- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-08
- Bylos Nr.
- ATP-21-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00493-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. liepos 28 d. 3.35 val. (duomenys neskelbtini), VSAT pareigūnams patikrinimo metu pareikalavus pateikti jo vairuoto automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. B., techninės apžiūros rezultatų kortelę ir transporto priemonės įprastinės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, jų tikrinančiam pareigūnui nepateikė, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 p. reikalavimus padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu pagal ATPK 124¹ str. 7 d. J. B. paskirta sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas. J. B. apskundė šį nutarimą Šakių rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi jo skundą atmetė.
Šalies argumentai
J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad ATPK 249 str. numatyta, kad nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. ATPK nėra numatytas administracinės teisės pažeidimo bylos nutraukimas dėl veikos mažareikšmiškumo. BPK 212 str. 4 d. numatyta kai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 str. pripažįstama, kad nusikalstama veika yra mažareikšmė, byla nutraukiama. BK 37 str. numatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Apeliantas skunde nurodo, kad vairavo automobilį, kuris priklauso tėvui, pareigūnams jis pateikė ne automobilio, o automobilinės priekabos dokumentus, kurie buvo automobilyje, juos sumaišęs. Jis padarė netyčinę klaidą, pareigūnai pristatę jį į užkardą žurnale įrašė, kad jis automobilį <...> vairavo be draudimo ir <...>, tokiu būdu pareigūnai patys suklydo, nes be privalomojo transporto priemonių draudimo buvo automobilinė priekaba, o ne pats automobilis. Apelianto nuomone, pareigūnai, išsiaiškinę registruose, kad automobilis yra tvarkingas ir atitinkantis visus reikalavimus, norėjo pateisinti savo klaidą ir neprofesionalumą, todėl formaliai jį nubaudė, kad nepateikė reikiamų dokumentų. Buvo pristatytas neteisėtai, protokolas buvo surašytas kitos institucijos pareigūno praėjus kelioms dienoms po pristatymo. Dokumentai buvo automobilyje, bet jis jų nesugebėjo surasti. Pasiaiškinimą galėjo parašyti ir patikrinimo vietoje, nebuvo įstatyminio pagrindo jo pristatyti į užkardą. Apeliantas nurodo, kad nepadarė jokios žalos, baudžiamas pirmą kartą, todėl formalios nuobaudos ir jų įforminimo procedūros jam yra neteisingos.
Apeliantas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimui 2014-04-24 svarstymui yra pateiktas „Dėl saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektų Nr. X1IP-1464 ir Nr. XIIP-1554“ paketas. Projektu Nr. XIIP-1464 siekiama vairuotojams panaikinti pareigą su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumentus ir suteikti jiems galimybę pasirinktinai su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimą arba asmens tapatybės kortelę arba pasą.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą su skundo argumentais nesutinkama, prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
J. B. apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog J. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d.
KET 16 p. numatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. jį sustabdžiusiems VSAT pareigūnams nepateikė jo vairuotos transporto priemonės VW Golf, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir transporto priemonės įprastinės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo. To jis nepadarė nei sustabdytas, nei vėliau pakartotinai apžiūrėjęs automobilį užkardoje. Net jei dokumentai ir buvo automobilyje, jis jų surasti ir pateikti nesugebėjo.
Nors pažeidėjas savo kaltę dėl šio pažeidimo neigia, tačiau kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. Abu įvykyje nuo pat pradžių dalyvavę pareigūnai T. M. ir G. D., taip pat įvykius užkardoje apibūdinusi A. J. bei kitą rytą po įvykio su jo įforminimu susipažinęs užkardos vadas D. S., apklausti liudytojais patvirtino įvykio aplinkybes, kurios išdėstytos ATP protokole, nutarime, pirminiame J. B. paaiškinime ir iš dalies jo skunde. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti nurodytų pareigūnų nešališkumu ir jų parodymais, kurie apie esmines pažeidimo aplinkybes yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pareigūnai, patys suklydo, o išsiaiškinę registruose, kad automobilis yra atitinkantis visus reikalavimus, norėjo pateisinti savo neprofesionalumą, todėl formaliai jį nubaudė, laikytinos deklaratyviomis ir visiškai nepagrįstomis. Vien tai, kad pareigūnai pristatę jį į užkardą žurnale įrašė, kad jis automobilį <...> vairavo be draudimo ir <...>, neparodo, kad šis neužbaigtas įrašas buvo klaida ir kad jis negalėjo reikšti sutrumpintų žodžių, jog asmuo automobilį vairavo be transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės liudijančio dokumento. Taip pat niekuo nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnai suklydo, nes pristatydami pažeidėją į užkardą ketino surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už kitą ATPK numatytą pažeidimą. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas J. B. vis dėl to buvo surašytas.
Apylinkės teismas teisingai vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, pagrįstai juos laikydamas prieštaraujančiais tarpusavyje ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Pažeidėjo parodymai teismo posėdyje apie tai, jog J. B., būdamas sustabdytas pareigūnų ir pateikęs jiems reikalaujamus dokumentus, bet pareigūnai nepasakę, jog jie netinkami, nes jis būtų paieškojęs mašinoje ir suradęs, prieštarauja jo parodymams, kad pasieniečiai užkardoje sakė, jog J. B. nueitų į mašiną pažiūrėti dokumentų ir jis nuėjęs – radęs tik priekabos, o ne VW Golf dokumentus. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjo parodymus vertino kritiškai.
Transporto priemonės eksploatavimas be valstybinės techninės apžiūros ir neapdraustų transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu užtrauktų atitinkamai administracinę atsakomybę pagal ATPK 123 str. 1 d. ir 5 d., už kurių padarymą numatyta bauda nuo aštuoniasdešimties ir nuo vieno šimto litų. Tačiau nagrinėjamu atveju J. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas ATPK 124¹ str. 7 d. pagrindu. Šioje normoje numatyta, kad jos pažeidimas užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. Todėl jau vien iš šių sankcijoje numatytų mažų administracinių nuobaudų dydžių galima spręsti apie įstatymo pripažįstamą mažą šio pažeidimo pavojingumą ir reikšmingumą įstatymų saugomoms vertybėms. Todėl dar labiau jį sumenkinti ir pripažinti kaip mažareikšmį, ko prašoma apeliaciniame pažeidėjo skunde, nėra teisinio pagrindo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad J. B. veiksmai ne tik formaliai turi visus jam inkriminuoto pažeidimo požymius, tačiau ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris pakankamas administracinei atsakomybei atsirasti.
Nors, kaip savo skunde nurodo apeliantas, Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas projektas, kuriuo numatoma pakeisti įstatymą ir nereikalauti KET 16 p. numatytų dokumentų, tačiau administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančios institucijos vadovaujasi tik galiojančiais įstatymais, o ne jų projektais.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.