Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis K. D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. D. laikė, gabeno netikrą dokumentą ir jį panaudojo, būtent : ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, įgijo netikrą (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagamintas ne pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus, ir šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė ir gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol šį dokumentą 2022-08-04 02.50 val. Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Kybartų pasienio kontrolės punkte, adresu J. Basanavičiaus g. 2, Kybartų m., Kybartų sen., Vilkaviškio r. sav., pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams dokumentų patikrinimo metu.

Kaltinamasis K. D. pagal kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Iš esmės paaiškino, atsakė, kad žinojo, kad jo pateiktas pareigūnui vairuotojo pažymėjimas, dokumentų patikrinimo metu pasienio punkte, yra klastotas. Jis nuo 2001 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini). Gyvendamas (duomenys neskelbtini) įkūrė savo verslą. (duomenys neskelbtini) jis laikė vairavimo kursus, laikė egzaminą, jam buvo išduotas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas. Bet jo įmonės vairuotojai daug kartų viršijo greitį su jo įmonės transportu, baudas apmokėdavo jis, kaip įmonės ir šių transporto priemonių savininkas. Už tai, kad per atitinkamą laiką gavo daug baudų už greičio viršijimą, todėl pagal (duomenys neskelbtini) galiojančius įstatymus jam, kaip šių transporto priemonių savininkui, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tai buvo kiek pamena 2016-2017 metais. Jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Jis nesutiko su tokiu teismo sprendimu, todėl jis šį sprendimą apskundė. Vyko keli teismo posėdžiai, kurie užtruko 2 metus. Liko galioti tas pats pirmas teismo sprendimas. Po to 2019 metais prasidėjo Covid-19 pandemija, užsidarė visos įstaigos, todėl jis negalėjo atnaujinti teisės vairuoti. Tuo pačiu ir jo verslas sustojo (duomenys neskelbtini). Nusprendė 2019 metais vykti į (duomenys neskelbtini), ten vykdyti automobilių prekybą. Būdamas (duomenys neskelbtini) nusprendė gauti vairuotojo pažymėjimą. Tačiau jis vairavimo kursų nelankė, vairavimo egzamino nelaikė, vairuotojo pažymėjimą nusipirko. Šiuo vairuotojo pažymėjimu jis naudojasi nuo 2019 metų gegužės mėnesio. Šiuo dokumentu naudojosi (duomenys neskelbtini) ir šį kartą vykdamas iš (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam K. D. pripažinus visiškai savo kaltę, jam ir prokurorui bei gynėjui sutikus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau - BPK, 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).

Be K. D. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltė, padarius teismo anksčiau aprašytą, nustatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis :

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. Č. duotais paaiškinimais, kad dirba VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesniuoju specialistu. Jis nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. 19:30 val, iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. 02:30 val. vykdė sargybą „Pasienio tikrinimo postas“ prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras-C“ metu Kybartų kelio PKP, tarnybinė užduotis „autotransporto priemonių tikrinimas“ ir „dokumentų tikrinimas“, darbo vietoje Nr. 5 (išvykimas iš Lietuvos Respublikos). Apie 02:50 val. tikrinant Vokietijos piliečio K. D., gim. (duomenys neskelbtini) kuris vyko lengvuoju automobiliu „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija), asmens dokumentus buvo nustatyta, kad pateiktas asmens vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) yra galimai visiška klastotė. Patikrinus dokumentus ALP su dokumentų tikrinimo įranga VSC6000 pastebėta, kad vairuotojo pažymėjimas atspausdintas ant paprasto plastiko, smulkūs mikroteksto elementai atspausdinti netaisyklingai, UV apsaugos nėra, IR šviesoje rekvizitai ir jų užpildymai dingsta, panaudota originali apsauginė plėvelė. Apie nustatytą pažeidimą informavo pamainos jaunesnįjį specialistą (t. 1, b. l. 31-32).

2022-08-04 VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. M. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ aprašytomis aplinkybėmis, kad 2022-08-04 apie 02.50 val. VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos Kybartų pasienio kontrolės punkte, tikrinant išvykstančio iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) piliečio K. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris vyko automobiliu „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija) pasienio kontrolei pateiktus dokumentus, buvo pastebėta, kad pateiktas (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) galimai visiškai suklastotas. Dokumentą patikrinus antroje patikros linijoje, nustatyta, kad dokumentas atspausdintas ant paprasto plastiko, smulkūs elementai atspausdinti netaisyklingai, UV apsaugos nėra, IR šviesoje rekvizitai ir jų užpildymai dingsta, panaudota originali apsauginė plėvelė (t. 1, b. l 1-3).

2022-08-04 VSAT prie LR VRM Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo tyrėjo Š. M. įvykio vietos apžiūros protokole aprašytomis aplinkybėmis, kad įvykio vieta yra Kybartų kelio PKP veikimo teritorijoje, adresu J. Basanavičiaus g. 3, Kybartai, Vilkaviškio r. sav. Įvykio vietoje, Kybartų kelio PKP tarnybinėse patalpose ant stalo (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) K. D., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėjimas paimamas tyrimui (t. 1, b. l. 9-14).

2022-08-05 daiktų apžiūros protokole aprašytomis aplinkybėmis, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas K. D. vardu. Nustatyta, kad tai yra plastikinis dokumentas. Dokumento išdavimo data 2019-05-28 (duomenys neskelbtini) mieste, galioja iki (duomenys neskelbtini). Dokumento averso pusėje matyti asmens nuotrauka, ir lustas, ties punktu 7 yra asmens parašas. Punkte 9 nurodytos suteiktos vairavimo kategorijos - A, B, C, D, BE, CE, DE, Al, BĮ, Cl, Dl, C1E, D1E. Dokumento reverso pusėje taip pat nurodytos visos suteiktos vairavimo kategorijos, kaip ir dokumento averso pusėje (t. 1, b. l. 24-26).

2022-08-10 VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 109KTS-75, kad pateiktas tirti (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas K. D. vardu, yra pagamintas ne pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimų blankų gamybos reikalavimus ir jis yra netikras (t. 1, b. l. 22-23).

Nenustatyta, kad pasitvirtinusio kaltinimo ribose liudytojas D. Č. ikiteisminio tyrimo metu dėl kokių tai priežasčių galėjo sakyti K. D. atžvilgiu netiesą. Šio liudytojo anksčiau aprašyti paaiškinimai išsamūs, aiškūs. Šio paaiškinimai, kurie papildyti anksčiau aprašyta rašytine medžiaga, patvirtina teismo anksčiau aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Be to šio liudytojo paaiškinimai neprieštarauja K. D. teisiamojo posėdžio metu duotiems paaiškinimams. Todėl teismas anksčiau aprašytais liudytojo paaiškinimais dėl K. D. žinomai suklastoto tikro dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) laikymo, gabenimo ir panaudojimo tiki ir juos vertina kaltinamojo K. D. kaltės įrodymu.

Anksčiau išvardintoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys, minėtas vairuotojo pažymėjimas, patvirtina teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, šie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Nenustatyta, kad šie rašytiniai duomenys, šis pažymėjimas gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas minėtą rašytinę medžiagą, minėtą pažymėjimą taip pat vertina kaltinamojo K. D. kaltės įrodymais.

Teismas, ištyręs anksčiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais (šių visuma) įrodyta K. D. kaltė, jog žinomai suklastotą, kaltinime aprašytą vairuotojo pažymėjimą, laikė, gabeno ir panaudojo.

Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys K. D. veiksmai aiškiai rodo, kad jis, šiuos darydamas, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, būtent laikyti, gabenti ir VSAT pareigūnui patekti minėtą vairuotojo pažymėjimą. K. D. kaltei įrodyti pakanka byloje surinktų įrodymų. Jo anksčiau aprašyta nusikalstama veika atitinka BK 300 straipsnio 2 dalies požymius.

K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinai tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Skirdamas K. D. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė : tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Kaltinamasis K. D. padarė apysunkį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltininkui gali būti paskirta areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. K. D. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas, nėra duomenų, kad baustas administracine tvarka. Byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Pagal tai bei anksčiau aprašytą teismų praktiką jam skiriama švelnesnė nei BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – bauda (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 47 straipsnio 1 dalį bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, 3 dalies 2 punktą bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais; nustatoma bauda už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, bei įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimas neužtruko, nes K. D. nevengė atvykti į teismo posėdį, jam (K. D.) už nusikaltimo padarymą skirtina švelnesnė bausmė (bauda), nei numatyta BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-11-16 pažyma Nr. APD-2022-12233 dėl 78,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam K. D. išieškojimo iš jo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam K. D. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Kaltinamajam buvo išaiškinta, jog paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Be to, jis teismo posėdžio metu nenurodė, jog jam nėra būtinas gynėjas, gynėjo neatsisakė. Teismo posėdžio metu kaltinamasis sutiko, jog iš jo būtų išieškotos minėtos išlaidos. Pagal šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo priteistinos visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, -

nusprendė:

Pripažinti K. D. kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir už tai jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 93 MGL dydžio, t. y. 4650 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę K. D. sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 62 MGL dydžio, t. y. 3100 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į K. D. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2022-08-04 d. 02.50 val. iki 2022-08-04 d. 14.02 val., t. y. du MGL dydžius baudos, ir laikyti, kad du MGL dydžius baudos K. D. atliko.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prokurorės E. P. 2022-08-04 nutarimu paskirtą K. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), kardomąją priemonę – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) užstatą, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, K. D. kaip užstatą įneštus 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) į LR Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą LT 18 7300 0101 7113 7317 įskaityti į šiuo nuosprendžiu K. D. paskirtą, likusią 60 MGL dydžio baudą ir laikyti, jog K. D. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs visiškai.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, netikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. D. vardu, saugomą Pagėgių pasienio rinktinėje, perduoti VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui naudoti kaip metodinę priemonę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą patenkinti visiškai. Priteisti iš K. D. valstybės naudai 78,33 EUR (septyniasdešimt aštuonis eurus 33 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įpareigoti K. D., įsiteisėjus nuosprendžiui, per du mėnesius, 78,33 EUR sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, arba AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.