J.. Nėra niekada gyvenime davusi I. J. pasirašyti ant tuščių blankų. Jau po 2016 m. konflikto su I. J. sūnumi, jos grasinimai pasiekė ir ponią R. J., apie tai jai papasakojo pati (D. T.). Kaip supranta, I. J. buvo nuvažiavusi pas ją ir kažką pasakojo, tada R. J. paprašė pakeisti sutarties formuluotę. R. J. atvyko į (duomenys neskelbtini), kadangi sutartis buvo rašyta (duomenys neskelbtini) kompiuteriu, tiesiog paprašė pakeisti formuluotę pakeičiant iš „atlikti grynųjų pinigų apskaitą”, į „teikti juridines ir finansines konsultacijas”, motyvuodama, kad taip yra išmintingiau jos atžvilgiu. Jos motyvų negali paaiškinti, ji tiesiog paprašė pakeisti, sakydama, kad tai esmės nepakeis, kadangi kasininkė kaip ir atliko savo darbą, tai, jos manymu, tokia formuluotė yra tinkama. Sutartį su R. J. pasirašė, nes viskas vyko labai greitai. Niekas jos neinformavo, kad šiai parodai reikėjo parašyti atskirą įsakymą I. J., kad ji būtų atsakinga būtent už bilietų pardavimą ir pajamavimą. Ji tikrai tai būtų padariusi, nes visais atvejais, kai reikėjo išvykti į užsienį, tarėsi su jais dėl įsakymų surašymo. Pati nesidomėjo, nes paroda vyko 3 savaites be pertraukos, po 10 val. per dieną, tikrai buvo ką veikti. Jai nekilo mintis tikrinti trijų profesionalių darbą, bent jau R. J. ir J. P.. I. J. pakankamai kruopščiai dirbo ir mokėsi iš jų. Kai „E” vadovė vienašališkai informavo, kad nutraukia sutartį, tarp įvairiausių dokumentų, kuriuos ji pateikė, kaip pati sakė „šiukšlių”, rado teismui pateiktus dokumentus (dalį Bilietų apskaitos knygos ir Bilietų panaudojimo ataskaitos lapų). Kiek pažįsta braižą, tuos lapus iš pradžių pildė I. J., atliekanti (duomenys neskelbtini) pareigas, o po to – R. J.. Kur yra dokumentų originalai, negali pasakyti. Dalis lapų yra originalūs, dalis – kopijos, nes ištraukė iš I. J. ir R. J. susirašinėjimo. (duomenys neskelbtini) ir iš „E” kratos metu buvo paimti visi dokumentai. Keletą metų vyko tyrimas ir jos niekas neinformavo apie dokumentų trūkumą. Kai tik susipažino su bylos medžiaga, specialisto išvada, tada ir pateikė papildomus dokumentus. Anksčiau dokumentų neteikė, nes tuo metu nebuvo kaltinimo apie bilietus. Su ja ir jos advokatu klausimai specialistams nebuvo derinami. Kai atėjo dirbti L. P., ji parodė kaip išrašinėti kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius. Juos atspausdindavo, padarydavo sau kopijas ir susegdavo. Kopijos irgi buvo pasirašytos. Buhalterijai apskaitos dokumentai buvo teikiami kartą per mėnesį arba mėnesio pabaigoje. Kartais užeidavo pati buhalterė, kartais nuveždavo I., kartais pati nuveždavo. Turėjo segtuvą, kur R. J. buvo sudėjusi skirtukus, joje buvo sutartys, įsakymai, sąskaitos faktūros, orderiai. Priduodavo pilną komplektą buhalterijai. Ji patirties buhalterijoje neturėjo, todėl klausydavo, ką sakydavo vyr. finansininkė. Kadangi „E” vadovė buvo ir teisininkė, tai jos nurodymus vykdydavo. Kažkokio atskiro dokumento dėl buhalterinių dokumentų saugojimo nebuvo, tačiau mėnesio pabaigoje dokumentai nukeliaudavo į buhalterinės apskaitos įmonę ir kai buvo padarytos visos ataskaitos, visi dokumentai buvo grąžinami į (duomenys neskelbtini). Buvo atskiri segtuvai, dėžutė, ten viskas buvo sudedama ir keliaudavo į archyvą. Kai baigė darbą (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkė, ji perdavė visus dokumentus dėžėse už penkis metus. Lygiai tokiu pat būdu toliau rinko ir saugojo buhalterinius dokumentus. Kadangi (duomenys neskelbtini) biuras yra vienas kambarys, einamųjų metų dokumentus laikydavo lentynoje, o senesnius – nešdavo į spintą saugyklos patalpose, bet spinta nebuvo rakinama. Darbuotojų buvo tik 4, kolektyvas senas, buvo žmogiškas pasitikėjimas, tuo labiau, kad ataskaitos už tuos metus jau buvo pateiktos. Garso įrašą jai pateikė advokatas U. Pėdnyčia, jo pakomentuoti negali, girdisi tik traškesys. Jai nekilo jokių abejonių dėl R. J. darbo pagal su ja atskirai sudarytą sutartį priėmimo. Sutarties su R. J. forma buvo standartinė. Reikalavimai labai aiškiai suformuluoti sutartyje, toks ir buvo susitarimas. Sutarties originalas išlikęs, jį pateiks. Sutartis buvo sudaryta prieš parodą. Vieną kopiją turėjo R. J., kita buvo (duomenys neskelbtini). Prasidėjus J. skundams, R. J. paprašė tą sutartį pakeisti nauja formuluote, kuri labiau atitiko realią situaciją, nieko blogo tame nematė. Buvo tiesiog pakeista tos pačios sutarties formuluote, sutartis ir numeris ir data liko nepakitusios. Tikrasis objektas - buvo tvarkyti parodos apskaitos dokumentus. Ji matė, kaip I. J. vedė sąsiuvinį, paduodama bilietus iš seifo pildydavo lapuose numeraciją, vakare vėl supildydavo, ateidavo R. J., sutikrindavo. Kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkė L. M. buvo nurodžiusi surašyti I. J. įgaliojimą tvarkyti (duomenys neskelbtini) kasą, nes šį darbą I. J. atlikdavo jau anksčiau, gerai žinojo kaip šiuos dokumentus tvarkyti. Tik dirbdama, palaipsniui pati suprato, kaip turi būti vedama buhalterija. Bilietų apskaita buvo tęstinumas darbo su kasa. Prieš parodą ji kalbėjo su R. J. ir J. P., sakė, kad nerimauja kaip su ja susitvarkyti, ar gali jos patarti, padėti surasti kasininką, kas galėtų padėti pardavinėti bilietus. Jos nuramino, pasakė, kad nieko čia baisaus, viską sutvarkys, padės. Parodai prasidedant jos dalyvavo, atliko ir bilietų apskaitą, lenteles iš interneto atspausdino. Esant trims profesionalėms, joms patikėjo visą bilietų ir pajamų fiksavo klausimą. Pirmą kartą į spaustuvę atsiimti bilietų, atrodo, vyko ji pati, antrą kartą neatsimena kas, kartą vyko ir I. J.. Pasirodo, kad tie bilietai buvo ilgą laiką dingę, ji to nežinojo. I. J. pradėjo grasinti, kad bilietus ir kitus su paroda susijusius dokumentus yra išsinešusi, tą man pasakė ir jos vyriausiasis sūnus. Reikalavo grąžinti parodos dokumentus, bet I. J. atrašė, kad dokumentų (duomenys neskelbtini) nėra. Gana po ilgo laiko stebuklingai atsirado, perdavė bilietus. Tą veiksmą užfiksavo, tačiau dėžių turinio netikrino, dėžės buvo užklijuotos, jas įdėjo į seifą, vėliau paėmė tyrėjai. Pakomentuoti „antri bilietai”, „trinti”, „šiukšlės” negali, bilietai buvo spausdinami keturis kartus. I. J. dirbo su paroda, reikėjo išmuitinti, kiek atsimena, surašė jai antrą įgaliojimą, platesnės apimties. Nori informuoti teismą, kad nustebo, jog I. J. pasakė, kad turi tik vidurinį išsilavinimą. Kaip (duomenys neskelbtini) ji turėjo turėti aukštąjį išsilavinimą, nes tokie yra kvalifikacijos reikalavimai. Jai niekada nekilo abejonių dėl I. J. išsilavinimo, ji yra pasakojusi apie savo ankstesnes darbovietes, išsilavinimą, 2014-2015 m. rašė du projektus tarybai ir prie šių dokumentų yra pridėtas I. J. CV, kuriame parašyta, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kad yra dirbusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kad prieš tai dirbusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonėje, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu D. T. savo kaltės nepripažino, pateikė savarankiškai surašytus parodymus (t. 10, b. l. 39). Papildomos apklausos metu ji nurodė, jog pranešimo apie įtarimą esmė aiški, psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje nėra registruota. Kadangi pranešimas apie įtarimą yra didelės apimties, parodymus pateiks vėliau, surašytus savarankiškai (t. 10, b. l. 66). Savarankiškai surašytuose parodymuose D. T. kaltės nepripažino. Nurodė, kad paroda „S. D. ir P. P.” vyko kolekcijos savininko A. Š. iniciatyva, keliant nemažai specifinių reikalavimų: dėl prailginto darbo laiko be išeiginių, bilietų pardavimo, apsaugos, reklamos ir t. t. Ji yra (duomenys neskelbtini), neturi nei teisinio, nei ekonominio išsilavinimo, todėl, suprasdama, kad tai bus neeilinė paroda, iš anksto tarėsi su firma „E” ir prašė aktyvios jų pagalbos. Firmos atstovės R. J. ir J. P. nuramino, kad nesirūpintų ir kad jos padės tvarkyti visus teisinius ir buhalterinius klausimus. R. J. informavo, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini) mokslus (duomenys neskelbtini), puikiai kalba ir rašo rusų kalba, dėl to galės tiesiogiai bendrauti su A. Š. rusų kalba ir paruošti visus dokumentus. Būtent šiuo tikslu su firma „E” buvo pasirašyta teisinių ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią ši firma įsipareigojo tvarkyti visą VšĮ „A” buhalterinę apskaitą ir skyrė tam atsakingą firmos asmenį - J. P.. Būtent J. P., kaip firmos atstovė, kartu su I. J. tvarkė (duomenys neskelbtini) apskaitą. Parodos savininkas A. Š. norėjo nuomotis iš „A” sales ir užsisakyti bilietų platinimą savo įmonės vardu per „Tiketą” ar „Bilietų pasaulį”, susisiekė ir bendravo su jais, bet jų bilietai buvo neišvaizdūs ir labai brangūs. Po ilgų svarstymų padarė savo bilieto dizainą pagal jo pateiktą plakato pavyzdį. „E” su A. Š. drauge parengė LT/RU kalba sutartį, kad bilietus platins patys, užsakė pirmą bilietų partiją. Rengdami parodą, buvo pasiskirstę darbo sferomis: ji dirbo su žiniasklaida ir VIP lankytojais, (duomenys neskelbtini) I. J. registravo ir pardavinėjo bilietus, tvarkė kasą ir gautus už bilietus pinigus, R. J. vakarais ateidavo patikrinti, ar viskas vyksta gerai, ir kiek uždirbta lėšų. Kadangi lankytojų srautai labai augo, reikėjo užsakinėti ir spausdinti vis daugiau bilietų, plakatų, katalogų. Dėl to bilietai buvo užsakyti keliomis partijomis. Visi (duomenys neskelbtini) vardu užsakyti bilietai buvo užpajamuoti (duomenys neskelbtini) buhalterijoje, t. y. – 16 000 vnt., ką patvirtino ir specialisto išvada. Visus parodos bilietus pardavinėjo, bilietų apskaitos knygą kiekvieną dieną ranka pildė ir visas pajamas tvarkė tik (duomenys neskelbtini) I. J., ji vienintelė turėjo seifo, kuriame ir laikė pinigus, gautus už bilietus, raktą. Kiekvieną vakarą ji informuodavo R. J. ir A. Š. apie lankytojų kiekį ir uždirbtas lėšas. Todėl savo lenteles apie pajamas ir išlaidas ji pildė rusų kalba. Lentelės buvo sudaromos jos kompiuteriu, jai nebuvo teikiamos, todėl ji nežino, kiek tokių lentelių buvo ir kokios jos buvo. Tik dabar, susipažinusi su specialisto išvada, sužinojo, kad buvo net keletas tokių lentelių variantų, kurias dėl neaiškių priežasčių sudarė I. J.. Ji tokių lentelių niekada netvirtino ir nepasirašinėjo. Ji į šitą veiklą visiškai nesikišo, kadangi neturėjo tam teisės - neturėjo ir negalėjo turėti jokių kontaktų su grynaisiais pinigais. Finansinius ir juridinius dalykus pagal pasirašytą sutartį reguliavo ir prižiūrėjo R. J., kuri nuolat bendravo su I. J.. Kadangi R. J. turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei vadovauja savo įkurtai (duomenys neskelbtini), jai nekilo abejonių jos kompetencija, tam ji ir buvo pasamdyta. Ji atstovavo „A” (duomenys neskelbtini) interesus, bendraudama su parodos savininku A. Š.. Vyko derybos dėl pelno paskirstymo tarp „A” (duomenys neskelbtini) ir A. Š. įmonės. Pagal nuo 2008 m. parašytą įgaliojimą, visus kasos reikalus ir grynuosius pinigus (duomenys neskelbtini) turėjo teisę tvarkyti tik I. J., ką ir darė nuo 2008 metų. Pinigus atskaitingiems asmenims, tame tarpe ir jai, išduodavo tik I. J., pasirašant jos paruoštus atitinkamus dokumentus. Paskutinę dieną po parodos (2015-11-01) su A. Š. tiesiogiai atsiskaitė (duomenys neskelbtini) I. J.. Ji taip pat padėjo A. Š. susipakuoti daiktus ir išvykti. Dėl buhalterinės apskaitos vykdymo ir dokumentų pildymo, I. J. nuolat ir tiesiogiai bendravo su R. J. bei jos darbuotoja J. P.. Po parodos liko dalis parodai spausdintų bilietų, kurių likučių A. Š. nepasiėmė. Kai tarp jos ir I. J. kilo konfliktas, tų bilietų likučius (kiek jų buvo ir kokių - ji nežino) pasisavino I. J.. Tuo pačiu metu ji pasisavino ir savo pildytą bilietų registracijos knygą, bilietų panaudojimo ataskaitas ir daugelį kitų dokumentų. Po daugkartinių raštiškų jos raginimų grąžinti paimtus dokumentus ji galiausiai pristatė 2 dėžes, kurių turinio ji net nespėjo patikrinti, kadangi tas dėžes paėmė policija. Iki to laiko visi buhalteriniai dokumentai ir grynieji pinigai buvo laikomi seife. Nuo seifo raktą turėjo tik I. J.. Taigi, įtarimas dėl turto pasisavinimo yra absoliučiai išgalvotas ir gali būti grindžiamas tik I. J. melagingais parodymais, kuriuos ji gali duoti dėl konfliktinės situacijos su I. J. sūnumi, dėl kurio 2016 m. kovo 14 d. kreipėsi į teisėsaugą. Net I. J. yra pasakojusi apie sūnaus agresyvų elgesį, dėl ko ji daug laiko praleisdavo darbe, yra prašiusi leidimo likti net naktimis ir savaitgaliais, motyvuodama, kad namie nėra ramybės ir ji negali pailsėti. Po jos pareiškimo policijai L. J. gavo baudą už smulkų chuliganizmą, bylą kelti ji atsisakė, tačiau I. J. viešai kalbėjo, kad jai atkeršys. Karjerą sugadinti grasino ir vyresnysis I. J. sūnus A. F.. Po incidento su sūnumi ir eilės išgalvotų skundų (duomenys neskelbtini) pirmininkei, I. J. susirgo ir 9 mėn. gydėsi (duomenys neskelbtini), dėl ko vėliau pati išėjo iš darbo. Bendro darbo metu I. J. pasižymėjo silpna sveikata - kiekvieną dieną gerdavo skausmą malšinančius, raminančius vaistus ir sudėtingu, nepaaiškinamu charakteriu - kartais būdavo itin lipšni, kartais be jokios priežasties atšiauri ir pikta. Prieš jos darbo pabaigą paaiškėjo, kad ji buvo linkusi klastoti dokumentus ir anksčiau: suklastojo savo CV, išsilavinimą, iškvietimus užsienio piliečiams, kitus svarbius (duomenys neskelbtini) darbo dokumentus. Įtarimas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo yra visiškai nepagrįstas. Pradėjus ruoštis A. Š. parodai, konsultantė R. J. iš karto nurodė, kad pagal galiojančius įstatymus reikės pildyti Bilietų apskaitos knygą ir bilietų panaudojimo/pardavimo ataskaitą. Kadangi pinigus už bilietus rinko ir apskaitė tik I. J., jai R. J. ir pavedė pildyti tuos dokumentus. Jos abi kartu paruošė ir suderino ir tų dokumentų formas. Ji į tai nesikišo, nes tų dalykų nesupranta, tačiau matė, kad I. J. nuolat pildė tuos dokumentus ir atiduodavo R. J. arba J. P.. Pateikė prijungimui prie baudžiamosios bylos savo archyve surastus atskirus dokumentus, patvirtinančius, kad Bilietų apskaitos knyga ir bilietų panaudojimo/pardavimo ataskaitos buvo pildomos I. J., kuri jas pasirašinėjo. Kilus konfliktui, I. J. pasisavino (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, buvusius seife (raktą turėjo tik I. J.), tame tarpe ir bilietų apskaitos dokumentus, o vėliau grąžino tik jų dalį. Papildomos apklausos metu D. T. parodė, kad nebuvo įsakymo, kuriuo būtų paskyrusi atsakingą už bilietų apskaitą ir išdavimą asmenį parodos ,,S. D. ir P. P.”. I. J. ir toliau atliko (duomenys neskelbtini) pareigas. Pagal pasirašytus įgaliojimus I. J. privalėjo tvarkyti visus buhalterinius dokumentus susijusius su piniginių lėšų gavimu, išlaidavimu ir jų apskaita, pagal šį įgaliojimą ji buvo įpareigota tvarkyti ir bilietų apskaitą, kadangi bilietas yra pagrindas piniginių lėšų gavimui ir jų užpajamavimui. I. J. buvo paskirta tą atlikti, nes nebuvo daugiau darbuotojų, kurie būtų galėję atlikti šias funkcijas. 2015 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta kad iš VšĮ ,,A” už parduotus bilietus parodos ,,S. D. ir P. P.” priimta 70 830 eurų užpildė I. J., kadangi tai yra kasininko funkcija ir tokių dokumentų ji niekada nėra pildžiusi. ,,S. D. ir P. P.” bilietai buvo užsakyti spausdinti keturis ar daugiau kartų (duomenys neskelbtini) ,,V”. Ji negalinti paaiškinti kodėl parodos „S. D. ir P. P.” bilietų išmatavimai skiriasi. Tai jos manymu turėtų paaiškinti spaustuvė, dėl dydžio ir numeracijos sprendė pati spaustuvė. Bilietų numeracijos dizaine nėra. Bilietus pardavinėjo I. J., o jei jai reikėdavo trumpam išeiti, padėdavo jos ir R. J. dukros. Jos kartais ateidavo geranoriškai padėti, kadangi parodos metu buvo labai daug žmonių ir būdavo reikalinga pagalba. Visos lentelės pridėtos prie pareiškimo yra rengtos I. J., kokie duomenys nurodyti negali paaiškinti, nes nežino, nieko jose nesupranta. I. tiesiogiai bendravo su parodos savininku, todėl daugelis lentelių parengtos rusų kalba. Pagal Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį R. J. paslaugos parodos ,,S. D. ir P. P.” metu turėjo patarti ir kontroliuoti teisiniais ir finansiniais klausimais (t. 10, b. l. 51).

Liudytoja R. J. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamąja susipažino per vieną bendrą pažįstamą. Išsišnekėjus ji pasakė, kad ieško buhalterinės įmonės, kuri padėtų tvarkyti (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Pasiūlė tą atlikti. Buvo sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis, pagal kurią (duomenys neskelbtini) teikia pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, o jos įmonė paruošia ataskaitas tiek VMI, tiek Sodrai, tiek kitoms įstaigoms, jas išsiunčia. Sutartyje buvo nurodyta, kad buhalterinę apskaitą darys J. P.. J. P. daugiau bendravo su ponia I. tiek dokumentų paėmime, tiek galutiniame atidavime. Pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus pagrinde teikė I., jos pavardės neatsimena. Kokios jos pareigos (duomenys neskelbtini) buvo, nepasakys. Gal buvo koks kartas, kai ponia J. pasiėmė buhalterinius dokumentus iš pačios „A”, ar iš D. Pirminius dokumentus po metinės ataskaitos pridavimo grąžindavo įmonei. Kaip buhalterinės įmonės direktorė ji (R. J.) atlikdavo tik priežiūrą, klausdavo kas gerai, kas blogai, nes įmonė teikia buhalterines paslaugas daugeliui įmonių. Buvo „S. D.” paroda. Visus klausimus, kas liečia buhalterinę apskaitą, kokius tvirtinimus daryti, kokius rašyti pirminius dokumentus, kaip turi būti daroma bilietų apskaita, ji su darbuotoja J. išsiaiškino prieš parodą ir apie tai informavo. Kadangi neturėjo nei vienos įmonės, kuri būtų atlikusi tokio pobūdžio darbus, tai iki tol nežinojo, kaip organizuoti bilietų, pinigų apskaitą. Jos tvarką kaltinamajai paminėjo, bet daugiau I. aiškino, nes ji dirbo su pirminiais dokumentais, t. y. ką ir kaip reikia rašyti, ką pildyti, kas turi būti pristatyta. Jai buvo išaiškinta, kaip vesti bilietų platinimo apskaitą. Informacijos jos ieškojo internete, skambino VMI. Buvo duoti bilietų apskaitos pavyzdžiai, buvo duotos lentelės, jos buvo gautos iš VMI tinklalapio. Buvo paaiškinta kaip pildyti tas lenteles, ten aiškiai buvo ir parašyta, detaliai. Viską išaiškino prieš pat parodą. Viskas vyko labai greitai, nes ta paroda skubino. Asmeninė jos ir (duomenys neskelbtini) sutartis buvo sudaryta daugiau dėl parodos. Buvo ieškomas geriausias ir tinkamiausias būdas, koką sutartį pasirašyti su parodos teikėju. Tarėsi su D., su bendradarbe ieškojo, koks variantas bus geresnis jų įmonei. Sutartis abstrakčiai sudaryta. Sutarties sudarymas su parodos kuratoriumi apima paslaugų teikimą, juridinius klausimus. Ar konkrečiai D. T. aiškindavo dėl bilietų apskaitos tvarkymo, kad turi būti paskirtas atsakingas asmuo dėl bilietų apskaitos, nepamena. Mano, kad buvo aiškinama, nes iki parodos buvo susitikę su D. ir I. Ar buvo paskirtas tas atsakingas asmuo, konkrečiai nežino. Pagrinde viskas buvo aiškinama I., jai reikėjo aiškinti aiškiau ir smulkiau, kadangi ji daugiau atliko tuos veiksmus. Ponia I. visada pildydavo pirminius dokumentus, jeigu J. būdavo kažkas neaišku dėl užpildytų dokumentų (tai parašo trūkdavo, tai kokio įrašo), ji skambindavo I., o ne poniai D. Pagrinde dokumentus, susijusius su paroda, pildė I., ji pildė bilietų apskaitos lenteles, porą tų dokumentų ir jos parašus matė, kai kelis kartus buvo toje parodoje. Dar pati aiškino I., kaip tuos dokumentus pildyti, matė jos parašus. Daro prielaidą, kad I. pagrinde juos ir pildė. Dokumentai buvo pildyti ranka. Skaičiaus, kiek matė tų dokumentų, nepasakys. Jos su J. P. siuntė prieš parodą bilietų apskaitos lenteles, aiškino, ką reikia pildyti dėl bilietų apskaitos ir pinigų apskaitos, atsimena, kad buvo dviejų rūšių lentelės. Kaip jos tiksliai vadinosi, tikrai nežino. Mano, kad lentelėse daromi įrašai turėjo būti datuojami, neatsimena. Prašė, kad lentelės būtų pildomos kiekvieną dieną. Kokią forma turi lenteles pateikti buhalterinei įmonei, nebuvo aptariama. Tai nėra pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas, tai yra vidinis apskaitos dokumentas. Buhalteriniu dokumentu laiko šių lentelių ir žurnalų pagrindu išrašytą kasos pajamų orderį, bet tai buvo pačioje pabaigoje. Mano, kad jį užpildė ir išrašė I. J. P. negalėjo išrašyti, nes buhalterinė įmonė nedalyvauja įmonių pirminių dokumentų pildyme, nedaro jokių pavedimų, piniginių įskaitymų, netgi neišrašinėja sąskaitų. Tiesiog suvedinėja visus gautus pirminius dokumentus ir teikia ataskaitas. Kodėl ant kasos pajamų orderio J. P. pavardė įrašyta, nežino. Patį orderį matė tik apklausos metu. Kas kontroliavo „A” (duomenys neskelbtini) kasą, jai nežinoma. Kaip buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę ją domina tik dokumentai. Jeigu įmonės vidinėje tvarkoje nurodytas atsakingas už apskaitą asmuo, tai jis ir pasirašinėja pirminius dokumentus. Nei tų įsakymų, nei sutarčių su kitomis įmonėmis, neturi, niekada neprašė pateikti įsakymų, kuriais būtų paskirtas kasininkas. Įmonė jau buvo susiformavusi, perėmė iš kitos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tie darbuotojai jau įmonėje dirbo. Pagrinde pirminiai buhalteriniai dokumentai buvo pasirašyti I. Nežino, kas parodos metu kiekvieną dieną skaičiavo bilietus, kiek parduota ir panašiai. Bilietus pardavinėjo ir rinko pinigus tikrai I. Kur po bilietų pardavimo ji dėjo pinigus, nežino. Negali pakomentuoti I. J. parodymų. Gali būti, kad diktavo jai ką ir kur rašyti. Gali būti, kad sakė, jog čia reikia įrašyti bilietų numerius, čia – parduotų bilietų skaičių, čia - likusių bilietų skaičių. Stengėsi parodyti, kaip pildyti tas lenteles. Mano, kad pagal nutylėjimą I. J. turėjo pildyti visus pirminius buhalterinius dokumentus. Nežino, ar J. P. buvo kada nors parodoje. Kas dar pardavinėjo bilietus be I. J., tiksliai nepasakys, galbūt, kelis kartus buvo jos (R. J.) dukra. Ji pagelbėjo I. J. parodos metu. I. J. prašė, kad ją keletą valandų kas nors pavaduotų, bent jau kartą per dieną, kad galėtų susitvarkyti. Prašė surasti žmogų, kuris galėtų pagelbėti. Nežino, ar dukra skaičiavo bilietus, pinigus. Kiek laiko vyko paroda, neatsimena. Kiekvieną dieną tikrai nevykdavo tikrinti, kaip sekasi pildyti bilietų apskaitos dokumentus, pati bilietų likučio nematė, tik aiškino, kaip turi būti pildomi dokumentai, lentelės. Bilietų neskaičiavo ir rankose jų neturėjo. Konkrečius skaičius matė tyrimo metu, kai jai buvo parodyti dokumentai, pildymo procesą gal porą kartų matė, į parodą ateidavo arba dienos viduryje, arba pabaigoje. Nediktavo I. J., kokius konkrečius skaičius įrašyti. Pasirašius sutartį su „A” (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinių paslaugų teikimo, nebuvo perduoti jokie pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, tokia praktika netaikoma. Gavus dokumentus, jie suvedami į registrus ir dokumentai laikomi iki metinio balanso pridavimo, t. y. metinės atskaitomybės pateikimo. Tada sustatomas aktas ir už praėjusius metus, pirminiai dokumentai perduodami atgal įmonei. Kam buvo perduodami, geriau pasakys ponia J. Apie kasos perdavimą-priėmimą 2016 m. balandžio 19 d. nieko neatsimena, tikrai nežino, kokiu pagrindu I. J. perdavė kasą. Negali atsakyti, kodėl rašė el. laišką I. J. prašydama pateikti kasos pajamų orderio formą. Niekada nėra pildžiusi parodos dokumentų, pirminių dokumentų. Apžiūrėjusi lentelę (t. 1, b. l. 101-104) parodė, kad gal ir siuntė I. lenteles, gal norėjo patarimo kokio, nežino. Daug įmonių siunčia dokumentus el. paštu. Ji (R. J.) yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, specialybė – (duomenys neskelbtini). Specialaus finansinio, buhalterinio išsilavinimo neturi. Su „A” (duomenys neskelbtini) buvo sutartis tarp įmonių dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir vieną sutartis specialiai sudaryta su ja (R. J.) konkrečiai parodai. Ta papildoma sutartis parodai, buvo daugiau sudaryta dėl teisinių paslaugų teikimo, sudarant sutartis, teikiant informaciją, kokius dokumentus reikia pildyti parodai. Ji nebuvo atsakinga už konkrečią apskaitą, už pirminių dokumentų tvarkymą. Pagrindinė sutartis, jos manymu, apėmė tik pateikimą dokumentų, kuriuos turėjo tvarkyti per parodą. Su tais bilietais, kaip ir su darbo sauga, tai yra vidinė įmonės tvarka. Bilietų apskaita buvo vidinė įmonės tvarka. Bilietai nėra pirminiai buhalteriniai dokumentai. Jai žinoma, kad bilietus privaloma apskaityti. Vidinėje apskaitoje privaloma apskaityti, tiek bilietų gavimą, tiek jų apskaitą. Tai ir nurodė, kad jie turi būti supildyti ir apskaityti. Dabar išeina, kad tą sutartį ji atliko aplaidžiai, neprižiūrėjo. Jos įsivaizdavimu buvo kitaip, kad buvo sutvarkyta, nurodyta ką reikia padaryti. Bilietai turi būti apskaitomi ir tai buvo nurodyta, kad jie turi būti apskaityti. Ji netikrino, ar kasos pajamų orderyje nurodyta suma atitiko pardavimus. Sutikrinti turėjo tas, kas vedė bilietų apskaitą, t. y. kas juos pardavinėjo, pajamavo. Ji avansinių mokėjimų nerašė, lentelių pati nepildė ir nurodymų, kur ir kokius skaičius rašyti, tikrai nedavė. Duomenų apie parduotus bilietus jai nereikėjo. Jokių avansinių dokumentų nepildė, jokių kitų dokumentų nepildė, nes tai neįeina į jos pareigas. Išskyrus minėtas dvi sutartis su „A” (duomenys neskelbtini), kitų sutarčių nebuvo. Nežino, ar buvo kokia nors sutartis vėliau pakeista. Negali paaiškinti, kaip taip galėjo būti, kad asmeninės sutarties, susijusios su paroda, tekstas dėl atlygintinių paslaugų buvo keičiamas, vienoje sutartyje įsipareigojant „teikti juridines ir finansines konsultacijas”, kitoje – „grynųjų pinigų apskaitą”, kadangi tai buvo prieš 5 metus. Ji parodoje nesėdėjo, bilietų nepardavinėjo, jokios apskaitos nedarė, tai tokia sutartis yra niekinė, nes ji nebuvo nuo parodos atidarymo kiekvieną rytą ir iki jos uždarymo kiekvieną vakarą ir apskaitos nevedė. Nemano, kad lentelių siuntimas su prašymu peržiūrėti buvo susietas su ta sutartimi. Neatsimena, kada ta sutartis buvo pasirašyta, pirmą kartą girdi. Dabar tiksliai neatsimena, bet ta sutartis nebuvo iki galo veiksni, todėl, kad ji tokių veiksmų neatliko. Kiek atsimena, buvo pasirašyta viena sutartis. Parašas, ant antrojo sutarties varianto (dėl grynųjų pinigų apskaitos), turbūt, jos, negali pasakyti, bet tokio fakto neatsimena. Neatsimena, kad apskritai buvo sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl parodos grynųjų pinigų apskaitos. Ji grynųjų pinigų apskaitos nevykdė, nedarė. Šių sutarčių originalų neturi. Asmeninė sutartis su „A” (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta, nes reikėjo skubiai sugalvoti, kokiu pagrindu „A” (duomenys neskelbtini) dirbs su parodos tiekėju. Reikėjo surasti pagal galiojančius įstatymus geriausią mokestinį variantą, kaip sudaryti sutartį su fiziniu asmeniu, su juridiniu asmeniu ir t. t. Apie buhalterinės apskaitos tvarkymą, vedimą, pirminių dokumentų pildymą kaltinamoji kažkokį supratimą turėjo, bet įmonei vadovaujantis žmogus turi suprasti. I. J. turėjo supratimą, nes ji pagrinde ir tvarkė. Iš jos gaudavo teisingai užpildytus dokumentus. Jeigu buvo neteisingai, tai prašydavo arba perrašyti, arba teikti papildomai. Byloje esantis kasos pajamų orderis užpildytas teisingai. Ta knyga, dėl bilietų pardavimų, turėjo būti. Buhalterinius dokumentus daugiau tvarkė J. P., ji vedė šios įmonės buhalterinę apskaitą. Iš kur sužinodavo apie grynųjų pinigų gavimą, klausimas daugiau bendradarbei J. P., bet iš praktikos gali pasakyti, turbūt, iš įmonės pajamų orderio. Pinigai galėjo būti gauti už bet ką, tiek iš banko paimti grynieji pinigai, tiek iš parduotos produkcijos. Kasos pajamų orderius išrašydavo I., kiek ji žino. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, kad yra UAB „E” direktorė. Nuo 2015 m. vasario 10 d. su VšĮ „A”, atstovaujama direktorės D. L. V., buvo sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis dėl VšĮ „A” apskaitos tvarkymo, ataskaitinio laikotarpio ataskaitų pateikimo institucijoms (Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansų ministerijai, Sodrai, VĮ “Registrų centras” ir kitoms įstatymų numatytoms institucijoms) bei sudaryti metines finansines atskaitomybes. Pagal šios sutarties 2015 m. vasario 10 d. priedą, pasirašytą jos, kaip UAB „E” direktorės ir užsakovo (VšĮ „A”) direktorės D. L. V., vykdyti buhalterinių paslaugų sutartį buvo paskirta atsakinga UAB „E” darbuotoja - buhalterė J. P., kuri ir atliko minėtoje paslaugų sutartyje numatytus įsipareigojimus. Šios sutarties vykdymo metu, tai yra iki 2016 m. gruodžio 31 d., ji, kaip buhalterines paslaugas teikiančios įmonės vadovė, konkrečių funkcijų, susijusių su VšĮ „A” apskaita, nevykdė, bet, kaip įmonės vadovė, buvo atsakinga už įmonės darbo organizavimą. Kiek žino, visus VšĮ „A” reikalingus apskaitos dokumentus buhalterei J. P. pagrinde teikė šios (duomenys neskelbtini) darbuotoja I. J., kuri dažniausiai ir buvo pasirašiusi VšĮ „A” buhalterinės apskaitos dokumentus. Nutraukus paslaugų teikimo sutartį, VšĮ „A” apskaitos dokumentai pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktus periodais buvo perduodami šios (duomenys neskelbtini) direktorei D. L. V.. 2017 m. sausio 25 d. buvo perduoti paskutiniai dokumentai. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktus pasirašė UAB „E” buhalterė J. P. ir VšĮ „A” direktorė D. L. V.. Gali būti 2015 m. rugsėjo mėn., tikslios datos neprisimena, į ją kreipėsi VšĮ „A” direktorė D. L. V., kuri paprašė jos, kaip fizinio asmens, suteikti juridines paslaugas dėl VšĮ „A” organizuojamos parodos „S. D. ir P. P.” - konkrečiai dėl sutarties projekto su parodai meninius kūrinius turėjusio atvežti galerininku parengimo. Nori pažymėti, kad D. L. V. žinojo, jog ji turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, todėl paprašė sudaryti atlygintinų juridinių paslaugų teikimo sutartį. Ji neprisimena šios sutarties pasirašymo datos, jos kopijos neturi, bet sutarties originalas turi būti pas užsakovą – VšĮ „A”. Juridinių paslaugų sutarties sumos šiuo metu neprisimena, bet mano, kad apie 2000 eurų, kuriuos, berods grynais, pasibaigus sutarties vykdymo terminui, gavo pagal VšĮ „A” kasos išlaidų orderį, berods iš I. J., tiksliai nepamena. Šiame orderyje nurodyta suma turėjo būti apskaityta VšĮ „A” apskaitoje. 2016 m. ji yra deklaravusi pajamas už 2015 m., tarp jų ir gautas už juridinių paslaugų sutartį su VšĮ „A”. Šios sutarties turinio neprisimena, nors sutarties projektą rengė ji. Pamena, jog sutartyje buvo nurodyta, kad įsipareigoja teikti juridines konsultacijas dėl sutarties su menininku A., jo pavardės neprisimena, parengimo, organizuojant parodą „S. D. ir P. P.”. Vykdant minėtą juridinių paslaugų sutartį, jos pareigos apsiribojo tik sutarties su menininku A. projekto parengimu, taip pat turėjo iš teisinės pusės įvertinti A. galimybę įsteigti Lietuvoje įmonę ir dėl to konsultuoti teisiniais klausimais. Parengusi sutarties projektą, jį perdavė VšĮ „A” direktorei D. L. V.. Daugiau jokių funkcijų, susijusių su minėta sutartimi, ji neatliko, parodos „S. D. ir P. P.” organizavime nedalyvavo ir su D. L. V. neaptarė šios parodos organizavimo aplinkybių. Ji nežino, ar buvo koreguota galutinė pasirašyta sutartis su A. Taip pat D. L. V. jai nieko nesakė apie gautas už parodą lėšas ar parduotų bilietų kiekius. Už parodą „S. D. ir P. P.” gautos lėšos buvo apskaitytos VšĮ „A” apskaitoje pagal pateiktus pirminius dokumentus: kasos pajamų orderius apie gautus grynuosius pinigus, išrašytas ir gautas sąskaitas faktūras bei banko išrašus, kasos išlaidų orderius apie patirtas išlaidas. Kiek jai žinoma, dažniausiai, šiuos pirminius dokumentus pateikdavo minėtos (duomenys neskelbtini) darbuotoja I. J.. Ji neprisimena, ar pateiktuose pirminiuose dokumentuose buvo deklaruoti parduotų bilietų į parodą kiekiai, nes apskaitą tvarkė buhalterė J. P., kuri, vykdydama pareigas, tiesiogiai bendravo su I. J.. Atsakyti, kodėl VšĮ „A” apskaitoje buvo apskaitytas, tyrėjos nurodytas, nepasirašytas 2015 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 70 830 eurų sumai, nenurodant parduotų bilietų kiekio, negali, nes pirminius dokumentus ruošė VšĮ „A” atsakingas asmuo, tikėtina, I. J., kuri, pagrinde, ir pateikdavo pirminius dokumentus. Kiek prisimena, nei su I. J., nei su D. L. V., ji neaptarė į parodą „S. D. ir P. P.” parduotų bilietų kiekių ir gautų pajamų. Taip pat neprisimena, jog su D. L. V. galėjo šiuos klausimus aptarti ir siųsti arba iš pastarosios gauti kokias nors bilietų pardavimo lenteles elektroniniu paštu (darbinius reikalus sprendžiu el. pašto adresatais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)). Ji nežino, kiek konkrečiai bilietų į parodą „S. D. ir P. P.” buvo atspausdinta, ir kokia įmonė juos spausdino. Jokiose bilietų skaičiavimo procedūrose ji nedalyvavo, ir nežino, kiek tiksliai bilietų buvo atspausdinta ir parduota. Kaip minėjo, gautos pajamos už parduotus bilietus buvo apskaitytos pagal VšĮ „A” pateiktus pirminius dokumentus. D. L. V. jai nieko nesakė apie kokius nors, tyrėjos įvardintus, „pirmuosius”, „antruosius” ar „tikruosius” bilietus, nepamena, kad su pastarąja apie tai būtų kalbėjusi. Ji nežino, už kokią sumą VšĮ „A” atsakingas asmuo pateikė apskaityti lėšas už parduotus bilietus į parodą „S. D. ir P. P.”, jai nebuvo žinomos jokios konkrečios pajamų sumos ir kad galėjo būti deklaruoti skirtingi duomenys apie išspausdintus ir parduotus bilietus. Prokuroro nutarime apklausti ją kaip liudytoją, galinčią duoti parodymus apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką, nurodyti bilietų kiekiai 16000 ir 8000 vnt., jai nežinomi, apie galbūt šiuos skirtingus deklaruotus duomenis, sužinojo tik susipažinusi su prokuroro nutarimu. Taip pat jai nėra žinoma ir apie 120 022 eurų sumą, gautą už parduotus bilietus į parodą „S. D. ir P. P.”. Atsakyti dėl VšĮ „A” pateikiamų apskaityti pirminių dokumentų, susijusių su iš UAB „T” perkamais rėmeliais, o taip pat kitų menininkų organizuojamomis parodomis, nieko negali, nes šių aplinkybių nežino. Taip pat nieko negali pakomentuoti ir dėl tyrėjos nurodytos auditorės R. Ž. patikrinimo ataskaitoje nurodytų VšĮ „A” galimų buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimų, nes nėra susipažinusi su auditorės ataskaita. Mano, kad savo veiksmais nepadarė jokios nusikalstamos veikos (t. 3 , b. l. 51). Papildomai apklausta liudytoja apklausta R. J. paaiškino, kad UAB ,,E” buhalterinę apskaitą tvarko tik pagal pateiktus dokumentus. Buhalterinę apskaitą tvarkančios buhalterės buhalterinės apskaitos dokumentų neišrašinėja, su pinigais nedirba, pavedimų neatlieka. Pagal buhalterinių paslaugų sutartį, sudarytą su VšĮ ,,A” tvarka buvo tokia pati. VšĮ ,,A” buhalterinę apskaitą tvarkė J. P., remiantis dokumentais, kuriuos jai pateikdavo įstaigos darbuotojai. Dažniausiai dokumentus atveždavo I. J., visais su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusiais klausimais taip pat buvo bendraujama su I. Apie tai, kad VšĮ ,,A” rengė parodą, tikslesnės datos neprisimena, „S. D. ir P. P.”, jai buvo žinoma. Apie tai, kad VšĮ ,,A” užsakinėjo ir pardavinėjo bilietus į šią parodą, žinojo, jų apskaitą turėjo atlikti patys VšĮ ,,A” įgalioti darbuotojai. Dokumentai, patvirtinantys bilietų įsigijimą (sąskaita faktūra) ir pajamų gavimą už bilietus (kasos pajamų orderiai) buvo užpildyti ir perduoti J. P., kad ji šiuos dokumentus įtrauktų į buhalterinę apskaitą. Visi kiti: bilietų apskaitos knyga ir bilietų panaudojimo ataskaitos yra vidiniai įmonės tvarkos dokumentai, juos turėjo užpildyti įgalioti VšĮ ,,A” darbuotojai ir nustatyta tvarka saugoti įstaigoje. Apie bilietų apskaitą, kiek jai žinoma, J. P. konsultavo VšĮ ,,A” darbuotojus, konkrečiai kuriuos, negali pasakyti, bet mano, kad I. J.. Kaip buvo apskaityti bilietai, apie tai daugiau galėtų paaiškinti buhalterinę apskaitą VšĮ ,,A” tvarkiusi J. P.. Pasibaigus finansiniams metams, pridavus balansą, visi buhalterinės apskaitos dokumentai, pagal priėmimo-perdavimo aktus, grąžinami savininkams. Kaip jau minėjo ankstesnės apklausos metu pagal Atlygintinų paslaugų sutartį su VšĮ ,,A” ji konsultavo teisiniais sutarties sudarymo klausimais, pagal šią sutartį ji nekonsultavo parodos bilietų įsigijimo ir pardavimo apskaitos klausimais (t. 3, b. l. 56). Papildomai liudytoja apklausta R. J. paaiškino, kad jai parodžius 2015 m. spalio 8 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopiją, 1 lapą, 2015 m. spalio 9 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopiją, 1 lapą, 2015 m. spalio 10 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopiją, 1 lapą, 2015 m. spalio 11 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopiją, 1 lapą, 2015 m. spalio 12 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopiją, 1 lapą, 2015 m. spalio 13 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopiją, 1 lapą, 2015 m. spalio 14 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopiją, 1 lapą, 2015 m. spalio 15 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopiją, 1 lapą, 2015 m. spalio 8 d. Bilietų apskaitos knygos kopiją, 2 lapai, 2015 m. spalio 9 d. Bilietų apskaitos d. knygos kopiją, 2 lapai, 2015 m. spalio 10 d. Bilietų apskaitos knygos kopiją, 2 lapai, 2015 m. spalio 11 Bilietų apskaitos knygos kopiją, 2 lapai, 2015 m. spalio 12 d. Bilietų apskaitos knygos kopiją, 2 lapai, 2015 m. spalio 13 d. Bilietų apskaitos knygos kopiją, 1 lapas, gali paaiškinti, kad tai yra VšĮ ,,A” vidiniai dokumentai, tai nėra buhalteriniai dokumentai. Šiuos dokumentus VšĮ ,,A” pildėsi sau, jiems, kaip buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei jie nebuvo pateikiami. Paaiškinti, kas šiuos dokumentus užpildė, ji negali, nes to nežino, kokia tvarka ir pagal kokius duomenis šie dokumentai buvo pildomi, ji nežino, nes kaip jau minėjo VšĮ ,,A” juos pildėsi sau, o jiems, kaip buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei šių dokumentų neteikė. Kiek prisimena įstaiga buvo konsultuota apie tai, kad jie turi užsipildyti bilietų apskaitos knygą ir bilietų panaudojimo ataskaitą. Šių dokumentų forma nėra griežtai reglamentuota, tiesiog jos pavyzdys yra internete, iš kur greičiausiai ir buvo paimta bei panaudota. Tačiau paaiškinti ar jie jiems davė pavyzdį formos ar jie patys susirado, neprisimena (t. 10, b. l. 110).

Liudytoja J. P. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Buvo samdoma įmonės, kuri teikė buhalterinės apskaitos paslaugas „A” (duomenys neskelbtini) pagal buhalterinių paslaugų sutartį, darbuotoja, o D. T. buvo (duomenys neskelbtini) direktorė. UAB „E” turėjo buhalterinių paslaugų tiekimo sutartį su „A” (duomenys neskelbtini), ji (J. P.) buvo atsakinga darbuotoja už dokumentų tvarkymą, priskirta dirbti su šia įmone. Pagal šią sutartį, jau dabar tiksliai neprisimins, bet mėnesiui pasibaigus, ar 10 d. d. dienų bėgyje, arba iki 15 d., įmonė turėjo pateikti pirminius dokumentus, kuriuos reikėjo apskaityti ir pagal juos turėjo būti sudaryta visa finansinė atsakomybė, pateiktos deklaracijos VMI ir ataskaitos Sodrai. O jau metams pasibaigus, turi būti padaryta metinė finansinė ataskaita. Pirminius dokumentus kartais D. pateikdavo, atvažiuodavo, kartais I. J. pasirodydavo, retkarčiais ir pati užeidavo ir pasiimdavo dokumentus. Jeigu dokumentuose būdavo trūkumai, pasakydavo pataisyti. Visi pirminiai dokumentai buvo pildomi „A” darbuotojos. Neprisimena, kas pasirašydavo „A” vardu kasos pajamų orderius, kas atliko „A” (duomenys neskelbtini) kasininko darbą, nežino. Nežino, kas skaičiuodavo pinigus. Negali tiksliai pasakyti ar I. J. „A” (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, ji pasirašydavo pirminius apskaitos dokumentus, kokiu pagrindu, nežino. 2015 m. spalio 15 d. orderis susijęs su S. D. paroda. Apžiūrėjusi (t. 1, b. l. 129) parodė, kad atsimena šį orderį, kadangi tai buvo vienintelis parodoje, kurioje buvo parduodami bilietai. Tikrino šiame orderyje užpildytą informaciją, kiek prisimena, jame buvo I. J. parašas, buvo pildoma be klaidų. Kiek prisimena, I. J. parašas buvo parodytame orderyje (t. 8, b. l. 140). Situacija buvo tokia, kad pasibaigus metams arba nutrūkus sutarčiai tarp įmonių, visi dokumentai perduodami pagal aktą. Prieš atiduodant reikia susižiūrėti, ar viskas yra tvarkoje, ar yra visi parašai. Tikrai atsimena, kad dokumentai buvo tvarkomi perdavimui, nes vėliau sutartis buvo nutraukta. Dėl parašo atsiradimo, ten tikrai buvo pasirašyta, bent jau kiek ji prisimena. Nežino, kuriuo metu buvo pasirašyta, nežino, koks buvo tarpas tarp sutarties nutraukimo ir dokumentų perdavimo, bet atrodo, kad kai paroda pasibaigė, tame orderyje I. J. parašas buvo. Kai dokumentai buvo atiduoti, tai tikrai buvo su parašu. Pasibaigus parodai, tikrai buvo parašas ant kasos orderio, tačiau kasdiena netikrindavo. Kada buvo nutraukta sutartis su „A” (duomenys neskelbtini), neprisimena, gal po pusės metų, bet priduodant dokumentus parašas tikrai buvo, nes suma tikrai yra didelė ir jos tikrina tuos dokumentus, kurie patenka pas jas. Jai atrodo, kad pinigų gavimo informacija orderyje yra nurodyta, t. y. kad už bilietų pardavimą. Nesiginčys, kad orderyje turėtų būti daugiau informacijos, ta bilietų apskaita buvo įmonėje, viduje. Jos pinigų neskaičiavo, kiek įmonė nurodė kasos pajamų orderyje, tiek, jos visų dokumentų neturi ir sutarčių originalų neturi. Tuo labiau apie bilietų apskaitą. Tai buvo pirmas kartas, kai už parodos organizavimą buvo parduodami bilietai. Jų (UAB „E”) buvo klausta, kaip turi būti tvarkoma bilietų apskaita. Klausė D. Jos tą informaciją surado ir pateikė rekomendacijas kaip turi būti bilietai apskaitomi. Buvo persiųsta nuoroda į tam tikrus Vyriausybės nutarimus, kasos darbo organizavimas ir kas buvo susieta su bilietų apskaita. Asmeniškai ji o neaiškino ir negali pasakyti, ar R. J. teikė tokią informaciją dėl bilietų apskaitos, atsakingo asmens paskyrimo. Turbūt, kad buvo pasakyta, kaip turi būti pildoma viskas, bet dabar neprisimena. I. J. žinojo tą informaciją, t. y. kaip turi būti tvarkoma, ji tikrai dalyvavo lapų užpildyme, neatsimena lapų pavadinimo. I. J. klausdavo, kaip reikia pildyti lapus, ar į tą eilutę rašyti, kaip geriau užpildyti tam tikras eilutes. Kadangi joms (J. P. ir R. J.) tai buvo pirmas kartas, jos žodžiu sakė, kaip turi būti pildoma (kiek gauta bilietų, kiek panaudota ir pan.), bet tai buvo prieš pradedant parodą. Mano, kad tie lapai buvo gauti iš interneto, jos kažkokios tai formos neteikė. Jai nėra žinoma, kad „A” (duomenys neskelbtini) buvo paskyrusi atsakingą asmenį už bilietų apskaitą, jos tokių įsakymų neturi ir netikrina. Žino, kad su R. J. buvo sudaryta sutartis, dalyko neprisimena, kadangi ten buvo suma, tai ta suma ir dalyvavo apskaitoje, dėl to ir žino. Kodėl buvo sudaryta asmeninė sutartis, nežino. Ar R. J. teikė kokias nors asmenines konsultacijas įmonei parodos rengimo metu, nežino. Bilietų pardavime nedalyvavo, todėl negali pasakyti, kaip vyko bilietų pardavimas. Ji buvo ofise, o bilietų pardavimas vyko (duomenys neskelbtini). UAB „E” nei kasos operacijų, nei banko operacijų, nevykdė. Nežino, kiek buvo parduota bilietų kiekvieną dieną. Čia įmonės vidinis reikalas, jie apskaito, jos (J. P. ir R. J.) pinigų nei laiko, nei žino kur jie yra laikomi. Kiek prisimena, R. J. nepildė pirminių apskaitos dokumentų už „A” (duomenys neskelbtini). To nematė. Nežino, kodėl I. J. įrašė ją (J. P.) į kasos pajamų orderį, ji (J. P.) nėra vyr. buhalteris, kuris yra įdarbintas ir susijęs su „A” (duomenys neskelbtini) darbo sutartimi. Ji (J. P.) negalėjo patvirtinti tų pinigų teisingumo ir atsiradimo. „A” (duomenys neskelbtini) kasos perdavimo-priėmimo aktą (t. 3, b. l. 201) galėjo pasirašyti nutraukiant sutartį. Parašas jos, bet neprisimena, dėl ko tai darė, senai buvo. Gal I. J. iš darbo išėjo ir turėjo perduoti kasą, nepamena. Gali tik tokią prielaidą padaryti. Bilietų panaudojimo ataskaitų nematė, žinojo, kad jos buvo pildomos, bet galutiniame rezultate, bendroje krūvoje, tikrai nematė. Atsimena, nes buvo užduodami klausimai, kaip reikia pildyti, bet į buhalteriją jie nebuvo perduoti. Pati nepildė tokių ataskaitų. Aptariama paroda buvo pirmas ir vienintelis atvejis, kai reikėjo pardavinėti bilietus ir suteikti rekomendacinio pobūdžio informaciją, kaip turėtų būti vykdoma bilietų apskaita jų pardavimo momentu. Niekada nesidomėjo, kas buvo bilietų pardavimo kasininkas, nors buvo atėjusi, turbūt, atsiimti dokumentus. Apie bilietų spausdinimą žino tiek, kad jie buvo užsakomi. Kiek kartų, negali pasakyti. Nežino, kas užsakinėjo, bet matė PVM sąskaitas faktūras iš spaustuvės, pavadinimo neatsimena. Kai buvo vykdoma buhalterinė apskaita, metų eigoje mėnesiui pasibaigus dažniausiai dokumentus atveždavo D. Pirminius dokumentus po balanso grąžindavo įmonei. Kasos pajamų orderius irgi pateikdavo. Kiek prisimena, kasos pajamų orderius pasirašinėdavo I. J.. Neteigia, kad bilietai nėra buhalteriniai dokumentai. UAB „E” nepasiekė eilė dokumentų, kurie nebuvo reikalingi. Buhalterinėje apskaitoje bilietų apskaita neregistruojama, registruojamas yra kasos pajamų orderis, kaip finalinis rezultatas. Jas patikino, kad bilietų apskaitos dokumentai yra ir buvo, bet jie liko „A” (duomenys neskelbtini). Jai I. J. neteikdavo informacijos, kiek konkrečią dieną buvo parduota bilietų, tokia informacija nebuvo aktuali. Apie dienos pajamas iš tos parodos informacija nebuvo teikiama. Nuolatos su klientais jos nebendravo. Nežino, kodėl buvo vienas orderis išrašytas, gal buvo taip nuspręsta. Ji gavo tik vieną. Kas teikė konsultacijas, kad turi būti vienas orderis išrašomas, tikrai negali pasakyti. Tokių konsultacijų ji tikrai neteikė. Nieko nežino, apie kiekvienos dienos bilietų, pinigų skaičiavimus ir perdavimą buhalterijai. Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad kai VšĮ ,,A” ir UAB ,,E” sudarė buhalterinės apskaitos teikimo paslaugų sutartį, ji UAB ,,E” dirbo apie 4 ar 5 metus. Ji buvo paskirta tvarkyti VšĮ ,,A” buhalterinę apskaitą. Ji dirbo UAB ,,E” patalpose (duomenys neskelbtini). Kaip ir kiekvienas klientas, pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutarties punktą 2.1 VšĮ ,,A” turėjo pristatyti visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos. Gautus dokumentus ji turėdavo suvesti į buhalterinę programą ,,Finvalda”. Turėdavo apskaičiuoti darbo užmokestį, informuoti vadovę D. T. el. paštu, kiek reikia sumokėti darbo užmokesčio ir kiek reikia sumokėti mokesčių Sodrai ir VMI. Tai buvo kiekvieno mėnesio pareiga. Metams pasibaigus, būdavo ruošiamos preliminarios metinės ataskaitos: finansinė ir mokestinė atskaitomybė, kurias turėjo patvirtinti (duomenys neskelbtini) ir tik po patvirtinimo atskaitomybė būdavo teikiama: Balansai - Registrų centrui, o pelno mokesčio ataskaita - VMI. Kasos ir bankinių operacijų neatlikdavo, kadangi to nenumato buhalterinių paslaugų sutartis. Tiksliai datos neprisimena, VšĮ ,,A” organizavo parodą ,,S. D. ir P. P.”. Laikotarpiu, kai ji tvarkė VšĮ ,,A” buhalterinę apskaitą, tai buvo pirma paroda, kurios metu VšĮ ,,A” pati įsigijo ir pardavinėjo bilietus į parodą. Kadangi, kaip jau minėjo ji su grynais pinigais nedirbo, taip pat nedarė bankinių pavedimų, tai bilietų apskaitą turėjo tvarkyti pati VšĮ ,,A”. VšĮ ,,A” vadovė D. T. domėjosi, kaip turi būti tvarkoma bilietų įsigijimo ir pardavimo apskaita. Kiek jai žinoma, minėtos parodos metu daugiausiai su bilietais ir jų apskaita dirbo (duomenys neskelbtini) VšĮ ,,A” I. J.. Ar buvo vedama bilietų apskaita, nežino, kadangi su tuo nedirbo. Gautus pinigus už parduotus VšĮ ,,A” bilietus, turėjo apskaityti patys VšĮ ,,A” įgalioti darbuotojai. Kiek prisimena buvo išrašyti vienas ar du kasos pajamų orderiai už visus parduotus į parodą bilietus. Kiek prisimenu UAB ,,E” direktorė R. J. buvo su VšĮ ,,A” sudariusi atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią teikė juridines ir finansines konsultacijas VšĮ ,,A” parodos ,,S. D. ir P. P.” metu. Kokios tai buvo konsultacijos, nežino. Nutraukus buhalterinių paslaugų sutartį, kiek prisimena, visi tuo metu turėti VšĮ ,,A” buhalterinės apskaitos dokumentai pagal priėmimo-perdavimo aktus buvo perduoti D. T.. Kiekvieniems metams pasibaigus turėti klientų buhalterinės apskaitos dokumentai pagal priėmimo perdavimo aktus būdavo jiems atiduodami (t. 3, b. l. 65). 2020 m. liepos 1 d. liudytoja J. P. paaiškino, kad jai buvo parodyta 2015 m. spalio 8 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 9 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 10 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 11 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 12 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 13 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 14 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 15 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 8 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 9 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 10 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 11 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 12 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 13 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 1 lapas, gali paaiškinti, kad tai yra VšĮ ,,A” vidiniai dokumentai, tai nėra buhalteriniai dokumentai, kadangi buhalterinėje apskaitoje jie nėra registruojami. Šiuos dokumentus VšĮ ,,A” pildėsi sau, jiems, kaip buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei jie nebuvo teikiami. Paaiškinti, kas šiuos dokumentus užpildė, ji negali, nes to nežino, kokia tvarka ir pagal kokius duomenis šiuos dokumentus pildė VšĮ ,,A” ji nežino, kadangi dirbo skirtingose vietose ir jai buvo pateiktas tik kasos pajamų orderis, šiuo metu neprisimena ar buvo keletas jų ar vienas, kuriame buvo nurodyta už parduotus bilietus gauta pinigų suma. Ji nežino, kiek buvo parduota bilietų ir kokių, nes kasos pajamų orderio eilutėje ,,Ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys” buvo nurodyta, kad ,,už parduotus bilietus parodos ,,S. D. ir P. P.” . Kadangi tai buvo pirmas kartas, kai įmonė parduoda bilietus į parodą, ieškojo informacijos internete, kaip turi būti apskaityti bilietai ir kaip pildoma jų panaudojimo ataskaita. Rastą nuorodą su ,,Bilietų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklėmis”, kur greičiausiai ir buvo blankų pavyzdžiai, nusiuntė VšĮ ,,A”. O kokia tvarka jie pildėsi tuos dokumentus, tai jau jų vidinis reikalas. Daugiau apie jai parodytus dokumentus nieko paaiškinti negali, nes nežino (t. 10, b. l. 114).

Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. dirbo „A” (duomenys neskelbtini). Tiksliai nepasakys, bet „A” (duomenys neskelbtini) dirba jau apie 15-20 metų, gal nuo 2000 m. iki šiol parodų organizatoriumi. Be jo (duomenys neskelbtini) tuo metu dirbo I. J. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) J. J. ir D. Jo darbas buvo prižiūrėti sales, darbo vieta buvo atskirame kabinete ir salėse. I. J. iš D. T. darbo vieta buvo vienoje patalpoje, kaip ir kartu sėdėjo vienoje patalpoje, bet ne šalia viena kitos. I. J. ir D. T. kažkokius pokalbius girdėdavo, bet nesiklausė. Kalbėdavo apie dokumentus, tvarkė juos. Įmonės kasą tvarkė I. J., turėjo kasos raktą, pildė faktūras. Dėl I. J. vedamos apskaitos yra girdėjęs pastabų dar buhalterės L. M. darbo laikotarpiu, kartais I. J. pasakydavo, kad buhalterei perduoti dokumentai ne taip užpildyti, kad kažkas nesueina, kažko trūksta. I. J. kartais pinigus iš banko imdavo atlyginimams. Parodos metu gautus grynuosius pinigus paduodavo I. J., ji įdėdavo į kasą, tiksliau, į seifą. Seifas buvo jo kabinete. Raktą nuo seifo turėjo I. J., D. buvo I. patikėjusi raktą, ji vienintelė jį ir turėjo. Atsarginio rakto nėra matęs, žino, kad I. J. vienintelė turėjo raktą nuo seifo. Kasos pajamų, išlaidus orderius išrašydavo I. J., ar D. buvo išrašiusi kada, tiesiogiai nematė. Nėra girdėjęs I. J. ir D. T. pokalbio dėl tam tikrų pinigų neįtraukimo į apskaitą. Yra matęs apskaitos dokumentus, išrašomas faktūras. I. J. surašydavo sąrašą ir tada visiems reikėdavo pasirašyti, kas ką pirko ir panašiai. I. J. pildydavo faktūras, surašydavo ataskaitas už (duomenys neskelbtini) gautus pinigus. Ar I. J. buvo duodami konkretūs nurodymai, nežino. Jos darbas buvo surašyti faktūras, paimti pinigus atlyginimams sumokėti. Ar savarankiškai tai darė, nežino. Kaip vyko atsiskaitymai už salių nuomą, nežino. Buvo mokamos, nemokamos parodos, (duomenys neskelbtini) turėjo pati save išlaikyti. Dailininkai tardavosi su direktore dėl sąlygų, už parodą duodavo pinigų sumą I. J., ji įdėdavo į voką ir į bendrą kasą, t. y. seifą. Kelis kartus matė, kad dailininkams, kurie mokėjo už parodas, buvo kasos orderiai išrašomi, bet nežino kam. Kasos pajamų orderiai buvo saugomi tame pačiame seife, ten būdavo segtuvas ir joje orderiai kartu su pinigais. (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkė, turbūt, buhalterė ar tai buhalterinė įmonė, tiksliai nepasakys. I. J. metus laiko sirgo, ar tai po pusės metų buvo grįžusi į darbą ir paskui vėl susirgo. Sausį ar gruodį padavė pareiškimą, kad išeina. Kas grynuosius priiminėjo, tvarkė kasą, kol I. J. sirgo, nežino, tikriausiai, buhalterė. Prisimena, kad kažkokia buhalterė ateidavo, tik neprisimena kokia. Nepasakys, ar susirgus I. J. D. T. tvarkė kasą, ar kažkokius buhalterinius dokumentus. Atsimena, kad buvo kasos rakto perdavimas, nepamena, kokiais metais, ar prieš susirgimą I., ar kada, bet buvo perdavimo aktas dėl kasos perdavimo, nes I. J. nenorėjo daugiau tvarkyti. Buvo pasirašinėjami kažkokie dokumentai, kas liko kasoje. Jis pasirašinėjo popieriukus, kažkiek buvo pinigų kasoje. Tuo metu perdavė ir raktą. Nežino, ar D. pasiėmė tą raktą. Už parodas, kurių (duomenys neskelbtini) nefinansuodavo, būdavo kažkiek mokama, vaišės – pačių dailininkų iniciatyva. Nežino, ar per S. D. ir P. P. parodą buvo pildomi bilietų apskaitos žurnalai. Žino, kad buvo bilietai suaugusiems, vaikams ir pensininkams. I. vykdė bilietų pardavimą, suskaičiavo pagal seriją, kiek buvo parduota per dieną, pinigus skaičiuodavo. Nepasakys, ar I. J. kur nors žymėjosi likutį, kiek parduota. Žino, kad skaičiuodavo po darbo ir žymėdavo už kokią sumą parduota. Knygos kažkokios nematė, gal koks juodraštis buvo. Nematė tiesiogiai, kur I. J. fiksavo bilietų pardavimą ir likutį, tiesiog dienos pabaigoje parašydavo serijos numerį, ties kurio baigėsi, kad kitą dieną nesimaišytų. Nežino, ar kas konsultuodavo dėl bilietų apskaitos, I. J. skaičiuodavo, atiduodavo ir tiek. Paskui jau ten įmonė skaičiuodavo, R. ar E., neatsimena. Neprisimena tos firmos pavadinimo, tuo metu dar būdavo buhalteris, skaičiuodavo. Ar I. sakydavo ką, nežino. Koks buvo D. T. vaidmuo bilietų pardavime, nežino. Ji buvo direktorė, tiesiog suorganizavo tą parodą, buvo aptarimas su užsieniečiu iš užsienio ir tiek. Toks kaip organizavimas daugiau buvo, nematė, kad ji bilietus pardavinėjo. Pamena, kad jam dirbant yra tekę rengti parodą su bilietais, tačiau dar iki pradėjus D. dirbti. Prie D. T. buvo vieną kartą bilietai pardavinėjami. Įmonės pavadinimo, kur bilietai buvo spausdinami, dabar nepasakys. Atsimena, kad reikėdavo papildyti bilietų kiekį už tam tikrą sumą, neatsimena, ar už 5 eurus, ar už 8 eurus. Tas bilietų kiekis buvo išparduotas, reikėjo papildomai tos kainos bilietų. Žino, kad 3 kartus buvo bilietai spausdinami. Ar iš tos pačios firmos, nežino. Kaip supranta, bilietus užsakinėjo D., pati pasiimdavo iš spaustuvės, vieną kartą I. paėmė. Atsimena, kad buvo du ar tris kartus užsakomi bilietai. Parodos organizavimui buvo papildomai pasamdytos kelios merginos – D. dukra ir dar viena mergaitė, R. J., atrodo, dukra. Nežino, kaip jos buvo įdarbintos, kasoje dirbo, pardavinėjo bilietus. Jos ne iki galo buvo, savaitę ar kiek. Merginos kasoje buvo, pardavinėjo bilietus ir viskas. Nežino, ar buhalterės informuodavo apie bilietų tvarkymą, įforminimą. Žino, kad R. J. kelis kartus trumpam buvo atėjusi, apie ką konkrečiai jos kalbėdavo, nežino. R. J., turbūt, su I. J. kalbėjo, kadangi I. J. pinigus skaičiavo, bet jis nežino apie ką jos kalbėdavo, nes šalia nestovėjo ir nesiklausė. Ar ir D. kartu būdavo, neprisimena. Gal kokie bilietų apskaitos juodraščiai ir buvo pildomi, kad nepamirštum tos serijos, bet, kad būtų koks rimtas pildymas su antspaudais, parašais, nepamena. Jis nedalyvavo bilietų ar gautų pinigų skaičiavime. Paroda būdavo iki 20-21 val., žmonės išeidavo, jie skaičiuodavo bilietus, kiek pardavė. Bilietus I. J. skaičiuodavo ir dėdavo į seifą. Šalia jis nestovėjo, tik matė. Ar skaičiavo bilietų šakneles, nežino. Žino, kad užrašydavo paskutinio parduoto bilieto seriją. Surašydavo sau ant lapuko, ar oficialiai, ar ne, nežino. Kaip buvo atsiskaitoma su parodos savininku, nematė, žino, kad jis atvažiuodavo, jo sūnus būdavo. Paroda baigėsi, kaip ten pinigus atidavė ir kam, nematė. Kai būdavo grynieji pinigai, dėdavo į seifą, paskui gal per banką parodos savininkui pervedė, gal grynais atidavė, nežino. Tuo metu, kai vyko bilietų pardavimas, pinigus sudėdavo į seifą. Paskui kur tuos pinigus dėjo, nepasakys, nes nežino. Atsimena, kad kažkada buvo vienas incidentas tarp I. J. ir D. T.. Susipyko dėl I. J. sūnaus. Atrodo, tai jau buvo po parodos. Iki parodos tarp jų santykiai buvo įvairūs, kartais gal ir pasiginčydavo, bet kažko reikšmingo nebuvo, nebent nematė. Nežino, ar I. J. buvo iš (duomenys neskelbtini) bilietus namo išnešusi. Žino, kad kažką buvo nunešusi į (duomenys neskelbtini), ar bilietus, ar jų šakneles. Bilietai būdavo saugomi pagalbinėje patalpoje, dėžėse. Pamena, kad D. T. I. J. klausė, kur bilietai, I. sakė, kad nežino. Po to, gal po savaitės, rodė ar sakė, kad nunešė. Jam nesakė, kad I. J. buvo išsinešusi iš (duomenys neskelbtini) kokius nors apskaitos dokumentus. Nėra matęs, kad I. būtų pasiėmusi kokius nors dokumentus. Kiekvienas turi savo raktą nuo (duomenys neskelbtini), gali kada nori ateiti į (duomenys neskelbtini). Pirmadienis, sekmadienis buvo nedarbo dienos. Kartais po darbo, vakarais, I. J. su A. pasilikdavo, surašinėdavo faktūras. Kiek dažnai, nežino. Būdavo į mėnesio pabaigą pasilikdavo, nes reikėdavo pateikti visus (duomenys neskelbtini) ataskaitas (duomenys neskelbtini). Ne kiekvieną dieną, bet į mėnesį kokį kartą būdavo. (duomenys neskelbtini) turėdavo pati sau užsidirbti, nes (duomenys neskelbtini) mokėdavo tik už elektrą, kažkokias komunalines paslaugas apmokėdavo, šildymą. Kitoms išlaidoms (duomenys neskelbtini) turėjo pati sau užsidirbti. Užsakymai buvo ir bilietų, ir parodų plakatų, negali pasakyti iš kur ikiteisminio tyrimo metu žinojo, kad spausdina skirtingose įmonėse. Žino, kad per kelis kartus bilietai buvo spausdinami. Jeigu skiriasi bilietai, tai reiškia buvo spausdinami skirtingose įmonėse. Nežino, kokiose įmonėse buvo spausdinami bilietai. Žino, kad per tris kartus buvo spausdinama. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paaiškino, kad maždaug nuo 1999-2000 m. lapkričio mėn. dirba VšĮ „A”, kurios pagrindinė veikla yra (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Pagal pareigybės aprašyme numatytas darbines funkcijas, jis yra atsakingas už įvairių parodų organizavimą ir eksponatų priežiūrą, patalpų parodoms ir ekspozicijoms organizuoti paruošimą. VšĮ „A” dirba (dirbo) tik trys darbuotojai: jis, direktorė ir (duomenys neskelbtini) I. J.. Taip pat dar dirba (duomenys neskelbtini) N. J.. Maždaug 2005 m. VšĮ „A” direktore buvo paskirta D. L. V. (šiuo metu jos pavardė pakeista į T.). Maždaug 2004 m. VšĮ „A” pradėjo dirbti I. J., kuri buvo atsakinga už įstaigos buhalterinę apskaitą, tačiau, kiek žino, neturėjo prieigos prie VšĮ „A” sąskaitos, esančios AB SEB banke - teisę valdyti banko sąskaitą turėjo ir turi direktorė D. L. V.. Parodos VšĮ „A” organizuojamos pagal iš anksto patvirtintą planą, kuriame nurodoma, ar paroda bus mokama, ar nemokama. (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl buhalterinės apskaitos paslaugų buvo nurodyta kreiptis į privačias bendroves ir dėl buhalterinės apskaitos paslaugų buvo sudaryta sutartis su UAB „E” vadove R. J.. Šiuo metu sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo yra sudaryta su kita įmone (pavadinimo neprisimena). Sudarius sutartį su UAB „E”, už VšĮ “ „A” buhalterinę apskaitą tapo atsakinga R. J. ir jos paskirta buhalterė J., bet pavardės neprisimena. I. J., kiek žino, tvarkė PVM sąskaitų faktūrų ir Kasos pajamų bei išlaidų orderių kvitų apskaitą, ir šiuos dokumentus perduodavo R. J.. Kalbant apie 2015 m. spalio 7-31 d. vykusią parodą „S. D. ir P. P.”, gali pasakyti, kad tuo metu jau buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „E”, tačiau šios parodos bilietų pardavimo kiekius pagal bilietų serijas fiksavo I. J. ir, kiekvieną dieną suskaičiavusi sumą už parduotus bilietus, apie tai informuodavo ne tik direktorę D. L. V., bet ir (duomenys neskelbtini) A. Š.. Kiek prisimena, bilietų kaina buvo skirtinga - 8 EUR ir 5 EUR, tačiau, kiek konkrečiai bilietų buvo užsakyta ir parduota, nežino. Žino, kad su A. Š., aptariant parodos organizavimą, buvo susitarta, kad bilietai bus spausdinami VšĮ „A” pasirinktos įmonės ir per kelis kartus, nes nebuvo aišku, ar paroda bus aktyviai lankoma, ir kiek konkrečiai reikės atspausdinti bilietų. Todėl šios parodos bilietai buvo spausdinami per kelis kartus ir skirtingose įmonėse. Jis nežino šių įmonių pavadinimų, bet žino, kad direktorė D. L. V. bilietus užsakė per kelis kartus ir skirtingose įmonėse. Jis pastebėjo, kad bilietai buvo atspausdinti ant skirtingos popieriaus rūšies (vieni bilietai buvo atspausdinti ant plonesnio popieriaus), bet tai pastebėjęs ir parodos savininkas A. Š., dėl to jokių pretenzijų nereiškė, nes prašė, kad bilietų spausdinimui būtų išleista kuo mažiau lėšų. Visų bilietų formatas, spalva ir išmatavimai buvo vienodi, išskyrus popieriaus kokybę (storį). Tuo metu, kai vyko paroda „S. D. ir P. P.”, laikinai buvo priimtos į darbą (duomenys neskelbtini) direktorės D. L. V. dukra E. V. ir R. J. dukra, berods vardu J., jos pavardės neprisimena, kurios pagal tai dienai skirtų parduoti bilietų kiekius ir serijas, pinigus už parduotus bilietus perduodavo I. J., kuri ir suskaičiuodavo parduotų bilietų kiekį ir gautas pajamas. Jei likdavo neparduotų bilietų likutis kitai dienai, bilietai buvo paliekami VšĮ „A” kabinete (vienas visiems darbuotojams) ir, kiek žino, neperskaičiuojami. Kitą dieną buvo parduodamas bilietų likutis ir pagal eiliškumą (serijos numerį) nauji bilietai. Atsakyti, kiek konkrečiai ir už kokią sumą buvo atspausdinta bei parduota bilietų į parodą „S. D. ir P. P.”, negali, nes šių aplinkybių nežino. Žino, kad laikinai dirbusios kasininkėmis E. V. ir R. J. dukra J., gautus už parduotus bilietus pinigus, kiekvienos darbo dienos pabaigoje perduodavo I. J.. Pasibaigus parodai, šios parodos savininkas A. Š., kiek žino, jokių pretenzijų nepareiškė, taip pat negirdėjo, kad būtų įvykę kokių nors nesklandumų dėl bilietų pardavimo ir apkaitos. Nepanaudotas šios parodos bilietų likutis buvo laikomas šalia darbo kabineto esančioje patalpoje ant stalo, kuriuos ir paėmė policijos pareigūnai, tačiau, kiek konkrečiai buvo neparduota bilietų, jis nežino. Nupirktų bilietų šaknelės dėžėse taip pat buvo laikomos minėtoje patalpoje, ant stalo, bet vėliau, kiek girdėjo, direktorė D. L. V. kažkam perdavė. Pasitaikydavo atvejų, kad ir jam teko pirkti už įstaigos lėšas tam tikras prekes (lempas, kopėčias, gręžtuvus, grąžtus, dažus), bet prekių čekį jis visada atiduodavo I. J., kuri prieš tai iš kasos, jam išskirdavo reikiamą pinigų sumą. Kiek žino, pradėjus vadovauti D. L. V. inventorizacija VšĮ „A” nebuvo atliekama. Visi perkami daiktai už VšĮ „A” lėšas, buvo naudojami įstaigos reikmėms. Kalbant apie VšĮ „A” direktorei D. L. V. menininkų perduodamus pinigus už organizuojamą mokamą parodą, gali pasakyti, kad yra kelis kartus matęs, jog D. L. V. grynais pinigais buvo perduodamos sumos už organizuojamą mokamą parodą, tačiau, kokios konkrečiai sumos ir kurie konkrečiai menininkai galėjo perduoti, šiuo metu neprisimena, nes tai buvo maždaug prieš pusantrų - dvejus metus. Prisimena, jog D. L. V. minėtus iš menininkų gautus pinigus perdavė I. J. ir prašė juos padėti į seifą, tai yra, į kasą, už kurią ir buvo atsakinga I. J.. Atsakyti, ar minėti pinigai buvo apskaityti įstaigos buhalterinėje apskaitoje, negali, nes už tai buvo atsakinga I. J.. Atvejų, kad jo akivaizdoje direktorei D. L. V. menininkai, ar kurie nors kiti asmenys, būtų perdavę vokus su pinigais, nebuvo, ir apie tai (duomenys neskelbtini) jis nerašė jokių paaiškinimų. Taip pat nerašė jokių paaiškinimų, kuomet, berods 2016 m. kovo mėn., I. J. ir D. L. V. pradėjo konfliktuoti dėl maisto produktų pirkimo, nes I. J. teigė, kad šiems pirkiniams kasoje trūksta (arba nėra) lėšų, o vėliau atsisakė tvarkyti kasą ir surašė kasoje buvusio likučio pinigų priėmimo perdavimo aktą. Minėtame akte, perskaičiavęs I. J. suskaičiuotą sumą, pasirašė ir jis, tačiau, kokia konkreti suma tuo metu buvo likusi kasoje, jis neprisimena. Jo akivaizdoje I. J. kasoje buvusią pinigų sumą ir raktus nuo seifo, paliko ant darbo stalo. Berods, kasos likučio pinigų perdavimo priėmimo aktą pasirašė taip pat ir direktorė D. L. V., kuri nuo I. J. darbo stalo paėmė voką su grynaisiais pinigais, ant kurio buvo užrašyta perduodama kasos likučio suma. Nuo 2017 m. sausio mėn. I. J. VšĮ „A” nedirba, dokumentai, patvirtinantys už VšĮ „A” lėšas įsigytas įvairias prekes įstaigos reikmėms, perduodami direktorei D. L. V., kuri, kaip supranta, yra atsakinga ir už įstaigos kasą (t. 2, b. l. 17).

Liudytoja A. K. teismo posėdyje parodė, kad D. T. pažįsta, dirbo su ja „A” (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2016 m. rudenį ir dirbo iki 2018 m. vasaros, buvo (duomenys neskelbtini). I. tuo metu jau nebedirbo, todėl jos pareigos, mano, buvo kaip ankstesnės I. pareigos. Ji dirbo (duomenys neskelbtini). Kokios I. pareigos buvo, nežino. Pati tik parodas ir jų organizavimą prižiūrėjo, o I. šiek tiek daugiau vykdė pareigų, kiek žino, su finansais kažką dirbo. Smulkmenų nežino. Tiesiog kolektyve aptarė, kas prieš buvo ir tiek. Jos (A. K.) pareigos buvo padėti parengti parodas, rašyti projektus, koncepcijas, t. y. sugalvoti, kokius menininkus pakviesti, rašyti anotacijas, per atidarymą reikėjo pristatyti parodą. Turėjo dalykiškai parengi parodas. Su finansinės apskaitos dokumentais nieko bendro neturi nei pagal išlavinimą, nei pagal darbo pobūdį. Jos pareigybė buvo išaiškinta ir žodžiu, ir raštu, jokių finansinių reikalų ji netvarkė ir niekada nebuvo įgaliota tą daryti. Jos darbo metu buvo organizuojamos personalinės, užsienio, tarptautinės parodos. Didesnių parodų atveju buvo rašomi projektai, dabar kreipiamasi į tarybą. Dėl paraiškų teikimo tvarkos dabar neprisimena, jau senai nedirba (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta tvarka, kur ji buvo nustatyta, nežino. Jai buvo žinomas tvarkaraštis, kada vyks kokios parodos. Jos darbo metu (duomenys neskelbtini) bilietai parodai nebuvo parduodami. Kaip moka menininkai už parodas, nežino. Šiuo klausimu menininkai tardavosi su direktore. Neteko matyti, kad menininkai mokėdavo už parodas. (duomenys neskelbtini) paslaugų kainininkas buvo (duomenys neskelbtini), viskas buvo direktorės sutvarkyta, pateikta ir jai nurodyta. Finansinių reikalų ji netvarkė ir tas neįeidavo į jos pareigas. Kabinetas yra vienas, todėl ji matydavo, kaip menininkai atsiskaitydavo. Direktorė išrašydavo jiems dokumentus. Nežino, kas išrašinėdavo patvirtinančius apmokėjimo dokumentus, kai dirbo I. J. ir ką ji darė. Dėl parodų reklamavimo, paveikslų pakabinimo galimo apmokestinimo, ji nieko nežino, netvarkė šitų reikalų. Visiškai nieko nežino. (duomenys neskelbtini) tvarkydavosi taip, kad tilptų į biudžetą. Iš kolektyvo girdėjo apie I. J. išėjimą. Buvo kalbama apie kažkokį konfliktą, suprato, kad buvo nemaloni situacija. I. J. kaip darbuotojos nebuvo mačiusi, ji į darbą jau nevaikščiojo, bet kartą buvo atėjusi, kažką pasirašinėjo. Apie S. D., P. P. parodas „A” (duomenys neskelbtini) nieko negirdėjo, parodoje nesilankė. Kai I. J. nebebuvo (duomenys neskelbtini) finansus tvarkė direktorė, nors tiksliai nežino ir nesigilino. Grynieji pinigai buvo laikomi kasoje, seife, tame pačiame vidiniame kambarėlyje. Ar (duomenys neskelbtini) buvo grynųjų pinigų judėjimas, negali patvirtinti, gal ir vyko. Raktą nuo seifo, tikriausiai, turėjo direktorė. Nežino tokių dalykų, kad būtų iškilusios problemos dėl grynųjų pinigų paėmimo, finansinių dokumentų. Nežino, kas 2016-2018 m. buvo (duomenys neskelbtini) buhalterė. Direktorė tvarkydavo finansinius dokumentus ir buhalterė, darbuotoja, ateidavo. Buvo moteriškė vardu L. P.. Ji šiek tiek vėliau už dirbti pradėjo, ar kas buvo iki tol, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. dirba VšĮ „A”, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pagal jos darbines funkcijas ji atsakinga už VšĮ „A” vykstančių (organizuojamų) menininkų parodų kuravimą, informacinės medžiagos paruošimą, ekspozicijų paruošimą. Pagal išsilavinimą ji (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) narė. Kuruodama VšĮ „A” organizuojamas parodas, ji tiesiogiai bendrauja su menininkais - kartu aptaria parodos idėją, nusprendžia kokius darbus eksponuos dailininkas ir kaip išdėstys parodinėse erdvėse, kaip vyks parodos pristatymas, apie parodos atidarymą rengia straipsnius spaudai. Iš menininkų jokių piniginių lėšų nerenkama, nes (duomenys neskelbtini) nariams, parodos organizuojamos nemokamai. VšĮ „A” yra viešinamas (duomenys neskelbtini) paslaugų kainynas tiems menininkams, kurie, nebūdami (duomenys neskelbtini) nariais, arba nepatvirtinti šios (duomenys neskelbtini) metiniame parodų plane, norėdami surengti savo darbų parodą, tiesiogiai kreipiasi į (duomenys neskelbtini) vadovę D. T. dėl parodos organizavimo. Tuo atveju iš menininko prašoma sumokėti kainyne nurodytą sumą (mintinai neprisimena paslaugų įkainių), ir, kiek žino, menininkui išrašomi tai patvirtinantys dokumentai. Nori pabrėžti, kad iš darbo išėjus buvusiai (duomenys neskelbtini) I. J., kuri ir buvo atsakinga už VšĮ „A” kasą, ir iš menininkų priimdavo mokėtinas sumas, šias funkcijas perėmė D. T.. Ji, kaip (duomenys neskelbtini), neturi pareigos vykdyti kasininkės funkcijas, tuo niekada neužsiėmė ir tai daryti jos nebuvo įpareigojusi D. T.. Jai niekada neteko matyti, kad kurie nors dailininkai D. T. perduotų vokus su, galbūt, grynais pinigais. Visos jos, kaip (duomenys neskelbtini), atliekamos funkcijos yra mokamos pagal jai priskaičiuojamą ir VšĮ „A” mokamą darbo užmokestį. Papildomą honorarą yra gavusi tik iš Kultūros tarybos dėl VšĮ “A” laimėtų ir Kultūros tarybos finansuotų projektų (tikslių pavadinimų neprisimena, per metus vykdomi maždaug 4 projektai). Tiesiogiai iš menininkų nėra gavusi jokių pinigų. Visos reikalingos išlaidos parodai organizuoti yra dengiamos iš parodos projektinių lėšų ir papildomai menininkui nieko nereikia mokėti. Tuo atveju, jei paroda vykdoma pagal parodos kainyno įkainius, kuriuos, kiek žino, nustato (duomenys neskelbtini), menininkui taip pat nereikia mokėti jokių papildomų lėšų. Per jos darbo laiką VšĮ „A”, ji niekada nerinko jokių rinkliavų iš menininkų, niekada neprašė, kad parodos atidarymo vaišėms menininkai sumokėtų 5 eurus, ir negirdėjo, kad tai darytų (duomenys neskelbtini) vadovė D. T.. Kaip ir minėjo, visos parodos organizavimo išlaidos yra apmokamos iš parodos projektinių lėšų ir jokių papildomų rinkliavų ji nerinko. Jai pradėjus dirbti VšĮ „A”, I. J. jau nebedirbo, su ja jai neteko bendrauti. Jos išėjimo iš darbo priežasčių nežino, tuo nesidomėjo. Žino, kad 2015 m. spalio mėn. VšĮ „A” vyko paroda „S. D. ir P. P.”, kurią lankė, kaip žiūrovė, tačiau apie šios parodos organizavimą nieko nežino, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) dar nebedirbo. Bet pradėjusi dirbti ir po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie tai nieko negirdėjo ir šiomis aplinkybėmis nesidomėjo. Kalbant apie 2017 m. balandžio - gegužės mėn. VšĮ „A” vykusią (duomenys neskelbtini) S. T. personalinę parodą, gali pasakyti, kad D. T. padėjo šią parodą organizuoti - tarėsi su (duomenys neskelbtini) dėl kūrinių išdėstymo, paveikslų pavadinimo, etiketažo paruošimo. Daugiau jokių funkcijų neatliko. Žino, kad po parodos (duomenys neskelbtini) S. T. pardavė du paveikslus, tačiau šiame procese ji nedalyvavo ((duomenys neskelbtini) S. T. parodos organizatorė ar kuratorė buvo atvykusi iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jos vardo ir pavardės nežino), su (duomenys neskelbtini) bendravo ir visus su jo paveikslų pardavimu susijusius reikalus sprendė D. T.. Girdėjo, kad tarp D. T. ir (duomenys neskelbtini) buvo įvykęs konfliktas, bet šio konflikto aplinkybėmis ji nesidomėjo. VšĮ „A” organizuojant parodas, kartais iškyla būtinybė įrėminti paveikslus, pavyzdžiui, jei paveikslus parodai atsiunčia užsienyje gyvenantis (duomenys neskelbtini), ar eksponuojami mirusio dailininko darbai. Tuomet D. T. (duomenys neskelbtini) vardu perka paveikslo formatui pritaikomus rėmelius, kurie vėliau, dažniausiai, kartu su paveikslu grąžinami dailininkams. Be to, kiek žino, (duomenys neskelbtini) yra reikalingos ir buvo perkamos kitos prekės: dažai, piešimo sąsiuviniai, dažai sienų glaistymui, elektros apšvietimo priemonės, įvairios kanceliarinės prekės, vokai, popierius, pakavimo priemonės. Šios prekės buvo perkamos tiek pačios D. T., tiek ir kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Jai taip pat kelis kartus D. T. prašymu teko pirkti įvairias prekes - įsigytų prekių kvitą ji perduodavo D. T.. Jei pirkdavo prekes už savo asmenines lėšas - D. T. grąžindavo jai pinigus. Kiek žino, VšĮ „A” apskaitą šiuo metu tvarko L. P., anksčiau buhaltere dirbo R. J.. Su pastarosiomis bendravo ir bendrauja tik minimaliai, nes jos funkcijos su minėtų buhalterių darbu nesusijusios. Su D. T. ją sieja pakankamai draugiški ir dalykiniai santykiai. Su pastarąja susipažino jai dar nedirbant VšĮ „A” - šioje (duomenys neskelbtini) 2016 m. pavasarį ji vykdė Kultūros tarybos finansuojamą tapybos parodos projektą ir D. T., įvertinusi jos profesionalumą, vėliau pakvietė ją dirbti (duomenys neskelbtini). D. T. gali apibūdinti kaip labai profesionalią vadybininkę, nepaprastai nuoširdžią, sąžiningą ir išmanančią meno procesus vadovę (t. 3, b. l. 9).

Liudytojas V. Š. teismo posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) UAB „V” atstovas. Tikriausiai D. užsakinėjo bilietų spausdinimą, bet pats užsakymo nepriiminėjo, su ja galėjo bendrauti telefonu. Neatsimena, kas tiksliai užsakinėjo bilietus, nes įmonėje dirba ne vienas. Daro prielaidą, kad D. Teko susitikti su D., teko matyti, kaip buvo spausdinami bilietai, kaip jie buvo atsiimami. Ko gero D. atsiėmė darbus, bet reikia žiūrėti, kas pasirašė atsiėmimo akte. Buvo išrašomi pridavimo aktai, sąskaitos. Ar „A” (duomenys neskelbtini) buvo vedama bilietų apskaita, nežino. Kartu su sąskaita UAB „V” įformindavo lydraštį, kuriame buvo nurodomas bilietų kiekis, bilietų numeriai ir, jeigu reikia, papildoma sąskaita. Žino, kad buvo ne viena bilietų vertė, gal dvi, gal daugiau. Tiražo nepamena. Jų įmonė vykdo bilietų generaciją, o vaizdą, maketą jau gavo. Pradinis failas buvo arba laikmenoje gautas, arba el. paštu. Tikriausiai D. teikė. Buvo išrašyta sąskaita, lydraštis ir bilietų perdavimo aktas. Sunku pasakyti, ar visi bilietai iš karto buvo užsakyti. Generacija yra vienetinis dalykas, jeigu buvo nuo 1 iki 1000 bilietai su pirmu tiražu padaryti, tai nuo 1000 iki 2000 dar vienas tiražas. Jeigu yra sąskaitos, tai ir lydraščiai. Generavimas – kai ant maketo uždedami numeriai ir spausdinami kartu per visus bilietus. Numeracija buvo kartu su spaudu daroma. Matė skirtumą bilietuose, tyrėjas parodė, berods ir popierius buvo kitoks ir spalva kitokia. Daugiausiai skirtumą pamato perforacijoje. Perforacija - tai tokia linija, kuri nusiplėšia nuo bilieto. Jų spaustuvėje buvo tik vienas „štancas” (kirtiklis, kuris palieka žymę popieriuje). Tos perforacijos linijos būna skirtingo ilgio, jo įmonės perforacija yra viena, o ten (kur rodė tyrėja) buvo kitokia. Kai daug dirbi (duomenys neskelbtini), tai jau vizualiai matai skirtumą. Nėra didelis ekspertas, jam pateiktuose bilietuose labai didelės nekokybės nematė. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo rodomos dėžės su bilietais. Pagal kiekį neatsimena, kiek buvo jo (duomenys neskelbtini) spausdintų bilietų, kiek ne jo (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad nuo 2001 m. dirba UAB „V” komercijos direktoriumi. Kalbant apie UAB „V” pagal VšĮ „A” užsakymą 2015 m. spalio mėn. atliktus spaudos darbus, gali pasakyti, kad minėtos (duomenys neskelbtini) direktorė D. T. paprašė atspausdinti bilietus į 2015 m. spalio 7-31 d. organizuojamą parodą „S. D. ir P. P.”. Įmonėje neišliko duomenų apie šio užsakymo formą, bet, mano, kad D. T. buvo atvykusi į spaustuvės patalpas, tuo metu buvusias (duomenys neskelbtini) (šiuo metu įmonė veikia (duomenys neskelbtini)), ir vietoje buvo aptarta dėl užsakymo - bilietų kiekio ir kainos, taip pat suderintas bilieto pavyzdinis maketas. Nori pažymėti, kad D. T. pažinojo dar anksčiau - pastaroji UAB „V” užsakydavo reklaminę spaudą, bet su pastarąja jį sieja tik darbiniai santykiai. D. T. pateikė dviejų skirtingų kainų - 5 eurų ir 7 eurų bilietų spaudos maketus ir paprašė suderinti pirminę spaudos kopiją. Suderinus pirminę spaudos kopiją (kaip pavyzdį prie apklausos protokolo pateikia A4 formato lapą su pirminės spaudos kopiją), D. T. paprašė atlikti bilietų numeraciją, bet nuo kelinto bilieto numerio, atsakyti negali, nes šie duomenys neišsaugoti. Jo pateiktame bilietų spaudos pirminėje kopijoje, yra pažymėtos numeracijos vietos, kiekviename biliete yra dvi numeracijos vietos. Bilietų numerių generavimas buvo atliekamas su specialia programa ir siunčiamas į spausdintuvą. Įvedus į programą bilietų numeracijos pradinį ir galinį numerius, programa sugeneruoja bilietų numerius. Bilietų numeracija atliekama virtualioje programoje, be duomenų išsaugojimo galimybės. Užsakytų bilietų kiekis atsispindi apmokėjimo dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini), kurių kopijas prašo pridėti prie apklausos protokolo. Pagal minėtus dokumentus matyti, kad buvo atspausdinta 16 000 bilietų, tačiau kiek konkrečiai bilietų už 5 eurų kainą ir kiek už 7 eurų kainą, atsakyti negali, nes, nesant būtinybei, nebuvo išsaugoti užsakymo lydraščiai, kurie net neregistruojami UAB „V” dokumentų registruose. Užsakymo lydraščiai reikalingi vidiniam naudojimui ir saugomi įmonėje ne ilgiau kaip vienerius metus tik dėl to, kad, esant kliento priekaištams dėl įvykdyto užsakymo, būtų galima patikslinti užsakymo aplinkybes. Bilietai pagal su D. T. suderintus spaudos pavyzdžius bei jos nurodytus bilietų kiekius buvo spausdinami palaipsniui, atskirais tiražais, bilietams suteikiant individualų numerį pagal eiliškumą. Bilietai buvo spausdinami įrenginiu „Xerox 75c”. Pagal apmokėjimo dokumentus matyti, kad nuo 2015 m. spalio 7 d. iki spalio 22 d. buvo atspausdinta iš viso 16 tūkstančių bilietų į parodą „S. D. ir P. P.” ir atskirais tiražais (PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderyje nurodytais bilietų kiekiais) perduoti užsakovui - VšĮ „A”. Užsakovas už atspausdintus bilietus atsiskaitė pilnai, jokių priekaištų dėl užsakymo įvykdymo nepareiškė. Jo akivaizdoje atidarius užantspauduotą paketą, ant kurio yra užrašas Nr. 1, ir kuriame sudėti bilietai į parodą „S. D. ir P. P.”, pagal jam parodytus šiame pakete esančius bilietus už 5 eurų kainą, gali pasakyti, kad mažesnio išmatavimo bilietas jam kelia autentiškumo abejonių, nes neatitinka pavyzdinio matmens ir numerio bei serijos šrifto dydžio. Pažiūrėjus abiejų skirtingų dydžių bilietus už 5 eurų kainą perforacijos žingsnius, matyti, kad mažesnio dydžio bilieto perforacijos žingsnis skiriasi nuo didesnio UAB „V” atspausdinto dydžio bilieto. Dėl minėtuose bilietuose nurodyto serijos numerio „(duomenys neskelbtini)” gali pasakyti, kad tai bendras serijos numeris, kuris, tikėta, buvo nurodytas, užsakovo pageidavimu. Jo akivaizdoje atidarius užantspauduotą kartoninę popierinę dėžę, ant kurios yra ranka rašytas užrašas „7 eurai” ir Nr. 2001-6000, gali pasakyti, kad tai UAB „V” dėžė, į kurią buvo įdėti atspausdinti bilietai su šaknelėmis, ir ant kurios, vykdant VšĮ „A” užsakymą, buvo užrašyta bilieto kaina (7 eurai) ir atspausdintų bilietų numeriai pagal eiliškumą nuo 2 001 iki 6 000. Peržiūrėjęs šioje dėžėje įpakuotus bilietus už 7 eurų kainą, gali pasakyti, kad jie atitinka 7 eurų bilieto kainos pavyzdinį bilietą ir atspausdinti UAB „V” (duomenys neskelbtini). Jo akivaizdoje atidarius užantspauduotą kartoninę popierinę dėžutę, ant kurios yra gamykliniai įrašai „Xerox Black Developer”, gali pasakyti, kad tai UAB „V” dėžutė, į kurią buvo įdėti atspausdinti bilietai su šaknelėmis. Peržiūrėjęs šioje dėžutėje įpakuotus bilietus už 5 eurų kainą, gali pasakyti, kad jie atitinka 5 eurų bilieto kainos pavyzdinį bilietą ir atspausdinti UAB „V” (duomenys neskelbtini), išskyrus vieną surištą paketą, be šaknelių, kuriame esantys bilietai už 5 eurų kainą neatitinka UAB „V” pirminės spaudos kopijos. Šių bilietų serijos numeris ir skaičiai yra didesni, nei UAB „V” spausdintose bilietuose už 5 eurų kainą. Šiuose bilietuose nurodyti numeriai pagal eiliškumą nuo 02766 iki 02800, yra skirtingi, nei UAB „V” atspausdinti. Minėti įtaria yra neautentiški UAB „V” atspausdintiems bilietams, bilietai negalėjo būti atspausdinti UAB „V” (duomenys neskelbtini), pagal turimą kvalifikaciją ir įgūdžius, gali pasakyti, kad šie mažesnio dydžio ir neatitinkantys UAB „V” pirminės spaudos kopijos bilietai, buvo atspausdinti profesionalia įranga. Iš VšĮ „A” vadovės D. T. priimant užsakymą, nebuvo aptarti bilietų numeracijos (šrifto) matmenys, todėl ne UAB „V” spausdintuose bilietuose, bilietų serijos ir numeracijos matmenys yra kitokie. Spausdinant bilietus, neatmetama galimybė, kad lape bilietų spalvos dėl technologinių priežasčių gali šiek tiek skirtis spalvos ryškumas (t. 2, b. l. 125).

Liudytoja E. M. V. teismo posėdyje parodė, kad yra D. T. dukra. Iš anksto buvo aišku, kad P. P. ir S. D. paroda „A” (duomenys neskelbtini) turės didelį pasisiekimą, nes bus rodomi įžymūs darbai. Atrodo paroda vyko 3 savaites. Mamos prašymu kartais padėdavo parodoje, nes (duomenys neskelbtini) buvo mažai darbuotojų. Priešistorės, kaip paroda buvo rengiama, nežino. Kaip buvo bilietai užsakomi, nežino. Su bilietų užsakymais nieko bendro neturėjo. Kiek supranta, nebuvo aišku kiek bilietų reikės, kai pritrūkdavo jie buvo spausdinami. Už bilietus buvo atsakinga mamos kolegė I. Ji kartais parodoje pakeisdavo I., kartais sėdėdavo kartu. Dar buvo viena mergaitė padėjėja, jos tarpusavyje keisdavosi. Ta mergaitė buvo pagrindinė I. padėjėja, kartu bilietus pardavinėjo. Prie bilietų sėdėjo du žmonės, vienas paduoda bilietus, o kitas paima pinigus. Ji (E. M. V.) nuplėšdavo bilieto juostelę (šaknelę). Atrodo, kad I. žymėdavosi lapuose, kiek bilietų buvo parduota. Buvo sekamas bilietų kiekis. I. skaičiuodavo, žymėdavosi, tiek pradžioje, tiek pabaigoje, kiek parduota, kiek liko. Ar tai buvo kažkokie tai lapai, ar tai užrašų knygelė, nepasakys. I. lenteles pildydavo. Buvo išduodamas tam tikras bilietų kiekis, ji atsižymėdavo bilietų numerius, kiek pritrūkdavo, daugiau atnešdavo. Ji ne visada buvo parodoje, tik kai galėdavo, laikė tai gera patirtimi, nes baigė meno studijas. Kartais paprašydavo aprodyti salėje, pavertėjauti. I. buvo (duomenys neskelbtini), kuri, kaip supranta, buvo tai parodai samdyta. Prisimena, kad buvo kažkoks susitarimas, bet apie jį nežino. Tikrai ne I. pati nusprendė, kaip su bilietais tvarkytis, jai buvo duoti nurodymai. Kas jai nurodymus davė, kas aiškino ir kas sekė tvarką, nežino. Buvo tai parodai nusamdyta finansininkė ir ji buvo atsakinga, jos dukra prie bilietų taip pat padėjo. Pavardės nežino. Tai buvo pirma paroda, kuri buvo mokama, nes (duomenys neskelbtini) paprastai parodos būna nemokamos. Buvo bilietai, todėl buvo samdoma finansininkė, nustatyti visai tvarkai, kad atliktų visą mechanizmą. Buvo parduodami bilietai, dideli srautai. Bilietai buvo dviejų tipų, skirtingos numeracijos, turėjo būti sekimas. Buvo didelis žmonių srautas. I. turėdavo metalinę dėžutę, ten buvo bilietai ar pinigai sudėti. Nes dienos gale ji tos dėžutės turinį skaičiuodavo ir į seifą dėjo. Prisimena, kad seifas buvo mažesniame kambariuke. Ta dėžutė ir seifas buvo I. žinioje, raktas nuo seifo buvo pas I. Prisimena, kad buvo lentelės, buvo surašomas per dieną parduotų bilietų kiekis. I. sau pasižymėdavo, kiek išduodavo bilietų, nėra tikra, ar buvo žymimi bilietų numeriai, ar jų skaičius. Kaip ji tiksliai pildė, nestebėjo, bet matė, kad sekdavo kiek bilietų buvo parduota. Neatsimena, kur buvo laikomos parduotų bilietų šaknelės, jas atiduodavo I., kuri buvo visą laiką, tik kartais išeidavo. Ar po parodos liko neparduotų bilietų, nematė. Grynuosius pinigus I. dėdavo į dėžutę, kai būdavo didesnė suma surenkama, tiesiog nunešdavo į kasą. Mano, kad grynieji pinigai seife buvo laikomi, ar visos parodos metu, nežino. Jos mama koordinuodavo parodą. Tikrai neturėjo nieko bendro su bilietų pardavimu ir pinigais, buvo atsakinga už meninius reikalus, už svarbius lankytojus (iš ambasadų ir pan.). Nežino, kas užsakinėjo bilietus parodai. Kai bilietų pritrūkdavo, atnešdavo I. Ji kelis kartus buvo atnešusi bilietus iš spaustuvės, nes jie buvo išparduoti. Jai atrodo, kad I. žinodavo, ką daryti su bilietais, neprisimena, ar ji su kuo nors konsultuodavosi. Žino, kad dienos gale būdavo finansininkė R. su savo dukra. R. konsultavo I., jos ilgai su I. vakarais būdavo, ką jos veikdavo, nežino. Negali atsakyti, ar jos mama šalia jų būdavo. R. dukra labiau padėjo prie bilietų pardavimo, imdavo pinigus iš žmonių už bilietus, atrodo, turėjo kasininkės patirtį, o ji (E. M. V.) daugiau šiaip padėjo prie pačios parodos. I. niekas nesakydavo kaip pildyti lenteles, žymėjosi pagal kiekį. Mama su lentelėmis neturėjo jokių reikalų. Tiksliai neatsimena, kiek dažnai ta finansininkė lankėsi (duomenys neskelbtini), atrodo, kad pakankamai dažnai, neprisimena, ar kasdien. Visą darbo dieną (duomenys neskelbtini) ji nebūdavo, ateidavo į darbo galą, matyt, po savo darbo. Mama I. atžvilgiu buvo labai geranoriška, ji su visais (duomenys neskelbtini) darbuotojais elgdavosi kaip su šeima, I. padėdavo net jos asmeniniais reikalais, mama net remontą jai yra padėjusi daryti. I. yra ne kartą buvusi pas jas namuose. Ji buvo visą laiką nuskriausta, bent jau norėjo taip atrodyti. Turi sūnų, maždaug jos (E. M. V.) amžiaus, gal šiek tiek jaunesnį, gana dažnai jis ateidavo į (duomenys neskelbtini), ėmė rodyti savo keistą charakterį ir I. net nebandydavo jo pažaboti. Žino apie incidentą su I. sūnumi, bet negali pasakyti, ar dėl to I. išėjo iš darbo. Viskas ilgai tęsėsi. Žino, kad I. buvo ilgai dingusi, prasitęsdavo nedarbingumą, atrodo netgi (duomenys neskelbtini) gydėsi. Kiek žino, I. tvarkė (duomenys neskelbtini) finansinius dokumentus, ne jos mama. Kol I. nebuvo, atrodo, (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkė finansininkė, bet tiksliai nežino, nes gyveno užsienyje. Nepamena, ar mama skųsdavosi I., bet jos elgesys buvo keistas. Kai dirbo parodoje, matydavo, kad I. yra (duomenys neskelbtini) praleidusi visą naktį, miegodavo. Parodos metu (duomenys neskelbtini) pati lankėsi dažnai, atsivesdavo ir draugus, nebūtinai tik dirbdavo. Konkrečiai su bilietais dirbti padėjo gal 3-4 dienas. Leisdavo kitoms išeiti pavalgyti ar kitus reikalus sutvarkyti, tikrai ne visą dieną parodoje sėdėjo. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. V. parodė, kad parodos „S. D. ir P. P.”, vykusios 2015 m. spalio 7-31 d., VšĮ „A” metu, ji su J. J. pardavinėjo bilietus į vykstančią parodą. Bilietus į parodą „S. D. ir P. P.” pardavinėjo I. J.. Jai padėdavo J. J. ir tik keletą kartų - ji. Iš viso gal kokius 3-4 kartus. Padėti prie parodos „S. D. ir P. P.” jos paprašė mama. Mama nerimavo, kad paroda bus labai sudėtinga, o (duomenys neskelbtini) kolektyvas tik iš keleto žmonių. Ji prašė padėti ekspozicijų salėje, kadangi yra baigusi (duomenys neskelbtini): bendrauti su žiūrovais, vertėjauti į anglų k., jei prireiktų, taip pat padėti atlikti visokius smulkius darbelius ir pavedimus, padėti paruošti visiems darbuotojams užkandžius ar kavą. Tačiau kai lankytojų srautas augo, buvo paprašyta keletą kartų padėti prie bilietų pardavimo - pakeisdavo I. J., jei ji paprašydavo. Parodoje padėjo tikrai ne kasdien, tik kai turėdavo laiko. Visos parodos metu, kiek jai yra žinoma ir kiek jai pačiai teko matyti, už bilietų pardavimą buvo atsakinga I. J.. Bilietai buvo jos žinioje. Ji juos pati paimdavo, atskaičiuodavo, vedė jų apskaitą, pajamavo gautus pinigus. Kadangi paroda vyko be išeiginių dienų ir prailgintu darbo laiku, vienam žmogui būdavo neįmanoma išsėdėti visą darbo dieną, neprarandant dėmesio. Todėl kartais I. J. pakeisdavo J. J. ((duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės R. J. dukra), keletą kartų buvo pakeitusi ji. Kadangi lankytojų srautas buvo didelis, prie bilietų beveik visada būdavo 2 asmenys - vienas paimdavo pinigus ir atiduodavo grąžą, kitas atplėšdavo ir paduodavo bilietą, pasilikdamas šaknelę. I. J. visą laiką aktyviai sekė bilietų pardavimo eigą ir pajamas, griežtai reguliavo, kas ką ir kada turėjo pakeisti, paleisti pailsėti. Jai matant, I. J. bilietus paimdavo iš dėžutės, kuri būdavo prie jos darbo stalo, už jos nugaros esančioje nišoje. Kartais nueidavo papildomų bilietų paimti į seifą. Kelis kartus bilietus, ateidama į darbą, yra pati atnešusi iš spaustuvės, kuri buvo netoli jos troleibusų stotelės ir jai būdavo pakeliui. Bilietus pardavimui išduodavo tik I. J.. Matydavo, kad išduodant bilietus I. J. užrašydavo jų numerius į jos vedamas apskaitos lenteles. Kiti jai padedantys nieko patys nerašė. Bilietų apskaitos ir už juos gaunamų pajamų dokumentai visą laiką buvo tik I. J. žinioje. I. J. niekur neprašė jos pasirašyti už paimtus bilietus. Apie kitus negali pasakyti. Kadangi ji visą laiką pati sekė bilietų pardavimo eigą, pati nueidavo jų atnešti, kai reikėdavo. O kai bilietai eidavo į pabaigą, pasakydavo jos mamai, kad reikia užsakyti naujų. Kaip ji suprato, pradžioje buvo neaišku, ar paroda bus lankoma, todėl didelio kiekio bilietų vienu kartu (duomenys neskelbtini) neužsakė. Jai išduodavo vienu kartu gal po 100 vnt. ar 200 vnt. Ji dažniausiai būdavo tas žmogus, kuris paimdavo bilietą iš dėžutės, su liniuote nuplėšdavo šaknelę ir paduodavo bilietą lankytojui. Su pinigais liestis nemėgsta, neturėjo tokios patirties ir bijodavo suklysti, atiduodant grąžą. Kaip minėjo, bilietų kiekį reguliavo I. J. pagal lankytojų srautą. Tiek patys bilietai, tiek už juos gauti pinigai būdavo laikomi atskirose dėžutėse. Susikaupus didesnei pinigų sumai, I. J. juos iš karto nešdavosi į kabinetą, perskaičiuodavo, užrašydavo sumas ir dėdavo pas save į seifą. Parduotų bilietų apskaitą vykdė I. J., ji asmeniškai nieko nerašė. Pastebėjo, kad lentelės kiekvieną dieną būdavo naujos, datuotos tos dienos data. Tiek kiek jai teko prisidėti prie bilietų pardavimo, kiekvienos darbo dienos pabaigoje bilietų likučius ir už juos gautas lėšas pasiimdavo I. J., užrašydavo likusių bilietų numerius, perskaičiuodavo pinigus ir padėdavo juos į seifą. Nuo (duomenys neskelbtini) seifo raktą turėjo tik L. J.. Jei mamai reikėdavo už ką nors mokėti, pinigus iš seifo jai visada paduodavo I. J.. Mama jai taip pat atiduodavo sąskaitas faktūras, kurias I. J. registravo. Kaip jau minėjo, visus neparduotus bilietus atiduodavo I. J.. Ji pažiūrėdavo bilietų numerius ir užrašydavo savo vedamuose apskaitos lapuose. I. J. buvo labai kruopšti, puikiai tvarkė visą (duomenys neskelbtini) dokumentaciją ir grynuosius pinigus. Mama ja labai pasitikėjo. Visada sakydavo: kaip gerai, kad šį darbą atlieka I., jai nereikia liestis prie pinigų. Mama yra (duomenys neskelbtini), ji dirbo su (duomenys neskelbtini) meno projektais, o I. visą laiką tvarkė sąskaitas ir buhalteriją. Mama I. gerbė ir vertino, jos gražiai sutarė. I. yra lankiusis pas jas namuose, mamos gimtadienyje. Mama jai yra surengusi 50 šventę, dažnai po darbo parveždavo į namus, yra padėjusi su meistrais, kai I. darė remontą. Yra kartu leidę atostogas Palangoje su I. sūnumi L. J.. Mamai (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo kaip šeima, atmosfera ten visada būdavo labai šilta ir draugiška. Kiekvienos darbo dienos pabaigoje pinigai už bilietus būdavo atiduodami I. J.. Kiek per dieną surinkdavo pinigų už bilietus, negali pasakyti tiksliai. Gal 1000 ar 2000 EUR ar daugiau (t. 3, b. l. 29).

Liudytoja L. P. parodė, kad D. T. pažįsta, yra finansininkė. „A” (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas finansininkas, jai pasiūlė susitikti su D., tada ir prasidėjo darbiniai santykiai. Iki tol visiškai nebuvo pažįstamos. Neprisimena, kada tiksliai pradėjo (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą tvarkyti. Su buvusia „A” (duomenys neskelbtini) finansininke nebuvo susitikusi, buvo tik paliktas kažkoks dokumentų priėmimo-perdavimo aktas ir tiek. Praeito laikotarpio nežiūrėjo, todėl negali pasakyti, ar viskas buvo tinkamai užpildyta. Grynųjų pinigų likutis kasos knygoje tada atitiko, bet kokia suma kasoje buvo, tikrai nepasakys. Kas iki jos tvarkė (duomenys neskelbtini) apskaitą, nepasakys. Atrodo, ten buvo samdytas fizinis asmuo. Tvarkant (duomenys neskelbtini) apskaitą, pati D. T. buvo atsakinga už kasą ir kasos dokumentus, bankus, kas iki tol buvo atsakingas, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. paaiškino, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. dirba UAB „K”, (duomenys neskelbtini). Pagal individualios veiklos pažymą ir paslaugų teikimo sutartį su VšĮ „A” direktore D. L. V. nuo 2017 m. sausio 1 d. pradėjo tvarkyti šios viešosios įstaigos buhalterinę apskaitą. 2017 m. sausio mėn., tikslios datos neprisimena, kartu su D. L. V. nuvykus į ankstesnės VšĮ „A” finansines paslaugas teikusios įmonės - UAB „E” ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, iš (duomenys neskelbtini) J. P. pagal dokumentų priėmimo perdavimo aktą, kurį pasirašė D. L. V. ir J. P., buvo gauti VšĮ „A” visi buhalterinės apskaitos dokumentai: darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir SODROS deklaracijos už 2015-2016 m.; avanso apyskaitos už 2016 m. sausio - birželio mėn. ir 2016 m. liepos - gruodžio mėn.; gautos ir išrašytos sąskaitos už 2016 m.; kasa, kasos knyga, bankas už 2016 m. ir atlygintinų paslaugų žiniaraščiai už 2015-2016 m. Visus šiuos dokumentus direktorė D. L. V. perdavė jai, nes jai reikėjo susipažinti su VšĮ „A” vykdoma ūkine veikla. Minėtus dokumentus laikė namuose, nes susipažinusi su šios viešosios įstaigos veikla, pradėjo tvarkyti VšĮ „A” buhalterinę apskaitą. Pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, ji yra atsakinga už visos buhalterinės apskaitos nuo pirminių dokumentų iki ataskaitinio laikotarpio deklaracijų ir balanso pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SODRAI. Ji žino, kad VšĮ „A” sąskaita yra AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jai nesuteikta teisė disponuoti įmonės atsiskaitomąja sąskaita banke, šią teise disponuoja direktorė D. L. V., kuri jai pateikia kiekvieno ankstesnio mėnesio popierinį banko sąskaitos išrašą. Pagal jos pateiktus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius (įstaigoje dirba 4 darbuotojai), direktorė D. L. V. atlieka banko suformuotą darbo užmokesčio mokėjimą. Kaip VšĮ „A” (duomenys neskelbtini), pagal direktorės D. L. V. įgaliojimą, turi teisę pasirašyti sutartis su užsakovais ir pareigą pasirašyti projektus dėl paramos gavimo. Daugiau jokių darbinių funkcijų VšĮ „A” neatlieka (t. 2, b. l. 13).

Liudytoja E. U. parodė, kad 2015-2016 m. buvo (duomenys neskelbtini) pirmininkė. D. T. pažįsta, ji buvo „A” (duomenys neskelbtini) direktorė, taip ir susipažino. (duomenys neskelbtini) yra VšĮ „A” (duomenys neskelbtini) steigėja. Kadangi yra VšĮ ne viena, yra ir UAB, ir 5 skyriai, tai (duomenys neskelbtini) kontroliuodavo tiek, kad paskirdavo direktorius ir pasitikėdavo jų veikla. Kiekvienais metais iš dailininkų buvo renkamos paraiškos parodos (duomenys neskelbtini) surengti. Buvo toks parodų komitetas, kuris kartu su (duomenys neskelbtini) vadovais atrinkdavo parodas ir pateikdavo visą parodinį planą tarybai tvirtinti. Ateinantiems metams buvo tvirtinami parodiniai planai, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) iš anksto žinodavo, kokios parodos jų laukia. Taip pat būdavo ir rezervai. Kai atsisakoma parodos, iš rezervo imama kita paroda. Metų pradžioje suplaukdavo už praeitus metus visi finansiniai (duomenys neskelbtini) dokumentai, (duomenys neskelbtini) teikdavo tarybai finansines ataskaitas už parodų veiklą. Iškilus problemoms, pvz. dėl nekilnojamojo turto išlaikymo, kviesdavosi (duomenys neskelbtini) vadovus pasitarti ir aptarti aktualias problemas. Toks ir buvo bendravimas su vadovais. Iš (duomenys neskelbtini) tarybos paskirstyto finansavimo būdavo nurodoma, kiek galima skirti administravimui, tikslinėms pajamoms ir kiek pačioms parodoms. Iki tam tikrų metų galima buvo skirti iki 35 proc., paskui pasiekta, kad galima būtų skirti 60 proc. administracinėms išlaidoms. Paraiškas dėl parodų finansavimo galėjo teikti tik (duomenys neskelbtini) nariai. Ji prašydavo jokiu būdu nerinkti lėšų iš dailininkų, o bandyti užsidirbti kitais būdais, t. y. rašyti projektus. Buvo leidžiama vykdyti kitą veiklą, kuri artima (duomenys neskelbtini) veiklai, ir už tai rinkti mokestį, tame tarpe ir komercines parodas rengti. Kai vykdavo komercinės parodos, jos turėjo būti tinkamai įforminamos su sutartimi. (duomenys neskelbtini) finansinės ataskaitos tarybai buvo teikiamos pavasarį, 2016 m. Ataskaitos buvo teikiamos už praeitus metus. Ar D. teikė tais metais, nepamena, bet būdavo problemų su ataskaitomis. Kažkuriais metais keitėsi finansininkės, buvo tam tikros problemos, netgi (duomenys neskelbtini) buhalterė turėjo daug problemų su „A” finansinėmis ataskaitomis, nes matėsi, kad žmogus nesigaudo ir nesidomi reikalavimais, kurie buvo keliami vadovams ir ataskaitoms. „A” (duomenys neskelbtini) finansininkės buvo samdomos darbuotojos, pavardžių nepamena. I. J. tikrai nebuvo finansininkė. Salių nuomos įkainiai buvo patvirtinti. „A” (duomenys neskelbtini) direktorė nuolat akcentavo N. pasirašytą dokumentą, kur buvo įvardytos (duomenys neskelbtini) nuomos kainos. Kadangi kitokių įkainių nebuvo, tai mano, kad (duomenys neskelbtini) direktorė galėjo naudotis tais įkainiais, tačiau jie ((duomenys neskelbtini)) akcentuodavo, kad (duomenys neskelbtini) pati turi draugiškai bendradarbiaujant su partneriais, turi tartis dėl sutartinės kainos, pasirašyti sutartį ir išnuomoti patalpas. I. J. (duomenys neskelbtini) tvarkė daug reikalų, dirbo daugybę darbų, kurių neturėjo dirbti pagal savo pareigybes. Dar nežinant to, susidarė įspūdis, kad I. J. labai energingas žmogus, daug dirbanti, nuolat galėdavai ją rasti (duomenys neskelbtini). Menininkai dažnai kreipėsi būtent į I., sakydavo, kad su „A” (duomenys neskelbtini) direktore būdavo sunku susikalbėti, ji arogantiška, todėl daug dailininkų kreipėsi tiesiogiai į I. Tuo labiau, kad ji nuolat būdavo darbo vietoje, visada buvo pasiekiama. Tuo tarpu direktorė dažnai buvo išvykusi darbo reikalais, todėl didžioji darbų dalis guldavo ant I. J. piečių. Ji pasirodė kruopštus, patikimas žmogus, pati (duomenys neskelbtini) direktorė akcentuodavo, kad turi labai gerą darbuotoją, puikią komandą, kad I. jai daug padeda. I. yra gavusi (duomenys neskelbtini) padėką už gerą darbą. Kai prasidėjo tas konfliktas, D. ir I. kreipėsi į ją (E. U.). I. verkė, rankos drebėjo, sunkiai rinkdama žodžius pasakojo kas vyksta, kad negali tylėti, kad negali ištverti, kad priėjo neįmanomą ribą „A” (duomenys neskelbtini). D. T. kalbėjo iš savo pusės, pasakojo, kad ją užpuolė I. J. sūnus, kad padavė pareiškimą policijai. I. J. sakė, kad jaučia psichologinį spaudimą iš direktorės, kad jai liepiama pasirašyti įvairius dokumentus atbulinėmis datomis, kad užkrauta daugybė darbų, kad nespėjama. Jai buvo įsakoma padaryti taip ir taip, kad turėdavo sėdėti naktimis. Kartais direktorė palikdavo darbus į darbo pabaigą, kurie turėjo būti ryte padaryti. Pokalbis buvo emocionalus. Tuo metu kalba buvo apie sūnų, kad jos sūnus kaltinamas užpuolęs D., kad pakėlė ranką, bet viskas buvo ten, kur nėra kamerų. I. aiškino, kad pirmoji trenkė D. Per kitą susitikimą I. atėjo su advokatu, ji buvo tokioje būklėje, kad negalėjo net kalbėti, visa drebėjo, už ją kalbėjo advokatas. Tai ten jau buvo kalbama daug dalykų, dalyvavo ir pati D., buvo aiškinamasi. Konkretūs dokumentai, kurie buvo pasirašyti I. J. nebuvo įvardyti, įvardijo jos atstovas, kokie dokumentai jai buvo liepiami pasirašyti. Vėliau, I. telefonu perspėjo, kad dokumentai yra naikinami. I. pagal pareigas buvo (duomenys neskelbtini), ji neturėjo būti kasininke, neturėjo sudarinėti sutarčių, pasirašyti ir pan. Iš pradžių „A” (duomenys neskelbtini) finansininkė buvo ir (duomenys neskelbtini) buhalterė. Visus finansinius reikalus ateidavo aptarti I., dažniausiai matydavo ją prie stalo aptariant įvairius dalykus. Ji rašydavo ir projektus, ir ataskaitas rengdavo, ir su dailininkais susitikinėdavo, kai vykdavo parodos, padėdavo ir eksponuoti, buvo ir kasininkė, ir daugybę įvairių pareigų atlikdavo. Šiaip, vadovei priklauso rūpintis (duomenys neskelbtini) kasa. Dailininkai kalbėdavo, kad D. T. griežtu balsu pasakydavo, kiek konkretus dailininkas turi sumokėti už parodą, nes nėra lėšų, kad daromas katalogas, lankstinukai. Ar ji priimdavo pinigus, ar išrašydavo kokius dokumentus, nematė. Kai buvo daromas (duomenys neskelbtini) patikrinimus, buvo daug nepasirašytų sutarčių, įsakymų, dokumentų. Dėl dokumentų - buvo chaosas. „A” (duomenys neskelbtini) buhalterės keitėsi. Viena iš jų buvo L. M., bet po struktūrinių pertvarkymų ji buvo atleista. Po to buvo kita finansininkė, bet kai įvyko konfliktas po D. ir P. parodos, buvo parodyti el. laiškai, kad „gauta 120 tūkst., bet gal rodome 75 tūkstančius”, čia rašė buhalterė būtent direktorei D. T.. Paskui buvo ir garso įrašas, kad yra kiti bilietai, ar išmesti, ir panašiai. Garso pokalbiai buvo pateikti I. J. patikėtinio. Jis atvežė visas dėžes su bilietais ir su (duomenys neskelbtini) advokato pagalba viskas buvo perduota prokuratūrai. Iš pradžių buvo pateiktos bilietų fotografijos, kad tie patys numeriai, bet skyrėsi bilietų dydis, galimai, buvo bandoma taip susiveikti pinigų, kurie būtų neapskaičiuoti ir pasidalinti. Paskui, kai taryba nusprendė kreiptis į prokuratūrą, atvežė visą dėžę. Ar jos turinys buvo patikrintas, suskaičiuotas, neprisimena. Po to ta buhalterė tiesiog dingo. Po D. atleidimo iš direktorės pareigų buvo perimtas darbas (duomenys neskelbtini) finansininkės. Ankščiau į (duomenys neskelbtini) kreipėsi nemažai dailininkų dėl pinigų ėmimo už parodas, viskas vyko kažkokiais vokeliais, kažkas kažką nešdavo. Dailininkai pasakodavo, kad rinkdavo po 20 litų ar eurų, būdavo ir taip, kad į rezervą neįtrauktas dailininkas tiesiog susitardavo, sumokėdavo ir surengdavo parodą. Tokių sutarčių (duomenys neskelbtini) surado tik keletą. Jeigu darai nemokamus kažkokius dalykus, tai vis tiek turi būti sutartis - paramos, nes (duomenys neskelbtini) yra paramos gavėjas. Liudytoja išskyrė S. T., kuris atėjo su mama, jo vadybininke, pasakė, kad neturi pinigų, bet iš jų reikalauja 500 litų, jie nusiderėjo iki 1000 litų, bet nesupranta kodėl turi mokėti, nes S. yra (duomenys neskelbtini) ir plačiai skleidžiama, kad nariams parodos nemokamos. Galiausiai išėjo taip, kad nereikėjo mokėti. Tuo atveju paroda buvo daroma ne įprastai, kaip (duomenys neskelbtini) nario paroda, bet buvo organizuota per „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), kaip tarpininką, ir tada atsiranda pagrindas (motyvas) imti pinigus už parodą. Per tą parodą buvo parduoti du kūriniai ir neatsiskaityta. Iki dabar dailininkas negali atgauti kūrinių, kurie buvo išvesti į (duomenys neskelbtini). Su dailininku nebuvo sudaryta jokia sutartis. Ji (E. U.) su D. turėjo ne vieną nesusikalbėjimo pobūdžio konfliktą, bandydavo aiškintis, kad (duomenys neskelbtini) reikalavimai, gairės, ji vis tiek laikydavosi savo nuomonės ir negalėdavo susitarti dėl remonto darbų, dėl sutarčių. D. laikėsi, kad ji yra (duomenys neskelbtini) ir neprivalo mokėti sudarinėti sutartis, jai aiškindavo, kad jeigu jau eina direktorės pareigas, tai turi atitikti direktorės kompetencijas. Vienoje konferencijoje po visų tų konfliktų, kai taryba priėmė nutarimą kreiptis į prokuratūrą, D. pasisakė apie ją neigiamai, aiškino, kaip ji (E. U.) atleido daugybę žmonių melagingai, išvardijo gal keturiolika žmonių, tai buvo pateikta melaginga informacija visai konferencijai. Jeigu minimaliai, tai (duomenys neskelbtini) išgyventi pakakdavo (duomenys neskelbtini) lėšų. Baziniam atlyginimui lėšų užtenka, bet, jeigu nori prisidurti, taip ir turi būti, kad VšĮ turi užsidirbti iš projektų ir kitų veiklų. Kadangi D. užsidirbdavo iš įvairių projektų, tai atlyginimas būdavo virš 1000 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu E. U. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pirmininkė. Į jos pareigas įeina minėtos (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimas, projektų rengimas, atstovavimas ir kontrolė. (duomenys neskelbtini) yra VŠĮ „A” steigėja, šios įstaigos vadovu buvo paskirta D. L. V., kuri paskirta tarybos sprendimu atrankos metu. Kada ji buvo paskirta į šias pareigas tikslai pasakyti negali, šiuos duomenis reikėtų tikslinti. VŠĮ „A” vadovas atsako už šios įstaigos veiklą, įstaigos veikla yra reglamentuota 2002 m. gruodžio 23 d. įstatuose, reg. VI 2002-209. D. L. V. tiesiogiai atskaitinga „(duomenys neskelbtini)”. (duomenys neskelbtini) yra teikiamos VŠĮ „A” metinės finansinės ir veiklos ataskaitos, šias ataskaitas teikia pastarosios įstaigos vadovas. Gali pasakyti, kad ataskaitos yra teikiamos, jos yra pristatomos tarybos posėdžių metu. Iš gautų VŠĮ „A” ataskaitų finansinės tvarkos ir kitų pažeidimų pastebėta nebuvo, tačiau būdavo pastebėjimų dėl pačios VŠĮ „A” veiklos ir darbo organizavimo ir pan. Jai vadovaujant (duomenys neskelbtini) į ją tiesiogiai kreipdavosi dailininkai ir klausinėdavo kodėl VŠĮ „A” vadovė reikalauja pinigų už kūrinių eksponavimą šios (duomenys neskelbtini) patalpose ir parodų rengimą, organizavimą. Į tai buvo atsakoma, kad minėtos įstaigos vadovė neturi teisės to daryti, taip pat buvo nurodoma, kad dėl šios aplinkybės D. L. V. buvo įspėta. Apie tai pranešdavo tie dailininkai, kurių parodos buvo organizuojamos (duomenys neskelbtini) patalpose, jų kontaktinių duomenų dabar nurodyti negali. Gali pasakyti, kad „(duomenys neskelbtini)” rengia projektus ir šie projektai yra finansuojami Lietuvos kultūros tarybos ir gavus lėšas jos yra pervedamos (duomenys neskelbtini), jokie papildomi mokesčiai už parodų organizavimą ((duomenys neskelbtini) nariams, planuose numatytoms, tarybos patvirtintoms parodoms) nėra numatyti. D. L. V. dėl pinigų paėmimo iš menininkų sakydavo, kad jie ((duomenys neskelbtini)) sutinka mokėti šiuos pinigus, tačiau jos žiniomis ji gautus pinigus į VŠĮ „A” kasą neįnešdavo. Kokia suma buvo paimta ir neapskaičiuota įstaigos finansinėje apskaitoje nežino, šiuos duomenis reikėtų tikslinti apklausiant pačius menininkus, kurie tuos pinigus davė. 2016 m. viduryje (tikslaus laiko pasakyti negali) tarp VŠĮ „A” darbuotojų – vadovės D. L. V. ir (duomenys neskelbtini) I. J. įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas. Aiškinanti šio konflikto priežastis vėliau paaiškėjo ir VŠĮ „A” vadovės vykdoma galimai nusikalstama veikla. I. J. žodžiu ir raštu pranešė, kad yra naikinami dokumentai, kompiuterio duomenys, susirašinėjimo duomenys, apskaitos dokumentai ir kita, kurie gali būti reikšmingi nustatant nepagrįstą pinigų gavimą ir fiktyvias (duomenys neskelbtini) išlaidas. Šiuos duomenis (rašytinį raštą) gali pateikti. Apie šį įvykį buvo pranešta tarybai buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) darbuotojais ir buvo priimtas sprendimas kreiptis į audito įmonę dėl įmonės finansinės veiklos patikrinimo. UAB „V” atlikusi patikrinimą nustatė finansinės veiklos vedimo pažeidimus (pateikė Patikrinimo ataskaitą). Po šio patikrinimo taryboje buvo nutarta kreiptis į teisėsaugą. Gali pasakyti, kad vadovės D. L. V. pozicija dėl šio patikrinimo ir kitų nustatytų pažeidimų yra tokia, kad ji daugelį minėtų faktų pripažino, tačiau vėliau šių faktų nepripažino. Dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su bilietų pardavimu, gali pasakyti, kad 2015 m. organizuojant parodą buvo atspausdinti bilietai su vienodais serijų numeriais, šiuos bilietus ir bilietų kontrolines šakneles gali pateikti, jie yra perduoti advokatų kontorai, šie bilietai yra tiesioginis įrodymas, kad dalis pinigų už rengiamą parodą nebuvo apskaityti ir buvo pasisavinti D. L. V.. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir prie pareiškimo pridėti duomenys, t. y. nuotraukos, susirašinėjimai, kasos pajamų orderis ir garso įrašas (t. 2, b. l. 3). Papildomai liudytoja apklausta E. U. parodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) Tarybos sprendimą kiekvienais metais, maždaug rugsėjo mėn., pagal (duomenys neskelbtini) narių paraiškas, yra sudaromas preliminarus metinis dailininkų parodų grafikas kitiems metams. Iš Lietuvos Kultūros tarybos gavus finansavimą (duomenys neskelbtini) taryba einamųjų metų pradžioje patvirtina galutinį dailininkų parodų finansuojamą grafiką. Kiekviena (duomenys neskelbtini), tarp jų ir VšĮ “A”, teikia savo projektus, kurie yra taip pat preliminarūs ir patvirtinami, tik gavus finansavimą. Pasibaigus dailininkų paraiškų priėmimo laikui, yra organizuojamas parodinis posėdis, kuriame dalyvauja visų (duomenys neskelbtini) vadovai, šio posėdžio metu sprendžiama, ar tenkinti visų norinčių tam tikroje (duomenys neskelbtini) organizuoti savo parodas, dailininkų prašymai. Taigi, kiekvienoje (duomenys neskelbtini) yra sudaromas atskiras dailininkų parodų grafikas, kurį patvirtina (duomenys neskelbtini) taryba. Finansuojamos parodos yra organizuojamos pagal kiekvienos (duomenys neskelbtini) patvirtintą parodų grafiką. Apie pagal iš anksto patvirtintą parodų grafiką organizuotas parodas sužinoma iš viešos sklaidos, taip pat kiekvienų metų pabaigoje (duomenys neskelbtini) vadovo pateikiamas ataskaitas, kuriose yra akcentuojama, kaip buvo laikomasi grafiko, ar buvo paklaidos. Be to, pažymėtina, kad parodų grafike yra numatomas rezervas, kad, neįvykus planuotai parodai, parodą galėtų organizuoti kitas, pagal eiliškumą paraišką pateikęs, (duomenys neskelbtini) narys. Tuo atveju, jei rezerve esantis dailininkas atsisako ar negali organizuoti parodos, parodą turi teisę organizuoti bet kuris kitas (duomenys neskelbtini) narys. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad grafike yra paliekamas laisvas laikas komercinėms parodoms, renginiams, vakarams organizuoti. Šias parodas, savo nuožiūra, organizuoja (duomenys neskelbtini) ir už tai yra atsakingas (duomenys neskelbtini) vadovas. Kalbant apie VšĮ „A” organizuojamas tiek planines, tiek komercines parodas, gali pasakyti, kad šios (duomenys neskelbtini) vadovė D. T., kiekvienų metų pabaigoje atsiskaitydama už planines parodas, atsiskaito ir už komercinius renginius, surašydama (duomenys neskelbtini) tarybai ataskaitą ir finansinę ataskaitas, taip pat žodžiu (duomenys neskelbtini) tarybos posėdyje pristato ataskaitą už surengtas finansuojamas parodas ir komercinius renginius. (duomenys neskelbtini) neturi pareigos kontroliuoti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykdomų komercinių renginių, svarbu, kad būtų įvykdyti planai dėl finansuojamų (duomenys neskelbtini) narių patvirtintų parodų, tačiau per pateikiamas metines ataskaitas ir auditus yra stebima, kad komercinės parodos būtų apskaitytos. Gavus duomenų apie VšĮ „A” galbūt neapskaitytas komercines parodas, UAB „V” auditorės R. Ž. patikrinimo ataskaitoje nurodė galimus buhalterinės apskaitos pažeidimus, tačiau D. T. jų nepripažino. 2017 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) S. T. prašymas, kad VšĮ „A” vadovė D. T. tinkamai atsiskaitytų ir pateiktų privalomus apskaitos dokumentus po organizuotos parodos pardavus du jo paveikslus po jo 2017 m. balandžio 18 d.–2017 m. gegužės 6 d. vykusios personalinės parodos. Maždaug prieš dvi savaites tiek D. T., tiek (duomenys neskelbtini) S. T. vadybininkė R. T. pranešė, kad už parduotus paveikslus atsiskaitė (duomenys neskelbtini). S. T. ir jo vadybininkė R. T. 2017 m. balandžio 18 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), norėdami išsiaiškinti, kodėl VšĮ „A” direktorė D. T. už parodines erdves reikalauja 1 500 Eur, taip pat stebėjosi, kad tai yra 500 Eur daugiau, negu prieš tai už tą pačią erdvę mokėjo kitas (duomenys neskelbtini) narys J. P., ir kodėl už parodą reikia mokėti. Tik jai asmeniškai įsikišus ir, vadovaujantis tuo, kad (duomenys neskelbtini) nariai neturi mokėti už parodas, S. T. už šios parodos organizavimą VšĮ „A” mokėti nereikėjo. Be to, maždaug prieš mėnesį, tai yra 2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje, VšĮ „A” vyko paroda ir (duomenys neskelbtini) A. J. viešai (duomenys neskelbtini) taryboje pranešė, kad minėtos (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. K. rinko po nedideles pinigų sumas parodai organizuoti, kurių neapskaitė. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) A. J. perdavė A. K. pinigus, šalia buvo ir direktorė D. T.. Mano, kad VšĮ „A” darbuotojai vykdo direktorės D. T. neteisėtus nurodymus (t. 2, b. l. 9).

Liudytoja A. J. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamąją susipažino, kai įstojo į (duomenys neskelbtini). 2016 m. patapo (duomenys neskelbtini) nare, pradėjo domėtis (duomenys neskelbtini) veikla, nes organizavo parodas. Reikėjo gilintis į visus ūkinius, turtinės dalies, strateginę (duomenys neskelbtini) veiklą. Tokiu būdu domėjosi ir „A” (duomenys neskelbtini) veikla. Jai asmeniškai kliuvo visų (duomenys neskelbtini) veikla, matėsi, kad dailininkai gauna kaip ir nemokamą galimybę, nemokamų patalpų, bet iš (duomenys neskelbtini) negauna rimtesnės pagalbos darant parodas. Todėl ji pradėjo stebėti, kaip tvarkosi visų (duomenys neskelbtini) vadovai. Kai dailininkas nori surengti parodą, rašo paraišką, yra toks (duomenys neskelbtini) parodinis komitetas, į kurį įeina visų (duomenys neskelbtini) vadovai, dar dalis iš tarybos narių, jie sprendžia, kad tos parodos įvyktų, įtraukia jas į sąrašą. Tačiau, kai įtraukia į sąrašą ir kai reikia daryti parodą, paaiškėja, kad (duomenys neskelbtini) vadovai yra tik administratoriai, jie tik patalpų saugotojai ir jokio palaikymo (parodos atidarymo, vaišių ir pan.) iš jų pusės nėra. Parduoda informaciją žiniasklaidai ir tiek. Ji ėjo pas (duomenys neskelbtini) vadovus, įskaitant ir D. T., kalbėti apie tai. Išsiaiškino, kad negaudami finansavimo iš (duomenys neskelbtini), jie negali užtikrinti kokybiškų paslaugų. Paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) praktiškai išgyvena tik iš kuriamų projektų, kažkokias leidžiamas lėšas projekto vykdymui nusiskaito sau, to projekto administravimui, arba dailininkai apmoka kaip nuomą, bet čia pasirodo visuose (duomenys neskelbtini) tokia sistema buvo ir tebėra. 2015 m. ji dar nebuvo (duomenys neskelbtini) nare, tik 2016 m. įstojo ir pradėjo aiškintis (duomenys neskelbtini) veiklą kaip tarybos narė. Kas buvo iki tol, nežino. Vos ne pirmame tarybos posėdyje susidūrė su I., pavardės neatsimena, ir direktorės konfliktu. Direktorė parodė tarybai vaizdo įrašą, kaip ji buvo užpulta darbuotojos sūnaus. Tik nuo šio momento ji (A. J.) susidūrė su „A” (duomenys neskelbtini) situacija. Kiek atsimena, pavaldinė apkaltino direktorę, kad kažkas buvo ne taip su bilietais, bet tarybos nariai nematė jokios medžiagos. Tik klausė, ar yra pagrindo apkaltinti. Tarybos pirmininkė E. U. ir advokatas Ugnius Pėdnyčia garantavo, kad yra ta medžiaga dėl ko vertėtų paduoti. Tarybos nariai balsavo už tai, kad išsiaiškinti tą klausimą ir tada kreiptis į prokuratūrą. Ji suprato, kad E. U. matė tą medžiagą. Kalba ėjo apie kažkokius nuslėptus dvigubus bilietus, bilietų šakneles, kad direktorė atspausdino daugiau bilietų ar tai pardavė dvigubai daugiau, ir nuslėpė mokesčius. Tai ji girdėjo iš tų kalbų, bet niekas aiškiai, konkrečiai nepasakė. Su D. T. nekalbėjo, neklausinėjo, nes bijojo pakenkti situacijai. Tik tarybos nariai bendravo. Ji asmeniškai tai traktavo kaip tarpusavyje sąskaitų suvedinėjimą. Kai nematai konkrečios medžiagos, kaltės įrodymo, tada kyla toks įtarimas arba pavydas, arba kažkas veikia. Jeigu jau žmogų kaltini, pagrindas turėtų būti, turi būti įrodomas. Kodėl medžiaga tarybos nariams nebuvo pateikta, taip ir nesuprato. Buvo motyvuojama, kad teisėsaugai bus pateikta ir jie spręs, o taryba balsavo – teikti ar ne. Jai tas klausimas buvo nuo pat pradžios specifiškai neteisingas. Negirdėjo, ar buvo vedama S. D. ir P. P. parodos bilietų apskaita. Bet, kaip suprato, ta apskaita turėjo būti vedama ir prižiūrima. Kas tą darė ir kas tvarkė kasą, nežino. Kas (duomenys neskelbtini) tvarkė apskaitą, nežino. Apskaitos žurnalus turi pildyti buhalterė. Vadovė sprendžia apie parodų kokybę, kurias parodas atmesti, kurias ne. Kartu su buhalteriais, duoda finansines ataskaitas tarybai, prižiūri visą turtą. (duomenys neskelbtini) apmoka išlaidas (duomenys neskelbtini), didžioji dalis (duomenys neskelbtini) nesirūpina tuo. Vadovas yra strategas, kuris vykdo, rašo projektus, teikia juos Kultūros tarybai, neša atsakomybę, paskui už projektus atsiskaito. Kiek dabar atsimena, D. buvo atleista dėl to, kad jai buvo pareikšti įtarimai dėl neteisingos pinigų apskaitos. Ji balsavo už D. atleidimą, nes matė, kad ir su pavaldiniais direktorė sunkiai tvarkosi, kaip lyderis, kaip vadovas neturi jiems valdžios. Jai buvo toks įspūdis. Pora kartų dalyvavo „scenose”, kai pasirodė, jog pavaldiniai jos neklauso, nepaiso. Tai, kad dėl konflikto su pavaldinės sūnumi ji kreipėsi į tarybą, taip pat pasirodė kaip silpnumas, problemos išnešimas į aukštesnę valdžią, skundimas savo pavaldinės. Kilo klausimas, kodėl negalėjo pati sutvarkyti kaip direktorė. Tai, kad tas konfliktas iškilo iki tokio lygo, buvo ne be D. kaltės. Be to, jai pasirodė, kad D. buvo pavydima grožio ir proto. Ir pirmininkė E. U. jai to pavydėjo, nes D. mylėjo daug menininkų ir gerbė ją. Tas ir kėlė tarpusavyje įtampą. Buvo konfliktai tarp E. U. ir D. T. dėl „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), eilinį kartą buvo apkaltinta direktorė, kad nesusitvarkė. Kaltino ir (duomenys neskelbtini), ir jo motina (jo vadybininkė), iš pirmininkės pusės buvo tokių nepagarbių pareiškimų, neleidimas gintis, prikišama ir rodoma, kad D. nesusitvarko su situacija. Taryboje E. U. tam D. advokatui net neleido pasisakyti. Sutiko, kad D. T. dėl kilusio konflikto su darbuotoja turėjo teisę kreiptis į tarybą kaip į pirmą instanciją. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad nuo 2016 m. yra (duomenys neskelbtini) narė ir (duomenys neskelbtini) pirmininkė. (duomenys neskelbtini) priklauso 8 (duomenys neskelbtini), tarp jų ir VšĮ „A”, esanti (duomenys neskelbtini), kuriai iki 2018 m. liepos 1 d. vadovavo direktorė D. T.. Nors D. T. kaip (duomenys neskelbtini) ir VšĮ „A” vadovę pažinojo anksčiau - lankėsi VšĮ „A” organizuojamose parodose, tačiau su D. T. tiesiogiai susidūrė po to, kai jos vadovaujamos (duomenys neskelbtini) darbuotoja I. J. (duomenys neskelbtini) pranešė apie galimą lėšų už parduotus bilietus į 2015 m. spalio mėn. vykusią parodą „S. D. ir P. P.”, neapskaitymą ir galimą bilietų klastojimą. Dėl šių aplinkybių ji bendravo su D. T., kuri paaiškino, kad I. J. sūnus, kuris, kaip suprato, labai dažnai ateidavo į (duomenys neskelbtini) padėti I. J., konflikto metu ją (D. T.) sužalojo, todėl I. J. ją vėliau nepagrįstai apkaltino. D. T. neigė I. J. kaltinimus, galimai neteisėtas rinkliavas už parodų organizavimą, sakė, kad VšĮ „A” buhalterė atlieka viską teisingai. Ji tik buvo pradėjusi savo visuomeninę veiklą (duomenys neskelbtini), apie D. T. vadovaujamą (duomenys neskelbtini) nebuvo girdėjusi kokių nors nusiskundimų ar galimai iš menininkų renkamų piniginių lėšų parodoms organizuoti ir šių lėšų neapskaitymo. Tik po to, kai (duomenys neskelbtini) buvo gautas I. J. rašytinis pranešimas apie D. T. galbūt neteisėtus veiksmus, pastarajai 2015 m. spalio mėn. organizuojant parodą „S. D. ir P. P.” ir neteisėtai renkant mokesčius iš kitų (duomenys neskelbtini) narių, iš kažkurių dailininkų, kurių vardų ir pavardžių nurodyti negali, nes neprisimena, girdėjo, kad D. T. prašo iš menininkų, eksponuojančių savo kūrinius ne pagal parodinį planą (iš anksto numatytą sąrašą) sumokėti už parodinę erdvę, nors (duomenys neskelbtini) nariams parodinė erdvė turi būti skirta nemokamai. Ji nežino, ar menininkai tikrai mokėjo už parodines erdves ir ar šios lėšos buvo apskaitytos. Kiek žino, rinkliavų buvo prašoma už kūrinių eksponavimą (pakabinimą ir išdėstymą salėse) ir parodos atidarymui (vaišėms), nes išlaidų sąmatoje šių išlaidų Kultūros ministerija nenumato. Ji pati 2017 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, VšĮ „A” organizuotoje parodoje „(duomenys neskelbtini)” ((duomenys neskelbtini) R. N.-M.), šios (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. K. perdavė 5 eurus grynais pinigais, už neva parodos atidarymo išlaidas. A. K. pateikė pasirašyti ranka surašytą dailininkų, dalyvavusių minėtoje parodoje, sąrašą. Pasiteiravus, kur bus panaudotos minėtos piniginės lėšos, A. K. atsakė, kad direktorė D. T. nurodė surinkti pinigus, už kuriuos, neva bus nupirktos vaišės parodos atidarymui. Perdavusi A. K. 5 eurus, pasirašė minėtame sąraše, bet jokio tai patvirtinančio dokumento iš A. K. negavo. Kurie kiti menininkai taip pat sumokėjo 5 eurus, neprisimena, šiame sąraše berods buvo įrašytos dar 8 menininkų pavardės, bet, ar jie jau buvo pasirašę, neprisimena. Ji nežino, ar šios piniginės lėšos buvo apskaitytos, su D. T. apie tai nesikalbėjo, nes šios parodos metu D. T. nedalyvavo - visus organizacinius klausimus sprendė A. K.. Daugiau jokių pinigų minėtai (duomenys neskelbtini) nemokėjo, nes nedalyvavo šioje (duomenys neskelbtini) vykusiose parodose (t. 3, b. l. 3).

Liudytoja L. B.-T. parodė, kad su kaltinamąja jokie ryšiai nesieja, tačiau pažįsta daugelį metų. Ji buvo „A” (duomenys neskelbtini) direktorė, kur (L. B.-T) yra surengusi ne vieną parodą, taip pat ir 2015 m. Buvo paduota paraiška. Kai atėjo laikas, paskambino D. T. ir pasakė, kad jau galima surengti parodą. Jai nekilo klausimo, kad reikia sumokėti už salę. Sumokėjo 300 eurų už parodos surengimą. Paraišką teikė „A” (duomenys neskelbtini). Pati yra (duomenys neskelbtini) narė, tačiau neišsiaiškino, ar (duomenys neskelbtini) nariams reikia mokėti už parodos rengimą. Pas pirmininkę to neklausė, nes galvojo, kad reikia mokėti. Anksčiau nereikėjo mokėti. Klausimų nekilo, nes girdėjo, kad parodų rengimas apmokestinamas, pati (duomenys neskelbtini) apmokestino. Įkainių nesiaiškino, nes ne tiek dažnai rengi parodas, net į galvą neatėjo tikrinti ir sužinoti įkainius. D. pasakė, kad reikės sumokėti 300 eurų. Sumokėta buvo už parodos rengimą, už salę, už eksponavimą, paroda buvo rengiama 3 savaites. (duomenys neskelbtini) nemokamai iškabino darbus, D. gražiai pravedė parodą, plakatus spausdino, ar atskirai už juos reikėjo mokėti, nepamena, galėjo būti tie 300 EUR ir už plakatus. Kad būtų kvietimai į parodą, nepamena. Sumokėjo (duomenys neskelbtini), grynais pinigais. Pinigus perdavė I., pavardės neatsimena. Ji buvo D. padėjėja. Jokio mokėjimą patvirtinančio dokumento neėmė. Nepamena, ar teikė, ar ne. Prisimena, kad pasirašė, jog pinigai atiduoti, bet kvituko, neturi. Buvo, lygtai, knygelė kažkokia, I. J. davė pasirašyti. D. nebuvo, kai atnešė pinigus, buvo tik I. Pinigus atidavė prieš parodą, gal dvi savaitės iki. Nebuvo tartasi, kad grynaisiais, gal galima buvo ir pavedimu, bet apie tai nekalbėjo. Anksčiau nėra mokėjusi už parodų rengimą, neatsimena, ar yra mokėjusi 2010 m. 1 000 litų už parodos rengimą. Ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti neteisingai užfiksuoti parodymai dėl 2010 m., nes apie tą laikotarpį jos neklausinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B.-T. paaiškino, kad nuo 2007 m. yra (duomenys neskelbtini) narė. Pagal iš (duomenys neskelbtini) gaunamas paraiškas, kuriose yra nurodytas (duomenys neskelbtini) pavadinimas ir adresas, yra pildomas prašymas dėl personalinės parodos organizavimo. Kiekvienas menininkas savarankiškai pasirenka jam tinkamą parodai organizuoti erdvę. Ji, kaip profesionali (duomenys neskelbtini), parodose, organizuojamuose VšĮ „A”, esančioje (duomenys neskelbtini), dalyvauja maždaug nuo 2009 m. ir iki 2015 m. buvo suorganizuotos trys parodos. VšĮ „A” vadovę D. L. T. (V.), kuri taip pat yra (duomenys neskelbtini), pažinojo anksčiau per (duomenys neskelbtini) organizuojamas parodas, dar iki pasirenkant jos vadovaujamą (duomenys neskelbtini) jos darbams eksponuoti. Su D. L. T. ją visada siejo tik dalykiniai santykiai. Kalbant apie jos pirmiau įvardintas parodas VšĮ „A”, gali pasakyti, kad pirma jos paroda, kaip (duomenys neskelbtini) narės, buvo surengta nemokama, šią parodą finansavo (duomenys neskelbtini). Maždaug 2010 m. rengiant antrą parodą, D.L. T. jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) apmokestino parodas ir už parodą reikės sumokėti 1 000 Lt. (duomenys neskelbtini) jos nesupažindino su dokumentu, kuriuo buvo patvirtinti parodų organizavimo įkainiai, tačiau, dalyvaudama (duomenys neskelbtini) organizuojamuose susirinkimuose, girdėjo, kad buvo svarstoma, jog dalį pinigų sumos už parodą turi sumokėti pats dailininkas. Taigi, iš D. L. T. sužinojusi, kad reikės sumokėti 1 000 Lt, minėtą pinigų sumą grynais pinigais perdavė VšĮ „A” darbuotojai I. J., kuri tvarkė visus finansinius reikalus. Jokių dokumentų, patvirtinančių apie jos 1 000 Lt grynųjų pinigų už 2010 m. organizuotą tapybos parodą perdavimą I. J., pastaroji nepateikė, be to, ji ir nereikalavo, tik, prisimena, jog apie gautus 1 000 Lt I. J. pažymėjo kažkokiame žurnale. Pasakyti, ar ji pasirašė šiame žurnale, tuo patvirtindama pinigų perdavimą už jos parodos organizavimą negali, nes neprisimena. Analogiškai buvo organizuota ir kita jos planinė personalinė paroda 2015 m., kuomet maždaug prieš mėnesį D. L. T. pranešus apie parodos datą, pastaroji nurodė, kad reikės sumokėti 300 Eur, ir kuriuos, maždaug prieš dvi savaites iki parodos eksponavimo datos, ji perdavė I. J.. Šį kartą taip pat negavo jokio dokumento, patvirtinančio apie iš asmeninių lėšų sumokėtą dalį pinigų sumos, bet ir I. J. neprašė pateikti jokio dokumento, jai buvo svarbiau, kad paroda būtų suorganizuota ir ji galėtų eksponuoti savo darbus. Tiesiogiai VšĮ „A” vadovei D. L. T. nėra perdavusi jokių pinigų už jos darbų parodos organizavimą, kaip minėjo, pagal D. L. T. nurodymą, dalį asmeninių lėšų 1 000 Lt ir 300 EUR (kokiomis kupiūromis neprisimena) - atitinkamai 2010 m. ir 2015 m., už pagal išankstinę paraišką eilės tvarka personalinės parodos organizavimą, perdavusi I. J.. Nori pasakyti, kad su I. J. susipažino maždaug tuo pačiu metu, kaip ir su D. L. T. (V.), nes lankydama ir kitų dailininkų parodas matė jas visada kartu, o 2009 m. pradėjusi eksponuoti savo darbus VšĮ „A”, pamatė, kad šioje (duomenys neskelbtini) dirba I. J., bet kokiose pareigose, nežino, suprato, kad buvo D. L. T. padėjėja ir tvarkė įvairius finansinius reikalus. Tiek su D. L. T., tiek su I. J. ją siejo tik darbiniai, dalykiniai santykiai. Minėtas pinigų sumas (1 000 Lt ir 300 EUR) už personalinių parodų organizavimą VšĮ „A”, mokėjo savo noru, nes, žinojo, kad pagal (duomenys neskelbtini) sprendimą, reikės dalį sumos finansuoti pačiam dailininkui, be to, jai buvo labai svarbu, kad jos paroda būtų surengta (t. 2, b. l. 40).

Liudytoja A. R. teismo posėdyje parodė, kad asmeniškai D. T. nepažįsta. Yra (duomenys neskelbtini), priklauso tai pačiai (duomenys neskelbtini). „A” (duomenys neskelbtini) yra rengusi parodą 2016 m. kovo mėnesį. 2015 m. buvo išsiųsta paraiška. Prieš parodą jai paskambino D. ir pasakė sumokėti 700 eurų. Tuo metu slaugė mamą, todėl atsakė, kad negali tiek sumokėti. D. nusileido iki 350 eurų. Pasakė, kad bus padaryti plakatai, bet kai atvažiavo, buvo visiškai ne taip. Patys pirko kartoną, išleido 70 eurų ir patys darbus kabinosi, po to viską patys valėsi. Buvo nemalonu. Paskui (duomenys neskelbtini) pasakė, kad neturėjo nieko mokėti. Vėliau sužinojo, kad D. kaip ir reketavo menininkus, nes už tą kartoną, kurį pati pirkosi, liepė atiduoti kvitus, nes kitaip neduos staliuko. Buvo atvežtos pačių vaišės. Nors buvo palikusi vizitines korteles, žmonės rašydavo, sakydavo, kad jų nėra, patys surasdavo norėdami pirkti darbus. Kai paroda baigėsi, vienas nedidelis darbelis buvo dingęs. Už parodą sumokėjo ar 300-350. Pinigus padėjo vokelyje, ant stalo (duomenys neskelbtini) kambariuke, kvito negavo. Perskaičiavo pinigus D. matant, ji paėmė pinigus, nepaliko ant stalo gulėti, nes vėliau toje patalpoje voko nebematė. Liudytoja patvirtino, kad vokas (t. 4, b. l. 213) yra panašus į jos, kuriame padavė pinigus. D. sakė, kad dokumentus dėl apmokėjimo atsiųs vėliau. Mokėjimas už parodą buvo padarytas prieš jos atidarymą, tačiau nei kartono, nei žadėtų plakatų nebuvo. Papildomų išlaidų D. T. neturėjo, pinigai buvo tik už salę. Jai atrodo, kad 2015 m. parodos nebuvo. Paroda buvo 2016 m. vasario 17 d., o 2015 m. tik susirašinėjo su D. Internete yra visas tekstas, kurį rašė plakatams. Paraišką, kad sekantiems metams gauti leidimą parodai, reikia pateikti iki rugsėjo mėnesio, tada (duomenys neskelbtini) sprendžia. Paroda yra nemokama (duomenys neskelbtini) nariams. Pinigus padavė D. T. – (duomenys neskelbtini) vadovei. Atrodo, po kurio laiko kvitas, kad sumokėjo už parodą, buvo išsiųstas. Jai kvitas atėjo paštu, turėjo pasirašyti ir grąžinti D. T.. Taip ir padarė. Tai galėjo būti pinigų priėmimo kvitas. Jame buvo nurodyta tiek, kiek buvo sumokėjusi. Mokėjo už salę grynais, nes taip liepė D. T.. Tuo metu pati (A. R.) nebuvo įsidarbinusi, neturėjo aktyvuotos jokios lietuviškos banko kortelės. I. J. nepažįsta, nežino, kas buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tai nėra privati (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad nuo 1990 m. yra (duomenys neskelbtini) narė. Pagal 2014 m. pabaigoje jos pateiktą paraišką (duomenys neskelbtini) surengti jos personalinę parodą „(duomenys neskelbtini)” VšĮ „A”, esančioje (duomenys neskelbtini), nes minėtoje (duomenys neskelbtini) esanti mažoji salė (2 me aukšte) labai tiko jos darbams eksponuoti. Kadangi daugelį metų yra (duomenys neskelbtini), todėl jos (duomenys neskelbtini) paroda turėjo būti finansuojama, bet 2014 m. pabaigoje, prieš pat Naujuosius metus, jai paskambino VšĮ “A” direktorė D. T. ir pasakė, kad 2015 m. vasario - kovo mėn. už, berods 400 EUR mokestį, ji gali rengti parodą kitoje salėje, nes, neva mažoji salė, bus užimta, ir kito laiko parodai organizuoti, nei jai pasiūlytas, ji negaus. Ji negalėjo mokėti tokios sumos, nes tuo metu niekur nedirbo ir slaugė sunkiai sergančią savo mamą, be to, D. T. pasakė, kad jos paroda, kaip (duomenys neskelbtini) narei, turėtų būti surengta nemokamai, bet D. T. pažadėjo, kad jos vadovaujama (duomenys neskelbtini) jai suteiks visas reikalingas paslaugas, tai yra, atspausdins plakatus ir pakabins jos darbus, taip pat suruoš parodos atidarymui vaišes (vandens, vyno, sausainių ir pan.). Labai norėdama surengti savo personalinę parodą, ji pradėjo derėtis su D. T. dėl mokesčio už salės nuomą ir parodos organizavimą sumažinimo, ir su D. T. susiderėjo iki 300 EUR. Nors D. T. žadėjo suruošti parodos organizavimui vaišes, bet to nepadarė, taip pat liepė nusipirkti už jos asmenines lėšas parodinį inventorių - kartoną, už kurį jai teko sumokėti dar papildomai 60 EUR. D. T. primygtinai kelis kartus prašė jai atiduoti kvitą už jos asmenines lėšas nupirktą kartoną, bet ji atsisakė. Jau vėliau, maždaug 2015 m. balandžio mėn., tačiau tikslios datos neprisimena, D. T. jos gyvenamosios vietos adresu atsiuntė laišką, kuriame buvo įdėti pinigų priėmimo kvitai (originalas ir kopija), patvirtinantys jos sumokėtą 300 EUR mokestį už 2015 m. vasario - kovo mėn. surengtą jos personalinę parodą „(duomenys neskelbtini)” VšĮ „A”. D. T. jai skambino ir jos aptarė, kad ji paštu atsiųs pinigų priėmimo kvitus pasirašyti, o ji, pasirašiusi kvito originalą, grąžins jai. Taigi, pasirašiusi pinigų priėmimo kvitą, kuriame buvo deklaruota jos sumokėta 300 EUR suma, kvito originalą registruotu laišku išsiuntė D. T. į VšĮ „A”. Jei suras minėto kvito kopiją, būtinai pateiks ikiteisminiam tyrimui. VšĮ „A” 2015 m. vasario-kovo mėn. ji rengė vienintelę savo personalinę parodą ir su D. T. daugiau neturėjo jokių reikalų. Mano, kad D. T. neteisėtai reikalavo ir iš jos gavo 300 EUR sumą, nes jos, kaip (duomenys neskelbtini) narės, paroda turėjo būti finansuojama ir surengta nemokamai (t. 2, b. l. 64).

Liudytojas S. T. teismo posėdyje nebuvo apklaustas, kadangi teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, o nuotoliniu būdu apklausa neįvyko dėl techninių kliūčių. Neprieštaraujant prokurorei, kaltinamajai ir jos gynėjui, nutarta atsisakyti liudytojo S. T. apklausos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. T. parodė, kad nuo 2003 m. yra (duomenys neskelbtini). Visus reikalus, susijusius su jo, kaip menininko, parodų organizavimu ir meno kūrybos darbų pardavimu, tvarko jo mama, kuri yra ir jo (duomenys neskelbtini), R. T.. 2016 m., maždaug sausio mėn., tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini), L. Š. vardo (duomenys neskelbtini) buvo organizuota jo personalinė paroda „(duomenys neskelbtini)”. Būtent po šios parodos, su (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) direktore A. Z., žodiniu susitarimu, buvo susitarta bendradarbiauti, ateityje organizuojant įvairias jos parodas, plenerus. Būtent minėto žodinio susitarimo pagrindu, per VšĮ „A”, esančią (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 18–2017 m. gegužės 6 d. buvo organizuota jo personalinė paroda „(duomenys neskelbtini)”. Už šios (duomenys neskelbtini) erdvę VšĮ „A” D. T. pareikalavo sumokėti 1 500 EUR, nors tiek A. Z., tiek jis su savo mama R. T. sakė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir jam turi būti suteiktos erdvės nemokamai. Po ilgų derybų, bei įsikišus (duomenys neskelbtini) pirmininkei E. U., jam buvo suteikta VšĮ „A” erdvė nemokamai. Po šios parodos D. T., savo iniciatyva, neatsižvelgdama į jo oficialų kainyną, pigiau pardavė du jo paveikslus. Jam už paveikslus pasiūlė tik grynus pinigus, atsisakydama pateikti kūrinių pardavimo faktą patvirtinančius dokumentus. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 14 d. sušaukto posėdžio metu D. T. buvo įpareigota padengti įsiskolinimą ir grąžinti jam pinigus, A. Z. į jo sąskaitą, esančią Medicinos banke, pervedė tik 660 EUR. Jis gavo 60 EUR mažiau, nei iš tikrųjų kainavo paveikslai (t. 2, b. l. 50).

Liudytoja I. J. teismo posėdyje parodė, kad yra vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirbti pradėjo gal 2004 m. „A” (duomenys neskelbtini) direktore buvo M. Pagrindinis darbas buvo padėti rengti parodas, surinkti darbus, surašyti kas ką atnešė, koks autorius, koks pavadinimas, rinkti medžiagą, surašyti katalogus. Paskui pasikeitė direktorė, atėjo D. T.. Jos pareigos liko tos pačios. Darbo apimtys tokios pačios, faktiškai darbas liko tas pats. (duomenys neskelbtini) buvo buhalterė L. iš (duomenys neskelbtini), atrodo, M. Ji (I. J.) surašydavo sąskaitas faktūras, kurias duodavo direktorė. Ant kiekvienos buvo jos tvirtinimas. Jas eilės tvarka ir perduodavo buhalterei. (duomenys neskelbtini) buvo seifas, ten dėdavo pinigus. Atsakinga už kasą buvo buhalterė. Jai (J. J.) atnešdavo sąskaitas faktūras ir ji atiduodavo pinigus. Kasos išlaidų orderių nereikėjo. Atnešdavo sąskaitas faktūras ir už tai atiduodavo pinigus. Ką buhalterė ir direktorė pasakydavo, tą ji ir išrašydavo, išduodavo pinigus, kam nurodydavo. Buhalterė pasakydavo, kiek kasoje turi būti pinigų, ji (I. J.) suskaičiuodavo, pasirašydavo ir viskas. Už kasą nebuvo atsakinga, nes tik išduodavo pinigus, nerašė, netvarkė ir nenustatinėjo kam ir už ką mokėti. Visada turėjo daug darbo. Reikėjo katalogus surinkti, su dailininkais susirašinėti, buvo ir naujų parodų, ir senas reikėdavo pabaigti. Jokių finansinių dokumentų ji netvarkė, neturėjo net įgaliojimų. M. sakė priešingai, gal todėl ir pasiliko dirbti. Yra iš menininkų rinkusi pinigus. Pagal sąrašą liepdavo surinkti. Paskui pinigus atiduodavo parodos kuratorei - direktorei. Ji asmeniškai iš L. B.-T. pinigų negavo. Būdavo, kad jai paduodavo vokelius, bet juos direktorei atiduodavo. Kasos pajamų orderio paimdama pinigus neišrašydavo, tokių įgaliojimų neturėjo. Direktorė rašė. Nebuvo jokio įgaliojimo tvarkyti kasą ir nieko nėra pasirašiusi. Net į pareigybės neįeidavo ir neturėjo teises išrašyti. 2008 m. įgaliojimo (t., b. l. 152, 160) ji nepasirašinėjo. Jokių, su kasa susijusių, dokumentų nepasirašinėjo. Pas ją buvo tik parodinė veikla. Iš kur tie įsakymai, įgaliojimai atsirado, pasakyti negali. Jokių finansinių dokumentų savarankiškai netvarkė. Ant kiekvieno lapo, ant kiekvieno čekio, dokumento buvo direktorės patvirtinimai, parašai kur, kam eina pinigai. Direktorė orientavosi apskaitoje. Ką pasakydavo, tą ir darydavo, ten pasirašydavo. Po P. P. ir S. D. parodos kasos pajamų orderyje jai liepė pasirašyti direktorė ir buhalterė. Ji (I. J.) visada pasirašydavo ką jos liepdavo. Kasos pajamų orderis (t. 1, b. l. 129) išrašytas jos ranka. Kodėl nėra parašų, nežino. Atnešta jai buvo 2016 m., nes ta paroda buvo tvarkoma jau kitais metais. Tikrai ne tą dieną išrašytas kaip datuotas. Viskas buvo po to, kai išėjo gydytis. Iškvietė ir pasakė, kad kitaip negalės išeiti, viskas buvo atbuline data. Negali pasakyti, kada surašytas 2015 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis (t. 8, b. l. 140). Į (duomenys neskelbtini) neatėjo 75 000. Gal turėjo būti dar vienas orderis. Ką buhalterė atnešdavo, ką pasakydavo, tą ir parašydavo, net nesuprato, kas su ta paroda darosi, nes nebuvo atsakinga. Už parodą buvo atsakinga direktorė ir buhalterė R. D. T. užsakinėdavo parodai bilietus, jie būdavo kabinete. Ji (I. J.) kiekvieną dieną parodos savininkui siuntė ataskaitą, kiek bilietų buvo parduota per tą dieną. Pats pirmas bilietas buvo numeruojamas nuo nulio ir toliau eilės tvarka. Niekas nieko nepildė, buhalterė pasakė, kad viską užpildys, nes ji (I. J.) atsisakė, kadangi niekada to nėra dariusi. Žymėdavo tik paprastame sąsiuvinyje, nuo tokio bilieto iki tokio pardavė ir kokia suma gauta. Jai reikėjo atsiskaitinėti parodos savininkui. Jos elektroniniuose susirašinėjimuose su parodos savininku (t. 1, b. l. 95-110) nurodyta, kad po 7 eurus buvo parduota tiek bilietų, po 5 eurus buvo tiek, bendra suma. Rašė ataskaitą, kiek žmonių praėjo, kiek bilietų parduota. (t. 1, b. l. 95) rašė iš telefono, negalėjo rasti lapelio, kiek buvo tą dieną parduota bilietų, likęs buvo sąsiuvinyje. Kiekvieną kartą apie suprekiautus bilietus jam rašė. Be to, buvo kažkoks laikas, kai jis buvo atvykęs, tada jam nesiuntė ataskaitos, nes jis pats žiūrėdavo sąsiuvinį, pats susitikrindavo. Paskui buvo rašomos sąskaitos faktūros. Mergaitės pasirašydavo, kiek kiekvieną dieną priduoda pinigų, ji pinigus perskaičiuodavo. Pinigus priduodavo jai. Matyt, tai buvo apgalvota direktorės ir buhalterės. Buvo pasakyta, kad parašysi, kiek bilietų parduota ir už kokią sumą. Niekas nemokino lapų pildyti, ji ir atsisakė pildyti. Patvirtino, kad Bilietų panaudojimo ataskaitos lapuose (t. 3, b. l. 202-204) lentelėje ranka daryti įrašai yra D. T., o jos ranka daryti tik įrašai „gavau” ir parašas. Suma rašyta D. T. ranka, lentelė pildyta R. ranka. Pati ji pildyti lentelę tik bandė (t. 3, b. l. 203), jos ranka kažkiek pildyta, bilietų apskaitos knygoje bandė kažką pildyti. Turbūt, šalia buhalterė stovėjo ir sakydavo kaip pildyti, R. J. kasdien ateidavo. Matyt, rodė kaip reikia pildyti, o kai pasakė, kad nepildys, pati pildė. T. 3, b. l. 204 jos (I. J.) ranka pildyta. Paskui atsisakė pildyti, nes nieko nesuprato. Spalio 9 d. bilietų panaudojimo ataskaitą pildė R. J.. Jokios bilietų apskaitos knygos nebuvo, buvo atskiri lapai. Kiek yra, tiek ji (I. J.) ir užpildė, atsisakė, nes visiškai nieko nesuprato. Nematė, ar kiti asmenys pildė ką. Ji parodos savininkui kasdien rašė ataskaitą, nes to buvo paprašyta. Paskui pamatė, kad tie jos laiškai yra trinami. Tada kreipėsi į (duomenys neskelbtini), jie nesureagavo. Nežino, ar D. T. žinojo kaip rengti parodą, buhalterė sakė, kad reikia pildyti, bet ji (I. J. atsakė, kad nesiims, nes nesupranta, nes per jos darbo laiką tai buvo pirma paroda su bilietais. Turbūt, buhalterė su direktore sakė pildyti lapus. Gal pirmą parodos dieną ir užpildė kažkiek. Negali pasakyti, ar visi lapai realiu laiku buvo pildyti. Ji tik išduodavo bilietus, nes gražiai ėjo numeracija, atsimena, kad suma buvo 1 200. R. nieko neaiškino, sakė išduoti mergaitėms bilietus eilės tvarka ir po pusvalandį jas pakeisdavo. Paduodavo joms bilietus ir viskas. Bilietai ėjo eilės tvarka, savininkui buvo siunčiami kasdien laiškai. Jeigu pavėluodavo išsiųsti, jis rašydavo, klausdavo - kur ataskaitos. Kabinetas buvo kaip salės patalpa, visi kartu sėdėjo. Seifas buvo kitoje patalpoje, raktai nuo jo – jos stalčiuje, dėžutėje, visą laiką raktas buvo stalčiuje, D. T. galėjo seifu naudotis. Kas nors iš darbuotojų visada buvo kabinete, tiek metų su jais pradirbusi jais pasitikėjo. Nebūdavo, kad kabinete liktų kas nors iš svetimų. R. J. parodos metu būdavo praktiškai kasdien, kartais pati bilietus padėdavo pardavinėti, gerdavo arbatą. R. J. sakė, kad dėl bilietų pardavimo viską sutvarkys, svarbiausia, kad bilietai eilės tvarka eitų ir ataskaitas savininkui siųsti. Lenteles žadėjo pildyti pati. Ji (I. J.) tik perskaičiavusi pinigus pasirašydavo, kiek gavo. Kaip buvo elgiamasi su pinigais, gautais už bilietų pardavimą, nežino, visi buvo išprašyti iš kabineto, liko buhalterė, savininkas ir direktorė. Sąskaitų pasirašymas, pildymas vyko vėliau, kai ji (I. J.) buvo ligoninėje. Jai (I. J.) reikėjo tik atsiskaityti prieš savininką. Ką liepė, tą ir pasirašė. Direktorė su R. J. pasisodino ir liepė pasirašyti, buhalterė pasakė, kad viskas ant jos (I. J.) pakabinta. Nebuvo finansininke ar kasininke, buvo (duomenys neskelbtini), nebent jai nežinant buvo pakeista. Įgaliojimų, įsakymų tvarkyti kasą nebuvo mačiusi, tokių dokumentų nėra pasirašiusi. Pasitikėjo buhaltere. Kai direktorė atnešdavo sąskaitą faktūrą, ji (I. J.) sugebėdavo išduoti pinigus pagal sąskaitą. Nepagalvojo tuo metu, kad neturi įgaliojimų, pasitikėjo. Direktorė išrašydavo sąskaitas faktūras, paprašydavo paimti pinigus iš banko. Ji nunešdavo ant lapukų surašiusi visas sąskaitas faktūras, direktorė parašydavo kokiai parodai, kam. Negali pasakyti, kas tvarkė su kasa susijusias funkcijas, kai išėjo į nedarbingumą. Kasos likučio perdavimas (t. 3, b. l. 201) buvo supildytas dalyvaujant buhalterei, direktorei ir liepta pasirašinėti. Tai buvo paskutinė jos darbo (duomenys neskelbtini) diena. Dokumentas buvo pasirašomas todėl, kad ji (I. J.) galėtų išeiti iš darbo, nes kitaip nepaleido. Jai liepė perduoti, kas buvo likę kasoje. Ką liepė, tą ir darė. Ji pasitikėjo buhaltere, kuri kiekvieną mėnesį pasakydavo, kiek kasoje turi būti pinigų, atsiųsdavo el. laišką, kad likutis turi būti toks ir toks. Direktorė nuspręsdavo, kam ir kiek reikia pinigų, ji tik surinkdavo pinigus, suskaičiuodavo ir perduodavo duomenis buhalterei. Iki 2016 m. balandžio mėn. nebuvo darbe, atrodo, jau tada ligoninėje gulėjo. Po parodos prasidėjo panikos priepuolis ir ji atsidūrė ligoninėje, net savo vardą sunkiai galėjo prisiminti. Kai norėjo išeiti iš darbo, tada visi dokumentai atbuline data ir buvo sutvarkyti. Buhalterė pasakė, kad reikia sutvarkyti tą parodą ir užbaigti, nes iki tol kažkas ten nebuvo sutvarkyta. Ji visus dokumentus persiuntė savo advokatui, kad paaiškintų, nes nesusigaudė. Persiuntė susirašinėjimą ir lentelę, kurią ji darė, iš sąsiuvinio, nes R. J. turėjo padaryti tą knygą (t. 1, b. l. 102). Iki lapkričio knyga ar buvo, nežino. Ji paprašė atsiųsti lentelę. Tie lapai, kuriuos rodė teismas, jie vėliau buvo pildomi, ji pati tik du užpildė, kur jai buvo diktuota kaip pildyti, paskui atsisakė pildyti. R. J. prie jos nieko nepildė. Buvo daug elektroninių laiškų ištrinta ir pavadinimai pakeisti. Tada ji ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini), norėjo, kad sustabdytų tai. Kas buvo likę, tą ir siuntė advokatui, net nežiūrėjo, kas ten. Nelabai suprato, ką siuntė, nes jau daug laiškų buvo ištrinta. 2015 m. lapkričio 26 d. elektroniniu laišku (t. 1, b. l. 110) R. J. prašė atsiųsti jai dalį vietoje pildytų lapelių, todėl jai išsiuntė. R. J. turėjo sutvarkyti visą tą parodą. Iki lapkričio 26 d. nebuvo niekas tvarkyta su paroda, buvo tik susirašinėjimai. Avanso apyskaitoje nurodytas jos vardas ir pavardė (t. 1, b. l. 113), nes ji surašydavo viską, ką pateikdavo – sąskaitas faktūras pagal datas, sumas ir nešdavo buhalterei su sąskaitomis. Surašydavo, nes direktorė ir buhalterė paprašė surašyti. Tokiuose vokuose, kaip yra byloje (t. 4, b. l. 213) būdavo perduodami menininkų pinigai. Su M. surinkdavo vokus, nes kartais jam perduodavo, kartais jai. Kai kurie vokai buvo pas M., kai kurie pas ją, likusieji stalčiuje buvo. Negali pasakyti, ar pas ją buvo stalčiuje. A. R. gal ir pažįsta, neprisimena. Iš menininkų tokių vokų su pinigais buvo daug gaunama, vokus atiduodavo direktorei, jų nelaikydavo. Negali tiksliai pasakysi, gal A. R. voką jai padavė, gal A. Tas vokas pas kažkurį iš jų atsidūrė, gal pinigai buvo išimti ir tuščias vokas likęs. Ji niekur nesižymėdavo, kas ką padavė, jai nepriklausė, negalėjo to daryti. Kas vyko po parodos, jau nelabai prisimena, net neprisimena, kada išėjo iš darbo. Kasos pajamų orderius pildė atbuline data, kai parašė, kad dėl sveikatos nori išeiti iš darbo. Tada pasikvietė direktorė su buhaltere ir liepė pasirašyti. Galėjo nepasirašyti, bet buvo tokioje būklėje, kad negalėjo net žiūrėti, nes visi buvo įsitikinę, kad ji „šiukšlė”, kad viską ant jos suvers. J. P. pasitikėjo, ji sakė, kad viskas tvarkoje. Neprisimena, kas lėmė jos išėjimą iš darbo. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini), teikė įrodymus, radus bilietus, nuėjo pas pirmininkę. Paskui prasidėjo jos (I. J.) puolimas. Buhalterė ir direktorė sakė, kad viskas ant jos (I. J.) užkabinta. Rasti bilietai jai pasirodė dvigubi, nes jeigu yra bilietai nuo 1000 iki 2000, antri vėl nuo to pačio skaičiaus, tai kažkas negerai. D. sakė, kad čia ne jos (I. J.) reikalas. Buhalterė išsikvietė asmeniniam pokalbiui, pasakė, kad ant jos (I. J.) viskas užkabinta, kad parašai yra ant lentelių, neišsisuks. Tada kreipėsi į advokatą. Kokie santykiai siejo R. J. su D. T., nežino, nesidomėjo ir nekreipė dėmesio. Direktorė tvirtindavo kiekvieną sąskaitą, visur buvo jos parašai. Ji (I. J.) suprasdavo, kad viskas gerai, paimdavo iš seifo pinigus. Kiekvienas dokumentas turėjo būti patvirtintas – viršuje buvo parašyta tvirtinu, dvitaškis, vardas, pavardė, parašas ir data. Ant sąskaitos faktūros (t. 8, b. l. 22-23) yra jos (I. J.) parašas, (duomenys neskelbtini) I. J.. Tvirtinimas už bilietų spaudą yra D. T.. Kaip pavyzdys (t. 8, b. l. 103) yra direktorės parašai. Dar būdavo „tvirtinu”, kadangi sąskaitos buvo parodoms išskirstytos, būdavo dar parašyta kokiai parodai vystyti. Jai (I. J.) niekaip nebuvo išaiškinta, kad eina kasininkės-finansininkės pareigas, po truputį prašydavo nunešti, surašyti sąskaitas, nunešti buhalterei, susegti ir panašiai. Jokių įpareigojimų neturėjo. Prie „A“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos prisijungimų neturėjo, turbūt direktorė turėjo. Direktorė žinojo, kad išduodama bilietus ji (I. J.) rašėsi į sąsiuvinį, R. J. bet kada galėjo duomenis perrašyti, nes sąsiuvinis gulėjo ant stalo, neturėjo pagrindo slėpti. Nežino, ar perrašinėjo. Iš (duomenys neskelbtini) parodos metu paskutinė, greičiausiai, išeidavo ji (I. J.). Atsimena, kad už visą parodą buvo surinkta 120 000. Tą atsimena gerai, nes buvo apvali suma ir dar kažkiek. Atrodo, kad sąskaitos faktūros buvo kelios, tikrai neprisimena, nes tai buvo po daug laiko. Kiek buvo uždirbta iš parodos, negirdėjo ir nesidomėjo, nes jau turėjo problemų su sveikata. Sveiktos problemos buvo kilusios dėl darbo. Bilietus parodai užsakinėjo direktorė. Ar buvo pardavinėjami antrieji bilietai, nežino. Jų nematė, jie paskui atsirado, juos rado vėliau, kai norėjo sutvarkyti dėžes. Buvo daug dėžių, maišai su nuplėštomis šaknelėmis. Ji atidarė vieną, kitą dėžę ir pamatė, kad dubliuojasi tie bilietai. Jos vestas sąsiuvinis buvo paliktas (duomenys neskelbtini), ten buvo visa buhalterei skirta informacija, surašytos visos sąskaitos faktūros, kiek už televiziją, kiek už stendus sumokėta, kiek kas gavo už sėdėjimą, t. y. bilietų pardavinėjimą. Sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai buvo segami į segtuvus, laikomi lentynose, paskui pasiimdavo buhalterė, sugrąžindavo. Kai buvo buhalterė (duomenys neskelbtini), tai atiduodavo segtuvus jai, kai „E” pradėjo tvarkyti buhalteriją, pasiimdavo J. P., viso mėnesio segtuvą, sutvarkydavo, atsiųsdavo pranešimą, kiek turi likti kasoje pinigų, nes buvo atskirai Kultūros ministerijos skirti pinigai projektams ir atskirai „A” (duomenys neskelbtini) skirti pinigai. Paskui likdavo (duomenys neskelbtini) tie segtuvai. Viskas turėjo būti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjusi byloje esančias bilietų panaudojimo ataskaitas, liudytoja parodė, kad spalio 8 d. ji pildė, spalio 10 d. kažką pradėjo pildyti, bet nepabaigė. Viskas jos. Spalio 8 d., 9 d., 9-10 d. Spalio 10 d. ne jos rašyta, matyt, tada ji atsisakė rašyti. Spalio 11 d. negali pasakyti, atrodo kaip jos parašas, bet negali pasakyti, ar ji pasirašė, spalio 12 d. – ne jos parašas. Dvejetas jos ranka rašytas. Bilietų apskaitos panaudojimo ataskaitoje spalio 8 d. įrašai ne jos ranka rašyti, panašu į R. Po lentele įrašai „atidavėm” ir skaičiai D., „gavau” – jos (I. J.). Spalio 9 d. ne jos ranka pildyta, R. lentelė pildyta, tikrai ne D. D. T. įrašai „atidavėm”, „gavau” – jos (I. J.). Parašas panašus kažkiek į jos (I. J.), bet ji gyvenime taip nepasirašo – skersai, kampe. Neprisimena, kad pasirašytų. Spalio 11 d. viskas ne jos pildyta, čia lyg tai D. raštas, kampas parašo tikrai jos (J. J.). Iš kur jos parašai ant spalio 12 d. dokumento nežino. Tikrai nepasirašinėjo, nėra mačiusi šių lentelių. Spalio 13-14 d. ne jos įrašai daryti, parašas jos. Jos tik „gavau” ir parašas. Spalio 15 d. jos irgi tik parašai. Neprisimena tokių dokumentų ir jų nėra mačiusi. Turi būti originalai dokumentų. Tikrai nematė nei vienos lentelės. Parodos metu jai niekas nenešė pildyti lentelių, tik pradžioje buhalterė to norėjo. R. J. direktorės buvo pasamdyta kaip buhalterė. R. J. buvo pasamdyta ir dėl S. D. parodos, kad visi parodos buhalteriniai dalykai būtų sutvarkyti. Matė sutartį, joje buvo nurodyta, kad ji bus atsakinga už parodos apskaitos tvarkymą. R. J. jai rodė, kaip pildyti bilietų lenteles, todėl pirmosios ir buvo užpildytos, paskui atsisakė pildyti, nes nepriklauso. R. J. pasakė, kad viską sutvarkys. Ji sėdėdavo parodoje kiekvieną dieną ir tvarkė apskaitą, o I. P. vienintelį kartą matė, kai ją atsiuntė, kad ji (I. J.) pasirašytų tuos dokumentus. Parodos savininkas nepasitikėjo buhaltere ir direktore, todėl jos (I. J.) paprašė siųsti ataskaitas dėl parodos. Ji (I. J.) rastas bilietų šakneles pasiėmė namo, bandė atrinkti vienodas, kad parodyti, kad buvo vienodi bilietai. Paskui jie keliavo į (duomenys neskelbtini). Namie kiek laiko pralaikė dėžes, nepasakys, gal kelias dienas. Paskui su advokatu nunešė į (duomenys neskelbtini). Ką rado, tą ir atidavė, visi kiti bilietai liko (duomenys neskelbtini). Garso įrašas buvo darytas, kai ją pradėjo visaip terorizuoti. Iš jo ir sužinojo, kad buvo trinami dokumentai. Visuose pokalbiuose kalba D. T. su R. J.. Išeidama iš darbo palikdavo diktofoną. Įrašas buvo daromas darbo metu, po parodos. Neprisimena, ar buvo prieš pareiškimą daromas, ar po. Nežino, kur dabar yra diktofonas, jo neturi. Salių nuomos įkainiai niekur (duomenys neskelbtini) nebuvo iškabinti. Už ką dailininkai vokeliuose nešdavo pinigus, nežino, gal už plakatus, gal už salių nuomą. Nežino, pagal ką buvo nustatomi salių įkainiai. Gal ir buvo kokie įkainiai dėl salių nuomos. Neprisimena, liek laiko nedirbo (duomenys neskelbtini) iki atleidimo. Nežino, kodėl advokatas nešdavo visus dokumentus tarybai, o ne teisėsaugos institucijoms. Jokių dokumentų ji nepaėmė iš (duomenys neskelbtini), tik bilietų šakneles. Vokų buvo, buvo ir su pinigais, negali prisiminti, gal kokiame segtuve galėjo likti tas vokas ar stalčiuje tuščias. Kai surinko vokus pateikimui tarybai, pinigų juose nebuvo. Su D. buvo konfliktas dėl sūnaus. Sūnus buvo atėjęs padėti jai darbe, paskui atėjo D. T. prieš atidarymą. A. ir sūnui ji (I. J.) iš savo pinigų buvo nupirkusi bandelių, o direktorė liepė atiduoti bandeles svečiams. Ji (I. J.) pasakė, kad neduos, nes ir taip daug pinigų jiems išleido. Nuėjo į balkoną parūkyti. Sūnus atėjo į balkoną, iš paskos direktorė, jie apsižodžiavo. D. bandė jam spirti į vieną vietą ir viskas. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 16 d. I. J. parodė, kad nuo 2005 m. sausio 18 d. dirbo VšĮ „A” parodų (duomenys neskelbtini) pareigose. Jos darbinės funkcijos ir pareigos apibrėžtos pareiginėje instrukcijoje. Pagal jas turi aptarnauti ir konsultuoti lankytojus, yra atsakinga už parodų organizavimą ir pan. Taip pat privalo savo veikloje vadovautis įstaigos direktoriaus įsakymais ir nurodymais. Jai direktoriaus įsakymu nėra priskirta eiti įstaigos kasininko pareigas, kasininko funkcijų vykdymas nenumatytas ir jos pareiginėje instrukcijoje. Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo byloje esančiais 2008 m. rugpjūčio 29 d. ir 2011 m. sausio 11 d. įgaliojimais, kuriais jai suteiktas įgaliojimas pasirašyti įstaigos finansinius dokumentus ir tvarkyti kasą, su šiais įgaliojimais ji supažindinta nebuvo, apie juos nieko nežinojo. Įgaliojimas suteikia tik teisę, bet ne pareigą atlikti jame nurodytus veiksmus. Todėl šie įgaliojimai suteikiantys jai teisę, vykdant konkrečius įstaigos vadovo pavedimus, pasirašyti atitinkamus dokumentus. Visus finansinius dokumentus pasirašydavo direktorės D. L. V. žodiniu nurodymu. Ji neturi finansinio ar buhalterinio išsilavinimo, taip pat neturi ir tokio darbo patirties. Ji yra vidurinio išsilavinimo. Kas liečia „S. D. ir P. P.” parodos organizavimą, tai patvirtina, kad visus su šia paroda susijusius dokumentus pasirašė, o taip pat visus veiksmus atliko vykdydama direktorės D. L. V. tiesioginius nurodymus. Kadangi tai buvo didelio masto paroda ir (duomenys neskelbtini) neturėjo reikiamos patirties dėl jos buhalterinės dalies sutvarkymo, D. L. V. pasamdė buhalterines paslaugas teikusią R. J., su kuria jai buvo nurodyta bendrauti visais parodos organizavimo buhalteriniais klausimais. Jai D. L. V. žodžiu nurodė, kad visus parodos dokumentus-avanso apyskaitas, bilietų pardavimo apskaitos dokumentus ir kitus buhalterinius dokumentus susijusius su paroda, supildys R. J., o ji juos turės pasirašyti. Tą patvirtina 2015 m. lapkričio 26 d. R. J. siųstas el. laiškas, kuriame ji prašo, kad atsiųstų (duomenys neskelbtini) išlaidų orderio ir avansinės apyskaitos pavyzdžius ir nurodo, kad ji pati užpildys visus parodos dokumentus. Be to, kiek jai žinoma, kad tarp VšĮ „A” ir R. J. turėjo būti sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią R. J. konsultavo (duomenys neskelbtini) parodos buhalteriniais klausimais. Pagal šią sutartį jai jokios konsultacijos teikiamos nebuvo, kaip jau minėjo, ji užpildydavo dokumentus, kaip nurodydavo D. L. V. ar R. J. ir juos pasirašydavo, jei liepdavo, daugiau jokių konsultacijų nebuvo teikiama. Dėl „S. D. ir P. P.” parodos bilietų pardavimo ir apskaitos, tai gali paaiškinti, kad D. L. V. pristatė į (duomenys neskelbtini) bilietus, kurie turėjo būti parduodami parodos metu. Šie bilietai į (duomenys neskelbtini) buvo pristatomi dalimis, iš už bilietus išrašytų sąskaitų matė, kad jie įsigyti iš UAB „V”. Juos užsakinėjo ir asmeniškai pristatė į (duomenys neskelbtini) D. L. V.. Gali pasakyti, kad bilietus parodos metu pardavinėjo D. L. V. ir R. J. dukros, tačiau nežino tiksliai ar jos buvo oficialiai įdarbintos (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad paroda buvo labai populiari, buvo didelis lankytojų srautas, todėl bilietus D. L. V. nurodymu padėjo pardavinėti ir ji, t. y. kartais ji trumpam pakeisdavo kasoje dirbusias D. L. V. ir R. J. dukras, kad jos galėtų pavalgyti, atsikvėpti ir pan. Už parduotus bilietus gauti pinigai dienos gale buvo suskaičiuojami ir padedami į seifą (duomenys neskelbtini). D. L. V. ir R. J. dukros dienos pabaigoje paskaičiuodavo pinigus, kurie būdavo gauti už per dieną parduotus bilietus ir atnešdavo pinigus jai, nurodydavo, kiek ir kokių bilietų parduota, šiuos duomenis ji užrašydavo į sąsiuvinį, perskaičiuodavo pinigus ir juos padėdavo į seifą. Sąsiuvinyje užrašydavo dienos duomenis tam, kad galėtų juos perduoti buhalterei. Sąsiuvinį ji po parodos atidavė direktorei. D. L. V. nurodymu ji kiekvieną dieną teikdavo informaciją apie parduotus bilietus ir gautas už juos pajamas tiek jai, tiek parodos savininkui A. Š.. Iš jam el. paštu siųstų jos ruoštų lentelių matyti, kad visos parodos metu buvo parduota bilietų už 120 022 eurų. Pinigai už parduotus bilietus buvo saugomi seife atskiroje dėžutėje. Raktas nuo seifo buvo jos stalo stalčiuje, apie tai žinojo ir direktorė D. L. V.. Jai direktorė atveždavo sąskaitą faktūrą ir pasakydavo, kad duotų pinigų sąskaitai apmokėti iš parodos pinigų, ji duodavo jai reikiamą sumą, o jau minėtame sąsiuvinyje nurodydavo už kokią sąskaitą, kokią sumą davė. Pasibaigus parodai D. L. V. nurodymu ji visus turimus duomenis apie parduotus bilietus ir parodos metu (duomenys neskelbtini) patirtas išlaidas nusiuntė R. J., kuri supildė avansines apyskaitas, kitus dokumentus, kuriuos atsiuntė jai ir kuriuos D. L. V. nurodymu ji pasirašė. Taip pat jai buvo pasakyta išrašyti kasos pajamų orderį gautoms lėšoms už parduotus bilietus. D. L. V. jai nurodė į orderį įrašyti 70 830 eurų sumą, ką ji ir padarė. Daug į tai nesigilino, kadangi pasitikėjo tiek D. L. V., kaip įstaigos vadove, tiek R. J. kaip kompetentinga specialiste. Nors žinojo, kad už bilietų pardavimą gauta suma yra didesnė, nei įrašyta kasos pajamų orderyje, tačiau tuo metu to nesureikšmino, pagalvojo, kad likusiai sumai kasos pajamų orderį yra išrašiusi ar išrašys ateityje D. L. V.. Kadangi nėra atsakinga už įmonės buhalterijos organizavimą, todėl tos aplinkybės nesiaiškino, juolab, kad D. L. V. apie finansinius (duomenys neskelbtini) reikalus jai informacijos neteikė ir leido suprasti, kad jai reikia žinoti tik tiek, kiek jai atrodo reikalinga. Tiesiog vykdė jos, kaip vadovės nurodymus. Pasibaigus parodai, seife buvusią dėžutę su parodos pinigais atidavė D. L. V., kartu buvo R. J. ir A. Š.. Kokia pinigų suma buvo dėžutėje, dabar jau nebeprisimena. Daugiau apie pinigus jai nieko nebuvo žinoma. Parodos metu jokios bilietų apskaitos knygos ji nevedė ir nepildė, nes nebuvo tam jokio nurodymo. Jau pasibaigus parodai, 2016 metų kovo mėnesį kartu su (duomenys neskelbtini) darbuotoju A. M. norėjo sutvarkyti netvarkingai dėžėse sumestas parodos „S. D. ir P. P.” bilietų šakneles ir tuomet pastebėjo, kad parodos bilietai buvo sudubliuoti, t. y. rado 2 skirtingų tiražų bei formatų bilietus, kurių serijos numeriai dubliuojasi. Tai pastebėjus ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) direktorę D. L. V., norėdama pasitikslinti, kodėl taip atsitiko. (duomenys neskelbtini) direktorės buvo nurodyta, jog „nekištų nosies kur nereikia”. Jai pradėjus apie tai domėtis ir pasigilinus į (duomenys neskelbtini) susirašinėjimą el. paštu su R. J. ((duomenys neskelbtini) el. pašto dėžutė buvo prieinama visiems darbuotojams) pastebėjo, kad R. J. buvo pateikusi apskaitos lenteles su mažesniais nei faktiškai parduoti bilietų kiekiai (kuriuos ji buvo nurodžiusi parodos savininkui ir D. L. V.), nurodant tokias grafas kaip „Pasiūlymas” (kadangi buhalterinės apskaitos neišmano, anksčiau tiesiog nesigilindavo į direktorės ir buhalterės susirašinėjimą, susijusį su apskaita). Taip pat pastebėjo, kad tuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) įsigijo bilietus ir iš kitos bendrovės, t. y. iš UAB „D“, kaip spėja, tai ir yra tie sudubliuoti, netikrieji bilietai. Paskutinėmis parodos dienomis D. L. V. jai atnešė UAB ,,D” išrašytą sąskaitą faktūrą ir paprašė duoti pinigų iš parodos pinigų dėžutės sąskaitai apmokėti. Sąskaitoje buvo nurodyta ,,Bilietai”. Tik vėliau, kai rado skirtingų dydžių parodos bilietus, ji suprato, kad greičiausiai tai ir buvo iš UAB ,,D” nupirkti dubliuoti bilietai. Sąskaitą faktūrą atidavė buhalterei. Apie galimai neteisėtus D. L. V. veiksmus ji informavo VšĮ „A” steigėją (duomenys neskelbtini), o konkrečiai jos pirmininkę E. U., nurodydama jai aukščiau išdėstytas aplinkybes bei kilusius įtarimus. Jai pradėjus kelti šiuos klausimus, D. L. V. pradėjo jai grasinti, kad su ja susidoros, pradėta reikalauti išeiti iš darbo, juto nuolatinį spaudimą iš D. L. V. pusės. Kas liečia pranešime apie įtarimą nurodytus Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių pažeidimus, tai gali paaiškinti, kad (duomenys neskelbtini) vadovės įsakymu jai nebuvo numatyta pareiga pildyti įtarime minimos bilietų apskaitos knygos. Šių taisyklių 5 p. numato, kad bilietus naudojančio ūkio subjektu vadovo įsakymu turi būti paskirtas už bilietų apskaitą ir išdavimą atsakingas asmuo, kuris ir privalo pildyti Bilietų apskaitos knygą. Ji už bilietų apskaitą ir išdavimą atsakingu asmeniu paskirta nebuvo, kiek žino toks įsakymas iš viso nebuvo priimtas, bent jau jai apie tokį įsakymą nėra žinoma. Taigi, bilietų apskaitos knygos pildyti neprivalėjo, ją turėjo pildyti D. L. V., kadangi ji pirko bilietus, juos pristatė į (duomenys neskelbtini) ir, nesant paskirto įsakymu atsakingo asmens, pati kaip įstaigos vadovė buvo atsakinga už jų apskaitą. Jai jokia knyga nebuvo išduota, juo labiau, atitinkanti Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 9 punkte nurodytus reikalavimus (sunumeruota, surišta virvele, užantspauduota ir pasirašyta vadovo ir vyriausiojo buhalterio). Taip pat ji nepildė ir bilietų panaudojimo ataskaitos, kadangi jai tokio nurodymo nedavė D. L. V., be to, kaip matyti iš Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių nuostatų, bilietus parduodantis atskaitingas asmuo laikomas tokiu asmeniu, kuriam už bilietų apskaitą ir išdavimą atsakingas asmuo išduoda bilietus apie tai pažymėdamas bilietų apskaitos knygoje (7 punktas). Kaip jau minėjo, už bilietų apskaitą atsakinga nebuvo, bilietus fiziškai pardavinėjo D. L. V. ir R. J. dukros, kurioms bilietai būdavo paprasčiausiai paduodami iš (duomenys neskelbtini) darbinio kabineto, kur jie buvo laikomi ant palangės. Jai bilietai, kaip bilietus parduodančiam atskaitingam asmeniui, niekada nebuvo perduoti. Dėl šių priežasčių yra įsitikinusi, kad pareigos pildyti bilietų panaudojimo ataskaitos ji neturėjo. Dėl D. L. V. ikiteisminio tyrimo metu pateiktų bilietų apskaitos knygos ir bilietų panaudojimo ataskaitos paskirų lapų kopijų gali paaiškinti, kad šiuos bilietų apskaitos knygos atskirus lapus pildė D. L. V. nurodymu. Dėl bilietų apskaitos knygos pildymo, ji dabar neprisimena kiek lapų buvo pildžiusi, nežino ar D. L. V. pateikti lapai yra vieninteliai, jų galėjo būti ir daugiau, tačiau kiek, neprisimena, kadangi bilietai buvo pardavinėjami kiekvieną dieną. Į šios bilietų apskaitos knygos atskirus lapus surašė jai R. J. ar D. L. V. nurodytus duomenis ir D. L. V. nurodymu ją pasirašė, kadangi jai buvo paaiškinta, kad taip reikia įforminti parodos metu naudotus bilietus. Kadangi jai bilietų apskaitos tvarka nebuvo žinoma, ji pasitikėjo R. J. kompetencija ir vykdė D. L. V. nurodymus. Dabar susipažinusi su bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklėmis ir jas išstudijavusi mato, kad ji be jokio pagrindo yra įvardinta už bilietų apskaita atsakingu asmeniu, nes tokia nebuvo dėl aukščiau nurodytų priežasčių. D. L. V. pateikta bilietų panaudojimo ataskaitos kopija nepasirašyta nei ties atskaitingo, nei ties atsakingo asmens grafomis, jai ši ataskaita panaši labiau į juodraštį, negali pasakyti kokiomis aplinkybėmis ji buvo pildyta, kadangi ji pildyta ne jos ranka. Ataskaitoje yra jos parašas ir įrašas „Gavau”, tačiau dabar neprisimena kokiomis aplinkybėmis šis įrašas padarytas ir ką jis reiškia. Ataskaita nepasirašyta, todėl mano, kad jos negalima laikyti galiojančia ataskaita. Ar buvo daugiau užpildyta bilietų panaudojimo atskaitos lapų, negali paaiškinti, nes nežino, ji jos nepildė. Mano, kad pranešime apie įtarimą nurodyti pažeidimai buvo įtakoti netinkamo D. L. V. vadovavimo, buhalterinės apskaitos netinkamo organizavimo, dėl ko nebuvo įsakymais paskirti už atitinkamų funkcijų įgyvendinimą atsakingi asmenys, kurie turėjo užtikrinti tinkamą bilietų apskaitą, todėl ji ir turi atsakyti už aplaidų buhalterinės apskaitos organizavimą. Kadangi bendravimas su D. L. V. jai sukelia stiprias emocines reakcijas, kadangi buvo jos psichologiškai žlugdoma, ilgą laiką gydėsi ligoninėje, todėl bijodama, kad vėl pablogės psichinė sveikata, akistatoje su D. L. V. dalyvauti atsisako (t. 3, b. l. 88). Nutraukus ikiteisminį tyrimą I. J. atžvilgiu, ji 2020 m. liepos 3 d. apklausta liudytoja parodė, kad jai buvo parodyta 2015 m. spalio 8 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 9 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 10 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 11 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 12 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 13 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 14 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 15 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, gali paaiškinti, kad lentelės užpildytos ne jos ranka, jai čia panašu į R. J. rašyseną. Apačioje, dešinėje lentelės pusėje esantys skaičiai ir įrašai taip pat atlikti ne jos ranka, tai panašu į D. T. rašyseną, tik 2015 m. spalio 8 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopijoje žodis ,,Gavau” ir parašas yra jos. 2015 m. spalio 9 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopijoje žodis ,,Gavau: 2900” ir parašas yra jos. 2015 m. spalio 10 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopijoje įrašas ,,Gavau:4600” ir parašas yra jos, 2015 m. spalio 11 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopijoje įrašas ,,6200 Gavau” ir parašas yra jos. 2015 m. spalio 12 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopijoje įrašas ,,Gavau:” ir parašas yra jos, taip pat apačioje jos parašyta ,,Likutis kasoje: 193,41”. 2015 m. spalio 13 Bilietų panaudojimo ataskaitos kopijoje jos įrašų nėra. 2015 m. spalio 14 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopijoje žodis esantys dviejose vietose ,,Gavau:” ir parašas yra jos. 2015 m. spalio 15 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopijoje įrašas ,,Gavau:” ir parašas yra jos. Visose šiose Bilietų panaudojimo ataskaitose ji parašė žodžius ,,gavau” ir pasirašė ant tuščių lapų, juose jokių įrašų nebuvo. Sumos nurodytos buvo gautos už parduotus bilietus, bet ar jos buvo gautos būtent tą dieną, kaip nurodyta, negali pasakyti, nes Bilietų panaudojimo ataskaitose nebuvo nurodyta nei data, nei kaip jau minėjo, jokie kiti duomenys. Ji šių tuščių lapų apačioje pasirašė, kadangi jai liepė D. T.. Pildyti šias lenteles ji atsisakė, kadangi nemokėjo, kadangi tai buvo ne jos darbas, todėl jas turėjo pildyti buhalterė. 2015 m. spalio 8 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 9 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 10 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 11 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 12 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 13 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 1 lapas, gali paaiškinti, kad 2015 m. spalio 8 d. Bilietų apskaitos knygą, 2 lapus (5 ir 7 eurų), 2015 m. spalio 9 d. Bilietų apskaitos knygą, 2 lapai (5 ir 7 eurų) užpildė ir pasirašė ji, ką kur rašyti jai diktavo R. J., kartu dalyvavo ir D. T.. Vykdydama direktorės nurodymus užpildė bilietų apskaitos knygos lapus, tačiau kada juos pildė, neprisimena. Gali būti, kad juos pildė datomis, kurios nurodytos, bet galėjo būti, kad juos užpildė vieną dieną, bet kurią, neprisimena. Kitų dienų apskaitos knygos ji nepildė, kadangi atsisakė, nes to daryti nemoka ir nesupranta ką ir kur turi įrašyti. 2015 m. spalio 10 d., 2015 m. spalio 11 d., 2015 m. spalio 12 d. ir 2015 m. spalio 13 d. pateiktose bilietų apskaitos knygos kopijose jos įrašų nėra, kieno ranka jos užpildytos, nežino, galimai panaši rašysena į D. T.. Kaip jau minėjo, buhalterinio išsilavinimo neturi, buhalterinės apskaitos tvarkyti nemoka, kaip reikia pildyti dokumentus, nežino. Dokumentus pildė tik D. T. nurodymu ir jai arba buhalterei diktuojant. Kadangi jai pateiktos dokumentų kopijos, todėl kategoriškai tvirtinti, kad esantys jos parašai originalūs, o ne įkeltos skanuotos kopijos, negali. Tai galėtų patvirtinti tik pamačiusi originalius dokumentus (t. 10, b. l. 123).

2019 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-20-2944 nurodyta, jog ji atlikta remiantis tyrimui pateiktais ir patikrintais VšĮ „A” dokumentais. Tyrimui pateikta 2015 m. rugsėjo 23 d. nuomos sutartis sudaryta tarp VšĮ „A”, atstovaujamos direktorės D. L. V. (Nuomininku) ir verslininko A. I. Š., gyvenančio (duomenys neskelbtini) (Nuomotoju), dėl laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 7 d. iki spalio 31 d parodos „S. D. ir P. P.” rengimo, organizuojant 2 salių prižiūrėtojus, bilietų pardavėjus-kasininkus, bei organizuojant bilietų spausdinimą ir platinimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Bilietų naudojimą ir apskaitą reglamentuoja 2002 m. spalio 30 d. finansų ministro įsakymu Nr. 341 (2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 1K-241 redakcija) patvirtintos „Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklės” (toliau – ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklės). Pagal tyrimui pateiktus VšĮ „A” apskaitos dokumentus, bilietai į parodą „S. D. ir P. P.” įsigyti iš UAB „V”. Iš viso – 16 000 vnt. už 3 678,40 EUR. Bilietų įsigijimo dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose, prekių priėmimo-perdavimo aktuose) bilieto serija, numeris, pardavimo kaina nenurodyti. Tyrimui pateiktos VšĮ „A” laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 7 d. iki spalio 31 d. išrašytos 8 sąskaitos faktūros už pardavimus į parodą „S. D. ir P. P.” už 522 EUR. Tyrimui pateiktas 2015 m. spalio 31 d. kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad: „Priimta iš A 70 830 EUR už parduotus bilietus parodos „S. D. ir P. P.”, grafoje vyr. buhalteris įrašyta J. P. – prie pavardės nepasirašyta, grafoje kasininkas įrašyta I. J. - prie pavardės yra parašas”. Kasos pajamų orderis išrašytas nesilaikant 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” 11 p. nuostatų „Kasos pajamų <...> orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą <...> pinigai.”. Dokumentas (bilietų panaudojimo ataskaita), kurio pagrindu išrašytas kasos pajamų orderis 70 830 EUR, tyrimui nepateiktas. Pagal Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 11 p. nuostatas: „Kiekvienas bilietus parduodantis atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą, pildydamas bilietų panaudojimo ataskaitą (2 priedas). Šioje ataskaitoje turi būti atskirai nurodyti gautų, parduotų, sugadintų, klientų gražintų ir nepanaudotų bilietų kiekiai <...>“. Pateiktame VšĮ „A” apskaitos registre „Didžioji knyga nuo 2015-10-01 iki 2015-12-31” atlikti įrašai buhalterinėje sąskaitoje 2411 „Pirkėjai 1 gr.” – 2015 m. spalio 31 d. apskaitytas „PIRKĖJO P” pardavimas ir buhalterinėje sąskaitoje 505 „Suteiktų paslaugų pajamos” apskaitytos 70 830 EUR pajamos. Buhalterinėje sąskaitoje 272 „Kasa” apskaityti pagal kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) gauti 70 830 EUR ir buhalterinėje sąskaitoje 2411 „Pirkėjai 1 gr.” apskaitytas „PIRKĖJO P” 70 830 EUR mokėjimas. Užduotyje atlikti tyrimą nurodyta, kad: “<...> buvo apskaityti ne visi 2015 m. spalio 7-31 d. vykusios parodos „S. D. ir P. P.” bilietai ir už juos gautos sumos. Šios parodos bilietų šaknelės buvo sudėliotos maišeliuose, nurodant jų kiekį maišelyje ir bilieto kainą (bilietų kainos - 5 ir 7 EUR), tačiau pagal bilietų šaknelių kiekius, už parduotus bilietus turėjo būti gauta 115 902 EUR suma <...>“. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktos trys lentelės (I, II, III) pavadintos „Paroda”, „Paroda”, „2015?10?07 - 10-31 Paroda „S. D. ir P. P.”. Visose trijose lentelėse yra pateikti skirtingi duomenys, be to, nei viena iš lentelių neturi „Bilietų apskaitos knygai” (1priedas) ir „Bilietų panaudojimo ataskaitai” (2 priedas) privalomų rekvizitų Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių nuostatų III skyriaus „Bilietų apskaita” reikalavimus. Tyrimui nepateikus Bilietų apskaitos knygos ir Bilietų panaudojimo ataskaitų (pagal kurias atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą) nėra galimybės nustatyti kokį kiekį bilietų VšĮ „A” įsigijo 5 EUR ir 7 EUR vertės ir nėra galimybės nustatyti kiek ir už kokią kainą bilietų pardavė ir ar visus parduotus bilietus apskaitė Įstaigos apskaitoje. Jeigu VšĮ „A” neišsaugojo Bilietų apskaitos knygos ir Bilietų panaudojimo ataskaitų (pagal kurias atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą), tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatų „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”. Jeigu VšĮ „A” nepildė Bilietų apskaitos knygos ir nesurašė bilietų panaudojimo ataskaitų (pagal kurias atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą), tuo nesilaikė BAĮ 16 straipsnio 1 dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”. Jeigu, kaip teigiama užduotyje, „už parduotus bilietus turėjo būti gauta 115 902 EUR suma. ,...>“, tai VšĮ „A” laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 31 d. neapskaitė 44 563 EUR (115 902 – 70 830 – 509) buhalterinėje apskaitoje, tuo nesilaikė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatų „Visos ūkinės dalies nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”. Pagal BAĮ 11 straipsnio nuostatas: „1. Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. 2. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens, arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu. Prie sutarties pridedama apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis.”. Pagal BAĮ 21 straipsnio nuostatas: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.”

(duomenys neskelbtini) 2013-2016 metų laikotarpiu, tyrimui pateiktų apskaitos registrų „Didžioji knyga 2013, 2014, 2015, 2016 metai” duomenimis, 110 569,04 EUR (20 563,02 EUR (71 000 Lt) + 31 568,58 EUR (109 000 Lt) + 32 437,44 EUR + 26 000 EUR) finansavo VšĮ „A” kūrybines programas. Užduotyje nurodyta, kad „Peržiūrėjusi (duomenys neskelbtini) finansuojamų parodų sąrašus, pastebėjo, kad pinigines sumas perduodavo taip pat ir tie menininkai, kurių parodos priimtu sprendimu turėtų būti finansuojamos VšĮ „A” ir (duomenys neskelbtini) lėšomis <...>“. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti Liudytojų apklausos protokolai, kuriuose liudytojai teigia, kad jie patys papildomai mokėjo už parodų organizavimą. Pagal tyrimui pateiktus VšĮ „A” 2015 m. kasos knygą ir prie jų pateiktus kasos dokumentus, nėra kasos pajamų orderio pagal kurį būtų apskaityti 300 EUR, kaip teigia (duomenys neskelbtini) L. B. T., kad 300 EUR už parodos organizavimą perdavė I. J., kuri pagal įgaliojimą tvarkė Įstaigos kasą. Taip pat tarp tyrimui pateiktų kasos dokumentų nėra kasos pajamų orderio, pagal kurį būtų apskaityti 300 EUR, kaip teigia (duomenys neskelbtini) A. R., kad buvo 300 EUR mokėta už salės nuomą. Jeigu, kaip teigia liudytojos, 2015 m. už parodų organizavimą mokėjo 600 EUR (300+300), tai VšĮ „A” 600 EUR neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, tuo nesilaikė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja D. Ž. (duomenys neskelbtini) pateikė 2018 m. lapkričio 9 d. pakartotinį prašymą pateikti dokumentus, reglamentuojančius (duomenys neskelbtini) narių rengiamų parodų finansavimą; VŠĮ „A” patvirtintų parodų grafikus, planinių parodų ataskaitų ir komercinių renginių finansinių ataskaitų už 2013-2016 m. patvirtintas kopijas. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 14 d. raštu atsakė, kad patikrinus archyvus dominančių dokumentų nerado. Jų teiravosi ir VŠĮ „A”, tačiau VŠĮ „A” vadovė jų taip pat nerado. VšĮ „A” 2013-2016 m. laikotarpiu dokumentų, reglamentuojančių (duomenys neskelbtini) narių rengiamų parodų finansavimą, VŠĮ „A” patvirtintų parodų grafikų, planinių parodų ataskaitų ir komercinių renginių finansinių ataskaitų tyrimui nepateikė. Kaip teigiama užduotyje ir liudytojų apklausos protokoluose, už (duomenys neskelbtini) finansuotas parodas galimai patys menininkai taip pat mokėjo, tačiau tyrimui nepateikus vykdytų parodų ataskaitų kokias ir kurių dailininkų parodas (duomenys neskelbtini) 2013-2016 metų laikotarpiu finansavo, kurios vyko VšĮ „A”, bei ar už (duomenys neskelbtini) finansuotas dailininkų parodas mokėjo patys dailininkai, nustatyti nėra galimybės.

Tyrimui pateikta 2015 m. spalio 1 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp VšĮ „A”, atstovaujamos direktorės D. L. V. (užsakovo) ir R. J. (paslaugų teikėjo). Sutartyje numatyta „Šia sutartimi Paslaugų teikėjas įsipareigoja teikti juridines ir finansines konsultacijas parodos „S. D. ir P. P.” metu, o Užsakovas įsipareigoja šias paslaugas apmokėti sutartyje numatyta tvarka <...>. Užsakovas įsipareigoja sumokėti Paslaugų teikėjui 3100 € (trys tūkstančiai šimtas eurų), iš šios sumos išskaičiuojant ir pervedant į valstybės biudžetą 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokestį. Atliktos, paslaugos fiksuojamos - darbų perdavimo-priėmimo akte, kurį pasirašo abi šalys ir apmokamos per tris mėnesius nuo šio akto pasirašymo dienos.” Prie sutarties pateiktas Atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame įrašyta „Remiantis 2015 10 01 paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp „Užsakovo” VšĮ A ir „Vykdytojo” R. J., VšĮ A, atstovaujama D. V., priima suteiktas paslaugas ir konstatuoja, kad paslaugos suteiktos kokybiškai ir atitinka Užsakovo reikalavimus” (priedai 22.1, 22.2).

Tyrimui pateikto VšĮ „A” apskaitos registro Didžioji knyga nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (priedas 7) duomenimis, pagal 2015 m. spalio 1 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas įrašas buhalterinėje sąskaitoje 4487 „Mokėtinos sumos p/g sutartis” 2 365 EUR (3100 EUR-15 %) ir buhalterinėje sąskaitoje 272 „Kasa” apskaitytas grynųjų pinigų 2 365 EUR išmokėjimas R. J. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 91 (priedas 23).

Atsakant į klausimą, ar VšĮ „A” apskaita 2013-2016 m. laikotarpiu buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, nurodyta, kad ištirti 2013 m. sausio 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio VšĮ „A” buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai bei nustatyta, kad 2015 m. spalio 31 dienos kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), išrašytas nesilaikant 2000-02-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” 11 punkto nuostatų „Kasos pajamų <...> orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą <...> pinigai.”. Dokumentas (bilietų panaudojimo ataskaita), kurio pagrindu išrašytas kasos pajamų orderis 70 830 EUR, tyrimui nepateiktas. Pagal Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 11 punkto nuostatas „Kiekvienas bilietus parduodantis atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą, <...>“.

Tyrimui nepateikus Bilietų apskaitos knygos ir Bilietų panaudojimo ataskaitų (pagal kurias atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą) nėra galimybės nustatyti laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 7 d. iki spalio 31 d. kokį kiekį bilietų VšĮ „A” įsigijo, kiek ir už kokią kainą bilietų pardavė ir ar visus parduotus bilietus apskaitė Įstaigos apskaitoje.

Jeigu VšĮ „A” neišsaugojo Bilietų apskaitos knygos ir Bilietų panaudojimo ataskaitų (pagal kurias atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą), tuo nesilaikė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatų. Jeigu VšĮ „A” nepildė Bilietų apskaitos knygos ir nesurašė bilietų panaudojimo ataskaitų (pagal kurias atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą), tuo nesilaikė BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatų. Jeigu, kaip teigiama užduotyje, „už parduotus bilietus turėjo būti gauta 115 902 EUR suma <...>“, tai VšĮ „A” laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 31 d. neapskaitė 44 563 EUR (115 902 – 70 830 – 509) buhalterinėje apskaitoje, tuo nesilaikė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatų ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų. Jeigu, kaip teigiama užduotyje: „<...> kad pinigines sumas perduodavo taip pat ir tie menininkai, kurių parodos priimtu sprendimu turėtų būti finansuojamos VšĮ „A” ir (duomenys neskelbtini) lėšomis <...>“, bei kaip teigia liudytojos (2017-08-21 Liudytojo apklausos protokole liudytoja‚ L. B. T., 2017 m. spalio 18 d. Liudytojo apklausos protokole liudytoja A. R.), kad 2015 m. už parodų organizavimą 600 EUR (300+300) mokėjo pačios menininkės, bet pagal tyrimui pateiktą VšĮ „A” 2015 m. kasos knygą ir prie jų pateiktus kasos dokumentus, nėra kasos pajamų orderių, pagal kuriuos būtų apskaityti 600 EUR, kuriuos kaip teigia mokėjo menininkės, tai VšĮ „A” 600 EUR (300+30) neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, tuo nesilaikė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatų ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų. Dėl nustatytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatų neatitikimų negalima iš dalies nustatyti VšĮ „A” veiklos, turto ir struktūros už 2015 m. sausio 1 d.– 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Pagal BAĮ 11 straipsnio nuostatas „1. Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. 2. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens, arba centralizuotai tvarkančios apskaitą biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu. Prie sutarties pridedama apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis”. Pagal BAĮ 21 str. nuostatas „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.”. (t. 8, b. l. 50).

Susipažinusi su gauta specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo bylai papildyti D. T. 2019 m. spalio 10 d. pateikė: 2015 m. spalio 8 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopiją, 1 lapą, 2015 m. spalio 9 d. Bilietų apskaitos knygos kopiją, 1 lapą ir 2015 m. spalio 8 d. Bilietų apskaitos knygos kopiją, 1 lapą, prašymus pasiaiškinti (t. 3, b. l. 194-204).

2019 m. balandžio 29 d. apžiūrėti VšĮ „A” 2015 m. spalio 8 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 9 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 1 lapas ir 2015 m. spalio 8 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 1 lapas. Nustatyta, jog pagal Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 6 punkto nuostatas „Ūkio subjektai, naudojantys bilietus, kiekinei pagamintų (įsigytų) ir parduotų bilietų apskaitai tvarkyti turi pildyti Bilietų apskaitos knygą (toliau vadinama – apskaitos knyga) (1 priedas). Apskaitos knygoje turi būti registruojami visi įsigyti bilietai (jeigu ūkio subjektas bilietus gauna iš spaustuvės arba dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto), bilietus parduodantiems atskaitingiems asmenims (toliau vadinama – atskaitingas asmuo) išduoti, atskaitingų asmenų sunaudoti ir grąžinti bilietai. Kiekviena bilietų operacija turi būti įrašoma apskaitos knygos atskiroje eilutėje. Gavus bilietus iš spaustuvės ar dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto, apskaitos knygos atitinkamoje skiltyje įrašoma: gavimo data, spaustuvės (ūkio subjekto, prekiaujančio dokumentų blankais) pavadinimas, apskaitos dokumento, kuriuo įformintas bilietų pirkimas, data, ir numeris, gautų bilietų kiekis, serija ir numeriai, atskaitingo asmens parašas”. Apžiūrai pateiktuose lapuose „Bilietų apskaitos knyga” 2015 m. spalio 8 d. ir 2015 m. spalio 9 d. neįrašyti grafos „Data”, „Iš ko gauta/ kam išduota” duomenys apie ūkio subjektą iš kurio bilietai buvo įsigyti (pavadinimas, apskaitos dokumento, kuriuo įformintas bilietų pirkimas, data, ir numeris, gautų bilietų kiekis, serija ir numeriai) ir duomenys apie gavėją ((atskaitingo asmens) vardas pavardė). Informacija surašyta nekorektiškai – grafų pavadinimai neatitinka į jas įrašyto turinio (pirmos eilutės grafoje „Kiekis” įrašyta 1 000, bilietų „Serija ir numeriai nuo-iki” įrašytas (duomenys neskelbtini), antros eilutės grafoje „Serija ir numeriai nuo-iki” - 00001 ir grafoje „Kaina iš viso” įrašyta 01000 (tikėtina, kad tai bilietų numeracija „iki”), grafoje „Kiekis” įrašyta 100, grafoje „Kaina iš viso”– įrašyta 00100). Palyginus tos pačios dienos (2015-10-08) Bilietų apskaitos knygos ir Bilietų panaudojimo ataskaitos duomenis jie nesutampa - pagal Bilietų apskaitos knygos (2015 m. spalio 8 d.) duomenis bilietų buvo išduota 200 vnt., o pagal Bilietų panaudojimo ataskaitą (2015 m. spalio 8 d.) panaudota 305 vnt., t. y. 105 vnt. panaudota daugiau. Pagal į lapą „Bilietų apskaitos knyga” įrašytus duomenis: 1 000 vnt. – bilietų gauta įmonėje (ūkio subjektas iš ko buvo gauti bilietai, neįrašytas); 200 vnt. – bilietų išduota atskaitingam asmeniui (pavardė neįrašyta); 7 EUR – kaina; 1 400 EUR – išduotų bilietų vertė; 800 vnt. – likutis sandėlyje. Grafoje „Už bilietų ataskaitą atskaitingas asmuo” įrašyta I. J., šalia pavardės yra parašas. Pagal pateikto lapo „Bilietų panaudojimo ataskaita” 2015 m. spalio 8 d. duomenis: 400 vnt. – gauta bilietų; 2 400 bilietų vertė; 305 vnt. – parduota bilietų; 1 871 vnt. – parduotų bilietų vertė; 95 vnt. – neparduoti bilietai; 529 EUR – vertė neparduotų bilietų; 1 700 EUR – įnešta į įmonės kasa. Grafos „Bilietus realizuojantis atskaitingas asmuo” ir „Atskaitingas asmuo” neužpildytos ir nepasirašytos. Rankraštiniu būdu atlikti įrašai „Atidavėm 1 200 EUR, Atidavėm 500 EUR, grafoje „Įnešta į įmonės kasą” 1 700 EUR, Gavau: (šalai parašas)”. Pagal VšĮ A” Didžioji knyga nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis, buhalterinėje sąskaitoje 272 „Kasa” 2015 m. spalio 8 d. įplaukų 1 200 EUR ir 500 EUR apskaitytų nėra. Į lapą „Bilietų apskaitos knyga” 2015 m. spalio 9 d. įrašytus duomenis – „Bilietų gauta įmonėje” įrašyta – 800 vnt., „Bilietų išduota atskaitingam asmeniui (pavardė neįrašyta)” 400 vnt., grafoje „Kaina iš viso” įrašyta 2 800 EUR. Kiti duomenys neįrašyti – (panaudota, likutis). Grafoje „Už bilietų ataskaitą atskaitingas asmuo” įrašyta I. J., šalia pavardės yra parašas. Atliekant VšĮ „A” tyrimą buvo nustatyta, kad VšĮ „A” laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įsigijo 16 000 vnt. bilietų. Papildomai pateikti dokumentai tik už dvi dienas (2015 m. spalio 8-9 d.), kuriuose įrašyta, kad Įmonėje gauta bilietų 1 000 vnt. Grafoje „Iš ko gauta/kam išduota” duomenys neįrašyti, t. y. nenurodyta spaustuvės (ūkio subjekto, pardavusio bilietus) pavadinimas, apskaitos dokumento, kuriuo buvo įformintas bilietų pirkimas, data, numeris, ir neįrašyti duomenys apie gavėją (vardas, pavardė) bei Bilietų apskaitos knygoje (2015-10-08) pateikti duomenys nesutampa su Bilietų panaudojimo ataskaitos (2015-10-08) duomenimis. Todėl ikiteisminio tyrimo bylai papildyti pateikti VšĮ „A” 2015 m. spalio 8 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 9 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 1 lapas ir 2015 m. spalio 8 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 1 lapas ir juose surašyta informacija 2019 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-20-2944 pateiktos išvados nekeičia. Ikiteisminio tyrimo bylai papildyti pateikti VšĮ „A” 2015 m. spalio 8 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 9 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 1 lapas ir 2015 m. spalio 8 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 1 lapas ir juose surašyta informacija 2019 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-20-2944 pateiktos išvados nekeičia. Specialisto, dalyvavusio apžiūroje, išvada: tyrimui nepateikus Bilietų apskaitos knygos ir Bilietų panaudojimo ataskaitų (pagal kurias atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą) nėra galimybės nustatyti laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 7 d. iki spalio 31 d. kokį kiekį bilietų VšĮ „A” įsigijo, kiek ir už kokią kainą bilietų pardavė ir ar visus parduotus bilietus apskaitė Įstaigos apskaitoje. Jeigu VšĮ „A” neišsaugojo Bilietų apskaitos knygos ir Bilietų panaudojimo ataskaitų (pagal kurias atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą), tuo nesilaikė BAĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatų. Jeigu VšĮ „A” nepildė Bilietų apskaitos knygos ir nesurašė bilietų panaudojimo ataskaitų (pagal kurias atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą), tuo nesilaikė BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatų (t. 8, b. l. 18).

2020 m. liepos 2 d. apžiūrėti D. T. gynėjo tyrimui pateikti bilietų apskaitos dokumentai: VšĮ „A” dokumentai – 2015 m. spalio 8 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 9 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 10 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 11 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 12 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 13 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 14 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 15 d. Bilietų panaudojimo ataskaitos kopija, 1 lapas, 2015 m. spalio 8 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 9 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 10 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 11 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 12 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 2 lapai, 2015 m. spalio 13 d. Bilietų apskaitos knygos kopija, 1 lapas. Specialistas konstatavo, kad apžiūrai pateiktose „Bilietų apskaitos knyga” už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. (11-oje lapų), grafose „Data”, „Iš ko gauta/ kam išduota” duomenys apie ūkio subjektą iš kurio bilietai buvo įsigyti (pavadinimas, apskaitos dokumento, kuriuo įformintas bilietų pirkimas, data ir numeris) ir duomenys apie gavėją (atskaitingo asmens vardas pavardė) neįrašyti. Bilietų apskaitos knygos (2015 m. spalio 10 d., 11 d., 12 d., 13 d.) už bilietų apskaitą atsakingo asmens nepasirašytos.

Pagal apžiūrai pateiktų Bilietų apskaitos knygų už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. (11-a lapų) duomenis, buvo užregistruota bilietų gautų įmonėje „A”, iš jų: 2015 m. spalio 8 d. Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini) 00001 – 01000, 1 000 vnt. po 5 EUR iš viso už 5 000 EUR; 2015 m. spalio 8 d. Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini) 00001 – 01000, 1 000 vnt. po 7 EUR iš viso už 7 000 EUR; 2015 m. spalio 12 d. Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini) 02000 - 03000, 1 000 vnt. po 7 EUR iš viso už 7 000 EUR. Bilietų apskaitos knygose už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. (11-a lapų), grafoje „Bilietų išduota atskaitingiems asmenims” (atskaitingų asmenų vardas, pavardė neįrašyti) įrašyti duomenys apie išduotus bilietus pardavimui: 2015 m. spalio 8 d. Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini) 00001 – 00100, 100 vnt. po 5 EUR už 500 EUR; 2015 m. spalio 9 d. Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini) 00101 – 00400, 300 vnt. po 5 EUR už 1 500 EUR; 2015 m. spalio 10 d. Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini) 00401 – 00600, 200 vnt. po 5 EUR už 1 000 EUR; 2015 m. spalio 11 d. Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini) 00601 – 00900, 300 vnt. po 5 EUR už 1 500 EUR; 2015 m. spalio 12 d. Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini) 00901 – 01000, 100 vnt. po 5 EUR už 500 EUR. 2015 m. spalio 8 d. Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini) 00001 – 00200, 200 vnt. po 7 EUR už 1 400 EUR; 2015-10-09 Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini) 00201 – 00600, 400 vnt. po 7 EUR už 2 800 EUR; 2015 m. spalio 10 d. Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini) 00601 – 01500, 900 vnt. po 7 EUR už 6 300 EUR; 2015 m. spalio 11 d. Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini)01501 – 02000, 500 vnt. po 7 EUR už 3 500 EUR; 2015 m. spalio 12 d. Bilietų serija Nr. (duomenys neskelbtini) 02001 – 02200, 200 vnt. po 7 EUR už 1 400 EUR. Bilietų apskaitos knygose už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. (11 lapų) įrašytais duomenimis, VšĮ „A” užregistravo gautų bilietų - po 5 EUR 1 000 vnt. ir po 7 EUR 2 000 vnt. Iš viso laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. VšĮ „A” Bilietų apskaitos knygose buvo užregistruota įmonėje gautų bilietų 3 000 vnt.

Apžiūrai pateiktos Bilietų panaudojimo ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d. (8 lapai). Ataskaitos bilietus realizuojančio atskaitingo asmens ir atskaitingo asmens nepasirašytos, parduotų bilietų ir bilietų likučių laikotarpio pabaigai serija ir Nr. (nuo – iki) neįrašyti, ataskaitose yra daug kiekių ir sumų taisymų, kurie parašais nepatvirtinti. Palyginus Bilietų apskaitos knygų už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. (11 lapų) ir Bilietų panaudojimo ataskaitos duomenis už tą patį laikotarpį nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. (6 lapai), jie nesutampa - pagal Bilietų apskaitos knygas VšĮ „A” bilietų gautų įmonėje užregistravo 3 000 vnt., bilietų išduotų atskaitingiems asmenims užregistravo – 3 200 vnt. Pagal to pačio laikotarpio nuo 2015 m spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. (6 lapai) Bilietų panaudojimo ataskaitas, grafoje „Gavo bilietus atskaitingi asmenys” užregistruota – 3 800 vnt. bilietų ir parduotų bilietų užregistruota – 3 564 vnt. (parduotų bilietų serija ir Nr. (nuo – iki) neįrašyti).

Atliekant VšĮ „A” tyrimą buvo nustatyta, kad VšĮ „A” iš UAB „V” laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 22 d. įsigijo 16 000 vnt. bilietų, iš jų laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. - 5 000 vnt. bilietų (2019-03-18 specialisto išvados Nr. 04/10-2-20-2944 1 lentelė). Apžiūrai pateiktose Bilietų apskaitos knygose už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 13 d. (11 lapų) buvo užregistruota įmonėje gautų bilietų 3 000 vnt. Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2015 m. spalio 22 d. iš UAB „V” įsigytų 16 000 vnt. bilietų, VšĮ „A” 13 000 vnt. (16 000-3 000) bilietų neužregistravo Bilietų apskaitos knygose ir neatvaizdavo jų panaudojimo (nurodant bilietų seriją ir Nr.) Bilietų panaudojimo ataskaitose.

VšĮ „A” įsigytų 13 000 vnt. bilietų neužregistravo Bilietų apskaitos knygose ir dėl 13 000 vnt. bilietų panaudojimo nesurašė bilietų panaudojimo ataskaitų (pagal kurias atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą), tuo VšĮ „A” nesilaikė BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatų „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”. Dėl nustatytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų neatitikimų negalima iš dalies nustatyti VšĮ „A” veiklos, turto ir struktūros už 2015 m. sausio 1 d.– 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį (t. 10, b. l. 106).

Specialistė D. I. paaiškino, kad buvo vykdoma šiek tiek specifinė viešosios įstaigos veikla, jie pardavinėjo bilietus. Bilietų apskaita labai tiksliai reglamentuota Finansų ministro įsakymu, pagal kurį yra patvirtintas bilietų naudojimas, apskaitos taisyklės. 2 punktas sako, kad bilietas yra grynųjų pinigų priėmimo dokumentas ir įrodo ūkinės operacijos įvykdymą. Ūkinės operacijos įvykdymas – bilieto pardavimas, yra apskaitomas pagal šių taisyklių patvirtinimą, t. y. bilietų apskaitos knyga ir panaudojimo ataskaita. Ūkio subjektai, naudodami bilietus (kiek pagaminta, kiek parduota), apskaitai tvarkyti turi pildyti bilietų apskaitos knygą. Pardavus bilietą, įvyksta ūkinė operacija. Visos ūkinės operacijos yra registruojamos apskaitos registruose. Šiuo atveju ūkinė operacija turėjo būti užregistruota kasos bilietų knygoje ir bilietų panaudojimo ataskaitoje. Apskaitos knygoje turi būti registruoti visi įsigyti bilietai, kurie gauti iš spaustuvės, būtinai turi būti nurodyta iš kokios bendrovės gavo, būtinai bilietų serija ir numeris ir įsigijimo data. Taip pat kiekis ir kaina. Tai yra pagrindiniai akcentuojami dalykai, čia būtų apskaitomas bilietų įsigijimas. Taisyklėse viskas plačiai yra aprašyta. Duomenys gali būti vedami ir kompiuteriu, bet kartą per mėnesį turi būti atspausdinama ir būtinai sunumeruojama, susisegama, lapai turi būti suantspauduoti ir patvirtinti vadovo bei vyr. buhalterio. Kiek buvo pateikta apžiūrai (keletą lapų), tai buvo vedama nekompiuterizuota kasos knyga. Gavus bilietus, būtina iškarto užregistruoti. Įrašai turi būti kiekvieną dieną. Kai gavai, ir įrašai. Knygoje registruojamas kiekvienas žingsnis su bilietais. Tyrimui pateiktus dokumentus sunku pavadinti knyga, čia yra lapai (t. 10, b. l. 86-91). Čia yra įsigijimas, tie patys lapai yra minimi išvados 5 lape. Čia yra įsigijimas iš „V”, sąskaitos faktūros, yra data iš ko gauta – spalio 5 d. gavo 2000 (5 lapas specialisto išvados). Turima matyti datą iš ko gauta, spalio 8 d. nieko negavo, yra 7 d., 9 d. – 2000 gauta, 10 d. negauta. Spalio 9 d. matoma, gauta 2000 vnt., toliau turi būti pavadinimas, numeris, kiekis, čia labai griežtas apskaitos dokumentas. Bilietas yra piniginis vienetas. Toliau turi būti viskas atsakingai rašoma ir nurodoma atskaitingo asmens pavardė, kas išdavė, nuo kokios iki kokios serijos išduodama, kaina ir po to, jau iš ataskaitos vėl turėtų matytis kiek panaudojo, kiek pardavė, t. y. vėl viskas surašoma knygoje ir išvedamas likutis. Pastebėjo, kad kai bilietai išduodami atskaitingam asmeniui, jis turi pasirašyti, kad gavo. Jai pateikta Bilietų apskaitos knyga yra netinkamai užpildyta. Su bilietų panaudojimo ataskaita lygiai tas pats (t. 10, b. l. 92-95). Išvadoje yra tiksliai padaryta analizė – 2020 m. liepos 2 d. apžiūros protokole yra aiškiai parašyta, kad jie apskaitė 3 000, išdavė 3 200, o pardavė dar daugiau. Pagal tuos lapus yra padaryta suvestinė ir sudėta. Kaip matoma – 8 d. jie išvis nieko negavo, o rašo 1000, toliau vėl 8 d., 12 d. dar 1000, išviso rašo, kad gavo 3 tūkst. bilietų. Pagal apskaitos išdavimą – išduota 1000 ir 2200, išviso - 3200, kai gavimas 3000. Jau iš tų skaičių nėra sistemos ir apskaitos, kad vyko kažkas teisingo. Tada pardavimą parodo, kad parduota 3564 bilietų. Kiekvienoje grafoje, jeigu sugrįšime prie panaudojimo ataskaitos, labai konkrečiai turi būti įrašyti paradavimo visi atlikti įrašai. Turėtų būti grynasis dokumentas, pagal kurį turima įvertinti, kiek bilietų pardavė, kiek bilietų atiduota, kiek pardavė ir išvesti likutį. Pagal šį pardavimą suskaičiuoti sumas ir žinoti, kiek yra parduotų pinigų, iš kurių apskaitoje atsirastų pardavimo suma, t. y. įnešti pinigai į kasą arba į banką ir tuo pačiu į pajamas. Yra konkreti grafa, kur galima apskaityti pajamose (likutis arba grąžinimas). Vadinasi parduotų bilietų ataskaita. Dėl netinkamo užpildymo negalima nustatyti, ar atitinka įnešimas į kasą, kas tai buvo per pardavimas, kokia kaina, koks skaičius bilietų buvo parduotas, ar gauti pinigai apskaityti. Kiekviena operacija turi būti fiksuojama jos atlikimo momentu, vėliausiai per keturis mėnesius nuo ūkinės operacijos. Įstaigos vidaus tvarkos nuostatomis nusprendžiama, kas turi pildyti minėtus dokumentus. Direktoriaus įsakymu yra nustatomas įgaliotas asmuo, t. y. atskaitingas asmuo, jeigu tokio nėra, pildo pats vadovas (Bilietų apskaitos taisyklės 3 skyrius 5 punktas). Byloje esančiose knygose nėra užpildyti įsigijimai, nėra net nurodyta iš kokios bendrovės įgyta, dienos nesutampa, kiekiai nesutampa, galima tik galvoti, kad galimai čia tie patys bilietai. Sunku įvertinti, ar bilietų panaudojimo apskaita apskritai nebuvo vedama. Lygtai kažkas daryta, jeigu teismas pripažins, kad tie lapai yra knygos. Šiaip, buhalteriškai, turimus dokumentus neįmanoma pripažinti knygomis, nes nei pagal vieną iš įrašų apskaitoje negalima sutikrinti skaičių. Iš to seka, kad turimi dokumentai neteisingi, nes negalima matyti, kiek tų bilietų įsigijo, iš ko įsigijo, kur jie apskaitoje atsirado, kiek atidavė, kiek pardavė. Netinkamas užpildymas nulemia išvadą, kad tokio dokumento nėra. Dirbti kasininku išskirtinio išsilavinimo nereikia, pareigybės gali būti gretinamos, atliekant papildomai kasininko darbą ir kažkokį tai kitą. Koks turi būti įgaliojamas asmeniui tvarkyti įmonės kasą - yra teisinis dalykas. Įmonė savo viduje turi nuspręsti. Aš vertinau tai ką mačiau, kad kasa tvarkė asmuo paskirtas pagal įgaliojimą. Jeigu yra paskiriamas kasininkas, turi būti sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, kadangi darbas yra su materialinėmis vertybėmis. Jeigu įmonė dirba su grynaisiais pinigais ir turi kasą, tai kasininkas turi būti. Jeigu kasininko nėra, tai šiuo klausimu yra atsakingas vadovas. Čia yra vidinė įstaigos tvarka. Kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, viskas turi būti fiksuojama kasos knygoje. Viską turėjo fiksuoti tas, kas atlieka funkcijas, susijusias su kasos darbu. Mokėjimo nurodymai tyrimo metu jai (specialistei) nebuvo pateikti, turėjo tik apklausos protokolus, todėl jos išvada čia yra tik sąlyginė. Ji tikrino tik 2015 m. kasą, kuomet nenustatyta, kad tokie asmenys įmokėjo pinigus į bendrovės kasą ir nerasta tai patvirtinančių dokumentų. 2016 metai nebuvo tikrinami, kadangi nebuvo nurodyti užduotyje. Greičiausiai 2016 m. dokumentų neturėjo. Esant naujų dokumentų, reiktų kartą patikrinti knygą. Pagrindiniai padariniai šiuo atveju kilo dėl bilietų apskaitos knygos ir panaudojimo apskaitos. Jeigu atsiranda dokumentas dėl 300 eurų, tai padarinių jis neįtakoja, jį suderinus su buhalteriniais dokumentais ir jeigu jis pakliūna į kasą, tai viskas čia tvarkoje. Neapskaitytą operaciją galima laikyti klaida. Klaidos taisomos per 5 metų laikotarpį. Jos išvadoje yra atsakyta dėl kasos pajamų orderio už P. P. ir S. D. parodą, t. y. kad dokumentas neteisingai išrašytas ir kodėl. Tai yra „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės” 11 punktas. Tai dar vienas patvirtinimas, kad šiame kasos pajamų orderyje turėjo būti nurodyti iš bilietų paradavimo ataskaitos duomenys (numeris, data ir t. t.), kad matytųsi, kokie pinigai yra įmokėti. Čia yra taisyklių 11 punkto pažeidimas, buhalterinės apskaitos tvarkos tai nepažeidžia. Kasos pajamų duomenis turi tvarkyti asmuo, kuris tvarko kasą. Parašyti turi kasininkas ir vyr. buhalteris. Už bilietų apskaitą ir bilietų išdavimo atsakingas asmuo atsako už visą savo veiklą ir vedama apskaitą (už bilietų apskaitą, už kasos knygą, bilietų pardavimo ataskaitą), tačiau tai turi būti atsakomybės, numatytos įstaigos viduje. Čia yra ne jos kompetencijos klausimas, ji komentuoja kaip apskaityta. Buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi pagal Archyvo saugomų dokumentų taisykles, 10 metų. Ji matė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėje. Pagal tą sutartį nebūtina vesti ir bilietų apskaitą. Paprastai prie buhalterinės sutarties būna pridedamas priedas - detalus išaiškinimas, tai yra ką bendrovė įsipareigoja vesti, ką ne. Dažniausiai bendrovės nedirba su grynaisiais pinigais. Jeigu prie šios sutarties nėra priedo, tai tikriausiai direktorė gali atsakyti, ką jie buvo sutarę vesti. Paprastai bendrovės nedirba su grynaisiais, bet nereiškia, kad nedirbo. Čia yra jų susitarimas. Direktorius ir kasininkas gali būti tas pats asmuo, tiesiog turi būti surašytas atskiras įsakymas. Kiekvienas kasos, dokumentų priėmimas fiksuojamas inventorizacijos aktu, dažniausiai sudaroma komisija. Pinigų perteklius, turi būti užpajamuotas. Jeigu randa neužpajamuotus pinigus, kaip gali užpajamuoti, kai nežino kam užpajamuoti. Klaidos yra atskira tema, detaliai nepasakys, už kokį laikotarpį kokios klaidos yra taisomos, tačiau tai reglamentuoja įstatymas. Dalį dokumentų galima taisyti per 5 metus, dėl konkrečios situacijos reikia pasižiūrėti atidžiau, negali prisiminti. Klaidos taisomos priklausomai nuo to, kada buvo pastebėtos. Jeigu 2015 metais klaidą padaryta, tai terminas klaidai ištaisyti iki 2020 metų. Dokumentų originalų neturėjo, greičiausiai, dokumentai buvo pateikti elektroniniu paštu, bet tikrai ne originalai.

Auditorius Č. M. teisme paaiškino, kad išvadą teikė pagal pateiktus dokumentus, kurie nurodyti kaip išvados priedas. Jeigu sutartyje dėl buhalterinės apskaitos teikimo neaptartos išimtys, t. y. netvarkymas tam tikros įmonės srities, tai ta sutartis (kuri jam buvo pateikta), gali būti suprasta taip, kad visos ūkinės operacijos tvarkomos komplekse, įskaitant kasos operacijas, banko operacijas, visas ūkines operacijas. Jokių išimčių sutartyje nenumatyta. Gali būti suprasta, kad „E“ turėjo tvarkyti visą buhalterinę apskaitą, įskaitant ir grynųjų pinigų apskaitą, susijusią su parodos organizavimu. Buhalteriją tvarkančiai įmonei įmanoma tvarkyti kasą, be jokių išimčių, nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonė pasirenka arba samdyti apskaitininką įmonėje, arba samdyti buhalterinės apskaitos įmonę. Specialių reikalavimų kasininkui nėra, gali būti paprastas įmonės darbuotojas. Jo nuomone, esminis dokumentas yra 2015 m. vasario 10 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartis tarp „A” ir „E”. Papildoma 2015 m. spalio 1 d. sutartis dėl su paroda susijusių grynųjų pinigų tvarkymo yra perteklinė, užtenka tos vienos pagrindinės sutarties. Jeigu atlikti tik grynųjų pinigų apskaitą, tai tą klausimą apima pirma sutartis. Yra atskiras klausimas – R., pasirašydama sutartį tvarkyti visas ūkines operacijas dėl grynųjų pinigų, susijusių su ta paroda, prisiėmė prievolę ne tik tvarkyti apskaitą, bet ir sklandžiai organizuoti bilietų platinimą. Minėta sutartis apima ir bilietų pardavimo knygos tvarkymą. Atsižvelgiant į sutarties vertę, turinį, turėjo būti atlikta ir papildoma paslauga išskyrus grynųjų pinigų apskaitą – visi organizaciniai klausimai, susiję su operacijų įforminimu, tai yra knygų, žurnalų pildymas ir panašiai. Jeigu kalbame apie buhalterinės apskaitos tvarkymą, tai tas žodis apima visą kompleksą veiksmų, priklausomai nuo ūkinės operacijos pobūdžio. R. J. ir vertina kaip atsakingą asmenį, nes kitu atveju pirmos sutarties būtų pakakę. Kai reikia tik apskaitos, pakanka pirmos sutarties, o kai reikia dar ir organizuoti bilietų platinimą, organizuoti tinkamą įforminimą, antroji sutartis atstoja tą funkciją. Organizuojant bilietų platinimą „A” direktorės veiksmai pakankami. Tos antros sutarties sudarymas ir parodo direktorės apdairumą. Jeigu neturi tuo klausimų specialių žinių, pasamdai tam kvalifikuotą darbuotoją.

Pirkimo operaciją patvirtina dokumentai – sąskaita faktūra ir dokumentas dėl apmokėjimo. Kasos pajamų orderio surašymo faktą patvirtina surašiusio asmens vardas ir pavardė, pakanka tik ši asmens parašo, nereikalauja antro asmens parašo. Vėliau tuos pinigus tas asmuo privalo įnešti į kasą, įforminant kasos pajamų orderį. Tas klausimas nesunkiai tikrinamas ir abejonės pašalinamos patikrinus kasos knygą. Jeigu tie pinigai buvo įnešti į kasą ir vėliau matosi tų pinigų panaudojimas, tai dėl to dokumento, kažkokių kritinių pastabų neturėtų būti. Kasos pinigų orderis patvirtina pinigų įnešimą į kasą. Pinigus visada priima kasininkas. Už kasą atsakingas kasininkas. Iš 2015 m. spalio 31 d. orderio negali patvirtinti, kas surašė ir kas kam perdavė. Orderyje yra parašyta „už parduotus parodos bilietus“ ir parodos pavadinimas. Kiek bilietų parduota, neturi būti nurodyta kasos pajamų orderyje. Vienu momentu priimti virš 70 tūkst., objektyviai neįmanoma. Greičiausiai pinigai buvo surenkami kasos kvito pagrindu. Jeigu kvitų nėra, tada nežino, turi būti arba kvitas, arba kažkoks registras. Kasos darbo organizavimo taisyklės, numato kasos priėmimo kvitą, kuris nereikalauja kito žmogaus parašo, buhalterio parašo. Tuos pinigus gali priimti kasininkas ir vėliau pajamuoti į įmonės kasą. Jam buvo pateiktas didelės vertės dokumentas – 72 000, kur buvo įnešti į įmonės kasą, tai preziumuojama, kad pinigai buvo surinkti mažomis sumomis, sukaupti ir paskui įnešti į įmonės kasą, jau kasos pajamų orderį pasirašant ir buhalteriui. Kaip tai organizuojama, ar buhalteris išrašo dokumentą, pasirašo ir perduoda įmonei ir tada pasirašo kasininkas, tai būna skirtingai. Būna, kad dėl rimtų ūkinių operacijų apskaitos įmonės darbuotojas išvažiuoja į įmonę sutvarkyti tam tikrą ūkinę operaciją. Surinkti atskiras sumas iš atskirų parodų lankytojų be jokių problemų gali įmonės kasininkas, išrašydamas kasos kvitą, o vėliau tie apskaitos dokumentai su darbuotojo ir buhalterio parašu perduodami ir tie pinigai patenka į įmonės kasą su kasos pajamų orderiu. Kiekviena ūkinė operacija reikalauja tam tikro apskaitos dokumento. Negalima ūkinė operacija be apskaitos dokumento. Buhalterinės apskaitos įmonė buvo atsakinga už to dokumento tinkamą surašymą. Galvoja, kad specialistė teisingai pasakė, jog bilietų pardavimai fiksuoti apskaitos lapuose prilyginami apskaitos kvitams. Bet koks apskaitos dokumentas, patvirtinantis faktą, gali būti vienaip ar kitaip įformintas. Jeigu įrašai buvo daromi, traktuojama, kad tai pakankamas pagrindas tam kasos pajamų orderiui surašyti. Yra susipažinęs su bilietų platinimo taisyklėmis. Pagal jas vadovas turi paskirti atsakingą asmenį už bilietų platinimą. Jo nuomone, sutartį su R. J. galima laikyti įsakymu. Jeigu tai nebūtų atsakingas asmuo už bilietų platinimą, tokios sutarties išvis nereikėjo, nes pradinė sutartis apima apskaitos tvarkymą. Sutartyje aiškiai parašyta, kad žmogus prisiima atsakomybę už grynųjų pinigų tvarkymą, o kaip galima platinti bilietus be grynųjų pinigų. Tas kvalifikuotas žmogus, kuris pasirašė sutartį dėl grynųjų pinigų surinkimo organizavimo, turėjo taikyti kasos kvito įforminimą dėl kiekvieno atvejo imant pinigus. Tai vienintelė forma, organizuojant kasos pinigų tvarkymą. Ją, turėjo nustatyti įmonė ir užtikrinti, kad ta tvarka būtų pildoma. Priešingu atveju žmogus absoliučiai neįvykdė sutarties sąlygų ir gavo pinigus veltui. Jeigu žmogus prisiima atsakomybę už grynųjų pinigų tvarkymą, tai jis galėjo ir privalėjo rinkti pinigus. Jei nėra kasininko, gali pasirašyti vadovas. Dėl realių pinigų kasa tvarkoma įmonėje, apskaita tvarkoma ir buhalterinėje įmonėje. Kasos orderis turi du parašus, kasininko ir buhalterio. Jeigu buhalteris yra įmonėje, tai ta apskaita tvarkoma įmonėje.

Kratos UAB ,,E” patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtas išorinis diskas „WD Elements”, kuris buvo apžiūrėtas, išspausdinti reikšmingi buhalteriniai dokumentai, o diskas saugomas ENTV patalpose. (8 t. 12-16 l.) Kratos metu paimti originaliais parašais patvirtinti dokumentai: 2014 m. gegužės 22 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis; 2015 m. vasario 10 d. buhalterinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „E” ir VšĮ „A”; 2015 m. vasario 10 d. priedas Nr. 1 prie buhalterinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. balandžio 1 d. priedas Nr. 2 prie buhalterinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gegužės 17 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktas kuriuo UAB „E” perdavė dokumentus VšĮ „A”; 2016 m. gegužės 24 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktas kuriuo UAB „E” perdavė dokumentus VšĮ „A”; 2016 m. liepos 12 d. dokumentų priėmimo perdavimo aktas kuriuo UAB „E” perdavė dokumentus VšĮ „A” (du originalūs priėmimo-perdavimo aktai); 2017 m. sausio 25 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktas kuriuo UAB „E” perdavė dokumentus VšĮ „A”; 2016 m. lapkričio 22 d. UAB „E” raštas Nr. 17 dėl buhalterinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo nuo 2016 m. gruodžio 31 d. (t. 5, b. l. 9, 11-28 l.)

Kratos VšĮ ,,A”, adresu (duomenys neskelbtini), metu paimti bilietai ir šaknelės bei buhalteriniai dokumentai saugomi ENTV patalpose (t. 5, b. l. 56-61). Kratos D. L. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) metu paimti dokumentai saugomi ENTV patalpose (t. 5, b. l. 70-71).

Septynių garso įrašų CD-R laikmenoje, pateiktų kaip priedas prie (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 28 d. pareiškimo, apžiūra. Perklausius garso įrašus girdėti kaip kalbamasi apie antruosius bilietus, apie tai ką apie juos sakyti, kur juos galimai padėti, sakyti kad tai yra “kaip šiukšlės”, kad reikia ištrinti dokumentus, „kuriais matosi kiek kokių bilietų buvo”. Sakoma, kad kai „pradės tikrinti konkrečiai, atsiras kaltinimai” ir panašiai (t. 8, b. l. 1-2).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas U. Pėdnyčia pateikė 19 įmaučių su bilietų šaknelėmis ir bilietais (t. 4, b. l. 200-202).

Atlikta apžiūra: 1.) 2017 m. gegužės 30 d. kratos metu VšĮ „A”, esančioje (duomenys neskelbtini), paimti 7 eurų vertės bilietų į 2015 m. spalio 7-31 d. VšĮ „A” vykusią parodą „S. D. ir P. P.”. Bilietai atspausdinti ant kartotinio popieriaus, viršuje kairėje yra serijos bendras pavadinimas (duomenys neskelbtini) ir numeris, dešinėje - bilieto kaina 7 eurai. Per vidurį, tarp žmogaus galvos atvaizdo, yra užrašai: „2015 m. spalio 7-31 d. A. Š. kolekcija S. D. ir P. P. (duomenys neskelbtini) „A” (duomenys neskelbtini) Darbo laikas: kiekvieną dieną 12-20 val. Informacija tel. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Ser. (duomenys neskelbtini) Nr. 04481 7 eurai bilieto kaina”. Viršuje yra kirpimo linija (šaknelė) su serijos pavadinimu ir numeriu bei bilieto kaina, apačioje - su užrašu „Kontrolė”. 21 vnt. bilietų yra su serijos numeriu nuo 04269 iki 04289; 99 vnt. bilietų - nuo 04402 iki 04500; 68 vnt. bilietų nuo 04152 iki 04219; 100 vnt. bilietų - nuo 04220 iki 04151; 99 vnt. bilietų - nuo 05801 iki 05900; 200 vnt. nuo 09601 iki 09800; 200 vnt. bilietų - nuo 05201 iki 05400; 100 vnt. bilietų - nuo 05401 iki 05500; 95 vnt. bilietų - nuo 09105 iki 09200; 99 vnt. - nuo 05901 iki 06001; 200 vnt. bilietų - nuo 09401 iki 09600; 64 vnt. bilietų - nuo 04578 iki 04641; 36 vnt. bilietų - nuo 04673 iki 04708; 100 vnt. bilietų - nuo 04824 iki 04908; 92 vnt. bilietai - nuo 04909 iki 04978; 100 vnt. bilietų – nuo 09860 iki 0991; 108 bilietai nuo 09801 iki 10008; 100 vnt. bilietų - nuo 05501 iki 05600; 100 vnt. bilietų - nuo 05701 iki 05800; 46 vnt. bilietų - nuo 04055 iki 04100; 198 vnt. bilietų - nuo 09201 iki 09399; 112 vnt. bilietų nuo 04290 iki 04401; 99 vnt. bilietų - nuo 05601 iki 05700; 114 vnt. bilietų nuo 04709 iki 04823; 200 vnt. bilietų - nuo 05001 iki 05200; 77 vnt. bilietų - nuo 04501 iki 04577. 2.) 2017 m. gegužės 30 d. kratos metu VšĮ „A”, esančioje (duomenys neskelbtini), paimtų 5 eurų vertės bilietų į 2015 m. spalio 7-31 d. VšĮ „A” vykusią parodą „S. D. ir P. P.”: bilietai atspausdinti ant kartotinio popieriaus, viršuje kairėje yra serijos pavadinimas (duomenys neskelbtini) ir numeris, dešinėje - bilieto kaina 5 eurai. Per vidurį, tarp žmogaus galvos atvaizdo, yra užrašai: „2015 m. spalio 7-31 d. A. Š. kolekcija S. D. ir P. P. (duomenys neskelbtini) „A” (duomenys neskelbtini) Darbo laikas: kiekvieną dieną 12-20 val. Informacija tel. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Ser. (duomenys neskelbtini) Nr. 04481 5 eurai bilieto kaina”. Viršuje yra kirpimo linija (šaknelė) su serijos pavadinimu ir numeriu bei bilieto kaina, apačioje - su užrašu „Kontrolė”. 35 vnt. bilietų, kurių serijos numeris nuo 02766 iki 02800, yra be šaknelių (viršuje ir apačioje). 199 vnt. bilietų yra su serijos numeriu nuo 05401 iki 05599; 175 vnt. - nuo 03001 iki 03175; 100 vnt. - nuo 03417 iki 03318; 167 vnt. - nuo 05400 iki 05223, iš jų bilietai nuo 05250 iki 05223 yra be šaknelių apačioje; 100 vnt. - nuo 02801 iki 02900; 178 vnt. - nuo 05600 iki 05799; 142 vnt. nuo 03176 iki 03288; 92 vnt. - nuo 02918 iki 03000, iš jų bilietai Nr. 02714 ir 02715 yra be šaknelių (viršuje ir apačioje); 222 vnt. - nuo 05800 iki 06021; 58 vnt. - nuo 03443 iki 03500 ir 6 vnt. - nuo 03418 iki 03423. 3) (duomenys neskelbtini) atstovo advokato U. Pėdnyčios pateiktų bilietų ir jų šaknelių: 1. dokumentų įmautė su bilietais ir bilietų šaknelėmis, kurioje yra geltonas popierinis lipdukas, su užrašu: “Bilietai: po 7 eur - 58 vnt., po 5 eur - 61, šaknelės po 7 eur-12 vnt., po 5 eur-12 vnt.”; 2. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x5-5000Eur”; 2017 m. spalio 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas; 3. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta “1000 vnt. x5-5000Eur”; 4. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta “1744 vnt. x7eur=12208Eur”; 5. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „710 vnt.x5eur=3550Eur”; 6. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x5eur=5000Eur”; 7. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x5eur=5000Eur”; 8. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x7eur=7000Eur”; 9. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x5eur=5000Eur”; 10. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x7eur=7000Eur”; 11. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x5eur=5000Eur”; 12. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x7eur=7000Eur”; 13. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x7eur=7000Eur”; 14. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x7eur=7000Eur”; 15. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x7eur=7000Eur”; 16. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x7eur=7000Eur”; 17. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x7eur=7000Eur”; 18. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x7eur=7000Eur”; 19. polietileninė užspaudžiama įmautė, kurioje yra bilietų šaknelės ir popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „1000 vnt. x7eur=7000Eur”. Visos pakuotės yra antspauduotos, iš viso pakuotėse yra 58 vnt. bilietų 7 eurų vertės ir 61 vnt. bilietų - 5 eurų vertės; 11756 vnt. 7 eurų vertės bilietų šaknelių (iš viso 82 220 eurų sumai) ir 6722 vnt. 5 eurų vertės bilietų šaknelių (iš viso 33 562 eurų sumai). Palyginus 2017 m. gegužės 30 d. kratos metu VšĮ „A”, esančioje (duomenys neskelbtini), paimtus 7 eurų vertės bilietus su užsakymą vykdžiusios ir bilietus spausdinusios UAB „V” pateiktu 7 eurų vertės bilieto kainos pavyzdiniu bilietu, matyti, kad jie pagal dydį atitinka 7 eurų bilieto kainos pavyzdinį bilietą. Palyginus 2017 m. gegužės 30 d. kratos metu VšĮ „A”, esančioje (duomenys neskelbtini), paimtus 5 eurų vertės bilietus su užsakymą vykdžiusios ir bilietus spausdinusios UAB „V” pateiktu 5 eurų vertės bilieto kainos pavyzdiniu bilietu, matyti, kad jie pagal dydį atitinka 5 eurų bilieto kainos pavyzdinį bilietą, išskyrus 35 vnt. bilietų, kurių serijos numeris nuo 02766 iki 02800, ir kurie yra be šaknelių, šie bilietai pagal dydį neatitinka UAB „V” pateikto 5 eurų vertės bilieto kainos pavyzdinio bilieto - yra mažesnio dydžio, nei UAB „V” pateiktas pavyzdinis bilietas. Palyginus (duomenys neskelbtini) atstovo advokato U. Pėdnyčios 2017 m. spalio 31 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo metu pateiktus 58 vnt. 7 eurų vertės ir 61 vnt. 5 eurų vertės bilietų su UAB „V” pateiktas 7 ir 5 eurų vertės bilietų kainos pavyzdiniais bilietais, matyti, kad 27 vnt. 7 eurų vertės bilietų pagal dydį atitinka UAB „V” pateiktam 7 eurų vertės bilieto kainos pavyzdiniam bilietui; 31 vnt. 7 eurų vertės bilietų, kurių serijos numeris nuo 04642 iki 04672, neatitinka UAB „V” pateikto 7 eurų vertės bilieto kainos pavyzdinio bilieto, yra mažesnio dydžio, nei UAB „V” pateiktas. 38 vnt. 5 eurų vertės bilietų pagal dydį atitinka UAB „V” pateiktam 5 eurų vertės bilieto kainos pavyzdiniam bilietui; 23 vnt. 5 eurų vertės bilietų, kurių serijos numeriai yra: 02906, 02907, 02909, 02910, ir nuo 03424 iki 03442, neatitinka UAB „V” pateikto 5 eurų vertės bilieto kainos pavyzdinio bilieto, yra mažesnio dydžio, nei UAB „V” pateiktas (t. 8, b. l. 4-9).

2019 m. spalio 22 d. reikalavimu VšĮ „A” buvo nurodyta pateikti dokumentą, kuriame nurodytos darbuotojos I. J. funkcijos bei vykusios parodos „S. D. ir P. P.” bilietų knygą, bilietų panaudojimo ataskaitą, aktą dėl bilietų likučio grąžinimo, ir kt. dokumentus (t. 4, b. l. 1). VšĮ „A” pateikė I. J. pareiginius nuostatus, jai išduotus įgaliojimus, o prašomų dokumentų, susijusių su bilietų platinimu, (duomenys neskelbtini) nurodė neturinti (t. 4, b. l. 3-4).

VšĮ „A” Parodų kuratorės pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad parodų kuratorė turi domėtis eksponuojamų kūrinių ar dirbinių atlikimo technika, medžiagų savybėmis, kaupti ir platinti informaciją apie salone eksponuojamų darbų autorių parodinę veiklą ir pasiekimus, palaikyti būtinas kūrinių saugojimo sąlygas saugykloje, tvarkyti (duomenys neskelbtini) veiklos archyvą, dokumentuoti vykstančias parodas, sekti ir platinti informaciją apie renginius bei užtikrinti jų aptarnavimą, organizuoti ir prižiūrėti parodų atidarymą, konsultuoti (duomenys neskelbtini) lankytojus ir pirkėjus, išdėstyti kūrinius ekspozicijoje, išsiųsti informaciją apie rengiamas parodas, kontaktuoti su menininkais, atsiskaityti su pirkėjais, registruoti parduodamus kūrinius, prižiūrėti, saugoti ekspoziciją (t. 4, b. l. 5-6).

Iš 2008 m. rugpjūčio 29 d. įgaliojimo pasirašyti dokumentus ir įmonės kasą matyti, jog D. L. V., VšĮ „A” direktorė, įgaliojo (duomenys neskelbtini) I. J. nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. įstaigos vardu pasirašyti finansinius dokumentus ir tvarkyti įmonės kasą. Dokumentas pasirašytas D. L. V. (t. 4, b. l. 7).

2007 m. rugpjūčio 31 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog buvo pateikta I. J. darbo sutartis, iš kurios matyti, jog 2005 m. sausio 18 d. I. J. buvo priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas (t. 4, b . l. 173-176).

Iš 2011 m. sausio 11 d. įgaliojimo pasirašyti dokumentus ir įmonės kasą Nr. S-3 matyti, jog D. L. V., VšĮ „A” direktorė, įgaliojo (duomenys neskelbtini) I. J. nuo 2011 m. sausio 11 d. įstaigos vardu pasirašyti finansinius dokumentus ir tvarkyti įmonės kasą. Dokumentas pasirašytas D. L. V. (t. 4, b. l. 10).

UAB ,,D” 2020 m. sausio 22 d. pranešime nurodyta, kad UAB ,,D“ VšĮ ,,A” bilietų parodai ,,S. D. ir P. P.” nespausdino (t. 4, b. l. 17).

Iš (duomenys neskelbtini) pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp I. J. ir A. Š. matyti, jog I. J. rašė „10-27 apie 1060. Negaliu tiksliai pasakyti kiek po 7, kiek po 5, kažkur didelėje moteriškoje piniginėje dingo lapelis su skaičiais, rytoj parašysiu” (t. 1, b. l. 90-99). R. J. 2015 m. lapkričio 5 d. elektroniniu laišku D. T. ir VšĮ „A”, siunčia „galutinę suvestinę, kurią reikėtų aptarti” (t. 1, b. l. 103).

Iš 2015 m. spalio 1 d. Atlygintinų paslaugų sudarymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog VšĮ „A” su R. J. sudarė sutartį, kurios objektas- juridinių ir finansinių konsultacijų teikimas parodos „S. D. ir P. P.” metu (t. 1, b. l. 137).

Iš VšĮ A įstatų matyti, jog VšĮ A veiklą organizuoja ir vykdo administracija, kurios vadovas yra direktorius. Direktorius be kitų pareigų, priima ir atleidžia darbuotojus, tvirtina darbuotojų darbo reglamentus, sudaro įstaigos sandorius, rūpinasi lėšų ir turto saugumu, atlieka kt. funkcijas (t. 1, b. l. 140-145).

2015 rugsėjo 23 d. sudaryta Nuomos sutartis tarp VšĮ „A”, atstovaujamos direktorės D. L. V. (nuomininko), ir verslininko A. I. Š, gyvenančio (duomenys neskelbtini) (nuomotojo). Sutartyje numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo patalpose organizuoti parodą „S. D. ir P. P.” nuo 2015 m. spalio 7 d. iki spalio 31 d. Parodos darbo laikas - kiekvieną dieną (be išeiginių) nuo 12 vai iki 20 vai; įsipareigoja saugiai ir rūpestingai savo sąskaita eksploatuoti nuomojamą daiktą; įsipareigoja anonsuoti ir reklamuoti parodą masinėse informavimo priemonėse; įsipareigoja organizuoti ir pravesti parodos press-konferenciją 2015 m. spalio 7 d. 16 val.; įsipareigoja organizuoti ir pravesti oficialų parodos atidarymą 2015 m. spalio 7 d. 18 val., tuo pačiu paruošti kvietimus bei kviečiamų svečių sąrašą; įsipareigoja parodos eksponavimo metu organizuoti 2 salių prižiūrėtojus bei bilietų pardavėją-kasininką; įsipareigoja organizuoti bilietų spausdinimą ir platinimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (t. 8, b. l. 97-98).

Dėl veiksmų kvalifikavimo.

Bylai aktualiu laikotarpiu bilietų naudojimą ir apskaitą nustatė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 341 patvirtintos Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklės (2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. l K-391 redakcija). Pastebėtina, jog kaltinamajame akte nurodyta ankstesnė – 2005 m. rugpjūčio 21 d. įsakymo Nr. 1K-241 redakcija, kurios galiojimas baigėsi dar iki nusikalstamos veikos padarymo – 2014 m. gruodžio 31 d., todėl nagrinėjamu atveju aktuali po to sekusi ir nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojusi 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. l K-391 redakcija. Pagal Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 2 punktą, bilietas, atitinkantis šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus, yra grynųjų pinigų priėmimo dokumentas, kuris po jo pardavimo suteikia jį įsigijusiam asmeniui teisę pasinaudoti biliete nurodyta paslauga ir įrodo paslaugos pardavimo ūkinės operacijos įvykdymą. Bilietus naudojančio ūkio subjekto vadovo įsakymu turi būti paskirtas už bilietų apskaitą ir išdavimą atsakingas asmuo (asmenys) (toliau vadinama – atsakingas asmuo). Ūkio subjektai, naudojantys bilietus, kiekinei pagamintų (įsigytų) ir parduotų bilietų apskaitai tvarkyti turi pildyti Bilietų apskaitos knygą, kurioje turi būti registruojami visi įsigyti bilietai (jeigu ūkio subjektas bilietus gauna iš spaustuvės arba dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto), bilietus parduodantiems atskaitingiems asmenims (toliau vadinama – atskaitingas asmuo) išduoti, atskaitingų asmenų sunaudoti ir grąžinti bilietai. Kiekviena bilietų operacija turi būti įrašoma apskaitos knygos atskiroje eilutėje (Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 5, 6 punktai). Kiekvienas bilietus parduodantis atskaitingas asmuo ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsiskaito už bilietų panaudojimą, pildydamas bilietų panaudojimo ataskaitą, kurios duomenys turi būti įrašomi į Bilietų apskaitos knygą, atitinkamose skiltyse pasirašant atsakingam, ir atskaitingam asmenims (Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 11, 12 punktai). Tiek Bilietų apskaitos knygos duomenys, tiek Bilietų panaudojimo ataskaita turi būti patvirtinta atskaitingo ir atsakingo asmens (Bilietų apskaitos taisyklių 7, 8, 9, 11, 12 punktai).

Nustatyta, kad rengiantis „S. D. ir P. P.” parodai D. T., atstovaudama VšĮ „A” interesus, su R. J. sudarė 2015 m. spalio 1 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „V” auditoriaus Č. M. 2021 m. birželio 29 d. išvadoje nurodyta, kad 2015 m. spalio 1 d. paslaugų sutartimi R. J. įsipareigojo atlikti „S. D. ir P. P.” parodos grynųjų pinigų apskaitą, todėl už grynųjų pinigų organizavimą išimtinai buvo atsakinga R. J.. Atkreiptinas dėmesys, jog auditorius išvadoje vartoja dvi skirtingas sąvokas „grynųjų pinigų apskaita” ir „grynųjų pinigų organizavimas”, todėl išvada nėra visiškai aiški. Tuo atveju, jei išvadoje turima omenyje grynųjų pinigų apskaitos organizavimo funkcija, ji yra priskiriama ūkio subjekto vadovui ir negali būti perduodama sutartimi trečiam asmeniui. Taip pat pastebėtina ir tai, kad Č. M. išvadoje yra aptariamas tik vienas, jau bylos nagrinėjimo teisme metu D. T. pateiktas 2015 m. spalio 1 d. paslaugų sutarties variantas – dėl grynųjų pinigų apskaitos, tuo tarpu byloje yra antrasis variantas, skirtingai apibrėžiantis sutarties dalyką – dar ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pateikta 2015 m. spalio 1 d. sutartis, kuri apėmė įsipareigojimą „teikti juridines ir finansines konsultacijas”. Atitinkamai, auditoriaus išvada yra sąlyginė, galiojanti tik joje aptartam vieninteliam sutarties variantui – dėl grynųjų pinigų tvarkymo. Pagal Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 2 punktą, bilietas yra grynųjų pinigų priėmimo dokumentas, todėl vertinant sutarties variantą dėl grynųjų pinigų apskaitos plačiąja prasme, ji galėtų apimti ir bilietų apskaitą, ką specialisto išvadoje konstatavo ir UAB „V” auditorius Č. M.. Ūkio subjekto vadovo įsakymu tam tikroms funkcijoms atlikti gali būti skiriamas tik darbo santykiais su ūkio subjektu susijęs asmuo, kita vertus, Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklėse nėra numatyta, jog už bilietų apskaitą ir išdavimą atsakingas asmuo turi būti išimtinai bilietus parduodančio subjekto darbuotojas. Teismo vertinimu paslaugų sutarties tarp ūkio subjekto ir su juo nesusijusio fizinio asmens pasirašymas, būtų tinkama forma įgyvendinti Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių 5 punkto reikalavimą, kita vertus, jei tarp VšĮ „A” ir R. J. buvo pasirašyta sutartis dėl teisinių ir finansinių konsultacijų teikimo, tokia sutartis bilietų apskaitos neapimtų ir ūkio subjekto vadovas privalėtų papildomai įsakymu paskirti už bilietų apskaitą ir išdavimą atsakingą darbuotoją ar sutartimi susitarti dėl tokių paslaugų teikimo su trečiuoju asmeniu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės reglamentuoja juridinių asmenų (išskyrus Lietuvos banką, kredito ir pašto įstaigas), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių (toliau vadinama – ūkio subjektai) kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką, nustatančią grynųjų pinigų priėmimą, išmokėjimą, jų apskaitą ir laikymą kasoje. Kasos taisyklių 2 punkte nustatyta, kad kasa yra vieta, kurioje atliekamos ūkio subjekto kasos operacijos ir laikomi pinigai; kasininkas – ūkio subjekto darbuotojas, ūkio subjekto vadovo paskirtas atlikti kasos operacijas; kasos operacijos – grynųjų pinigų priėmimas į ūkio subjekto kasą ir išmokėjimas iš jos. Jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems ūkio subjekto darbuotojams (Kasos taisyklių 27 punktas). Pagal Kasos taisyklių 25 punktą ūkio subjekte kasininko pareigas laikinai arba nuolat eiti pavedama ūkio subjekto vadovo įsakymu. Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo, su šias pareigas einančiu asmeniu pasirašoma visiškos materialinės atsakomybės sutartis (Kasos taisyklių 22, 23, 25 punktai). Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Kasos taisyklių 30 punktas). Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai (Kasos taisyklių 11 punktas).

Teisme apklausta I. J. neigė, kad VšĮ „A” atliko kasininko funkcijas, iš jos parodymų susidaro vaizdas, jog apskritai nenutuokė, kodėl ir kokius dokumentus pasirašinėjo, nors (duomenys neskelbtini) pirmininkė ją charakterizavo kaip ypatingai kruopštų, patikimą žmogų, jai (duomenys neskelbtini) net buvo skyrusi padėką už gerą darbą. Dėl nurodytų priežasčių I. J. parodymai kelia abejonių, jog atsakingas ir kruopštus asmuo ilgą laiką (nuo 2008 m.) pasirašinėtų bet kokius paduodamus dokumentus. D. T. parodė, jog I. J. tvarkė kasos dokumentus, šį darbą atlikdavo kruopščiai, todėl ja pasitikėjo. Teisme apklausti liudytojai A. M., A. K., E. U. taip pat parodė, kad VšĮ „A” kasininkė buvo I. J.. (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus tvarkiusi J. P. parodė, kad pirminius apskaitos dokumentus pasirašydavo I. J., tai atitinka ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. VšĮ „A” audito ataskaitos duomenis, kur I. J. įvardijama kasininke, išrašinėjusia kasos pajamų orderius. A. M. parodė, jog I. J. vienintelė turėjo raktą nuo seifo, kur buvo laikoma kasa, kasininkės pareigas de facto ėjo dar nuo tada, kai buhalteriją tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterė L. M.. Taigi, nurodyti įrodymai paneigia I. J. parodymus, jog ji neatliko kasininko funkcijų.

Auditoriaus Č. M. specialisto išvadoje nurodyta, kad 2015 m. vasario 10 d. VšĮ „A” sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „E” 1.1. punktas „vesti įmonės buhalterinę apskaitą” apėmė ir UAB „E” prievolę pagal galiojančius įstatymus tvarkyti įstaigos kasą. Pastebėtina, kad ši auditoriaus išvada niekaip nemotyvuota ir aiškinama plečiamai, todėl teismas su ja nesutinka. Tiek UAB „E” darbuotojos R. J. ir J. P., tiek D. T. parodė, kad buhalterinė apskaita VšĮ „A” buvo tvarkoma pagal pateikiamus pirminius finansinius dokumentus, kurie buvo pildomi įstaigos viduje. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad kasa yra vieta, kurioje atliekamos ūkio subjekto kasos operacijos ir laikomi pinigai, šiuo atveju VšĮ „A” patalpose, tuo tarpu visai kitu adresu veikianti UAB „E” ir jos įgaliota J. P. negalėjo (duomenys neskelbtini) atlikti kasos operacijų ir neturėjo tam teisinio pagrindo. Be to, 2016 m. balandžio 19 d. įmonės kasos perdavimo ir priėmimo aktas rodo, jog I. J. perdavė D. T. kasos likutį, šį faktą patvirtino UAB „E” atstovė J. P. ir teismo posėdyje paliudijo A. M.. Toks veiksmas būtų visiškai nelogiškas, jei už VšĮ „A” kasos operacijas būtų atsakinga UAB „E”.