- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-366-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- L. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-106-1051/2019 pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. J., sutikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp jos ir atsakovo A. J., nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą, t. y. ieškovės L. J. asmeninėn nuosavybėn perduoti: ¾ dalis patalpos – buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 20592 Eur vertės; garažą – 1000 Eur vertės; automobilį „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – 2000 Eur vertės; virtuvės baldus – 1300 Eur vertės; šaldytuvą – 250 Eur vertės; indaplovę – 300 Eur vertės; dujinę viryklę su elektrine orkaite – 300 Eur vertės; televizorių – 300 Eur vertės; skalbimo mašiną – 300 Eur vertės; fotoaparatą – 50 Eur vertės; 5 (penkių) durų spintą – 1000 Eur vertės; 2 (dvi) sofas – 500 Eur vertės; atsakovo A. J. asmeninėn nuosavybėn perduoti: ¼ dalį patalpos – buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) – 6864 Eur vertės; priekabą MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – 500 Eur vertės; savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – 800 Eur vertės; motorinę valtį „AMŪR-M”, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) – 2000 Eur vertės; guminę irklinę valtį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) – 300 Eur vertės; guminę irklinę valtį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) – 300 Eur vertės; svetainės minkštų baldų komplektą – 500 Eur vertės; kompiuterį su spausdintuvu – 600 Eur vertės; koridoriaus spintą 2-jų durų – 200 Eur vertės; svetainės sekciją ir komodą – 800 Eur vertės; mažojo kambario baldus – 500 Eur vertės; televizorių – 1000 Eur vertės. Priteisti ieškovei L. J. iš atsakovo A. J. 100 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui A. J. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Nustatyti naudojimosi patalpa – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė L. J. naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 12-3 (17.39 kv. m ploto); atsakovas A. J. naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 12-2 (11,43 kv. m ploto); bendraturčių bendro naudojimo patalpomis lieka patalpos, pažymėtos indeksais – 12-1 (koridorius), 12-5 (virtuvė), 12-4 (kambarys), 12-6 (vonia), 12-7 (tualetas), rūsys. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. J. palikti santuokinę pavardę – J. Taip pat prašė iš atsakovo A. J. priteisti ieškovės L. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog visais šalių santuokos metais atsakovas demonstravo nepagarbą ieškovei, daug kartų buvo neištikimas, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Atsakovo sistemingas santuokinių pareigų pažeidimas ieškovei sukėlė ir sukelia itin skaudžius išgyvenimus: ją kamuoja nemiga, emocinė depresija, sumažėjęs darbingumas (negali susikaupti darbe, susikoncentruoti), bendravimo galimybių sumažėjimas (ji vengia bendrauti su šeimos draugais). Visi ieškovės santuokos su atsakovu metai buvo lydimi nuolatinio streso, įtampos, pažeminimo. Ieškovė santuokoje su atsakovu pragyveno 37 metus, nepaisant atsakovo elgesio, buvo ir yra lojali bei ištikima atsakovui. Atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, todėl prašė priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Dėl santuokos metu įgyto turto ir jo dalinimo ieškovė nurodė, jog atsakovas teismui pateikė duomenis, kad iš viešo registro yra išregistravęs priekabą MAZ 8114, gumines irklines valtis, tačiau šių transporto priemonių registravimo viešajame registre faktas atlieka tik išviešinimo funkciją, o pažymose nurodyti duomenys apie valčių nusidėvėjimą tėra tik atsakovo subjektyvus jų būklės vertinimas, siekiant sumažinti dalytino turto masę ir išvengti šio turto padalijimo. Pabrėžė, jog šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiai patalpai – butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), įsigyti buvo panaudotos ieškovės įmotės piniginės lėšos, todėl egzistuoja teisinis pagrindas dalijant šalių santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir ieškovės asmeninėn nuosavybėn perduoti ¾ dalis, o atsakovo asmeninėn nuosavybėn perduoti ¼ dalį buto.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. J. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad nėra ginčo dėl reikalavimo nutraukti santuoką, neskiriant termino susitaikyti, dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo bei dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, t. y. dalijant turtą natūra. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Per paskutinius 20 metų ieškovė daugiau laiko praleido dirbdama užsieniuose, negu namuose su šeima, jis vienas, be paliovos dirbdamas, rūpinosi vaikais, juos prižiūrėjo ir auklėjo, rūpinosi visai namais ir buitimi. Nesutiko, kad ieškovei iš jo būtų priteista 3000,00 Eur dydžio neturtinė žala, nes santuoka iširo ne dėl jo, o dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nesutiko su ieškovės pateiktu santuokoje įgyto turto balansu bei su kai kurio kilnojamojo turto įvertinimu. Į santuokoje įgyto turto balansą įtraukti kilnojamieji daiktai, kurių realiai nebėra arba jie beverčiai, į santuokoje įgyto turto balansą nepagrįstai įtrauktas garažas, nes jis yra įgytas (pastatytas) iš jo ikisantuokinių lėšų. Nepagrįstai sumažintos arba nepagrįstai padidintos kai kurių kilnojamųjų daiktų kainos. Nesutinka, kad ieškovės asmeninėn nuosavybėn būtų perduotas automobilis „SEAT ALHAMBRA“. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas dalytinas tokiu būdu: ieškovės asmeninėn nuosavybėn perduoti: ½ dalį patalpos – buto, adresu: (duomenys neskelbtini); virtuvės baldus; šaldytuvą; indaplovę; dujinę viryklę su elektrine orkaite; televizorių; skalbimo mašiną; fotoaparatą; 5 (penkių) durų spintą; 2 (dvi) sofas, iš viso turto už 18328 Eur; jo asmeninėn nuosavybėn perduoti: ½ dalį patalpos – buto; automobilį „SEAT ALHAMBRA“; priekabą savos gamybos; motorinę valtį „AMŪR-M“; svetainės minkštų baldų komplektą; kompiuterį su spausdintuvu; koridoriaus spintą, 2-jų durų; svetainės sekciją ir komodą; mažojo kambario baldus; televizorių, iš viso turto už 17928 Eur; garažo boksą (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe, įgyta iki santuokos su ieškove sudarymo. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu, kad iš atsakovo būtų priteista 100 Eur piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį, nes padalijus santuokinį turtą jo prašomu būdu, ieškovei tenka nežymiai didesnė turto dalis. Taip pat nesutiko su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi patalpa – butu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad butas dalytinas lygiomis dalimis po ½ dalį, į tai, kad realiai ir nuolatos atsakovas gyvens šiame bute, nes kitos gyvenamosios patalpos neturi, į tai, kad ieškovė nuolat gyvena užsienyje ir realiai šiuo butu naudosis retai, nustatytina jo siūloma naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), tvarka: ieškovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 12-2 (11,43 kv. m ploto) ir 12-4 (17.36 kv. m ploto), atsakovas naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 12-3 (17.39 kv. m ploto), bendraturčių bendro naudojimo patalpomis lieka patalpos, pažymėtos indeksais 12-1 (koridorius), 12-5 (virtuvė), 12-6 (vonia), 12-7 (tualetas), rūsys. Atsakovas nesutiko, kad iš jo butų priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės L. J. ir atsakovo A. J. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. J. paliko pavardę – „J.“, atsakovui A. J. – „J.“. Nukrypo nuo lygių dalių principo ir ieškovei L. J. asmeninės nuosavybės teise perdavė ? dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 26333 Eur). Ieškovei L. J. asmeninės nuosavybės teise perdavė kilnojamuosius daiktus: virtuvės baldus – 1300 Eur vertės; šaldytuvą – 250 Eur vertės; indaplovę – 300 Eur vertės; dujinę viryklę su elektrine orkaite – 300 Eur vertės; televizorių – 300 Eur vertės; skalbimo mašiną – 300 Eur vertės; fotoaparatą – 200 Eur vertės; 5 (penkių) durų spintą – 1000 Eur vertės; 2 (dvi) sofas – 500 Eur vertės. Nukrypo nuo lygių dalių principo ir atsakovui A. J. asmeninės nuosavybės teise perdavė ? dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 13167 Eur). Atsakovui A. J. asmeninės nuosavybės teise perdavė automobilį „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 Eur vertės), motorinę valtį „AMŪR –M“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini) (1500 Eur vertės), savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas (duomenys neskelbtini) (550 Eur vertės), priekabą MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės), kilnojamuosius daiktus: svetainės minkštų baldų komplektą – 500 Eur vertės; kompiuterį su spausdintuvu – 350 Eur vertės; koridoriaus spintą, 2-jų durų – 125 Eur vertės; svetainės sekciją ir komodą – 550 Eur vertės; mažojo kambario baldus – 275 Eur vertės; televizorių – 700 Eur vertės. Priteisė iš atsakovo A. J. ieškovei L. J. 1300 Eur už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį. Priteisė atsakovui A. J. asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą – garažą boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), 2G1p, adresu: (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 5000 Eur). Nustatė naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė L. J. naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 12-3 (17.39 kv. m ploto); atsakovas A. J. naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 12-2 (11,43 kv. m ploto); bendraturčių bendro naudojimo patalpomis lieka patalpos, pažymėtos indeksais – 12-1 (koridorius), 12-5 (virtuvė), 12-4 (kambarys), 12-6 (vonia), 12-7 (tualetas), R-12 (rūsys). Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Priteisė iš atsakovo A. J. ieškovei L. J. 169,60 Eur žyminį mokestį ir 407 Eur advokato pagalbos išlaidas, o valstybei 424 Eur žyminį mokestį, 4,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių abipusės kaltės, nes jie nedėjo pakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Atitinkamai teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
6. Teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti CK 3.123 str. 1 d. nuostatas ir, dalijant santuokoje įgytą šalių trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Šis butas įgytas iškeitus į jį dviejų kambarių butą, adresu: (duomenys neskelbtini), priklausiusį ieškovei iki santuokos, o sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise įregistruotas (duomenys neskelbtini), jį įstatymo nustatyta tvarka privatizavus. Ši nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė teismui sudarė pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai, nustatant ieškovės teisę į ?, o atsakovui – į ? dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinto turto – ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini).
7. Dėl negyvenamosios patalpos – garažo bokso, adresu: (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad jį atsakovas turėjo dar iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl teismas jį pripažino priklausančiu atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir į dalytino turto balansą jo neįtraukė. Guminė irklinė valtis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1992 m. (300 Eur vertės), ir guminė irklinė valtis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1992 m. (300 Eur vertės), yra išregistruotos, o išregistravimo priežastis – nusidėvėjimas, todėl teismas jų tarp sutuoktinių nedalijo, nes jos teismo sprendimo priėmimo dieną nėra nuosavybės teisės objektas. Atsakovui nuosavybės teise teismas priteisė motorinę valtį „AMŪR –M“, 1500 Eur vertės, o ieškovei iš atsakovo priteisė 750 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį. Pripažinęs, kad automobilio „SEAT ALHAMBRA“ vertė yra 2000 Eur, teismas jį perdavė asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisė 1000 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį. Transporto priemonės MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1988 metų gamybos priekabą ir savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2011 metai, teismas priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 525 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį.
8. Teismas sprendė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka virtuvės baldai – 1300 Eur vertės; šaldytuvas – 250 Eur vertės; indaplovė – 300 Eur vertės; dujinė viryklė su elektrine orkaite – 300 Eur vertės; televizorius – 300 Eur vertės; skalbimo mašina – 300 Eur vertės; fotoaparatas – 200 Eur vertės; 5 (penkių) durų spinta – 1000 Eur vertės; 2 (dvi) sofos – 500 Eur vertės. Iš viso ieškovei atitenka kilnojamojo turto už 4450 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka svetainės minkštų baldų komplektas – 500 Eur vertės; kompiuteris su spausdintuvu – 350 Eur vertės; koridoriaus spinta, 2-jų durų – 125 Eur vertės; svetainės sekcija ir komoda – 550 Eur vertės; mažojo kambario baldai – 275 Eur vertės; televizorius – 700 Eur vertės. Iš viso atsakovui atitenka kilnojamojo turto už 2500 Eur, todėl atsakovui iš ieškovės priteisė 975 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį. Teismas šiuo atveju įskaitė iš ieškovės atsakovui priteistinos 975 Eur kompensacijos dydį į iš atsakovo ieškovei priteitinos 2275 Eur kompensacijos dydį, ir iš viso iš atsakovo priteisė ieškovei 1300 Eur už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį.
9. Teismas patvirtino ieškovės siūlomą naudojimosi butu tvarką, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo teismo sprendimu ieškovei priteistos ? dalys, o atsakovui ? dalis buto. Iš trijų kambarių, plane pažymėtų: 12-2 (11,43 kv. m ploto), 12-3 (17.39 kv. m ploto) 12-4 (17.36 kv. m ploto), pastarąjį kambarį teismas laikė neizoliuotu, sujungtu su virtuve, plane pažymėta 12-5, todėl teismas jį paliko bendraturčiams bendrai naudoti, nes tik iš jo galima pateikti į virtuvę, kurią abi šalys prašo palikti bendrai naudoti. Ieškovei po santuokos nutraukimo atitenka ? buto, todėl jai naudotis teismas paliko didesnį iš dviejų likusių kambarių, plane pažymėtą 12-3 (17.39 kv. m ploto), o atsakovui mažesnį kambarį, plane pažymėtą 12-2 (11,43 kv. m ploto). Dėl virtuvės, koridoriaus, vonios, tualeto, rūsio naudojimosi tvarkos ginčo nėra, todėl teismas juo paliko bendrai bendraturčiams naudoti. Pripažinęs, kad yra patenkinta 70 proc. ieškinio reikalavimų, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo pakeisti skundžiamą sprendimą: ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise perduoti po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad automobilio „SEAT ALHAMBRA“, vertė yra 1500 Eur ir iš apelianto ieškovei priteisti 750 Eur piniginę kompensaciją; pašalinti priekabą MAZ 8114, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), iš dalytino turto balanso nepriteisiant ieškovei 250 Eur piniginės kompensacijos; pripažinti, kad kompiuterio su spausdintuvu vertė yra 100 Eur, mažojo kambario baldų komplekto vertė yra 50 Eur, televizoriaus „Samsung UE43KU6402U“, 108 cm įstrižainės, vertė yra 400 Eur, ir iš atsakovo ieškovei priteisti 25 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį; nustatyti naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 12-2 (11,43 kv. m. ploto) ir 12-4 (17.36 kv. m. ploto), atsakovas naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 12-3 (17.39 kv. m. ploto), bendraturčių bendro naudojimo patalpomis lieka patalpos, pažymėtos indeksais 12-1 (koridorius), 12-5 (virtuve), 12-6 (vonia), 12-7 (tualetas), rūsys ir perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas pagal patenkintų reikalavimų dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, spręsdamas santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – buto, (duomenys neskelbtini) padalijimo klausimą, nepagrįstai konstatavo, kad yra nustatytos aplinkybės, leidžiančios teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apelianto ir ieškovės nuopelnai, indėliai, įgyjant ginčo butą iki jo privatizavimo, buvo visiškai vienodi ir tai nėra aplinkybė, leidžianti teismui, dalijant ginčo butą, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas sprendime pasisakė, kad ieškovės pateiktas pinigų gavimo raštelis nesudaro pagrindo, dalijant santuokoje įgytą ginčo butą, nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai. Taigi, apelianto nuomone, byloje surinktais įrodymais neįrodytos jokios įstatymų nustatytos aplinkybės, leidžiančios teismui dalijant ginčo butą nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai, o teismo išvados šioje dalyje prieštarauja viena kitai.
10.2. Teismo išvada, kad automobilio „SEAT ALHAMBRA“ vertė yra 2000 Eur, nepagrįsta byloje surinktais įrodymais. Teismas nepagrįstai pakankamu automobilio vertės nustatymo įrodymu vertino ieškovės pateiktus duomenis apie automobilių skelbimuose nurodytas analogiškų automobilių pardavimo kainas ir nevertino 1366,69 Eur remonto išlaidų, sumokėtų atsakovo asmeniškai, be kurių automobilis nevažiuotų.
10.3. Teismas nepagrįstai priekabą MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukė į dalijamo turto balansą ir ją paskirdamas apeliantui nepagrįstai priteisė piniginę kompensaciją ieškovei. 1988 m. gamybos priekaba buvo surūdijusi, netinkama naudoti ir išmesta, todėl apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, kad šios priekabos realiai nėra. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, nes ieškovės pareiga buvo pateikti įrodymus apie dalintino turto – priekabos realų egzistavimą, kai ši priekaba išregistruota VĮ „Regitra“.
10.4. Teismas, atmesdamas atsakovo nurodytas realias daiktų vertes, vadovavosi šalių nurodytų ginčijamo turto kainų vidurkiu, nepagrįstai kompiuterį su spausdintuvu įvertino 350 Eur, mažojo kambario baldus įvertino 275 Eur, o televizorių įvertino 700 Eur, todėl neteisinga teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos už atsakovui atitenkančią didesnės vertės turto dalį priteisimo.
10.5. Kadangi butas dalytinas lygiomis dalimis, o apeliantas realiai ir nuolatos jame gyvens, nes kitos gyvenamosios patalpos neturi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuolat gyvena užsienyje ir realiai šiuo butu naudosis retai, naudojimosi butu tvarka turi būti nustatyta pagal atsakovo pasiūlytą naudojimosi tvarką. Patenkinus apeliacinį skundą, neteisinga tampa sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl ir šį sprendimo dalis keistina.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. J. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad santuokoje įgytas butas buvo įgytas iškeitus į jį dviejų ieškovės iki santuokos sudarymo valdytą butą, o taip pat ir į paties atsakovo poziciją šiuo klausimu, pagrįstai skundžiamu sprendimu dalindamas butą nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir jį padalijo tokiomis proporcijomis, su kokiomis sutiko atsakovas teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu.
11.2. Ieškovė į bylą yra pateikusi internetinio tinklapio išrašus patvirtinančius, kad ginčo automobilio vertė yra mažiausiai 2 000 Eur, o atsakovas jokių įrodymų apie automobilio vertę pirmosios instancijos teismui nepateikė. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovo patirtos automobilio remonto išlaidos patvirtina mažesnę automobilio vertę. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad ginčo automobilis buvo suremontuotas iš jo asmeninių lėšų.
11.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad transporto priemonių registro duomenys atlieka tik išviešinimo funkciją, tačiau registracija šiame registre nėra nei nuosavybės teisės atsiradimo, nei jos praradimo pagrindas. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad šalių nuosavybės teisė į priekabą būtų pasibaigusi.
11.4. Atsakovas, teigdamas, kad kilnojamieji daiktai kainuoja mažiau, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė.
11.5. Bute yra atlikta rekonstrukcija, po kurios buto patalpa, pažymėta indeksu 12-4, yra sujungta kartu su virtuve, t. y. šiuo metu patalpa 12-4 kartu su virtuve yra bendro naudojimo neizoliuota patalpa, todėl atsakovo siūlomas naudojimosi butu tvarkos nustatymas yra negalimas, kadangi atsakovas, nepatekdamas į patalpą 12-4, neturės galimybės patekti į bendro naudojimo patalpą – virtuvę, o ieškovė negalės viena pati naudotis jos asmeniniam naudojimui siūloma priskirta patalpa 12-4. Ieškovė ne gyvena, o dirba užsienyje, jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, o ginčo butas yra vienintelė jos gyvenamoji patalpa.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas paduotas dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo, iš atsakovo ieškovei priteistos kompensacijos dydžio, naudojimosi ginčo butu tvarkos nustatymo, apeliantas nereiškia reikalavimo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo ir patalpos – garažo bokso atsakovui asmenines nuosavybės teise priteisimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ir nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo
14. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 137). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės – ieškovės 2-jų kambarių valdymas iki santuokos, jo keitimas į butą santuokos metu yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl ieškovės asmeninėn nuosavybėn perdavė ? dalis buto, o atsakovo asmeninėn nuosavybėn perdavė ? dalį buto.
15. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas nepagrįstai dalydamas šalių santuokoje įgytą turtą – 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, nes teismo nustatytos faktinės aplinkybės apie ieškovės iki santuokos su atsakovu valdytą 2-jų kambarių butą, šalių santuokos metu jo pakeitimą į dalijamą šalių butą nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
16. Civilinio kodekso 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalis).
17. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai ? ir ? dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė aplinkybes, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, leido daryti išvadą, kad yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, t. y. teismas pagrįstai vertino ieškovės 2-jų kambarių valdymą iki santuokos ir jo keitimą į butą santuokos metu. Byloje teismas nustatė, kad ieškovė, susipažindama su atsakovu, gyveno dviejų kambarių bute, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė buvo paveldėjusi. Ieškovės L. J. ir atsakovo A. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), dalytinas trijų kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise įregistruotas (duomenys neskelbtini), jį įstatymo nustatyta tvarka privatizavus (t. 1, b. l. 137). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad, nors formaliai butas esantis (duomenys neskelbtini), ir buvo privatizuotas šalių santuokos metu, tačiau jis buvo įsigytas šalių lengvatinėmis sąlygomis pagal LR Buto privatizavimo įstatymą, t. y. šia teise šalys nebūtų galėjusios pasinaudoti, jei ieškovė iki šalių santuokos nebūtų valdžiusi 2-jų kambarių buto ir jo šalys nebūtų išsikeitę į ginčo butą. Atskirai teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu pats apeliantas pripažino (2018-10-10 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 28 min.), kad teismo nustatytos pirmiau nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant buto padalijimo klausimą ir neprieštaravo, kad dalijant santuokoje įgytą butą būtų nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir ieškovės asmeninėn nuosavybėn būtų perduotos ? dalys buto, o atsakovui – ? dalis buto. Be to, pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2-jų kambarių butą iškeitė į 3-jų kambarių butą iš santuokinių lėšų sumokėdami už trečią kambarį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo ir nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
19. Ieškovė ieškinyje prašymą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalijant ginčo butą, motyvavo ir tuo, kad ginčo buto įsigijimui lėšas davė ieškovės įmotė. Teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl šio ieškovės reikalavimo, pripažindamas, kad ieškovės pateiktas pinigų gavimo raštelis nesudaro pagrindo, dalinant santuokoje įgytą ginčo butą, nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai. Apeliantas šios teismo išvados apeliaciniame skunde nekvestionuoja, o ieškovė dėl šios sprendimo dalies apeliacinio skundo nepateikė, todėl teisėjų kolegija, įvertusi apeliacinio skundo ribas, plačiau dėl to nepasisako.
Dėl santuokoje įgytos transporto priemonės vertės ir kompensacijos dydžio
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė transporto priemonės „SEAT ALHAMBRA“ 2 000 Eur rinkos kainą ir šį automobilį asmeninėn nuosavybėn perdavė atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisė 1 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
21. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismo nustatyta 2000 Eur automobilio „SEAT ALHAMBRA“ vertė yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, kurios nepatvirtina ir ieškovės pateikti duomenys apie automobilių skelbimuose nurodytas analogiškų automobilių pardavimo kainas, be to, teismas nevertino 1366,69 Eur automobilio remonto išlaidų, kurias atsakovas sumokėjo asmeniškai. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
22. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus – internetinio tinklapio išrašus, patvirtinančius, kad tų pačių metų gamybos tokios pat markės automobilių skelbimuose pardavimo kaina yra nuo 2000 Eur iki 2550 Eur (t. 1, b. l. 165–166). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas jokių įrodymų apie transporto vertę nei pirmosios instancijos nei apeliacinėje instancijoje teismui nepateikė, todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomos transporto priemonės automobilio „SEAT ALHAMBRA“ vertė yra 2 000 Eur.
23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad jo pateiktas transporto priemonės 1366,69 Eur remonto išlaidas pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip patvirtinančias mažesnę automobilio vertę. Visų pirma, apelianto nurodomos automobilio einamojo remonto išlaidos yra susijusios su įprastu jo naudojimu, o atliktas automobilio remontas neišvengiamai padidino jo vertę. Antra, byloje nustatyta, kad ieškovė jau daug metų dirba Vokietijoje, o automobiliu, net ir grįžusi namo, nesinaudoja. Trečia, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, transporto priemonės remonto faktas bei remonto išlaidų dydis patvirtina, kad automobilis yra didesnės vertės nei teigia atsakovas, kadangi remontuoti bevertį automobilį atsakovui nebūtų buvę jokios ekonominės logikos. Ketvirta, nepagrįstai apeliantas teigia, kad transporto priemonė buvo suremontuota iš jo asmeninių lėšų, nes remonto išlaidos yra apmokėtos iš šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų lėšų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai po santuokos nutraukimo transporto priemonę asmeninės nuosavybės teise perdavė atsakovui, priteisinat iš jo ieškovei 1000 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį.
Dėl priekabos MAZ 8114 pašalinimo iš dalintino turto balanso
24. Apeliantas skundžia sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas į dalytino turto masę įtraukė priekabą MAZ 8114, motyvuodamas tuo, kad ši priekaba 2018-04-05 yra išregistruota iš transporto priemonių registro. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonės MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba. Atsakovas į bylą yra pateikė VĮ „Regitra“ raštą „Dėl transporto priemonės išregistravimo“, iš kurio matyti, kad, nors transporto priemonė MAZ 8114, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. balandžio 5 d. yra išregistruota, atsakovui taip pat nurodyta, kad su transporto priemone vėl bus galima dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo ją įregistravus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 42). Tai teismui leido padaryti išvadą, kad minėtos transporto priemonės išregistravimas nėra nuosavybės praradimo pagrindas. Taigi, atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kad šalių nuosavybės teisė į priekabą MAZ 8114 būtų pasibaigusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad transporto priemonių registro duomenys atlieka tik išviešinimo funkciją, tačiau registracija šiame registre nėra nei nuosavybės teisės atsiradimo, nei jos praradimo pagrindas. Pašalinti jos iš dalytino šalių santuokoje įgyto turto masės nėra teisinio pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog šalių nuosavybės teisė į priekabą MAZ 8114 yra pasibaigusi, todėl teismas pagrįstai priekabą perdavė atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o ieškovei iš atsakovo priteisė 250 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
Dėl kilnojamųjų daiktų – kompiuterio, spausdintuvo, mažojo kambario baldų, televizoriaus vertės nustatymo
25. Apeliantas nurodo, kad teismas, atmesdamas atsakovo nurodytas realias daiktų vertes, nepagrįstai vadovavosi šalių nurodytų ginčijamo turto kainų vidurkiu, todėl iš atsakovo priteista netinkamo dydžio dėl kompensacijos už atsakovui atitenkančią didesnės vertės turto dalį priteisimo. Teisėjų kolegija tokiai apelianto pozicijai nepritaria, nes atsakovas, teigdamas, kad kilnojamieji daiktai kainuoja mažiau, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad pasiūlymas, nustatant kilnojamųjų daiktų vertę, kurios šalys nepagrindė rašytiniais įrodymais, vadovautis šalių nurodytų kainų vidurkiu buvo išreikštas iš atsakovo pusės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiu būdu nustatė kilnojamųjų daiktų rinkos kainą, kuri, teismo vertinimu, labiausiai atitinka abiejų šalių interesus.
Dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo
26. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad butą padalijus lygiomis dalimis, būtina atsižvelgti į tai, kad apeliantas bute gyvena nuolatos, ieškovė nuolat gyvena užsienyje ir realiai šiuo butu naudosis retai, todėl naudojimosi butu tvarka turi būti nustatyta pagal atsakovo pasiūlytą naudojimosi tvarką.
27. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į pradinį ieškovės ieškinį yra nurodęs, kad bute yra atlikta rekonstrukcija, buto patalpa, pažymėta indeksu 12-4, yra sujungta kartu su virtuve, kuri yra bendro naudojimo neizoliuota patalpa. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo siūlomas naudojimosi butu tvarkos nustatymas yra negalimas, nes atsakovas neturės galimybės patekti į bendro naudojimo patalpą – virtuvę, o ieškovė negalės viena pati naudotis jos asmeniniam naudojimui siūloma priskirta patalpa 12-4. Be to, ieškovės asmeniniam naudojimui atitektų vos 11,43 kv. m. ploto patalpa 12-2, atsakovui – 17.39 kv. m. patalpa 12-3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi butu tvarka yra teisinga, racionali ir yra artimiausia šalių asmeninėn nuosavybėn perduodamo buto dalims.
28. Netenkinus apeliacinio skundo ir nekeičiant skundžiamo sprendimo nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakydamas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 245,00 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto jos naudai priteistina 245,00 Eur suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 245,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus) advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje.