Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

24. Byloje nustatyta, kad ieškovės L. J. ir atsakovo A. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Ieškovės ir atsakovo santuokos metu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurio vidutinė rinkos vertė 39500 Eur (t. 1, b. l. 137); negyvenamoji patalpa – garažo boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g., Šiauliai (t. 1, b. l. 44). Ieškinio pateikimo dienai atsakovo vardu registruoti kilnojamieji daiktai: motorinė valtis „AMŪR-M”, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1985 m.; guminė irklinė valtis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1992 m.; guminė irklinė valtis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1992 m. (b. l. 13); automobilis SEAT, ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2002 m.; priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1988; savos gamybos priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2011 metai (b. l. 14). Bylą nagrinėjant 2018 m. liepos 20 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas pateikė Lietuvos saugios laivybos administracijos vidaus vandenų transporto priemonės išregistravimo iš Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro Liudijimus, kad guminė irklinė valtis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1992 m. ir guminė irklinė valtis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1992 m., 2018 m. birželio 20 d. išregistruotos, o išregistravimo priežastis – nusidėvėjimas (t. 1, b. l. 60, 61). Atsakovas A. J. gauna netekto darbingumo pensiją (t. 1, b. l. 39), ieškovei L. J. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 58-59).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo

27. Teismas pažymi, kad sutuoktinei, besiremiančiai aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovei, besiremiančiai aplinkybėmis apie atsakovo netinkamą elgesį, teko pareiga pagrįsti faktus, sudarančius jo kaltės prezumpciją. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti išimtinai vieno atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo.

32. Teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo ne dėl vieno sutuoktinio kaltės ir nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 185 str., CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.). Teismui nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės, t. y. ieškovei L. J. paliekama santuokinė pavardė „J.“, atsakovui A. J. – „J.“ (CK 3.69 str. 1 d.). Atitinkamai atmestinas ieškovės nepagrįstas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo

33. Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 str.. Pagal 3.118 str. 1 d. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas. CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai.

34. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurio vidutinė rinkos vertė 39500 Eur (t. 1, b. l. 137); negyvenamoji patalpa – garažo boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g., Šiauliai (t. 1, b. l. 44).

35. Ieškovė, dalinant santuokos metu registruotą butą, prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jai priteisti ¾ buto, o atsakovui ¼ buto, atsižvelgiant į tai, kad dar iki santuokos su atsakovu ieškovė „tarybiniais“ laikais turėjo (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dviejų kambarių butą, kuris jai buvo faktiškai nupirktas jos įmotės kaip našlaitei. Tais „tarybiniais“ laikais buto įforminti nuosavybės teise nebuvo galimybės, todėl tuo metu vykdomojo komiteto sprendimu butas buvo skirtas kaip protezavimo paslaugoms, ji su atsakovu tuomet jau draugavo. Vėliau butą pasikeitė į 3 (trijų) kambarių butą, t. y. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, kitaip tariant prisipirko 1 kambarį.

36. Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 str.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.).

37. Teismas sprendžia, jog šioje dalyje yra pagrindas taikyti CK 3.123 str. 1 d. nuostatas ir, dalinant santuokoje įgytą šalių trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

38. Byloje nustatyta, to neneigė ir atsakovas, kad, kai ieškovė su atsakovu susipažino, ieškovė gyveno dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, butą ieškovė turėjo kaip palikimą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. P. (ieškovės netikra sesuo). Tai, kad ieškovė dar iki santuokos gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, patvirtino ir liudytoja B. M.. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad „tarybiniais“ laikais nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausyti negalėjo, buvo „valdiškas“ (CPK 182 str. 1 p.). Atsakovas 2018 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jau jiems gyvenant kartu su ieškove santuokoje tuometinis vykdomasis komitetas, jiems kaip jaunai šeimai, davė orderį atsakovo vardu, kadangi jis stovėjo eilėje gauti valdišką butą. Nurodė, kad 1981 metais susituokė su ieškove, tais pačiais metais gimė dukra, o 1985 metais gimė sūnus, gyveno tame pačiame bute V. g.. Atsakovas taip pat nurodė, kad vėliau butą keitėsi į didesnį 3 (trijų) kambarių butą pietiniame rajone, už tai žmogui sumokėjo 7000 rublių papildomai už vieną kambarį, pietiniame rajone buvo ir atsakovo garažas.

39. Byloje nustatytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad santuokoje įgytas ir šioje byloje dalintinas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo įgytas iškeitus į jį dviejų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, priklausiusį ieškovei iki santuokos. Dalintinas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise įregistruotas 1992 m. balandžio 25 d., jį įstatymo nustatyta tvarka privatizavus (t. 1, b. l. 137). Teismas spendžia, kad ši nustatyta, teisiškai reikšminga aplinkybė sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai, nustatant ieškovės teisę į 2/3, o atsakovui – į 1/3 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinto turto – ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai ir jai priteisti ¾, o atsakovui ¼ dalį ginčo buto, nurodė, kad keičiant 2 (dviejų) kambarių butą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, į 3 (trijų) kambarių butą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvo be to, kad keičiamas jos iki santuokos turėtas butas, taip pat buvo panaudotos ir jos įmotės duotos piniginės lėšos. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė ne su ieškiniu 2018 m. gegužės 3 d., o tik bylą nagrinėjant 2018 m. liepos 20 d. teismo posėdyje, pateikė pinigų gavimo raštelį, kuris, neva, patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovės įmotė L. C. davė ieškovei 10000 rublių buto (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įsigijimui (t. 1, b. l. 55-56).

41. Teismas sprendžia, jog šis ieškovės pateiktas pinigų gavimo raštelis nesudaro pagrindo, dalinat santuokoje įgytą ginčo butą, nukrypti nuo lygių dalių principo ieškovės naudai (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje, nurodydama faktines bylos aplinkybes, ieškovė nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, įsigijimui, lėšų ieškovei davė įmotė, apie jokį pinigų gavimo raštelį net neužsimenama. Ieškovė apklausta teismo posėdyje nurodė, kad apie raštelį buvo pamiršusi, o apie jį jai priminė netikra sesuo – byloje liudytoja apklausta A. P., kuri jau gyvendama užsienyje ir tvarkydama mirusios motinos L. C. dokumentus, rado raštelį. Šiuo atveju daugiau negu keista atrodo tokia aplinkybė, kuomet ieškovė prisimena, kad pinigų gavo iš įmotės ir tai nurodo ieškinyje, tačiau, neva, pamiršta, kaip ir kokiu būdu tuos pinigus gavo, nors apklausta teisme jau nurodo, kad ir raštelį savo ranka rašė, ir kad netgi buvo trys raštelio egzemplioriai. Be to, kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, tiek atsakovas, tiek ieškovė buvo dirbantys (t. 1, b. l. 84-91), be to nepaneigta ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad dirbant kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, šeima turėjo dideles pajams (t. 1, b. l. 84, 92), todėl tiek įsigyjant, tiek 1992 metais privatizuojant ginčo butą, turėjo tam pinigų (CPK 185 str.).

46. Iš atsakovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta (t. 1, b. l. 44), kad ginčo garažas nuosavybės teise registruotas atsakovo vardu, įregistravimo pagrindas yra nurodytas 1988 m. rugsėjo 7 d. Statinio priėmimo naudoti aktas, įrašas galioja nuo 1991 m. vasario 20 d., šalių santuoka, kaip žinia sudaryta 1981 metais. Tačiau svarbus aspektas yra tai, kad tame pačiame Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše yra nurodyta, kad ginčo garažo statybos pabaigos metai yra 1980 metai, t. y. iki šalių santuokos sudarymo.

47. Nors šiuo atveju ginčo garažo nuosavybės teisė yra išviešinta jau ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, tačiau atsižvelgdamas ir į anksčiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, susijusius su nuosavybėmis teisėmis „tarybiniais“ laikais, atsižvelgdamas į liudytojos – atsakovo sesers S. K. duotus parodymus teisme, kad jos ir atsakovo tėvai visiems trims vaikams buvo nupirkę garažus, teismas sprendžia, kad ginčo garažą atsakovas turėjo dar iki santuokos su ieškove sudarymo (CPK 185 str.). Todėl negyvenamoji patalpa – garažo boksas, adresu (duomenys neskelbtini) g., Šiauliai, pripažintinas priklausantis atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir į dalintino turto balansą neįtrauktinas. Be to, bylą nagrinėjant teisme ieškovė neneigė, kad kai susituokė su atsakovu, garažas jau buvo pastatytas, tik įregistruotas, šalims būnant santuokoje. Atsakovas nurodo, kad jo vertė 5000 Eur, o ieškovė kad 1000 Eur. Kadangi garažas pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe, kitų rašytinių įrodymų dėl jo vertės nėra, todėl spręstina, kad garažo vidutinė rinkos vertė yra 5000 Eur.

Dėl santuokoje įgytų transporto priemonių padalijimo

49. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Šiuo atveju byloje nebuvo ginčo, kad minėtos guminės valtys buvo įgytos šalių santuokos metu, tačiau kaip matyti, jos buvo 1992 metų gamybos, t. y. jau virš 30 (trisdešimt) metų senumo, byloje apklausti liudytojai V. G., A. N. patvirtino, kad matė valtis, kad guminę valtį atsakovas pas liudytoją V. G. į Nidą buvo atsivežęs prieš 20 (dvidešimt) metų, o liudytojas A. N. matė guminę valtį garaže, kai tik šalys atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) gatvę. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad šios valtys yra tikrai nusidėvėjusios ir nebegali būti eksploatuojamos, todėl nėra pagrindo abejoti oficialiais rašytiniais įrodymais, kad jos abi išregistruotos, o išregistravimo priežastis – nusidėvėjimas (CPK 185 str., 197 str. 1 d.). Todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas, ir minėtos guminės valtys tarp sutuoktinių nedalintinos, nes jos teismo sprendimo priėmimo dienai nėra nuosavybės teisės objektas (CK 3.127 str. 1 d., 4.24 str., 4.38 str.). Ieškovė įrodymų, kad guminės valtys, kaip nuosavybės teisės objektai egzistuoja po 2018 m. birželio 20 d., nepateikė (CPK 178 str.).

50. Ieškovė reiškia reikalavimą, kad santuoką nutraukus, atsakovo nuosavybėn būtų priskirta motorinė valtis „AMŪR –M“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės. Atsakovas nurodo, kad ieškovė ją nepagrįstai įvertino 2000 Eur suma, jos vertė ne daugiau 1000 Eur, sutiko, kad po santuokos motorinė valtis butų perduota jo asmeninės nuosavybėn.

51. Byloje nustatyta, kad motorinė valtis „AMŪR –M“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1985 metų gamybos (t. 1, b. l. 13). Ieškovė teigia, kad jos vertė yra 2000 Eur, o atsakovas – 1000 Eur, abi šalys įrodymų, pagrindžiančių kiekvienos iš jų nurodytas vertes, nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovė yra pateikusi tik internetiniame puslapyje www.autoplius.lt parduodamo Amur 1, jachtos / katerio kainą 3800 Eur, tačiau šiuo atveju parduodamas 2000 metų pagaminimo kateris (t. 1, b. l. 136), o ginčo katerio pagaminimo metai yra 1985 metai. Atsižvelgdamas į valties gamybos metus, į šalių nurodytas vertes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad motorinės valties „AMŪR –M“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė yra 1500 Eur, t. y. ieškovės ir atsakovo nurodytų kainų vidurkis. Šalys abi sutinka, kad po santuokos nutraukimo minėta valtis atitektų atsakovui, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas, nustatant, kad atsakovui nuosavybės teise atitenka motorinė valtis „AMŪR –M“, 1500 Eur vertės, o ieškovei iš atsakovo šioje dalyje priteistina 750 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.).

53. Teismas pripažįsta ieškovės įrodytas aplinkybes, kad ginčo minėto automobilio vidutinė rinkos vertė yra 2000 Eur (t. 1, b. l. 165-166). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti, kad automobilis šiai dienai kainuotų mažiau (CPK 178 str.). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, tų pačių metų gamybos tokios pat markės automobilių skelbimuose pardavimo kainos yra nuo 2000 Eur iki 2550 Eur (t. 1, b. l. 165-166), o atsakovas pats pateikė įrodymus, kad už automobilio remontą sumokėjo 1366,69 Eur (t. 2, b. l. 48), todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad automobilis nėra vertas 2000 Eur, priešingai, atrodytų keista remontuoti automobilį, už remontą mokant daugiau, nei nurodo pats atsakovas, kad, neva, automobilio vertė yra apie 1500 Eur.

54. Byloje nustatyta, kad ieškovė jau daug metų dirba Vokietijoje, o automobiliu, net ir grįžusi namo, nesinaudoja, be to, ne ieškovė, o atsakovas rūpinasi automobilio technine priežiūra, keičia detales (t. 2, b. l. 39-47). Nors ieškovė teigė, kad, neva, automobilis buvo įgytas atsakovui pasiskolinus pinigų, o skolas atidavusi ieškovė, tačiau teismas sprendžia, kad tai nėra pagrindas automobilį perduoti ieškovei. Pažymėtina, kad CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina prezumpcija, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 str. detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo sudarę santuoką, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos sudarius santuoką iš kiekvieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

55. Dėl išdėstyto, šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, po santuokos nutraukimo automobilis perduotinas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei šioje dalyje iš atsakovo priteistina 1000 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.).

56. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą padalinti santuokoje įgytas priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, ir savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės, kurias po santuokos nutraukimo palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, jai priteisiant kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį. Atsakovas nurodo, kad savos gamybos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra ne 800 Eur, o 300 Eur, sutinka, kad po santuokos nutraukimo minėta priekaba būtų palikta jam. Dėl priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodo, kad ji yra surūdijusi, netinkama naudojimui, yra išregistruota, todėl tarp sutuoktinių, kaip santuokoje įgytas turtas, nedalintina.

57. Ieškovė šios ieškinio dalies reikalavimas pagrįsti yra pateikusi 2018 m. kovo 21 d. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovo vardu yra įregistruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1988 metų gamybos; savos gamybos priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2011 metai (t. 1, b. l. 14). Atsakovas į bylą yra pateikęs 2018 m. balandžio 5 d. jam adresuotą VĮ „Regitra“ raštą „Dėl transporto priemonės išregistravimo“, iš kurio matyti, kad nors transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. balandžio 5 d. yra išregistruota, tačiau atsakovui taip pat nurodyta, kad su transporto priemone vėl bus galima dalyvauti viešajame eisme tik iš naujo ją įregistravus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 42). Kas leidžia teismui daryti išvadą, kad minėtos transporto priemonės išregistravimas nėra nuosavybės praradimo pagrindas.

59. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo abi minėtos priekabos paliktinos atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovas neprieštaravo dėl to, kad savos gamybos priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitektų jam, į tai, kad ir automobilis SEAT, ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažintas priklausantis atsakovui, todėl priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti ieškovei būtų neprotinga, nes ji ja ne tik nesinaudojo, bet ir nereiškė reikalavimo dėl jos pripažinimo jai.

60. Kaip jau buvo minėta, byloje išsiskyrė šalių nuomonė dėl savos gamybos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės. Ieškovė ją įvertino 800 Eur, o atsakovas 300 Eur, nei vienas nei kitas jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas vertes, nepateikė. Todėl teismas sprendžia, kad minėtos savos gamybos priekabos vidutinė vertė yra 550 Eur, t. y. ieškovės ir atsakovo nurodytų kainų vidurkis. Dėl išdėstyto spręstina, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, atsakovui nuosavybės teise atitenka savos gamybos priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 550 Eur vertės, o ieškovei iš atsakovo šioje dalyje priteistina 275 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.).

61. Teismas neturi įrodymų, paneigiančių, kad priekabos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra kitokia, nei nurodyta ieškovės – 500 Eur (CPK 178 str.). Dėl išdėstyto spręstina, kad šioje dalyje ieškinys tenkintinas, atsakovui nuosavybės teise atitenka priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, o ieškovei iš atsakovo šioje dalyje priteistina 250 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.).

Dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalijimo

62. Dėl kilnojamų daiktų padalijimo ieškovė prašo, kad jai atitektų virtuvės baldai – 1300 Eur vertės; šaldytuvas – 250 Eur vertės; indaplovė – 300 Eur vertės; dujinė viryklė su elektrine orkaite – 300 Eur vertės; televizorius – 300 Eur vertės; skalbimo mašina – 300 Eur vertės; fotoaparatas – 50 Eur vertės; 5 (penkių) durų spinta – 1000 Eur vertės; 2 (dvi) sofos – 500 Eur vertės. Atsakovui prašo nuosavybėn perduoti svetainės minkštų baldų komplektą – 500 Eur vertės; kompiuterį su spausdintuvu - 600 Eur vertės; koridoriaus spintą 2-jų durų – 200 Eur vertės; svetainės sekciją ir komodą – 800 Eur vertės; mažojo kambario baldus – 500 Eur vertės; televizorių – 1000 Eur vertės.

63. Atsakovas šioje dalyje su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas visiškai sutinka su kilnojamų daiktų priskyrimu kiekvienai iš šalių, tik nesutinka su ieškovės nurodytomis kai kuriomis kilnojamų daiktų kainomis. Atsakovo teigimu ieškovė prašo, kad jai būtų paliktas fotoaparatas 50 Eur vertės, atsakovo nurodo, kad fotoaparato vertė yra 350 Eur. Atsakovas taip pat nesutinka su jam atitenkančių kompiuterio su spausdintuvu kaina, ieškovė juos įkainavo 600 Eur, o atsakovas teigia, kad jų vertė yra 100 Eur; taip pat nesutinka su svetainės sekcijos ir komodos ieškovės nurodyta 800 Eur verte, teigia, kad jų vertė yra 300 Eur; taip pat nesutinka su koridoriaus spintos 2-jų durų ieškovės nurodyta 200 Eur verte, teigia, kad jų vertė 50 Eur; taip pat nesutinka su mažojo kambario baldų nurodyta 500 Eur verte; teigia, kad jų vertė yra 50 Eur; taip pat nesutinka su televizoriaus 1000 Eur verte, teigia, kad jis vertas 400 Eur.

64. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nepateikia jokių įrodymų nurodyto kilnojamojo turto kainoms pagrįsti. Todėl teismas, dalyje dėl ginčijamo turto kainų, dalindamas šalių kilnojamąjį turtą, sprendžia, kad jo vertė yra ieškovės ir atsakovo nurodytų ginčijamų turto kainų vidurkis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas išsakė argumentus, kad, jei ieškovei bus priteisti virtuvės baldai, pats nebeturės teisės naudotis virtuvės baldais, todėl su šiuo reikalavimu nesutinka, nors atsiliepimu sutiko, kad virtuvės baldai atitektų ieškovei. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas nereiškė reikalavimo, kad virtuvės baldai po santuokos nutraukimo atitektų jam, be to, ieškovei po santuokos nutraukimo šio teismo sprendimo 33 p.- 44 p. nurodytais argumentais priteista 2/3, o atsakovui 1/3 buto, todėl ir šių argumentų pagrindu virtuvės baldai po santuokos nutraukimo paliktini ieškovei, juolab, kad jie pagal savo pobūdį ir paskirtį nėra dalytini į atskiras dalis.

65. Dėl išdėstyto, šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas sprendžia, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka virtuvės baldai – 1300 Eur vertės; šaldytuvas – 250 Eur vertės; indaplovė – 300 Eur vertės; dujinė viryklė su elektrine orkaite – 300 Eur vertės; televizorius – 300 Eur vertės; skalbimo mašina – 300 Eur vertės; fotoaparatas – 200 Eur vertės; 5 (penkių) durų spinta – 1000 Eur vertės; 2 (dvi) sofos – 500 Eur vertės. Iš viso ieškovei atitenka kilnojamojo turto už 4450 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka svetainės minkštų baldų komplektas – 500 Eur vertės; kompiuteris su spausdintuvu - 350 Eur vertės; koridoriaus spinta 2-jų durų – 125 Eur vertės; svetainės sekcija ir komoda – 550 Eur vertės; mažojo kambario baldai – 275 Eur vertės; televizorius – 700 Eur vertės. Iš viso atsakovui atitenka kilnojamojo turto už 2500 Eur. Todėl šioje dalyje atsakovui iš ieškovės priteistina 975 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.).

Dėl kompensacijos už atitenkančią didesnės vertės turto dalį priteisimo

66. Šio teismo sprendimo 51 p., 55 p., 60 p., 61 p. nurodyta, kad ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 2275 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį. Šio teismo sprendimo 65 p. nurodyta, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 975 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį. Todėl šiuo atveju įskaitytinas iš ieškovės atsakovui priteistinos 975 Eur kompensacijos dydis į iš atsakovo ieškovei priteitinos 2275 Eur kompensacijos dydį, ir iš viso iš atsakovo priteistina ieškovei 1300 Eur už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.).

Dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo

67. Ieškovė L. J. prašo nustatyti tokią naudojimosi butų tvarką: ieškovė naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 12-3 (17.39 kv. m ploto); atsakovas A. J. naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 12-2 (11,43 kv. m ploto); bendraturčių bendro naudojimo patalpomis lieka patalpos, pažymėtos indeksais – 12-1 (koridorius), 12-5 (virtuvė), 12-4 (kambarys), 12-6 (vonia), 12-7 (tualetas), R-12 (rūsys).

68. Nesutikdamas su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka, atsakovas nurodo, kad naudojimosi tvarka butu būtų nustatyta tokia, kaip yra nurodyta jo atsiliepime: ieškovė naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 12-2 (11,43 kv. m ploto) ir 12-4 (17.36 kv. m ploto); atsakovas naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 12-3 (17.39 kv. m ploto); bendraturčių bendro naudojimo patalpomis lieka patalpos, pažymėtos indeksais - 12-1 (koridorius), 12-5 (virtuvė), 12-6 (vonia), 12-7 (tualetas), R-12 (rūsys). Anot atsakovo, butas dalintinas lygiomis dalimis po ½, be to atsakovas, o ne ieškovė, neva, realiai ir nuolatos gyvens šiame bute. Atsakovas kitos gyvenamosios patalpos neturi, o ieškovė nuolat gyvena užsienyje ir realiai šiuo butu naudosis retai.

69. Teismas sprendžia, jog šioje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai ir nustatytina ieškovės siūloma naudojimosi butu tvarka, o atsakovo argumentais atmestini. Visų pirma, šiuo teismo sprendimu ieškovei priteistos 2/3 dalys, o atsakovui 1/3 dalis buto. Iš buto plano (t. 1, b. l. 118-119) matyti, kad jis yra trijų kambarių, plane pažymėtų : 12-2 (11,43 kv. m ploto), 12-3 (17.39 kv. m ploto) 12-4 (17.36 kv. m ploto), pastarasis kambarys yra neizoliuotas, sujungtas su virtuve, plane pažymėta 12-5, todėl šiuo atveju yra pagrindas spręsti, kad minėtas kambarys, kaip nurodo ir ieškovė, kuriai priteista 2/3 buto, turi būti paliktas bendraturčių bendram naudojimui, nes tik iš jo galima pateikti į virtuvę, kurią abi šalys prašo palikti bendram naudojimui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei po santuokos nutraukimo atitenka 2/3 buto, todėl jos naudojimui paliktinas didesnis iš dviejų likusių kambarių, plane pažymėtas 12-3 (17.39 kv. m ploto), o atsakovui mažesnis kambarys, plane pažymėtas 12-2 (11,43 kv. m ploto). Dėl virtuvės, koridoriaus, vonios, tualeto, rūsio naudojimosi tvarkos ginčo nėra, todėl jie paliktini bendram bendraturčių naudojimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

70. Šioje byloje iš dalies patenkintas ieškinys, dalyje dėl santuokos nutraukimo, tačiau atmestas ieškinys, dalyje dėl kaltės nustatymo, taip pat neturtinės žalos priteisimo, atmestas ieškovės reikalavimas dėl garažo priteisimo. Patenkintas 89 proc. ieškinys, dalyje dėl buto padalijimo tarp sutuoktinių, tačiau atmestas reikalavimas dalyje dėl guminių valčių padalijimo, likusioje dalyje ieškinys patenkintas iš dalies, nustatant tarp šalių dalintino kilnojamojo turto kainas kitokias, nei prašė ieškovė. Todėl teismas daro išvadą, kad yra patenkinta 70 proc. ieškinio reikalavimų. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.).

71. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovė L. J. atleista nuo 424 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (t. 1, b. l. 25-26). Ieškovė yra sumokėjusi 424 Eur žyminio mokesčio dalį, tai reiškia ji buvo atleista nuo 50 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Byloje nustatyta, kad ieškovės patirtos advokato atstovavimo išlaidos yra 1010 Eur (t. 1, b. l. 138-163, t. 2, b. l. 65-66). Atsakovo patirtos advokato atstovavimo išlaidos byloje yra 1000 Eur (t. 2, b. l. 49).

72. Šioje byloje nustatyta, kad mokėtino žyminio mokesčio suma 848 Eur. Todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo atitinkamai priteistina 593,60 Eur žyminio mokesčio, iš šios sumos 169,60 Eur priteistina ieškovei ir 424 Eur valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į CPK 93 str. 1 d. nuostatas, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 300 Eur advokato pagalbos išlaidų, o iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 707 Eur advokato pagalbos išlaidų. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina advokato pagalbos išlaidų suma įskaitytina į iš atsakovo ieškovei priteistiną sumą, ir iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 407 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

73. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje yra 6,77 Eur. Pažymėtina, kad iš ieškovės priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma būtų 2,03 Eur. T. y. iš ieškovės priteistinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Iš atsakovo priteistina valstybei 4,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. J. palikti pavardę - „J.“, atsakovui A. J. - „J.“.

Nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise perduoti 2/3 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai (vidutinė rinkos vertė - 26333 Eur).

Ieškovei L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise perduoti kilnojamuosius daiktus: virtuvės baldus – 1300 Eur vertės; šaldytuvą – 250 Eur vertės; indaplovę – 300 Eur vertės; dujinę viryklę su elektrine orkaite – 300 Eur vertės; televizorių – 300 Eur vertės; skalbimo mašiną – 300 Eur vertės; fotoaparatą – 200 Eur vertės; 5 (penkių) durų spintą – 1000 Eur vertės; 2 (dvi) sofas – 500 Eur vertės.

Nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsakovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise perduoti 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai (vidutinė rinkos vertė - 13167 Eur).

Atsakovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise perduoti automobilį SEAT, ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (2000 Eur vertės).

Atsakovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise perduoti motorinę valtį „AMŪR –M“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini) (1500 Eur vertės).

Atsakovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise perduoti savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (550 Eur vertės).

Atsakovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise perduoti priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės).

Atsakovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise perduoti kilnojamuosius daiktus: svetainės minkštų baldų komplektą – 500 Eur vertės; kompiuterį su spausdintuvu - 350 Eur vertės; koridoriaus spintą 2-jų durų – 125 Eur vertės; svetainės sekciją ir komodą – 550 Eur vertės; mažojo kambario baldus – 275 Eur vertės; televizorių – 700 Eur vertės.

Priteisti iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį.

Priteisti atsakovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise negyvenamąją patalpą – garažo boksą,, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), 2G1p, adresu (duomenys neskelbtini) g., Šiauliai (vidutinė rinkos vertė – 5000 Eur).

Nustatyti naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė L. J. naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 12-3 (17.39 kv. m ploto); atsakovas A. J. naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 12-2 (11,43 kv. m ploto); bendraturčių bendro naudojimo patalpomis lieka patalpos, pažymėtos indeksais – 12-1 (koridorius), 12-5 (virtuvė), 12-4 (kambarys), 12-6 (vonia), 12-7 (tualetas), R-12 (rūsys).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. J. 169,60 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus ir 60 centų) žyminį mokestį ir 407 Eur (keturis šimtus septynis eurus) advokato pagalbos išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 424 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminį mokestį, 4,74 Eur (keturis eurus ir 74 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.