Telšių apylinkės teismo sprendimas

2020-01-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-181-715/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
e2YT-181-715/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02806-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Plungienė
Pareiškėjas
V. G.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-181-715/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02806-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 7 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2019 m. lapkričio 5 d. teisme gautas pareiškėjo V. G. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime prašoma nustatyti, kad pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė motinos Aldonos K. G., mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą. Pareiškėjas nurodo, kad po motinos mirties valdė jos turtą – butą, mokėjo mokesčius. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teisme, nes pareiškėjas nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjos Aldonos K. G. palikimo perėjimą valstybei, o pareiškėjo pareiškimą prašo nagrinėti ir sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė Aldona K. G., kurios pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą yra pareiškėjas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad A. K. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 27-26, Mažeikiai. Pareiškėjas (įpėdinis) į notarų biurą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 30 d., tad yra praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo, todėl kitu būdu priimti palikimo nėra galimybės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

Pareiškėjas nurodo, jog mirus motinai rūpinosi jos butu, jį valdė, mokėjo komunalinius mokesčius. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo pateiktos mokėjimo dokumentų kopijos, namo savininkų bendrijos išrašyta pažyma apie pareiškėjo atliktus mokėjimus. Byloje nėra duomenų apie įsiskolinimus, turto areštus, todėl tikėtina, kad pareiškėjas, būdamas Aldonos K. G. sūnus ir įpėdinis, po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą, tad šis juridinis faktas pripažintinas. Byloje nėra duomenų, kad būtų kitų įpėdinių ar suinteresuotų asmenų, kurių interesus pažeistų juridinio fakto pripažinimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas V. G. po motinos Aldonos K. G. mirties priėmė palikimą – jai priklausiusį butą, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis), todėl laikytina, jog pareiškėjas priėmė visą palikėjos Aldonos K. G. palikimą.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini). mirusios Aldonos K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Šis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į (duomenys neskelbtini). mirusios Aldonos K. G. turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Silva Plungienė